Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą.

„Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti. (...) Bent jau keturis procentus („Sodros“ biudžeto pertekliaus – BNS), tai būtų dvigubai daugiau, tai būtų apie 100 milijonų“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sysas.

Seime antradienį priimtas svarstyti 2024 metų „Sodros“ biudžetas numato, kad papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui skirta 46,9 mln. eurų.

Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis teigia, kad šiam indeksavimui būtų galima panaudoti tris ketvirtadalius numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus.

„Įstatymas leidžia iki trijų ketvirtadalių perteklinių lėšų, o jų šiemet laukiama apie 700 milijonų eurų, tai apie tris ketvirtadalius šių lėšų galima panaudoti papildomam indeksavimui (...) Galbūt ir šiek tiek didesnė nei tų 47 milijonų suma galėtų būti panaudota papildomam indeksavimui, nes pernykštis papildomas indeksavimas buvo apie penkių procentų, dabar tik apie du procentai planuojami (...) Manau, kad šiek tiek drąsiau būtų galima indeksuoti tą papildomą pensijos dalį“, – LRT radijui sakė T. Medaiskis.

Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo.

 

Papildomai indeksavus, anot T. Medaiskio, pensija kitais metais didėtų visiems pensininkams.

Ekonomistas taip pat pasigenda aiškesnio valdžios pagrindimo, kodėl indeksavimui skirta tik 46,9 mln. eurų.

„Reikėtų griežtesnio paaiškinimo, kodėl būtent tiek, kodėl 46 mln., o ne 56 mln., aiškesnio pagrindimo (...) Kodėl būtent taip, o ne kitaip yra apsispręsta, nėra pakankamai aišku“, – teigė T. Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad būtent tokia dalis rezervo panaudota siekiant išlaikyti nuoseklų pensijų augimą.

„Todėl, kad ši Vyriausybė rūpinasi, kad viskas augtų tvariai ir kad pensijos didėtų kaip suplanuota (...) Mes galime turbūt vienais metais padidinti labai daug, bet kitais metais tiek nepadidinsim“, – LRT radijui sakė M. Šiurkus.

Anot jo, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad individuali ir bendra senatvės pensijos dalys būtų lygios, šiuo metu iš valstybės biudžeto mokama bendroji dalis yra didesnė.

Ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.

Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.

„Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti. Neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimas nuo medicininio neįgalumo nustatymo principo pereinant prie kažkokių kitokių, socioekonominių kriterijų kelia didžiausią nerimą“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas kritikavo pačią reformą sakydamas, kad „dažniausiai visos reorganizacijos paslaugą nutolina nuo žmogaus, nes sumažinama, centralizuojama“.

„Kai išgirstu žodį „optimizacija“, vargu bau ar žmogui  su negalia palengvės (...), kai norima reorganizuoti visą sistemą, keturios institucijos, kurios vienaip ar kitaip susiduria su neįgaliųjų problemomis, trys iš jų jungiamos į vieną ir padaroma agentūra“, – kalbėjo A. Sysas.

A. Sysas, P. Peleckio / BNS nuotr.

Įžvelgia prielaidas korupcijai

Vienos ir reorganizuojamų institucijų, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narys, teisininkas Tomas Bakučionis teigė, kad neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimai sukurs prielaidas korupcijai.

„Iš esmės ketinama eliminuoti medicininius kriterijus kaip  tam tikrą objektyvų pagrindą nustatant negalią, manau, tai iš esmės ydingas požiūris, nes ketinama mažinti iki 40 proc. vertinant neįgalumo lygį, dalykas tas, kad nustatant žmogaus negalią vis tik pagrindas visais atvejais yra medicininiai kriterijai, nes jie yra objektyviausi“, – kalbėjo T. Bakučionis.

Pasak jo, klinikiniais, instrumentiniais tyrimais grįsti medicininiai kriterijai patiekia objektyviausią informaciją apie asmenį, tuo tarpu siūloma, kad 60 proc. reikšmės nustatant neįgalumo lygį sudarytų nebe medicininiai, o socialiniai-ekonominiai kriterijai.

Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti.

„Čia kertinė problema dėl požiūrio ir neramina, kuomet eliminuojami objektyvieji, medicininiai, kriterijai, iš karto atsiranda terpė korupcinėms veikoms atsirasti ir prielaidos korupcinei terpei“, – kalbėjo T. Bakučionis.

