Festivalį atidarė nelengvas, bet būtinas filmas apie praeitį, kuri vėl aktualizuojasi dabartyje – Kanų Didžiuoju prizu ir 2 „Oskarais“ apdovanota režisieriaus Jonathano Glazerio Holokausto drama „Interesų zona“.

„Geras kinas tik į gera“, – sakė festivalio rengėjai, kino mylėtojus pakvietę festivalio atidarymo vakarą susitikti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir prisiminti kino poveikį. Kai po filmo nebevaidini, kai po seanso – kaip po seanso, kai viduje sujuda, kai save įtrauki į programą arba kai atsirakini – skambant grupės „Kamanių šilelis“ kartu su gospel choru „GospelJonai“ atliekamai dainai „Aš lauksiu tavęs“ daugelis galėjo prisiminti, kaip vienas ar kitas filmas paveikė mus ir mūsų vidų.

„Sveiki sugrįžę ten, kur jausmuose kaip namuose – sveiki sugrįžę į „Kino pavasarį“, – atidarymo metu žiūrovus sveikino festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Matydamas tiek žmonių, mylinčių kiną, jaučiu, kad mes turime vilties. Tikiu, kad kiekvienas asmeniškai ir kartu bendrystėje galime geriau. Ir žinau, kad šiems pokyčiams į gera tikrai gali įkvėpti geras kinas, kurį žiūrėti kviečiame jau dvidešimt devintus metus“.

„Prie solidaus jubiliejaus slenksčio artėjantis „Kino pavasaris“ jau seniai įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių ir laukiamiausių kultūros reiškinių Lietuvoje. Festivalio žiūrovų lūkesčių kartelė pakelta aukštai, tačiau „Kino pavasaris“ ją kasmet įveikia labai lengvai, pasiūlydamas itin platų ir kokybišką repertuarą: nuo kino istorijos ištakų iki naujausių šedevrų. Be abejo, toks tariamas lengvumas yra tik iliuzija, kurią iš tiesų lemia aukščiausias festivalio komandos bei kino kūrėjų profesionalumas, atsakomybė ir meilė kinui“, – pažymėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas taip pat perdavė linkėjimų ir pasveikino festivalio pradžią: „Šiandien Vilniuje galime didžiuotis iš tiesų aukšta kino kultūra – sekame kino filmus iš viso pasaulio, renkamės iš plataus spektro žanrų ir temų, galų gale, esame alkani kokybės ir unikalumo. Ir už tai didele dalimi turime būti dėkingi „Kino pavasario" komandai, kuri jau 29-erius metus nuosekliai augina kino gerbėjų ratą, plečia kino ribas ir puoselėja jį ne tik kaip populiariosios, bet ir kaip aukštosios kultūros atšaką.“

Tuo tarpu Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius džiaugėsi, kad šiemet „Kino pavasario“ programoje bus galima išvysti daug lietuviškų filmų, apkeliavusių pasaulinius kino festivalius. „Džiugu matyti filmų temų ir žanrų įvairovę, atskleidžiančią tai, kuo šiuo metu gyvena lietuviškas kinas. Festivalio programoje itin svarbu matyti ir lietuviškos klasikos trumpametražius animacinius filmus. Džiugu, jog „Kino pavasaris“ suteikia galimybę juos atrasti naujai žiūrovų kartai“, – sakė jis.

Jau trečius metus gražia festivalio atidarymo ceremonijos dalimi tapo Vidos Ramaškienės fondo, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į jaunųjų Lietuvos kino žmonių kūrybą – laureato paskelbimas. Trečioji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta aktoriui Donatui Želviui už jo gebėjimą įsikūnyti į kitą ir priversti žiūrovą iki skausmo susitapatinti su scenoje ar ekrane gimstančiu veikėju.

Atidarymo vakarą žiūrovai, kino industrijos atstovai, ilgamečiai didieji „Kino pavasario“ partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, nuolat festivalį ir gerą kiną palaikantys festivalio teisininkai „Sorainen“ ir daugybė kitų ištikimų partnerių bei draugų buvo pakviesti žiūrėti britų režisieriaus Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“ (The Zone of Interest).

„Mūsų filmas parodo, kur veda dehumanizacija – būtent ji lėmė mūsų praeitį, lemia ir dabartį. Nesakome – „žiūrėkite, ką jie tada padarė“, sakome „žiūrėkite, kaip elgiamės dabar“, – vos prieš kelias dienas atsiimdamas „Oskarą“ pabrėžė šios sukrečiančios ir itin svarbios Holokausto dramos režisierius J. Glazeris.

29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ iki kovo 27 d. vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir „Telia Play“ platformoje. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, festivalį remia Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės. Daugiau apie festivalį: https://kinopavasaris.lt/.

„Kai šaukia kinas, tu eini“, – sakė festivalio rengėjai, kino mylėtojus pakvietę festivalio atidarymo vakarą susitikti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir prisiminti kino šventės keliamus efektus. Kai po seanso nė neketini palikti kino salės, bandai įrodyti draugams, kad istoriją ne taip suprato jie, o ne tu, arba kai išgirsti ir nenustoji klausyti festivalio dainos, kuria salėje žiūrovus ir pasitiko atlikėja Rūta Mur.

