Tokią idėją kelia M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijos nariai.

Tuo metu ir Varėnos rajono meras, ir Senosios Varėnos bendruomenės atstovai skeptiškai vertina šią iniciatyvą.

M. K. Čiurlionis 1875 metais gimė dabartinėje Senojoje Varėnoje, tačiau jau po dvejų metų su tėvais persikėlė į Druskininkus.

Apie Senosios Varėnos pervadinimą kalbėta Seimo Kultūros komitete svarstant pasirengimą 2025 metais minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Galbūt Senosios Varėnos ir Varėnos rajono gyventojai vis dėlto supras, kad Senoji Varėna yra ta sakrali vieta, kur įvyko mūsų genijaus gimimo faktas, galbūt jis ten neilgai gyveno, bet jis ten gimė“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Būtų toks paminklas, apie kurį turbūt niekas negalėtų ir svajoti

„Jeigu būtų nuspręsta Senąją Varėną pervadinti į Čiurlionio Varėną ir istorinis teisingumas to miesto pavadinime šiek tiek atsistatytų, ir būtų toks paminklas, apie kurį turbūt niekas negalėtų ir svajoti“, – tvirtino jis.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Senosios Varėnos bendruomenės pirmininkas Adomas Taraskevičius sakė, kad šiuo metu gyventojai nepalaiko tokio pasiūlymo.

„Tai sukėlė labai didelį erzelį pas mus, labai daug diskusijų“, – teigė jis.

„Kaip bendruomenės pirmininkas bendraudamas su gyventojais, jų yra apie tūkstantį, labai didelio pritarimo ir entuziazmo tam šiai dienai tikai nematau“, – tvirtino A. Taraskevičius.

Jo teigimu, Senosios Varėnos gyventojai labiau norėtų, kad jų gyvenvietei būtų suteiktas miestelio statusas.

„Mes labai norime patapti iš kaimo miesteliu. Juoba, kad ir M. K. Čiurlionio šeima, kai atsikėlė į Varėną, atsikėlė į Varėnos miestelį. Tai realu įgyvendinti, bet jei dėl pavadinimo vėl kiltų diskusijos, aš susilaikyčiau matydamas bendruomenės nuomonę“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

„Liūdna, kad Varėnos bendruomenės nariai nesuvokia M. K. Čiurlionio reikšmingumo. Jokios prievartos tikrai nėra. (...) Bet mes širdyje Senąją Varėną turėsime kaip Čiurlionio Varėną, vietą, kur gimė genijus“, – į bendruomenės vadovo poziciją reagavo V. Juozapaitis.

Varėnos rajono meras Algis Kašėta BNS patvirtino, kad vietos gyventojai ir jis pats skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pavadinimo keitimo.

„Į politikų iniciatyvą pavadinti Senąją Varėną Čiurlionio Varėna žiūriu skeptiškai“, – sakė jis.

Anot mero, iniciatyvos ką nors pervadinti turėtų kilti pačioje Varėnoje, o ne Vilniuje.

Turi būti pačių gyventojų noras, poreikis. Ir dominuojantis noras. Senojoje Varėnoje tikrai taip nėra.

„Tokie dalykai turi būti derinami su bendruomene, dar geriau kai iš apačios iniciatyvos kyla dėl tokių svarbių dalykų. Turi būti pačių gyventojų noras, poreikis. Ir dominuojantis noras. Senojoje Varėnoje tikrai taip nėra“, – pažymėjo meras.

A. Kašėta sakė, kad juokaudami vietos gyventojai socialiniuose tinkluose svarstė, jog geriau Senąją Varėną pavadinti Čiurlioniškėmis nei Čiurlionio Varėna.

„Europoje taip pat nėra tokių pavyzdžių. Nei P. Picasso gimtinė, nei S. Dali, L. Beethoveno ar F. Chopino gimtinės nėra pavadintos jų vardu. Kartais oro uostą ar meno centrą pavadina menininkų vardu, bet ne visą administracinį vienetą“, – BNS teigė Varėnos meras.

Jis pabrėžė, kad savivaldybė seniai ir metodiškai rūpinasi M. K. Čiurlionio įamžinimu, populiarinimu.