SADM: siekiama geriau pritaikyti paslaugas

Reformą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad neįgaliųjų situaciją vertinant  ne tik pagal medicininius kriterijus, bet bendrą jų gyvenimo situaciją žmogui bus galima geriau pritaikyti paslaugas, užtikrinti jo didesnį savarankiškumą, įsitraukimą į viešą gyvenimą, darbo rinką.

„Siekis yra, kad žmonės, kurie turi negalią, vertinant neįgalumo lygį būtų vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip yra dabar, bet labiausiai susitelkta į tai, kokios kliūtys yra tų žmonių aplinkoje, kad jų dalyvumo lygis galėtų būti didesnis“, – praėjusią savaitę pristatydama reformą per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak SADM, galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo. Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Vertintų gebėjimus

Pagal pataisas, kurios bus teikiamos Seimui, negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Taip pat siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.

Anot SADM pranešimo, teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygiui mažėti. Šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 procentus.

Pasak ministerijos, dabar nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu.

Taip pat, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.

Siūlo steigti agentūrą

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Agentūra formuotų ir įgyvendintų žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrintų „vieno langelio“ principą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Ji taip pat priimtų sprendimą dėl asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pasak SADM, taip mažės administracinė našta besikreipiančiajam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.

„Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu, nuo tada, kai jis ateina į naujai suformuojamą agentūrą, tas žmogus iš karto taptų matomas visoms institucijoms ir pagal tai būtų derinamos paslaugos“, – kalbėjo ministrė.

Nors tiek Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas, tiek Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius palaiko iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet koks mokesčių didinimas nebūtų tinkamas žingsnis.

„Toks modelis socialinio teisingumo požiūriu yra teisingesnis, bet šiandien, manau, opozicijos netenkins jokių naujų mokesčių įvedimas. Visiškai netinkamas laikas. Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija.

Pasak frakcijos „Vardan Lietuvos“ politiko, vietoje visuotinio mokesčio įvedimo būtų galima svarstyti dabartinio NT mokesčio modelio pakeitimus, kuriais apmokestinamo turto vertė būtų nustatoma tiksliau, atspindint realią jo kainą rinkoje bei bendrai skaičiuojant pastato ir žemės vertę.

„Nekilnojamojo turto mokestis, kuris šiuo metu veikia Lietuvoje, bet nėra visuotinis, jį reikia tobulinti“, – pridūrė A. Butkevičius.

Tačiau socialdemokratas A. Sysas sako nepritariantis ekspremjero požiūriui. Jo įsitikinimu, norint didinti perskirstymo nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, kuri vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos lygio, mokestinių pakeitimų imtis būtina.

„Per 30 metų negirdėjau, kad atėjo laikas, kada reikia mokėti. Būna tai per daug gerai, tai per daug blogai. Dažniausiai mokesčių sistema keičiama būtent per krizes. Nemanau, kad 10 eurų per metus mokestis nuvarys elgetauti šimtus tūkstančių žmonių“, – tikino jis.

Parlamentaras taip pat sako palaikantis Finansų ministerijos siūlymą visas iš NT mokesčio surenkamas lėšas skirti pačioms savivaldybėms.

„Taip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tada jis yra tikslesnis, savivalda žymiai geriau sukontroliuoja, sužiūri. Jeigu mokesčiai eina savivaldai, tai tada tas lėšas galima panaudoti tų pačių gyventojų gerovei“, – aiškino A. Sysas.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.

Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

Jo teigimu, tam tikrą skaičių struktūrinių bedarbių fiksuoja visos Europos valstybės, tačiau Lietuvoje šis skaičius didesnis, kadangi čia jie draudžiami sveikatos draudimu. Pasak Seimo nario, to atsisakyti ir „sudrausminti“ tokius asmenis yra tikslinga, todėl pataisas vadina „rimtu žingsniu į priekį“.

„Lietuva nesiskiria nuo kitų Europos šalių. Visose šalyse maždaug 3 procentams piliečių, patenkančių į bedarbių ratą, gerai taip, kaip jie gyvena. Kiekviename Europos mieste galite pamatyti tokių vietų, kur tokie žmonės gyvena, kuriems nereikia draudimo, jie nemoka mokesčių“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Sysas.

„Lietuva išsiskyrė iš kitų šalių, kad mūsų nedarbo lygis visą laiką buvo 3–4 proc. didesnis, nes per Užimtumo tarnybą draudėme sveikatos draudimu“, – tęsė jis.

Turime ypač sudrausminti tuos žmonės, kurie tikrai turi pajamas, dirba, atsisako jiems siūlomo darbo, nes nenori mokėti.

