„Facebook“ politikas paviešino iš policijos gautą dokumentą, kuriame nurodoma, kad teisėsauga A. Ramanausko atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.

Minėtame straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Europarlamentaras S. Jakeliūnas skelbia, jog teisėsauga ikiteisminį tyrimą A. Ramanausko atžvilgiu pradėjo dėl tam tikrų jo sausio 18 d. viešai paskelbtų teiginių apie „rusifikuotus gyvulius“.

„Štai A. Ramanausko teiginiai (viešai transliuoti š. m. sausio 18 d. ir toliau platinami internete), dėl kurių pradėtas tyrimas: „Didžioji daugumą tų, kurių teigimu „prie ruso buvo geriau“, yra gyvuliai...“, „Mano skaičiavimais, Lietuvoje yra nuo ketvirtadalio iki trečdalio žmonių, kuriuos būtų gerai ištremti - tai yra visa ta rusifikuota gyvulių, sovietinė masė“, „Mes turime daug šitų galvijų, jie dvesia po truputį, tai yra gerai“, „Išaugę prastos genetinės kokybės asmenys galvijų šeimose, nieko nuostabaus, kad jie irgi tampa galvijais“, – „Facebook“ skelbia S. Jakeliūnas.

Europarlamentaras nurodo, kad, pagal gautus dokumentus, ikiteisminį tyrimą dėl A. Ramanausko pareiškimų pradėjo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

– Kaip jaučiatės po naujausio teismo sprendimo dėl teisinio ginčo su Algiu Ramanausku?

– Šis naujausias teismo sprendimas yra visiškai nesusijęs su mano bylos esme, jame nėra pasisakyta dėl Algio Ramanausko veiksmų. Sprendimas yra grynai dėl procedūrinių dalykų, o ne dėl jo veiksmų teisėtumo.

Prieš trejus metus kreipiausi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad įvertintų Algio Ramanausko elgesį. Kreipiausi pateikdamas du skundus. Pirmuoju prašiau įvertinti A. Ramanausko veiksmus, kai „Facebook“ tinkle mane išvadino žeminančiais epitetais, o antruoju – vaizdo klipus „YouTube“ kanale, kuriuose esu parodijuojamas vulgariame kontekste. Abu sprendimai man buvo palankūs. Vieną A. Ramanauskas apskundė, o kitas taip ir liko galioti. Naujausias teismo sprendimas yra toks, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino vieną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą dėl procedūrinių priežasčių, visiškai nepasisakydamas, kuris iš mūsų teisus: ar Algis Ramanauskas, ar aš. Tokį sprendimą vertinu nei kaip laimėjimą, nei kaip pralaimėjimą, kadangi tai yra tik tarpinė stotelė tarp pagrindinės bylos dėl jo veiksmų mano atžvilgiu įvertinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vakar pasirodžiusiuose pranešimuose labai daug kalbama, kad man tai labai svarbus įrodymas ir kad neva esu pralaimėjęs, tai noriu pasakyti, kad įrodymų yra tikrai ne vienas ir ne du, o juos visus įvertins teismas, kuris nagrinės bylą, kuri šiuo metu yra sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl visos tos spekuliacijos yra iš piršto laužtos.

Paprastai tariant, reikėtų pasakyti, kad naujausias sprendimas mane liečia tik tiek, kad aš buvau į šią bylą įtrauktas tik kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau pareiškėjas buvo A. Ramanauskas, o atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tikrai noriu pažymėti, kad šio sprendimo neskųsiu, nes ginčas vyktų tik dėl procedūrinių normų taikymo, o aš suinteresuotas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme esanti byla būtų atnaujinta ir mano reikalavimas būtų išnagrinėtas kuo greičiau.

– Trumpai priminkite, kiek laiko tęsiasi bylinėjimas ir kaip viskas prasidėjo?

– Jeigu prisimintume, kaip viskas prasidėjo, tai, be abejonės, reikėtų kalbėti apie pirmąją akistatą teisme su šiuo asmeniu, kai teismas jo elgesį įvertino kaip mano neturtinių teisių pažeidimą, pripažino mano teisės į atvaizdą panaudojimą žeminančiame kontekste ir man priteisė 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ši vieta yra labai svarbi, nes tik pasibaigus procesui A. Ramanauskas „Facebook“ socialiniame toliau skleidė mane įžeidžiančią informaciją. Aš tokio elgesio netoleruoju, todėl kreipiausi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad įvertintų A. Ramanausko veiksmus. Gavau man palankų sprendimą ir jis jau yra įsigaliojęs. Po šio sprendimo prasidėjo Algio Ramanausko vaizdo klipų skelbimas, kuriuose aš esu parodijuojamas vulgariame kontekste. Kadangi skleidžiama informacija palietė ir mano mamą, joje nekalbama apie mano kūrybą, juose yra išimtinai mano asmenį įžeidžianti informacija, todėl kreipiausi į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad įvertintų Algio Ramanausko veiksmus. Šiame tyrime buvo atlikta nepriklausoma ekspertizė, kurioje buvo konstatuota, kad informacija yra apie mane ir ji yra žeminančio, niekinančio pobūdžio.