„Kad festivalis įvyktų, reikia žiūrovo – ačiū, kad pašaukti „Kino pavasario“ susirinkote“, – atidarymo metu dėkojo „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška. – Jau 28-ąjį kartą pradedame kino šventę, kuri, tikiu, mums visiems dovanoja ypatingus efektus. Labai laukiu smagaus šurmulio kino teatruose, kino salės nenorinčių palikti žiūrovų, kokybiško kino pasiilgusių draugų ir pažįstamų, tokių skirtingų ir įdomių atsiliepimų apie filmus. Tačiau labiausiai nekantrauju vėl susitikti su žmonėmis, kurie pasiėmė vienuolikos dienų atostogas tam, kad galėtų pasidžiaugti festivaliu visa širdimi.“

Kad festivalis įvyktų, reikia žiūrovo – ačiū, kad pašaukti „Kino pavasario“ susirinkote.

„Kino pavasaris“ tapo neatsiejama Vilniaus miesto dalimi. Kasmet vilniečiai, miesto svečiai ir kino mėgėjai laukia šios šventės su nekantrumu. Esu dėkinga visai „Kino pavasario“ komandai už tai, kad myli kiną, daro ir tiki tuo, ką daro. Linkiu neblėstančio įkvėpimo ir dėkoju už meilę Vilniaus miestui“, – atidaryme kalbėjo Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Savo žinutę „Kino pavasariui“ perdavė ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys: „11 dienų truksianti kino šventė jo mylėtojams siūlo solidžią programą, platų filmų spektrą, šiemet jautriai atskleidžiantį ne tik universaliąsias žmogiškąsias temas, bet ir už savo bei visų mūsų laisvę būti ir kurti kovojančios Ukrainos temą. Prasminga, kad „Kino pavasario“ organizatoriai greta pripažintų kino meistrų nuolatinį dėmesį skiria naujiems talentams, o šiemet itin gausiai bus pristatomi Lietuvos kūrėjai. Jų dėka mūsų šalies vardas vis ryškiau spindi tarptautinio kino padangėje ir nuskamba prestižiniuose tarptautiniuose forumuose ir apdovanojimuose. Linkiu, kad „Kino pavasaris“ ir toliau augtų, kad tęstųsi ir po paskutinio kino seanso „Kino karavanu“ pasklistų po visą Lietuvą.“

Ypatingas festivalio efektas – du atidarymo filmai

„Dar vienas neatsiejamas festivalio efektas – jame sutikti visų mylimą Vidutę“, – atidaryme sakė „Kino pavasario“ vadovas A. Ramaška, į sceną pakvietęs festivalio įkūrėją Vidą Ramaškienę. Daugybę metų „Kino pavasariui“ atidavusios V. Ramaškienės prieš dvejus metus įkurtas fondas ir toliau skatina jaunuosius kino kūrėjus, o antroji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta kino prodiuserei Klementinai Remeikaitei.

Atidarymo vakarą žiūrovai buvo pakviesti žiūrėti ne vieno, kaip įprasta, bet dviejų filmų: tarptautinius apdovanojimus skinančio režisierės Charlotte Wells debiuto „Po saulės“ (After Sun) bei Kanuose pernai pristatyto režisieriaus Vytauto Katkaus trumpo metro kino pasakojimo „Uogos“.

„Man vienais įsimintiniausių efektų „Kino pavasaryje” kasmet tampa pilnutėliai, šventiško džiugesio kupini lietuviškų premjerų seansai, kuriuose pasimato, koks įvairus ir veržlus mūsų šių dienų nacionalinis kinas“, – pasakojo „Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė. – O Vytauto filmai vis nustebina. Palieka su šypsena veide, bei daug įdomių minčių pokalbiams po filmo. Svarbu, kad festivalį atidaro filmas, įprasminantis žiūrovo dalyvavimą filmo reikšmių kūrime.“

Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko „Kino pavasarį“. Tai Lietuvos kino centras, kuris, iš dalies finansuodamas festivalį, remia kino sklaidą Lietuvoje, taip pat festivalį globojanti Vilniaus miesto savivaldybė, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir kt.

28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 16–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Festivalio organizatoriai visus, pasiilgusius bendrystės ir tiesiog buvimo kino salėje, ragina suskubti ir neatidėlioti: vietų skaičius salėse ribotas, o prekyba bilietais jau prasidėjo.

„Šios akimirkos laukėme beprotiškai ilgai. Labai džiaugiamės, kad pagaliau grįžome į tikruosius festivalio namus – kino teatrus, kur visi kartu saugiai galėsime prisiminti, ką reiškia patirti tikro kino jausmą, pamatyti iki šiol niekur nerodytus ir jau žiūrovų pamėgtus filmus, pasidalyti įspūdžiais, susimirksėti pro kaukes ar kitaip pasidžiaugti. Esame labai dėkingi kiekvienam iš 100 tūkstančių žiūrovų, kurie mus palaikė ir stebėjo filmus virtualiai – tik dėl jūsų dabar galime rodyti filmus kino salėse“, – džiaugiasi „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.

Pasak A. Ramaškos, remiantis tarptautiniais tyrimais, kino teatrai yra erdvė, galinti užtikrinti ypatingą saugumą. „Kino salės yra erdvios, tarp žiūrovų galima užtikrinti reikiamą atstumą, veikia ventiliacijos sistemos, kurios kelis kartus per filmo seansą atnaujina salėse esantį orą. Žinoma, labai prašome žiūrovų elgtis atsakingai ir laikytis visų saugumo reikalavimų – tik būdami kartu grįšime atgal į kiną ir padėsime kino teatrams išlaikyti lankytojams duris atviras“, – sako jis.