Politiko teigimu, Lietuvoje ilgalaikiai bedarbiai nesirenka dirbti dėl turimų skolų, mobilumo kliūčių vykstant į darbo vietą,  priklausomybių, pavyzdžiui, nuo alkoholio. A. Sysas sako, kad dalis tokių asmenų dirba neteisėtai, tačiau turi galimybę prašyti sveikatos draudimo išmokų, o mokesčių valstybei nesumoka.

„Šiuo atveju kitų mokesčių mokėtojų pinigais nebus draudžiama sveikatos draudimu. Paprasčiausiai turime ypač sudrausminti tuos žmonės, kurie tikrai turi pajamas, dirba, atsisako jiems siūlomo darbo, nes nenori mokėti. Turbūt kiekvienas galime pamatyti tokių žmonių, kurie nelegaliai dirba“, – kalbėjo parlamentaras.

Tad priimama pertvarka, anot politiko, yra reikalinga, kadangi ją priėmus ilgalaikiai ir galimai valstybės teikiamomis naudomis manipuliuojantys bedarbiai būtų skatinami įsilieti į darbo rinką, sulauktų pagalbos siekiant joje įsitvirtinti.

„Tai yra žingsnis į priekį, aiškiai parodant – arba legalizuojatės, pradedat mokėti mokesčius patys ir jokių problemų iš to nekyla (netgi jums padedam išsiaiškinti, kaip padengti nedideles skolas, kovoti su nepriklausomybėms, galbūt ir mobilumo klausimus spręsti)“, – teigė A. Sysas.

„Manau, kad tai rimtas žingsnis į priekį, siunčiant signalą ir tiems, kurie naudojasi kitų žmonių geru darbu ir gerais norais. Iš kitos pusės – signalas, kad jei taip elgsitės toliau, paprasčiausiai prarasite vieną iš garantijų, t. y. sveikatos draudimą“, – apibendrino parlamentaras.

Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį. Pirmus tris mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.

Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Pasak socialdemokrato, šiame apraše numatytas „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“ reikštų narkotinių medžiagų legalizavimą.

„Tai yra legalizavimas, nes teisia šviesiai parašyta, atsiranda nauja sąvoka „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“. Reikėtų pabrėžti, kad narkotikai uždrausti Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Žemo slenksčio paslaugos yra anoniminės sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, siekiant sumažinti su rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą bei kitas neigiamas pasekmes.

Socialdemokratas kritikuoja naujame apraše numatytą narkotikų vartojimo kambarį, kuris būtų apibūdinamas kaip „asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esanti patalpa, kurioje, siekiant sumažinti mirties nuo perdozavimo, infekcijų plitimo riziką ir kitas su vartojimu susijusias neigiamas pasekmes, sudaromos sąlygos, prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams, vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas“.

Tai yra legalizavimas, nes teisia šviesiai parašyta, atsiranda nauja sąvoka „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“. Reikėtų pabrėžti, kad narkotikai uždrausti Lietuvoje.

„Turbūt raktinis žodis čia yra vartoti, iš šio nedidelio sakinio kyla daug klausimų, į kuriuos ministras man neatsakė, ar priėmus šitą teisės aktą sveikatos įstaigose galimai bus naudoti nelegalias draudžiamas medžiagas, nes kokias narkotines medžiagas, apie tai nieko nerašo“, – teigė A. Sysas.

Klausimą dėl naujo žemo slenksčio paslaugų aprašo A. Sysas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui uždavė per Vyriausybės valandą praėjusios savaitės Seime.

„Ar mes čia neperžengiame padorumo? Aš suprantu, kas čia turima mintyje, kad žmogus neperdozuotų, o jeigu perdozuos, kad padėtų. Bet mes į šią narkotikų vartojimo problemą įtraukiame sveikatos specialistus, kurie bus su jais, aš labai norėčiau jūsų nuomonės, ar mes nepersistengiame?“ – tuomet klausė A. Sysas.

Sveikatos apsaugos ministras atsakydamas teigė, jog tai yra „kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose“, be to, pabrėžė, kad aprašas dar rengiamas ir tekstas nėra galutinis.

„Ar nepersistengiame, parodys, koks bus galutinis produktas, kokį turėsime galutinį teisės aktą ar tvarką, ar jo aprašą. Bet šiandien dirba platus spektras specialistų iš visų sričių. tikrai patikėkite, žiūrime ir skandinavišką praktiką“, – sakė A. Dulkys.

