Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas A. Raslanas naujuoju savivaldybės vadovu išrinktas spalio 22-ąją vykusiuose pirmalaikiuose Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimuose.

Antrajame rinkimų ture socialdemokratas surinko 60,73 proc. rinkėjų balsų, tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Eglė Blaževičienė – 39,27 proc.

ELTA primena, kad pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai surengti po to, kai buvęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas neteko mandato. Apeliacinis teismas gegužę pripažino jį kaltu dėl korupcijos ir uždraudė ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame sektoriuje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad sekmadienį per pakartotinį balsavimą jis surinko 60,73 proc. rinkėjų balsų, jo varžovė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta Eglė Blaževičienė – 39,27 procento.

Tiesioginius merų rinkimus Kupiškyje stebėjusi VRK narė Olga Kilkinova teigė, kad balsavimas vyko sklandžiai, didesnių pažeidimų nefiksuota, visi gauti skundai išnagrinėti.

Pareigas A. Raslanas pradės eiti, kai prisieks.

Rinkimai Kupiškyje vyko buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas.

Suskaičiavus 24 apylinkių balsus jis pelnė 60,73 proc. balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta Eglė Blaževičienė – 39,27 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Renkant merą Kupiškio rajono rinkimų apygardoje bendras aktyvumas antrajame ture sekmadienį siekė 46,76 procento, tuo tarpu pirmajame ture buvo 47,12  procento.

Anot VRK laikinojo vadovo Andriaus Pukso, šie rinkimai, vykę vienoje savivaldybėje, pasižymėjo rekordiniu aktyvumu.

„Šie rinkimai iš tiesų išsiskiria rekordiniu aktyvumu, kalbant apie rinkimus vienoje savivaldybėje. Iki šiol didžiausias aktyvumo rekordas priklausė Šakių rajono rinkėjams, kurie 2017 metais rinkdami Šakių rajono merą parodė 39,45 proc. aktyvumą. Dabar panašu, kad Kupiškis gali didžiuotis rinkimų, kurie vyksta vienoje savivaldybėje, aktyvumo rekordu. Kartelė kitiems rinkimams užkelta pakankamai aukšta“, – sakė A. Puksas.

Informacijos apie pažeidimus, kurie turėtų įtakos rinkimų rezultatams, A. Puksas teigė negavęs.

Balsuoti renkant Kupiškio rajono merą galėjo 14 tūkst. 181 savivaldybės gyventojas.

Rinkimai Kupiškyje vyko buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, po dviejų išankstinio balsavimo dienų rinkti mero atvyko daugiau rinkėjų nei per tą patį laiką pirmajame Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų ture, kai prie balsadėžių sulaukta 672 kupiškėnų.

Trečiadienį taip buvo pradėtas organizuoti ir balsavimas specialiuosiuose punktuose.

Per ateinančias dienas rinkimų komisijų nariai sudarys galimybę balsuoti rinkėjams, besigydantiems Kupiškio ligoninėje, taip pat šios savivaldybės gyventojams, šiuo metu esantiems Kupiškio socialinės globos namuose, Kupiškio socialinių paslaugų centro Krizių centre, Subačiaus senelių globos namuose bei rinkėjams, gyvenantiems Savarankiško gyvenimo namuose.

Balsavimas iš anksto savivaldybėje tęsis dar vieną dieną – iki ketvirtadienio 20 valandos vakaro. Atvykti balsuoti į savivaldybės pastatą (Vytauto g. 2, Kupiškis) rinkėjai gali nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.

Iš viso šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi daugiau kaip 14 tūkst. Kupiškio rajono savivaldybės rinkėjų.

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės mero posto liko varžytis du kandidatai.

Sekmadienį suskaičiavus rinkėjų balsus po pakartotinio balsavimo paaiškės, ar Kupiškio rajono savivaldybės mere bus išrinkta Eglė Blaževičienė, iškelta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, ar meru taps Algirdas Raslanas kurį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.

Nauji rinkimai Kupiškyje rengiami buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas.

„Nėra įstatymo, kuris įpareigotų mane paskelbti. Nuo kitų rinkimų tai bus privaloma, Seimas juk neseniai priėmė“, – ketvirtadienį BNS sakė jis.

Apie tai, kad A. Raslanas „nuo rinkėjų nuslėpė, kad priklausė Komunistų partijai“, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo vadovaujamos partijos narė Eglė Blaževičienė su A. Raslanu varžosi dėl Kupiškio rajono mero posto.

„Tikrai galvojau, kad „valstiečiai“ ieškos, kaip mane „iškirsti“, vienaip ar kitaip apšmeižti, bet aš nuo to nepasikeisiu. Matau savo galimybes tame rajone ir toje pozicijoje ir naują perspektyvą tiems žmonėms, ir pačiam rajonui. Rinkėjai išspręs tą klausimą“, – tvirtino A. Raslanas.

Jo teigimu, į Komunistų partiją jis buvo priverstas įstoti, kad būtų paskirtas Lietuvos kūno kultūros instituto dekanu.

Politikas anketoje nurodė šias pareigas ėjęs 1989–1990 metais.

Buvau devynis mėnesius Komunistų partijoje. 

„Buvau devynis mėnesius Komunistų partijoje. (...) Dėl darbo privertė tą padaryti, dėl pareigų – arba mane paskirs į pareigas, arba nepaskirs. Buvo labai jau kietai pasakyta. Bet kai paskyrė į pareigas, aš išėjau iš partijos“, – BNS teigė A. Raslanas.

„Buvo tokia situacija, arba turi žmogus perspektyvą, arba ne“, – pridūrė jis.

Politiko vertinimu, ši jo biografijos detalė nėra esminė.