Į specialią „Kino pavasario“ programą įtraukti populiariausi virtualiojo festivalio filmai, pagrindinio konkurso laimėtojai, penkios iki šiol nerodytos juostos, trys ilgiau nei metus kino teatrų ekranų laukę ypatingi filmai, taip pat šeši į kino istoriją įrašyti kūriniai, atrinkti į teminę programą „Veikti ar / ir būti?“– dalis jų Lietuvoje bus parodyti pirmą kartą. Visiems jiems ilgametis „Kino pavasario“ partneris – draudimo bendrovė ERGO – pritaikė nenuspėjamo scenarijaus draudimą: įsigijus bilietą ir dėl netikėtų aplinkybių negalint į jį atvykti, bus galima pasikeisti bilietą į bet kurio kito filmo seansą.

Vilniaus ir Kauno kino teatrams skirtoje festivalio programoje žiūrovai pamatys į trumpąjį „Oskaro“ pretendentų sąrašą už geriausią dokumentinį filmą įtrauktą jautrų režisieriaus Viktoro Kossakovskio dokumentinį pasakojimą „Gunda“, Venecijos kino festivalyje pristatytą filmą „Hopper / Welles“ (Hopper/Welles), šmaikščią dokumentinę istoriją „Trumų medžiotojai“ (The Truffle Hunters), Tadhgo O'Sullivano kinematografinę pasaką „Mėnulin“ (To the Moon) ir dar niekur nerodytą režisierės Monos Fastvold vaidybinį filmą „Kitame gyvenime“ (The World to Come), patiksiantį visiems filmo „Liepsnojantis moters portretas“ gerbėjams.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad galime į kino teatrus grįžti ne tik su naujausiais filmais. Kino istorijai reikšmingų filmų žiūrėjimas kino teatre – viena ypatingiausių patirčių kino festivaliuose. Dažniausiai būtent šios peržiūros įsimena ilgam, apie jas daugiausia galvojame po seansų. Teminės programos filmai leidžia pažvelgti į šiandieną iš kitos perspektyvos“, – pasakoja „Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė.

Teminę programą papuoš filmo „Degantis“ režisieriaus iš Pietų Korėjos Lee Chang-dong intelektuali drama „Mėtinis saldainis“ (Peppermint Candy, 2000), vieno nuoširdžiausių Afrikos kino balsų Med Hondo filmas „O, saule“ (Oh, Sun, 1967), svarbus Lotynų Amerikos kino istorijos filmas, Tomáso Gutiérrezo Alea „Neguodžiantys atsiminimai“ (Memories of Underdevelopment, 1968), Chantalo Akermano drama „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ (Jeanne Dielman, 23, Quai Du Commerce, 1080 Bruxelles, 1975), režisieriaus Dereko Jarmano „Mėlyna“ (Blue, 1993) ir 1977 metais Berlyno „Auksinį lokį“ laimėjęs „Pakilimas“ (The Ascent).

Trys ypatingi filmai žiūrovų vertinimo laukė dar nuo praėjusio festivalio – tai ispanų kino meistro, apdovanoto specialiuoju žiuri prizu Kanų kino festivalyje, Alberto Serra filmas „Liberté“, jo tautiečio Carloso Casaso filmas „Dramblių kapinės“ (Cemetery) ir ypač nepatogus ir svarbus Théo Court’o darbas „Baltu ant balto“ (White on white) Pasak „Kino pavasario“ programos sudarytojos Aistės Račaitytės, šie filmai prarastų visą savo jėgą, jei būtų žiūrimi ne kino teatre.

„Tai dideliam ekranui skirti kūriniai, reikalaujantys didesnės rimties ir susikaupimo, o to galima pasiekti tik kino teatro tamsoje, atsiribojus nuo pašalinių trikdžių, pasileidus į režisierių siūlomą kelionę. Tai labai svarbu ir kai kurių filmų kūrėjams bei platintojams, kurie net ir sudėtingomis aplinkybėmis nesuteikia teisių virtualiosioms peržiūroms, todėl džiugu, kad šį „Kino pavasarį“ šie filmai pasieks sau skirtą vietą – kino ekranus“, – teigia A. Račaitytė.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų kino mylėtojai išvys ir daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukusius virtualiojo „Kino pavasario“ filmus. Tarp jų – žiūroviškiausiu filmu išrinkta ir į „Oskaro“ nominantų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje atrinkta drama „Quo Vadis, Aida?“, šių metų Berlyno kino festivalio „Auksinio lokio“ laureatas „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (Bad Luck Banging or Loony Porn) ir geriausia Europos komedija pripažintas „Triumfas“ (The Big Hit), kurio nebuvo galimybės išvysti per virtualiojo festivalio pratęsimą.

Tradiciškai savo erdvę ras ir alternatyviojo kino ieškantys žiūrovai – jiems duris atvers Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“ 9-oji salė, kurioje žiūrovų lauks specialios trumpametražių eksperimentinių filmų programos ir kiti drąsia kino kalba bei forma išsiskiriantys festivalio filmai.

Visą balandžio 30–gegužės 6 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių kino teatruose „Forum Cinemas“, „Pasaka“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Atlantis Cinemas“, „Apollo“ vyksiančio „Kino pavasario“ programą rasite https://kinopavasaris.lt/lt/programa?p=904.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.

Šiandien, kovo 18-ąją, prasidedantis kino festivalis šiais metais užduoda kiekvienam ypač svarbų klausimą ⎯ „Veikti ar / ir būti?“.