„Pati formuluotė arba galbūt raktiniai žodžiai sukelia padidintą emociją, bet esmė yra tiesiog kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose ir apskritai kompleksinis požiūris į žmogų, ar tai būtų dėl narkotikų, ar tai būtų dėl socialinių klausimų. Mes visur dabar žiūrime, kad tie dalykai būtų integruojami“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas, siekiant kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, žemo slenksčio kabinetų paslaugų gavėjai juose kasmet apsilanko maždaug  40–50 tūkst. kartų. Nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius yra nepastovus, anksčiau siekdavo apie 1–2 tūkst. ar kiek daugiau, tačiau pastaraisiais metais šis skaičius mažėjo – 2019 metais registruoti 746 nauji paslaugų gavėjai, 2018 metais – 820.

Patarėja: narkotikų vartojimo kambarių idėja nereiškia legalizavimo

Narkotikų vartojimo kambarių idėja nereiškia legalizavimo, tai galiotų tik probleminiams vartotojams kaip žemo slenksčio paslauga, teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Patarėjos teigimu, ir dabar galioja panaši paslauga, kai iš narkotikų vartotojų surenkami seni švirkštai ir duodami nauji, siekiant išvengti infekcijų plitimo. Idėja išplėsti šią paslaugą, pasak ministro atstovės, kol kas tik derinimo stadijoje.

„Sveikatos apsaugos ministerija jokiu būdu dar nieko nesteigia. Man atrodo, kad šiuo metu yra daugiau politikavimas ir žmonių klaidinimas, nes kol kas nei tokio kambario koncepto, nei detalių, nei komandos, kuri turėtų dirbti, dar nėra aprašyta“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Bieliūnė.

„Tai nėra skirta visai populiacijai, mes nekalbame apie jokį legalizavimą, tai yra išimtinai probleminių vartotojų ir žemo slenksčio paslaugų kontekste“, – pridūrė ji.

Ji reagavo į socialdemokrato Algirdo Syso nuogąstavimus dėl naujo rengiamo žemo slenksčio paslaugų teikimo aprašo.

Patarėjos teigimu, tokia praktika jau daugelį metų galioja ir kitose šalyse.

„Tą turi Danija, tą turi Vokietija, tą turi Norvegija ir kitos šalys. Teko pačiai asmeniškai lankytis. Šiuo metu, kai duodame tik sterilų švirkštą ir dezinfekcinę servetėlę, mes taip pat duodame žinodami, kad jie vartoja, tačiau mes su jais dar menkai dirbame siekdami motyvuoti juos nueiti į pačią gydymo sistemą“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Opoziciniai socialdemokratai nerimauja, kad šie planai reikštų narkotikų legalizavimą.

Seimo narys portalui delfi.lt teigė, kad jaučiasi neblogai, jis šiek tiek sloguoja.

Socialdemokratas prieš mėnesį pasiskiepijo trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze.

„Kadangi žmona susirgo, vienam name gyvenam, tai čia nebuvo kaip nesusirgti“, – juokavo A. Sysas.

„Jeigu jie visus surinks iki vieno ir kaip kareivius sustatys... Tai 73, rodos, pas juos balsai, jie gali prarasti tik du kareivius“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime galima scenarijų dėstė A. Sysas.

Norėčiau priminti, kad ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir ES direktyva aiškiai kalba apie tai, kad darbuotojas bet kokiu atveju negali mokėti už saugą ir sveikatą darbe.

Jis teigiamai vertina šalies vadovo apsisprendimą vetuoti šias įstatymo pataisas, kadangi ir socialdemokratai kreipėsi į prezidentą, prašydami jas vetuoti.

„Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas,  jeigu mes norime valdyti pandemiją (...) Norėčiau priminti, kad ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir ES direktyva aiškiai kalba apie tai, kad darbuotojas bet kokiu atveju negali mokėti už saugą ir sveikatą darbe“, – sakė A. Sysas.

Anot politiko, testavimas yra pirmas barjeras, kuris gali išaiškinti susirgimų faktus.

„Jeigu iš žmogaus, kuris nenori vakcinuotis, mes dabar atimsime teisę dar ir pasitikrinti, tai jis bus nešiotojas tos pandemijos. Ar mums to reikia? Manau, kad mums to nereikia. Aš nesuprantu, kodėl valdantieji pakeitė plokštelę? Jie gi visą laiką kalbėjo apie tai, kad testavimas yra šventas reikalas“, – pastebėjo A. Sysas.