„Mano akimis žiūrint, tai yra biografijos detalė, nes iš principo geresni žmonės, daugelis vienaip ar kitaip buvo susiję su tuo (Komunistų partija – BNS). Ar tai yra minusas, ar pliusas, nežinau. Tame kontekste jei atsidurtų kiti, ar būtų kitaip, ar nebūtų kitaip, to jau negalime svarstyti, čia jau istoriniai momentai. Kita vertus, visą laiką reikia vertinti žmogų, jo savybes ir jo galimybes“, – sakė socialdemokratas.

A. Raslanas yra vadovavęs Kūno kultūros ir sporto departamentui, dirbo Edukologijos universitete, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktoje anketoje apie priklausymą Komunistų partijai kandidatuodami nenurodė ir prezidentas Gitanas Nausėda, keliasdešimt dabartinių parlamentarų. Šio anketos punkto nebuvo privalu užpildyti.

Seimas antradienį priėmė Rinkimų kodekso pataisą, kad kandidatams reikės nurodyti ne tik esamą narystę partijoje, bet ir tas partijas, kurioms priklausė anksčiau, įskaitant Komunistų partiją.

1940–1989 metais Lietuvos komunistų partija buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos sudėtine dalimi, šios partijos vadovybė įtvirtino totalitarinį režimą šalyje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais Komunistų partija uždrausta.

Ji oficialiai paskelbė, kad renkant Kupiškio rajono savivaldybės merą pirmalaikiuose rinkimuose būtinas antrasis turas.

Pakartotinis balsavimas vyks spalio 22 dieną ir jame varžysis du per pirmąjį turą balsų daugiausiai surinkę kandidatai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta E. Blaževičienė ir Socialdemokratų partijos atstovas A. Raslanas.

Jie praėjusį sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose surinko daugiausiai – atitinkamai 29,87 proc. ir 28,2 proc. – balsų.

Rinkimuose iš viso varžėsi penki kandidatai, juose balsavo 6666 arba 47,12 proc. rinkėjų: sekmadienį prie balsadėžių atėjo 31,88 proc. rinkėjų, iš anksto savo valią pareiškė dar 15,24 procento.

Balsuoti šiuose rinkimuose galėjo 14 tūkst. 171 Kupiškio rajono savivaldybės gyventojas.

Rinkimai Kupiškyje vyksta buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas.

Pakartotinis balsavimas vyks spalio 22 dieną ir jame varžysis du per pirmąjį turą balsų daugiausiai surinkę kandidatai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta Eglė Blaževičienė ir socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas.

Jie praėjusį sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose surinko daugiausiai – atitinkamai 29,87 proc. ir 28,2 proc. – balsų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Rinkimuose iš viso varžėsi penki kandidatai, juose balsavo 47,12 proc. rinkėjų: sekmadienį prie balsadėžių atėjo 31,88 proc. rinkėjų, iš anksto savo valią pareiškė dar 15,24 procento.

Balsuoti šiuose rinkimuose galėjo 14 171 Kupiškio rajono savivaldybės gyventojas.

Rinkimai Kupiškyje vyko buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas.

Jie sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose surinko daugiausiai – atitinkamai 29,87 proc. ir 28,2 proc. – balsų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

VRK duomenimis, pirmajame mero rinkimų ture nė vienas iš dalyvavusių kandidat nesurinko nustatytos balsų daugumos, todėl bus organizuojamas pakartotinis balsavimas, kuriame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai.

Rinkimuose iš viso varžėsi penki kandidatai.

Pakartotinis balsavimas rinkimuose vyks spalio 22 dieną.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatas laikomas išrinktu, jeigu gauna daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei nei vienas kandidatas nesurenka 50 proc. rinkėjų balsų, po dviejų savaičių rengiamas antrasis balsavimo turas, kuriame varžosi du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Šiuose rinkimuose iš viso balsavo 47,12 proc. rinkėjų: sekmadienį prie balsadėžių atėjo  31,88 proc. rinkėjų, iš anksto savo valią pareiškė dar 15,24 procento.

Balsuoti šiuose rinkimuose galėjo 14 171 Kupiškio rajono savivaldybės gyventojai.

Rinkimai Kupiškyje vyko buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas  

VRK konstatavo, kad visi penki politinių partijų keliami kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus ir gali dalyvauti rinkimuose.

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės mero posto varžysis Liberalų sąjūdžio keliamas Žilvinas Aukštikalnis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta Eglė Blaževičienė, Lietuvos regionų partijos kandidatas Edmundas Jonutis.

Taip pat rinkimuose dalyvaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Vytautas Mockus, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas.

Savarankiškai dalyvauti šiuose rinkimuose niekas nesiregistravo.

Pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai vyks spalio 8 dieną.

Nauji rinkimai rengiami buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas. 

Tai partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė per šeštadienį vykusį LSDP suvažiavimą.

Pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje vyks rugsėjo 3 dieną. Jie paskelbti, nes 2020 metais čia išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius kovą laimėjo tiesioginius Raseinių mero rinkimus ir atsisakė parlamentaro mandato.

Rudenį planuojama rengti ir naujus Kupiškio rajono mero rinkimus, nes kovą į šias pareigas perrinktas Dainius Bardauskas buvo pripažintas kaltu dėl reikalavimo duoti kyšį ir jo priėmimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir kurstymo suklastoti dokumentą.

Jam skirta 25 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė ketverius metus dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, privačiame ir viešajame sektoriuje. Pasak Apeliacinio teismo, mero pareigos yra vadovaujančios.

Gegužės viduryje Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė D. Bardausko įgaliojimus.