„Mes gimimo vietą suradome, lokalizavome, toje vietoje pastatėme labai skoningą paminklą bažnytėlės šventoriuje, yra ir nuorodos į tą vietą, ir informaciniai stendai. Manau, kad buvo labai svarbu gimimo vietą pažymėti laukiant jubiliejaus. Taip pat atsirado akcentų mieste – ant bibliotekos sienos Čiurlionio motyvais kūrinys, paveikslas nutapytas. Turime ir daugiau planų“, – kalbėjo A. Kašėta.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, Lenkijoje, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.

Galimybė karinių mokymų teritoriją steigti Varėnos rajone aptarta šią savaitę jame apsilankius prezidentui Gitanui Nausėdai, susitikime su savivaldybių vadovais.

„Prezidentas su savivaldybės vadovais aptarė Lietuvos kariuomenės poreikį turėti dar vieną karinių mokymų teritoriją ir galimybę ją įsteigti Varėnos rajone. Lietuvoje augant dislokuotų sąjungininkų karių skaičiui, nusprendus šalyje dislokuoti Vokietijos brigadą, vykstant Lietuvos kariuomenės plėtrai valstybei kyla poreikis steigti naują karinio mokymo teritoriją, tinkamą brigados dydžio vienetui atlikti manevrą“, – nurodoma Prezidentūros pranešime.

Tačiau pats meras teigė tokią idėją vertinantis skeptiškai.

„Tai nebuvo kažkoks detalus aptarimas. Prezidentas pasakė, kad bus ieškoma vietos poligonui. Jau šį sykį, be šaudyklų, paprastesniam variantui (...) ir klausė, kokia būtų mano nuomonė (...). Tai aš išsakiau skeptišką požiūrį į tokį variantą“, – BNS sakė meras.

Į mus žiūrima visose valstybės strategijose, baltosiose knygose, kaip į dėkingą turizmui kraštą.

„Skeptiškai dėl to, kad iš vienos pusės, į mus žiūrima visose valstybės strategijose, baltosiose knygose, kaip į dėkingą turizmui kraštą (...). Mes netgi negalime miško paskirties žemės keisti paskirties – ekonominei, pramoninei veiklai, elementariam sandėliavimui, nors norėtumėme, kad laisvesnės būtų rankos, nes pas mus beveik 70 proc. yra miškais apaugusi teritorija. (...) o dabar lengva ranka paversti, sakykim, sukarinta zona, tai ne visiškai turbūt atspindi iki šiol deklaruotą ir mums argumentuotą valstybės poziciją, dėl ko mes negalime turėti ekonominių teritorijų miško žemėje“, – kalbėjo jis.

Meras taip pat pažymėjo, jog susitikimo metu Varėnos rajonas įvardintas kaip vienas iš galimų variantų.

Savo ruožtu atsakyme BNS Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, jog kartu su savivaldybėmis bus vertinamos galimybes plėtoti mokymų laukus, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti karinio manevravimo teritorijos įsteigimą, tačiau nedetalizavo, apie kurias konkrečias savivaldybes yra svarstoma.

„Jeigu bus kažkokie rimtesni siūlymai ir planai, ar tai būtų KAM, ar kariškių. Tai, be abejo, (...) mes norėsime tikrai dalyvauti diskusijose ir žinodami aiškesnį pasiūlymą arba situaciją mes suformuluosime savo požiūrį“, – sakė A. Kašėta.

Lietuvoje šiuo metu didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.

KAM pabrėžia, kad artimiausiu metu daugiausia dėmesio tikslingiausia būtų skirti esamų poligonų plėtrai.

„Įvertintus artimiausio laikotarpio Lietuvos kariuomenės poligonų ir karinių teritorijų vystymo planus, kurie apima ir neseniai pradėtą atkurti Rūdninkų poligoną, prisiimtus įsipareigojimus Lietuvoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms dėl reikiamos infrastruktūros išvystymo, taip pat ir į finansavimo galimybes, artimiausiu laikotarpiu būtų tikslinga plėtoti esamus poligonus“, – teigia ministerija.

„Jau yra išdaužytų mokyklos langų. Labai blogai, kad mokyklos teritorija neaptverta“, – teigė Vydenių kaimo gyventoja.