Festivalį „Kino pavasaris“ šį vakarą Vilnius pasitiko ryškiai oranžine spalva šviečiančiais miesto užrašais, tiltais ir fontanais. Iškilminga „Kino pavasario“ atidarymo ceremonija internetu transliuota iš viešbučio „Hotel PACAI“. Jai pasibaigus parodytas atidarymo filmas „Blogio nėra“ (There is no Evil, rež. Mohammad Rasoulof), itin paveikiai atspindintis festivalio temą „Veikti ar / ir būti?“.

Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“ apdovanotas filmas akcentuoja moralinės stiprybės ir mirties bausmės temas.

„Kino pavasario“ programa ir šiemet išlaiko plačią filmų geografiją, temų ir kino kalbos įvairovę. „Klausdami „Veikti ar / ir būti?“, kviečiame žiūrovus leistis į pokalbius apie asmeninio ir bendruomenės elgesio motyvus, apie laisvę ir atsakomybę, ieškoti ryšių tarp praeities ir dabarties“, ⎯ sako festivalio programos meno vadovė Mantė Valiūnaitė. Kartu su organizatorių komanda ji tikisi, kad į suvienodėjusias dienas šiais metais rodomi filmai atneš naujų minčių ir jausmų.

„Pasaulyje, kuriame darosi sunkiai įmanoma planuoti, kas nors turi būti stabilu. Jau 26 kartą kino kūrėjus ir žiūrovus kviečiame į tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“. Ir jei pavasaris neatšaukiamai prasideda kovo 1 dieną, mūsų festivalis kino meniu žiūrovams visada pateikia maždaug trečiąją pavasario savaitę. Ir pavasaris be kino tampa neįsivaizduojamas“, ⎯ prisipažįsta festivalio sumanytoja, įkūrėja ir direktorė Vida Ramaškienė.

„Kino pavasaris“ atidarymo ceremonijoje viešbučio „Pacai“ kieme Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ypač pabrėžė kūrybišką festivalio komandos požiūrį: „Praėjusiais metais, kai Europoje nevyko nė vienas kino festivalis, Vilnius jį surengė. Šiemet pandemija dar neatsitraukė, tačiau „Kino pavasaris“ vėl ieškojo ir rado naujų formų – pakvietė kiną į miesto viešbučių kambarius, šitaip dar kartą parodydamas, kas gali įvykti, kai susitelkia festivalis, miestas ir viešbučiai. Esu tikras, kad „Kino pavasaris“ įsitvirtina Europos kino festivalių olimpe kaip vienas kūrybiškiausių. Ir tai suteikia stiprų impulsą ateinantiems dešimtmečiams“.

Šių metų festivaliui organizatoriai buvo parengę net penkis scenarijus. „Nuspėti, kokiomis aplinkybėmis teks rengti festivalį, niekaip negalėjome, taigi komanda ieškojo būdų, kaip atrasti tinkamiausią formą, kuri sujungtų ir elektronines patirtis interneto tinkle, ir realias, jausmines patirtis. Rodos, esame užprogramuoti veikti“, ⎯ festivalio atidarymo dienos sulaukusi džiaugiasi „Kino pavasario“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė.

Praėjusiais metais pradėję rengti įprastą kino festivalį su žiūrovais kino salėse ir ilgai lauktais susitikimais su kino kūrėjais, festivalio organizatoriai turėjo greitai persiorientuoti – užklupusi pandemija ir prasidėjęs karantinas kino filmus perkėlė vien į elektroninę erdvę. Ir šiemet tokio scenarijaus buvo galima tikėtis, tačiau festivalio organizatoriai nenorėjo praleisti galimybės patirti tikro, gyvo festivalio šventę.

„Festivalio formos keičiasi, bet pats festivalis – ne“, ⎯ teigia „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška ir žada, kad įprastus kino šventės elementus bus galima pajusti „Atostogose su „Kino pavasariu“. Net šeši Vilniaus viešbučiai ir vienas Kaune kino gerbėjus kviečia į savo kambarius ir siūlo juose praleisti nekasdienių įspūdžių kupiną kelionę su geriausiais pasaulio filmais. Viešbučiai žiūrovams ruošia ypatingus pasiūlymus, o „Kino pavasaris“ pasirūpins, kad šventinė atmosfera juose žiūrovus lydėtų per visą festivalį.

„Tokios patirtys yra tarsi būdas įsitikinti, kad festivalio renginiai iš tiesų vyksta, kad gyvename ne interneto erdvėje, ne matricoje, o realiame pasaulyje. Į vieną sujungti mūsų tikri ir virtualūs sumanymai kuria kitokį, bet festivalį, ⎯ sako Agnesta Filatovė ir priduria, kad žiūrovų palaikymas „Kino pavasario“ komandai yra svarbus ir būtinas lyg oras. Tik jis gali atpirkti tai, kas į festivalį sudėta. ⎯ Mes irgi žmonės, kaip ir visi išgyvename karantino nepatogumus, savo asmenines patirtis ir psichologines būsenas.“

Pastarųjų mėnesių iššūkius įveikusi „Kino pavasario“ komanda žada įspūdingą ir įsimintiną 26-ąjį festivalį. „Jis bus geriausias, koks tik gali būti šiuo sudėtingu metu. Tikimės, kad žiūrovai tai įvertins, žiūrėdami mūsų filmus“, ⎯ tikisi „Kino pavasario“ sumanytoja Vida Ramaškienė. Jos mintį tęsia Algirdas Ramaška: „Svajojame apie atidarytas kino sales, joms saugome dalį programos filmų, kurių negalime parodyti virtualiai per festivalį. Esame labai pasiilgę kino jausmo.“