Aš nesuprantu, kodėl valdantieji pakeitė plokštelę? Jie gi visą laiką kalbėjo apie tai, kad testavimas yra šventas reikalas.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19.

Šalies vadovas pabrėžė, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Jo nuomone, tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

Pasak socialdemokratų, jei tokios derybos nevyks, Vilniaus troleibusų ir autobusų vairuotojai gali surengti ir įspėjamąjį streiką.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas pabrėžia, kad VVT darbuotojų jau ne pirmą kartą rengiami protestai prie miesto savivaldybės liudija, kad savivaldybės įmonėje yra daug neišspręstų skaudulių bei nesutarimų tarp vadovybės ir darbuotojų.

„Jei norima išvengti streiko, vienintelis kelias – abiem pusėms sėstis, šnekėtis bei priimti sprendimus. Galiausiai susitarti dėl naujos kolektyvinės sutarties, kuri būtų pagrindas tvariam ir socialiai atsakingam savivaldybės įmonės darbui. Vilniaus valdžios pozicija – užsimerkti ir nieko nedaryti – stebina“, – frakcijos poziciją komentuoja A. Sysas.

Jei norima išvengti streiko, vienintelis kelias – abiem pusėms sėstis, šnekėtis bei priimti sprendimus.

Pasak parlamentaro, siaučiant pandemijai, didėjant nedarbui bei nerimui dėl ateities, savivaldybės įmonei mažinti darbuotojų etatus arba bloginti dirbančiųjų padėtį „yra mažų mažiausiai netoliaregiška“.

„Be orų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų kokybiškų transporto paslaugų įmonė nesuteiks. Keistai skamba ir VVT vadovų išplatintas komentaras, esą piketas laikytinas „spaudimu“. Tokia pozicija – tiesiog nesuprantama, nes kiekvienas turi teisę piketuoti“, – priduria A. Sysas.

Jis primena, kad Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyrius jau anksčiau yra  kreipęsis į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių su reikalavimu atsižvelgti į darbuotojų teisėtus reikalavimus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Protestuojantys VVT darbuotojai reikalauja sustabdyti esamų darbo ir socialinių standartų bendrovėje bloginimą, kolektyvinėje sutartyje numatyti darbo apmokėjimo sistemą, kaip nurodo Darbo kodeksas, kelti atlyginimus 10 proc., užtikrinti, kad būtų paisoma darbuotojų teisių.

Protestą organizuoja penkios bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos.

„Mūsų politinė taryba priėmė aiškų sprendimą, kad mes toliau dirbame kaip konstruktyvi opozicija, bet nesijungdama į jokius papildomus opozicinius junginius. Esmė visų tų junginių yra turėti kažkokį laikotarpį opozicijos lyderio postą ir Vyriausybės valandoje du klausimai iš opozicijos lyderio. Daugiau ten jokių didesnių privilegijų... Žinoma, opozicijos lyderis įtraukiamas į Seimo valdybą... Bet mes šiuo atveju nematome reikiamo skaičiaus (kitų – ELTA) frakcijų narių, kurie nebūtų „prisišiukšlinę“, – Seime antradienį žurnalistams sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas.

„Raudonų linijų mes nebrėžiame, bet turbūt kiekvienoje frakcijoje yra žmonių, kurie pasisako tomis vertybėmis, kurias mes savo programoje, savo darbuose vertiname. Mes nesuprantame, kaip galima su tokiais žmonėmis dirbti“, – sakė politikas ir priminė, kad iš esmės lieka galioti prieš metus priimta socialdemokratų laikysena nesijungti į opozicinę koaliciją. Tuomet ją sudarė ir opozicijos lyderį paskelbė Seimo „darbiečiai“ ir „valstiečiai“.

„Mes nekeitėme tarybos sprendimo, galioja senasis sprendimas, nes prieš metus buvo priimtas toks sprendimas, kad mes nesijungiame“, – teigė A. Sysas.

ELTA primena, kad opozicijos gretose situacija pasikeitė, kai trečdalis „valstiečių“ frakcijos narių su ekspremjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. Dėl to Seimas nuo rudens sesijos lieka be opozicijos lyderio. Šias pareigas pavasario sesijos metu ėjo naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu tapęs S. Skvernelis.

Savo ruožtu Darbo partijos taryba priėmė sprendimą neiti į opozicinę koaliciją su Regionų frakcija. Apie tai antradienį Seime žurnalistams pranešė „darbietis“ Vytautas Gapšys.