„Žadėjo, kad pabėgėlių bus tik 150, bet šiandien jų atvežė dar daugiau“, – nerimavo moterys.

Žmonės atėjo į kultūros centro salę išreikšti savo nuomonę apie naujus gyventojus.

„Nežinome, kiek čia bus pabėgėliai, jokios informacijos apie tai mes negauname“, – sakė viena moteris.

„Iš pradžių sakė, kad atvykėliai čia 10 dienų izoliuosis. Vėliau feisbuke skaičiau, kad jie čia gali būti ir 2-3 mėnesius“, – pasakojo kita moteris.

„Nieko čia baisaus. Ir jie žmonės. Reikia padėti“, – tvirtino pozityviai nusiteikusi vietos gyventoja.

Tačiau dauguma gyventojų nėra patenkinti.

„Nieko gero čia nebus. Žada, kad atvykėliai bus tik laikinai. Aš tuo labai abejoju. Manau, kad jie čia liks ilgam, taip tęsis metai iš metų. Ką mes, paprasti žmonės, galime padaryti? Valstybei mūsų nuomonė neįdomi. Valdžia šneka, kad žmonių nuomonė yra svarbiausia.

Tačiau iš tiesų niekam žmonių nuomonė nerūpi. Lietuvoje yra žmonių, kurie irgi neturi stogo virš galvos. O migrantams viskas paduota, maistas nupirktas. Tai kodėl jiems nebėgti?“, – emocingai mintis dėstė jauna moteris.

„Miestelyje gyvena 278 žmonės. Dabar laikinai apgyvendino 150 pabėgėlių. Mes šeštadienį sužinojome, kad pas mus atvyks pabėgėliai, buvo paprašyta paruošti patalpas. Aš esu valstybės tarnautoja, gaunu nurodymą ir jį vykdau. Mes nenorime, kad jie eitų per sieną ir čia atvyktų“, – kalbėjo miestelio seniūnė.

„Tiek dieną, tiek naktį čia budi po aštuonis policijos pareigūnus. Yra dar ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų. Saugumas bus užtikrintas visą laiką“, – tikino policijos atstovas.

„Aš sodyboje dažnai gyvenu viena, su savo šuniukais. Norėčiau žinoti, kaip man elgtis, kaip jaustis saugiai, ką daryti, jei kieme atsiras vienas, du ar trys juodaodžiai. Ar man su šakėmis juos baidyti, ar arbatos pakviesti.

Norėčiau turėti kažkokį kontaktą, kad galėčiau vietoje kažkam paskambinti ir sulaukti pagalbos“, – dėstė moteris.

„Situacija yra nekontroliuojama. Man nesuprantama, kam pasieniečiams ginklai, jei jie negali apsaugoti sienos. Šiuos žodžius skiriu politikams. Turi būti vietiniai numeriai, kuriais galima paskambinti, jei į kiemą ateis penki atvykėliai ir paprašys arbatos. Mes norime šių numerių, kad būtų reaguojama tuoj pat. Mes neturime jokių garantijų, kad esame saugūs“, – neslėpė nerimo susitikime dalyvavęs vyras.

„Kaip jūs apsaugosite mus nuo atvykėlių, kai išleisite į kiemą? Jie nebus visą laiką uždaryti. Pasakykite mums, kaip mes galime saugiai gyventi?“ – klausė vyresnio amžiaus moteris.

„Tvora bus. Ji bus atvežta rytoj. Bus aptverta“, – žadėta vietos gyventojams.

„Vakar pasidariau testą ir jis buvo teigiamas, simptomų nejaučiu“, – BNS sakė Varėnos rajono vadovas.

Jis teigė neturėjęs kontakto su užsikrėtusiaisiais bei šiuo metu laukiantis nurodymų iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

A. Kašėta sakė, kad dar nebuvo paskiepytas ir dėl koronaviruso tyrėsi profilaktiškai, tą daryti jis ragina ir kitus savivaldybės gyventojus, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui.

Mero teigimu, savivaldybės administracijoje šiuo metu nustatyta per dešimt COVID-19 atvejų.

Statistikos departamento duomenimis, sergamumas per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų Varėnos rajone buvo 375 atvejai, savivaldybė pagal šį rodiklį yra devintoje vietoje šalyje.