Kol galimybės žiūrėti filmus dideliuose ekranuose kino teatruose nėra, festivalį jo organizatoriai kviečia susikurti namuose. Argi ne viliojanti galimybė į nuosavas kino sales pasikviesti geriausius pasaulio režisierius ir aktorius, sėkmingiausius, didžiausių festivalių apdovanojimus pelniusius filmus ir įsileisti neįprastą, kitokį ir todėl labai įdomų pasaulį? Tokį, koks atsiveria stilizuotame, neono šviesose skendinčiame režisieriaus Burhano Qurbani filme apie Berlyno kriminalinio pasaulio dramas „Berlynas. Aleksandro aikštė“ arba rumunų kino kūrėjo Radu Jude tragikomedijoje apie sumišusius moralės principus „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“, arba pagal tikrus įvykius Emmanuelio Courcolo sukurtoje prancūzų komedijoje „Triumfas“.

Kovo 18⎯ balandžio 5 dienomis vyksiantis festivalis kvies žiūrėti filmus KINO PAVASARIO virtualiajame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.

Pagal geriausiąją didžiųjų kino festivalių praktiką sukurtą platformą pirmieji galėjo išbandyti programą „Meistrai“ atidariusios Hong Sang-soo dramos „Moteris, kuri pabėgo“ (The Woman Who Ran) žiūrovai.

„Po praėjusio festivalio, kai per kelias dienas viską turėjome perkelti į virtualiąją erdvę, išsikėlėme užduotį pagerinti žiūrovų patirtis, jeigu ir šiemet viskas vyktų virtualiai. Visus metus intensyviai ieškojome sprendimo, kuris atitiktų mūsų kokybės standartus, todėl šiandien siūlome tokią pačią kokybę ir patirtį, kaip ir virtualieji didieji pasaulio kino festivaliai. Siekiame, kad mūsų virtualiajame kino teatre žiūrovai pajustų tikrąją festivalio dvasią, kuri kasmet kelioms savaitėms užliedavo kino teatrus, pripildydama juos kokybiškų filmų, įdomių pokalbių prie kino salės, vertingų susitikimų, bendruomeniškumo ir šventiškumo. Tikimės, kad naudodamasis mūsų platforma žiūrovas pajus panašų jausmą ir tai padės jam namuose sukurti tikrą kino šventę“, ⎯ pristatydamas festivalio naujieną sakė Algirdas Ramaška, „Kino pavasario“ generalinis direktorius.

Virtualusis kino teatras filmai.kinopavasaris.lt buvo atidarytas ne tik su išankstine filmo peržiūra, bet ir nuotoline specialiai festivaliui sukurtų naujų saldainių degustacija, kurią vedė žinomas kulinarinių knygų autorius Alfas Ivanauskas. Pasak „Pergalės“ komercijos direktorės Jurgos Sakalauskaitės, meistriškumas vienija visus savo sričių profesionalus, jis neatsiejamas ir nuo kino, ir nuo skonių improvizacijų. „Programa „Meistrai“ kasmet suburia geriausius pasaulio režisierius, sugrįžtančius į festivalį, ir kiekvienas šios programos filmas – lyg skirtingas skonis, atskleidžiantis per daugelį metų sukauptus gebėjimus“, ⎯ sakė J. Sakalauskaitė.

Magiška Hong Sang-soo kasdienybė

Režisieriaus Hong Sang-soo drama „Moteris, kuri pabėgo“ atidarymui pasirinkta neatsitiktinai – ji pelnė Berlinalės „Sidabrinį lokį“ už režisūrą. Filmas visą savaitgalį (kovo 6⎯7 dienomis) bus prieinamas virtualiajame kino teatre filmai.kinopavasaris.lt, ir tai tik įžanga į kovo 18 dieną prasidėsiantį festivalį.

Naujajame filme Hong Sang-soo dar kartą sukuria magišką kasdienybę, kurioje kiekvienas pokalbis atskleidžia, kiek daug slepiasi už pasakytų žodžių. Režisieriaus kūryba jau gerai pažįstama „Kino pavasario“ žiūrovams – ankstesniuose festivaliuose rodyti jo filmai „Kitoje šalyje“ (2012), „Niekieno duktė Haevon“ (2013), „Laisvės kalva“ (2014), „Tada blogai, dabar gerai“ (2015).

Pasak vieno iš festivalio programos sudarytojų Andrejaus Tănăsescu, kelionių apribojimais ir izoliacija paženklintais metais programa „Meistrai“ atveria langą į visą pasaulį.

„Joje išvysite naujausią apdovanojimus pelniusį autorinį kiną, sukurtą žinomų festivalių numylėtinių. Susimąstyti priversianti dokumentika, įtraukiantys eksperimentiniai darbai ir itin įvairūs, visus kino žanrus aprėpiantys vaidybiniai filmai. Kūriniai nutapo spalvingą žmogaus gyvenimo paveikslą ir suteikia malonią galimybę švęsti visus jo stebuklus, tirdami meilės ir nepadorumo, asmeninių ir valstybinių istorijų, artumo ir narcisizmo, stiprybės patiriant sunkumus temas“, ⎯ programą apžvelgia A. Tănăsescu.

Subtilus Tsai Ming-liangas ir prasmės ieškanti M. Szumowska

Po septynerių metų pertraukos „Kino pavasaryje“ naują filmą „Dienos“ (Days) pristato režisierius iš Taivano Tsai Ming-liangas. Ištikimiems festivalio žiūrovams jis žinomas iš tokių filmų kaip „Kaprizingas debesis“ (2005), „Nenoriu miegoti viena“ (2006), „Benamiai šunys“ (2013), „Kelionė į Vakarus“ (2014). Karjeros pradžioje stebinęs netikėčiausiomis idėjomis, dabar Tsai Ming-liangas stebina išgryninta ir subtilia kino kalba. Berlyno kino festivalyje rodytos „Dienos“ pasakoja apie skirtingiems socialiniams sluoksniams priklausančius Kangą ir Noną. Vieną naktį jie susitinka viešbučio kambaryje. Režisierius tyliai stebi dviejų vyrų susitikimą ir leidžia jiems bent vienai nakčiai pamiršti tamsiąją realybės pusę.

Małgorzata Szumowska, daugeliui žinoma iš tokių filmų kaip „33 gyvenimo scenos“ (2008), „Veidas“ (2017), „Nešventas avinėlis“ (2019), yra viena ryškiausių Lenkijos režisierių, su ironija žvelgianti į įsisenėjusias šalies visuomenės ydas bei religijos įtaką. Šią kryptį ji tęsia kartu su Michału Englertu kurtame filme „Sniego daugiau nebus“ (Never Gonna Snow Again), kurio premjera įvyko Venecijos kino festivalyje.

„Sniego daugiau nebus“ supažindina su dideliame Rytų Europos mieste pasirodžiusiu paslaptingu masažuotoju Ženia. Nešinas masažo stalu jis lanko turtingų, tačiau vidinį liūdesį transliuojančių klientų namus. Prismaigstydama nuorodų į gerai žinomus filmus, M. Szumowska kuria ironišką pasakėčią apie šiuolaikinį žmogų ir jo santykį su aplinka.

Nostalgiškasis J. Sladkowskis ir karo zonų ekspertas G. Rossi

Programa „Meistrai“ žada pripažintų ir nuosekliai savo dokumentinio stiliaus braižu sekančių režisierių kūrinius. Lenkų režisierius Jerzy Sladkowskis filme „Karti meilė“ (Bitter Love) nukelia į lėtai Volgos upe plaukiantį kruizinį laivą „Maksimas Gorkis“. Lyg XIX amžiaus rusiškame romane brandą pasiekę moterys ir vyrai tris savaites leidžia vandenyje, apsupti pigios prabangos. Čia mezgasi intymūs pokalbiai, liejasi alkoholis, skamba širdinga muzika ir vyksta dramos.

J. Sladkowskis meistriškai įvaldęs vadinamąjį musės ant sienos efektą, kuris leidžia dokumentinio filmo veikėjams ir žiūrovams pamiršti, kad šalia yra kamera.

Dokumentinio kino meistro Gianfranco Rosi naujausias filmas „Notturno“ jau sulaukė įvertinimo – Venecijos festivalyje išrinktas geriausiu Italijos filmu ir gavo UNICEF apdovanojimą, o Sevilijos festivalyje pelnė prizą už geriausią operatoriaus darbą. G. Rosi, kurio filmas „Liepsnojanti jūra“ pelnė „Auksinį lokį“ Berlinalėje ir buvo nominuotas „Oskarui“, visą savo karjerą skiria politinėms ir socialinėms temoms bei jų tyrimui.

Tyrinėjanti L. Pakalnina ir provokatyvus B. LaBruce

Iš visų programos „Meistrai“ filmų kino forma ir stiliumi išsiskiria du kūriniai, kurie reaktualizuoja narciziškumo temą ir pateikia skirtingas interpretacijas.

Latvių režisierė Laila Pakalnina pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkelia į šiandienos sporto salę, kur „CrossFit“ treneris susilaukia dukros Snieguolės. Režisierė filmą „Veidrodėli, veidrodėli...“ (In the Mirror) kuria asmenukių fotografavimo principu, taip dar tiksliau suformuluodama klausimą apie narcisizmo išsikerojimą šiandieniame pasaulyje. Šis filmas – bendras Latvijos ir Lietuvos kino kūrėjų darbas, kurį prodiusavo Dagnė Vildžiūnaitė, o vieną iš vaidmenų atliko Mykolas Vildžiūnas.

Stiprią provokaciją žiūrovams paruošė ekscentriškasis Kanados režisierius Bruce LaBruce. Jis nuosekliai laužo su seksualumo tema susijusius tabu ir yra pelnęs kultinio erotinių, pogrindžio filmų režisieriaus vardą.

Filme „Šventasis Narcizas“ (Saint-Narcisse) jis supažindina su savimyla Dominyku, kuris mirus močiutei imasi nuodugniai tirti praeitį. Paieškos atveda pas lesbietę motiną ir jos jauną partnerę, gyvenančias greta grėsmingo vienuolyno, kurį budriai saugo iškrypėlis kunigas. Filmų „Gerontofilija“ (2013) ir „Misandristės“ (2017) režisierius naujausiame kūrinyje pateikia smagų kičą ir šventvagišką ištvirkavimą, šokiruosiantį dorovės sergėtojus.

Šiemet festivalis kovo18⎯balandžio 5 dienomis vyks naujame „Kino pavasario“ virtualiajame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.

Pirmajame, išankstiniame seanse buvo galima išvysti lietuviškų šaknų turinčios garsios švedų hiphopo dainininkės, aktyvios kovotojos už žmogaus teises Silvanos istoriją, kuri taip ir vadinasi „Silvana“.