Lietuvoje šis rodiklis siekia beveik 260 atvejų.

„Varėnos meras pažeidė įstatymą tinkamai nenusišalinęs nuo klausimo, susijusio su jam artimo asmens privačiais interesais“, – BNS sakė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė.

Pasak VTEK, tyrimo duomenys rodo, kad A. Kašėta 2019 metų rugsėjį tinkamai nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą, susijusį su vietinės reikšmės kelio prie Pamerkių kaimo rekonstrukcija, nors šiame kaime gyvena merui artimas asmuo. A. Kašėta nusišalino tik prieš pat balsavimą dėl sprendimo priėmimo.

VTEK pabrėžia, kad įstatymai įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nusišalinti nuo visų interesų konfliktą keliančio sprendimo procedūrų visose jo stadijose, t.y. projekto rengimo, svarstymo, ir galutinio balsavimo jį priimant. 

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Pats A. Kašėta įsitikinęs, kad jam nusišalinti nereikėjo, tačiau sprendimo skųsti nežada. 

„Nė vienas tarybos narys savivaldybės niekada nėra nusišalinęs, man dirbant 5 metus meru, dėl to, kad rajone, kur ir jis gyvena, ir jo giminaičiai, asfaltuojamos gatvės. Tai yra infrastruktūros dalykai ir kelias veda į gyvenvietę, o ne į giminaičių kiemą“, – BNS sakė meras.

„Ne, sprendimo neskųsiu, tik nemanau, kad jis tobulas“, – pridūrė jis.

„Tai yra nuostabu. Pradedant nuo krovinių ir baigiant keleiviais. Jeigu dar realu laisvoj Lietuvoj tokį dalyką padaryti, tai nežinau, kam melsčiausi“, – BNS sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad Vilnių ir Druskininkus jungiantis geležinkelis padėtų sumažinti automobilių srautus į vieną populiariausių Lietuvos kurortų.

„Jeigu iš Vilniaus būtų galima per valandą atvažiuoti į Druskininkus ir tuo pačiu panaršant internetą, išgeriant kavos ir nerizikuojanti nelaimingais eismo atsitikimais, tai būtų mūsų svajonė“, – teigė Druskininkų vadovas.

Jam pritarė ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta, taip pat teigęs, kad tai padėtų ir jo savivaldybėje gyvenantiems žmonėms nuvykti pas Baltarusijoje gyvenančius giminaičius.

Jeigu dar realu laisvoj Lietuvoj tokį dalyką padaryti, tai nežinau, kam melsčiausi.

„Būtų labai sveikintina, nes tai suteiktų galimybę mums ne tik susisiekti lengviau su Baltarusijos miestais ir gyvenvietėm, kur daug artimųjų turi rajono žmonės, bet ir verslo plėtra pagyvėtų. Manau, kad nacionaliniu mastu tai būtų irgi be galo vertina, nes Gardinas yra stambus pramonės centras“, – BNS tvirtino A. Kašėta.

Pasak jo, tai prisidėtų ne tik prie pasienyje esančių kaimų atsigavimo, bet ir prie Pietų Lietuvos regiono patrauklumo verslui.

„Kad tie kaimai būtų gyvybingesni, tai vienareikšmiškai, kai susisiekimas patogus, bet esmė, kad šitam regionui geležinkelis būtų didelis impulsas atsigauti. Dėl žmonių ir prekių judėjimo jis taptų patrauklesnis verslui“, – sakė Varėnos rajono meras.

Ministras: mes labai rimtai analizuojame

Apie idėją atkurti geležinkelio ruožą Vilnius–Druskininkai–Gardinas praėjusią savaitę rengtoje spaudos konferencijoje užsiminė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Mes labai rimtai analizuojame, jau antras analizavimo etapas, ryšio kelių, traukinio atstatymas tarp Gardino ir Druskininkų, pritraukiant Vilnių“, – teigė J. Narkevičius.

„Ten nėra vėžių, nėra geležinkelio, apie 20 kilometrų senos vagos, tačiau ties tuo dirbame, kad netrukus būtų galima ir ta kryptimi su Vilniumi susisiekti“, – pridūrė jis.