„Tai filmas, kuris neabejotinai taps šių metų hitu. Šios atlikėjos dar negirdėjusiems žiūrovams ji bus didelis įkvepiantis atradimas“, – renginio metu kalbėjo Kaune viešėjęs festivalio vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.

Šiemet vizualiniame identitete „Įkvėpimus“ skelbiantis „Kino pavasaris“, Kaune, kaip ir kituose miestuose, vyksiantis kovo 15–29 d., žada ir daugiau tarptautiniuose festivaliuose pripažintų bei jų žiūrovų simpatijų sulaukusių filmų bei nepamirštamų susitikimų su jų kūrėjais.

Nevalia praleisti

Drauge su A. Ramaška kauniečiams festivalio filmų programą pristačiusi jos sudarytoja Aistė Račaitytė patarė nepraleisti „Oskarui“ nominuoto animacinio pasakojimo apie žymųjį dailininką Vincentą van Goghą „Jūsų Vincentas“ („Loving Vincent“, rež. Dorota Kobiela, Hugh Welchman). „125 dailininkams prireikė net 7 metų, kad nutapytų 65 tūkst. filmo kadrų ir atgaivintų Van Gogho paveikslus“, – sakė ji.

Kaune bus rodomas šiemet net į keturis „Oskarams“ pretendavęs ir vienu jų – už geriausią adaptuotą scenarijų – įvertintas, kritikų visame pasaulyje išgirtas jautrus filmas „Vadink mane savo vardu“ („Call Me by Your Name“, rež. Luca Guadagnino), naujausia „Tobulų melagių“ režisieriaus Paolo Genovese drama „Šventa vieta“, į kino ištakas atsigręžianti, Kanų direktoriaus Thierry Frémaux juosta apie brolius Lumière’us „Lumière!“, Michelio Hazanavičiaus biografinis filmas „Manasis Godard'as“, kuriame garsųjį režisierių Jeaną Lucą Godard‘ą suvaidino Louis‘as Garrel‘is, Kanų festivalio Didžiuoju žiuri prizu apdovanotas, šių metų „Cezarių“ apdovanojmuose triumfavęs, energingas „120 dūžių per minutę“ („Beats per Minute“, rež. Robin Campillo).

Žymius aktorius bus galima išvysti ir emocingame filme „Lenktynininkė ir gangsteris“ („Racer and the Jailbird“, rež. Michaël R. Roskam). Pagrindinius vaidmenis sukūrė ir aistringą porą įkūnijo aktoriai Matthias Schoenaerts („Didesni purslai“) ir Adèle Exarchopoulos („Adelės gyvenimas“). Kita žinomų aktorių pora – Emma Stone ir Steve'as Carellis – susikaus teniso aikštelėje „Lyčių kova“ („Battle of the Sexes“, rež. Valerie Faris, Jonathan Dayton).

Žinoma, „Kino pavasario“ pristatyme nuskambėjo ir festivalį atidarysianti juosta „Sūnaus globa“, kuri vadinama vienu stipriausiu ir svarbiausiu praėjusių metų debiutu. Venecijos kino festivalyje už geriausią režisūrą ir debiutą apdovanoto prancūzo Xavier Legrand'o filmas įtraukia žiūrovą ir išlaiko jo rimtį iki paskutinių kadrų bei primena apie visuomeniškas, gyvybes gelbstinčias pareigas.

Festivalį uždarys premjerinis Mindaugo Survilos juostos „Sengirė“ seansas, kuriame išvysite įspūdingai užfiksuotą lietuvišką mišką ir jo gyventojus. Šis filmas buvo labai gerai įvertintas didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje Amsterdame, žiūrovams padovanojo daugybę įvairiausių emocijų.

Susitikimai su filmų kūrėjais

„Maria Callas: savais žodžiais“ („Maria Callas: In Her Own Words“) – Tomo Volfo pasakojimas apie visų laikų vieną garsiausių operos primadonų Maria Callas. Kovo 16 d. režisierius su Kauno žiūrovais pasidalins, kaip sekėsi kurti šios nepaprastos asmenybės gyvenimo istoriją pasakojantį filmą.

„Kino pavasaryje“ įvyks ir šimtmečiui skirto filmo premjera „100 metų kartu“. Kovo 17 d. režisierė Edita Kabaraitė pristatyti savo filmo atvyks ir Kauną. Tai nuotaikingas pasakojimas apie Lietuvoje gyvenančius unikalius šimtamečius senoliu.

Kovo 19 d. Kaune savo filmą pristatys ir į žiūrovų klausimus atsakys filmo „Floridos projektas“ („Florida Project“), svečias iš Amerikos – Seanas Bakeris. Drauge su juo lankysis lietuvė, už Atlanto kaip „Instagramo“ žvaigždė išgarsėjusi Bria Vinaitė. „Floridos projekte“ ji sukūrė pagrindinį vaidmenį. Šis filmas taip pat nuskambėjo tarp „Oskarų“ nominantų.

Michaelis Önderis – svečias iš Turkijos – kovo 26 d. susitiks su filmo „Taksimo pokeris“ („Taksim Hold'em“) žiūrovais Kaune. Šmaikščia forma režisierius kalba apie jo šaliai labai svarbius politinius neramumus, taip primindamas mums pilietinis pareigas.

Kovo 16 d. kauniečių lauks lietuviškų muzikinių klipų konkurso seansas, o 24 d. – trumpametražių naktis.