J. Narkevičius taip pat pridūrė, kad tai būtų naudinga tiek turistine, tiek verslo prasme, nes paskatintu didesnius turistų srautus ir krovinių vežimą.

Svarstomi trys variantai

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gintaras Liubinas BNS informavo, kad šiuo metu svarstomos trys krypčių iš šalia Vilniaus esančio Lentvario į Gardiną atkūrimo galimybės.

Viena iš jų galėtų jungti Marcinkonis, Baltarusijoje esančią Pariečę ir pasiekti Gardiną, kita galimybė – tiesti vėžę nuo Marcinkonių iki Druskininkų ir taip pasiekti Gardiną, trečia perspektyva būtų Marcinkonis geležinkeliu sujungti su Parieče ir nutiesti atkarpą į Druskininkus.

Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas, tai turėtų būti valstybinės reikšmės projektas.

„Linijos statybos ar atstatymo pasirinkimui įtaką daro ne tik keleivių, keliaujančių turizmo srityje, bet ir krovinių gabenimo poreikiai Baltarusijos kryptimi“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu kroviniai į Baltarusiją gabenami dviem maršrutais – iš Vilniaus į Lydą ir iš Vilniaus į Maladečną, todėl peržiūrima ir trečia perspektyva, taip pat tai padėtų ir turizmo plėtrai.

„Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas“

Druskininkų ir Varėnos rajono merai įsitikinę, kad geležinkelio ruožo atstatymas į Gardiną kainuotų šimtus milijonų eurų, todėl savivaldybės galėtų prisidėti simboliškai.

„Jeigu dokumentų tvarkymu, tai ištisą parą, jeigu lėšomis, tai mes galvojam, kaip mokytojams atlyginimus išmokėti, o ne geležinkelius tiesti už tokio dydžio savivaldybės kaip Druskininkai biudžetas. Tai – nerealu“, – sakė R. Malinauskas

„Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas, tai turėtų būti valstybinės reikšmės projektas“, – teigė A. Kašėta.

Tiek Druskininkų, tiek Varėnos rajono merai teigė gavę Gardino srities atstovų patikinimą, kad ir jie yra suinteresuoti ruožo į Gardiną atstatymu bei yra atlikę infrastruktūros atnaujinimo darbus iki pasienio.

Geležinkelio ruožas Vilnius–Marcinkonys–Gardinas buvo dar Carinės Rusijos laikais statyto geležinkelio maršruto Sankt Peterburgas–Varšuva dalis, taip pat buvo atšaka nuo Pariečės Baltarusijoje į Druskininkus.

Šis geležinkelio ruožas išardytas prieš daugiau nei porą dešimtmečių.

Preliminariais VRK duomenimis, gavęs 65 proc. rinkėjų balsų, jis nugalėjo Vidą Mikalauską, pelniusį 33 proc. balsų.

Tai rodo preliminarūs duomenys, gauti ne iš visų rinkimų apylinkių. Kol kas trūksta balsavimo rezultatų tik iš vienos rinkimų apylinkės.

„Šiandien informavau partijos pirmininką E. Gentvilą, kad nematau galimybių atstatyti narystės Liberalų sąjūdyje. Visas dėmesys – Varėnos kraštui ir jo žmonėms“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė politikas.

Telefonu su A. Kašėta BNS susisiekti nepavyko.

Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė sprendimą, kad visų savivaldos rinkimuose ne su partijos iškeltu kandidatų sąrašu dalyvaujančių liberalų narystė partijoje bus stabdoma automatiškai.

Šiandien informavau partijos pirmininką E. Gentvilą, kad nematau galimybių atstatyti narystės Liberalų sąjūdyje. Visas dėmesys – Varėnos kraštui ir jo žmonėms.

Varėnos meras A. Kašėta po šio sprendimo pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkų ir paskelbė, jog rinkimuose dalyvaus su komitetu. Jis Varėnoje išėjo į antrą turą, o A. Kašėtos sąrašas gavo 11 mandatų 25 vietų taryboje. Liberalų sąjūdis Varėnoje išvis nekandidatavo.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas LRT televizijoje rinkimų naktį buvo paskelbęs, kad A. Kašėta ketina grįžti į partiją.

Anot E. Gentvilo, ketvirtadienį su juo susitikęs su A. Kašėta pranešė, jog negrįš.

„Musu esam draugai ir bičiuliai, ir liekam. Žmogus išėjo į komitetą, kad sutelktų nepartinius žmones, vietinius autoritetus, gydytojus. Jis ir sako: „Kaip man jiems pasakyti, kad dabar einu į partiją?“. A. Kašėta, liberalai, pagerino rezultatą, palyginti su 2015 metais. Sutarėm, kad jokių apsikalbėjimų, apsižodžiavimų negali būti, pagalba bus“, – teigė E. Gentvilas.

Dalis liberalų partiją paliko vadovybei uždraudus savivaldos rinkimuose dalyvauti ne partiniais sąrašais, o subūrus visuomeninį komitetą.

Dėl šio konflikto iš partijos išėjo jos buvęs lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

R. Šimašiaus sąrašas Vilniaus taryboje laimėjo 17 mandatų iš 51, irgi su visuomeniniu rinkimų komitetu dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas – 8 iš 31.

Trečiadienį feisbuke jis pranešė, kad 2019 metų Savivaldos rinkimuose dalyvaus taip pat su visuomeniniu rinkimų komitetu - Algio Kašėtos sąrašu „Drauge su Jumis“. Tai reiškia, kad ir šio politiko narystė partijoje bus sustabdyta.

„2019 metų Savivaldos rinkimuose dalyvausime įkūrę visuomeninį rinkimų komitetą Algio Kašėtos sąrašas „Drauge su Jumis“. Kviečiu jungtis prie mūsų komandos žmones, kuriems svarbi Varėnos krašto ateitis. Mano ilgametė politiko patirtis rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiame dirbdami drauge. Savivaldybės taryboje Varėnos krašto žmonėms turi atstovauti kompetentingi, padorūs ir sąžiningi Tarybos nariai, žinantys kaip pasiekti geriausią rezultatą“, - socialiniame tinkle rašė politikas.

Antradienį sostinės meras R. Šimašius davė startą visuomeniniam rinkimų komitetui „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“.

Liberalų sąjungos lyderis Eugenijus Gentvilas skeptiškai vertina kai kurių liberalų skyrių siekį artėjančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne po partijos, o po atskiro rinkimų komiteto vėliava.

Jis antradienį pabrėžė, kad oficialiai paskelbus apie visuomeninio rinkimų komiteto steigimą, bus sustabdyta ir visų jam priklausančių atstovų narystė Liberalų sąjūdyje. Dalyvavimo rinkimuose ne su partija būdą jau pasirinko Pagėgių skyriaus atstovai. Tarp tokių skyrių tai pat minimi ir Utenos liberalai.

„Siekiame, kad šio iškilaus mūsų krašto kovotojo vardas būtų plačiai minimas ne tik šiemet, bet ir kiekvienais metais. Teikdami A. Ramanausko-Vanago premiją, dar labiau įprasminsime jo atminimą“, – sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

Tūkstančio eurų premija kasmet bus skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas; už profesionalius sprendimus įamžinant partizanų atminimą; už jaunų žmonių patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą ir rėmimą; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią Lietuvos pilietiškumą ir patriotizmą, tautiškumą ir dvasines vertybes; už sukurtus literatūros, dailės, muzikos, teatro, kino kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai.

Į šią premiją galės pretenduoti Lietuvos ir užsienio piliečiai, bendruomenės, asociacijos ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys premijos nuostatų reikalavimus.

Asmenį, kuriam bus skiriama premija, išrinks mero potvarkiu sudaryta A. Ramanausko-Vanago premijos kandidatų vertinimo komisija.

Premija tam pačiam asmeniui galės būti skiriama ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Pirmąją premiją planuojama įteikti šiemet lapkričio 29–ąją, A. Ramanausko-Vanago žūties dieną. Kitais metais premija bus teikiama gegužės mėnesį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Varėnoje arba Merkinėje.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų, ją skatino okupacinės sovietų valdžios vykdomos represijos, trėmimai į Sibirą.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Partizano vado palaikai kapinėse Vilniuje atrasti ir identifikuoti šiemet, rudenį vyks iškilmingas jų perlaidojimas.