„Kino pavasario“ žiūrovų geriausiai įvertintus filmus nemokamai rodančio projekto kelionė prasidės Ukmergėje, kur įvyks šių metų „Kino pavasario“ žiūroviškiausio filmo „Tobuli melagiai“ seansas. 2017 m. „Kino karavanas“ baigsis rugsėjo 28 d.

Praėjusių metų „Kino karavano“ turas buvo itin sėkmingas – įvyko 50 nemokamų seansų, kuriuose apsilankė per 10 tūkst. žmonių. Šiemet projekto maršrute – 31 miestas, kuriame per keturis mėnesius planuojama surengti 58 seansus. Filmus pristatys autoritetingi mūsų šalies kino kūrėjai, apžvalgininkai, kritikai ir „Kino pavasario“ programos sudarytojai.

Pasak projekto organizatoriaus Algirdo Ramaškos, vienas iš pagrindinių „Kino karavano“ tikslų – kuo daugiau Lietuvos žiūrovų supažindinti su geru europietišku kinu. „Didžiulio entuziazmo ir pagrindinio partnerio „ŽEMAITIJOS – ilgaamžės tradicijos“ dėka geras kinas sklinda po šalį. Važiuojame rodyti filmų ten, kur žinome, kad mūsų labiausiai laukia“, – turo startu džiaugėsi A. Ramaška.

Repertuare – žiūrovų pamėgtas dvyliktukas

Ukmergėje prasidėjusi „Kino karavano“ kelionė tęsis Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Anykščiuose, Birštone, Druskininkuose, Palangoje ir daugelyje kitų miestų.

Nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo pabaigos vyksiančių „Kino karavano“ seansų metu bus galima išvysti šiemet festivalyje rodytus ir puikių žiūrovų įvertinimų pelniusius filmus: nacionaliniu italų fenomenu vadinamą, gausybę žiūrovų įvairių šalių kino teatruose, tarp jų – ir Lietuvos, sulaukiančią komediją „Tobuli melagiai“; erotinę dramą „Tarnaitė“, „Mamytės“ režisieriaus Xavier Dolano naujausią filmą „Tai tik pasaulio pabaiga“.

Maišto dvasia bus gyva energingame kelio filme–koncerte „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“; Izraelyje gyvenančių moterų teisių tema drąsiai ir šmaikščiai kalbančioje dramoje „Tarp mūsų“; itin plačiai auditorijai skirtame nuotaikingame filme „Bėgam iš Berlyno“.

„Kino karavano“ repertuare – ir rumunų meistro Cristiano Mungiu drama „Baigiamieji egzaminai“, už kurią jis buvo pripažintas geriausiu praėjusių metų Kanų režisieriumi; ir jo kolegos Cristi Puiu „Sieranevada“, originaliai narpliojanti šeimos narių santykius, paslaptis bei Lietuvai artimus šalies skaudulius.

Specialiame „Kino karavano“ seanse bus parodyti du itin meistriški lėlinės animacijos šedevrai – jautrus prancūzų filmas visai šeimai „Moliūgėlio gyvenimas“ ir šių metų festivalio geriausiu trumpametražiu žiūrovų išrinktas lietuvių režisieriaus Gedimino Šiaulio filmas „Kaukai“. Kito „Kino karavano“ animacinio filmo „Raudonas vėžlys“ istorija primins Danielio Defoe „Robinzoną Kruzą“.

Dar viena lietuviška pavardė – tarp dokumentinio filmo visai šeimai „Palaukit mūsų!“ kūrėjų. Lina Lužytė užfiksavo skirtinguose pasaulio žemynuose – nuo Meksikos iki Nepalo – gyvenančių vaikų kelionę į mokyklą, kuri gali būti sunkesnė ir pavojingesnė nei mes galvojame.

„Kino karavano“ birželio maršrutas:

- gegužės 26 d., 22 val., Ukmergės kultūros centro kiemelis, „Tobuli melagiai“;

- birželio 1 d., 21.30 val., Tauragės Pilies kiemas, „Tobuli melagiai“;

- birželio 2 d., 21.30 val., Trakų bibliotekos kiemelis, „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“;

- birželio 4 d. Gargždų kino teatras „Minija“, „Moliūgėlio gyvenimas“ (14.30 val.), „Baigiamieji egzaminai“ (17 val.), „Tobuli melagiai“ (20 val.);

- birželio 9 d., 22 val., Šiaulių šeimos parkas Beržynėlis, „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“;

- birželio 15 d., 19 val., Druskininkų vandens parkas, „Moliūgėlio gyvenimas“ ir „Kaukai“;

- birželio 16 d., 22 val., Alytaus miesto sodas, „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“;

- birželio 22 d., 22 val., Anykščių kultūros centras, „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“;

- birželio 24 d., 22 val., Mažeikių senamiesčio parkas, „Tai tik pasaulio pabaiga“;

- birželio 29 d., 18 val., Telšių Žemaitės dramos teatras, „Moliūgėlio gyvenimas“ ir „Kaukai“;

- birželio 29 d., 22 val., Telšių amfiteatras, „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“.

Apie „Kino karavaną“

Ketvirtą kartą organizuojamą „Kino karavaną“ judėti į priekį skatina noras kokybišką, autorinį kiną padaryti lengvai prieinamą kuo platesnei, įvairaus amžiaus auditorijai, skirtingiems socialiniams sluoksniams. Supažindinant Lietuvos miestų ir miestelių gyventojus su naujausiais pripažintų kino menininkų darbais, turtinamas kultūrinis Lietuvos regionų gyvenimas ir mažinama jų socialinė atskirtis.