Prokuroras, įvertinęs, kad baudžiamoji priemonė taikytina tik kaip kraštutinė, pasiūlė teises ginti civilinėje byloje. Su šiuo vertinimu sutikau ir viliuosi, kad civilinės teisės suteikiama gynyba bus pakankama sustabdyti šį asmenį nuo vykdomų pažeidimų ir besikartojančio puolimo mano asmens atžvilgiu.

Labai tikiuosi, kad teisme byla bus paskutinė ir kad šis asmuo supras, jog žeminti kitą viešai yra nepriimtina.

Dabar vyksta tik viena byla, ji nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, ji metus laiko buvo sustabdyta, tačiau greitai bus atnaujinta ir teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertins šio asmens veiksmus ir nuspręs, ar A. Ramanausko elgesys yra toleruotinas.

– Kaip tokia situacija veikia jūsų kūrybą?

– Kai esi kritikuojamas ne dėl savo darbo ar veiklos, o tik todėl, kad būtum pažemintas, tai toks elgesys, žinoma, kad veikia mane. Nė vienas žmogus tikriausiai nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje, kurioje esu aš. Čia reikėtų priminti, kad tiek pirmas procesas, kuris jau yra senai pasibaigęs (2018 metais), tiek dabartinis procesas tuoj bus atnaujinti ir nagrinėjami Vilniaus mieto apylinkės teisme yra b*** čiulpimo fone, nekalbant apie kitus epitetus, kuriuos net šlykštu atkartoti. Natūralu, kad niekas iš mūsų nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje ir niekam ji nebūtų maloni. Byloje ši situacija yra, aišku, nemaloni, bet kitokių veiksmų, kaip sustabdyti šį asmenį aš nematau, tai galiu padaryti tik teisėtomis priemonėmis, t. y. teismais.

– Ko ketinatės imtis toliau?

– Labai tikiuosi, kad teisme byla bus paskutinė ir kad šis asmuo supras, jog žeminti kitą viešai yra nepriimtina. Jei jis toliau nenustos ir toliau viešai pils ant manęs purvą, aš ir toliau ginsiu savo teises teisėtomis priemonėmis, kurias man garantuoja įstatymas. Todėl šiai dienai aiškinti, kad aš čia kažką pralaimėjau ar laimėjau yra visiška nesąmonė ir tai yra tik viešas eskalavimas situacijos, kuri dar nėra visiškai baigta.

Į teismą kreipėsi pramogų verslo veikėjas Algis Ramanauskas-Greitai, kuris prašė panaikinti dizaineriui palankų sprendimą pašalinti J. Statkevičių parodijuojančius ir pašiepiančius vaizdo įrašus. Apie tai pranešė alfa.lt.

Teisėjai  panaikino dizaineriui palankų sprendimą, kuriuo buvo subtiliai nurodyta pašalinti J. Statkevičių parodijuojančius ir pašiepiančius vaizdo įrašus. „Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, nes skundo nagrinėjimas nebuvo sustabdytas, iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal J. Statkevičiaus ieškinį atsakovui A. Ramanauskui, todėl yra naikintinas“, – konstatuojama teismo sprendime, praneša alfa.lt.

Taip pat priduriama, kad šį teismo sprendimą dar galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Primename, kad prieš metus, vasario 3 d., Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta byla tarp žinomo Lietuvos dizainerio J. Statkevičiaus ir laidų vedėjo bei internetinio turinio kūrėjo A. Ramanausko. A. Ramanauskui buvo  pareikštas ieškinys dėl į „Facebook“ bei į „YouTube“ platformas keliamo turinio, kuris neva žemina garsų dizainerį. J. Statkevičius siekė prisiteisti 12 tūkst. eurų už neturtinę žalą bei prašė pašalinti įkeltą vaizdo medžiagą.

„Sex guru“ – tai „Domino“ teatro komedija suaugusiems. Apibūdinama kaip interaktyvi ir provokuojanti. Tačiau provokuoja ne tik komedijos tema. Prieš pandemiją šiame šou pagrindinį vaidmenį atliko Algis Ramanauskas. Šiemet spektaklis vėl pradėtas rodyti, tik su kitu pagrindiniu aktoriumi – Justinu Jankevičiumi.

„Man pasidarė įdomu, ar išsipirkta licencija. Paaiškėjo, kad ne. Matote, licencijos turėtojas, žmogus, kuris tą pjesę scenoje atlikinėjo, iš kurio aš pats pirkau 2016–2019 m. licenciją, yra mano draugas – austras“,  – sakė laidų vedėjas, visuomenės veikėjas Algis Ramanauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pjesę, pagal kurią pastatytas spektaklis, parašė Volfgangas Vainbergeris. O rodyti spektaklį be licencijos – autoriaus teisių pažeidimas.

Autoriaus teisės atsiranda nuo pat kūrinio sukūrimo momento. Jos nėra niekur registruojamos, todėl dažnai lyg ir suvokiama, kad tai yra kažkokia silpnesnė intelektinės nuosavybės rūšis“, – aiškino advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke.

„Čia yra tiesiog baudžiavinis žemos klasės žmonių taupymas. Aišku, nesinori dalintis pinigais, bet ar gražu vogti“, – retoriškai klausė A. Ramanauskas.

Čia yra tiesiog baudžiavinis žemos klasės žmonių taupymas. Aišku, nesinori dalintis pinigais, bet ar gražu vogti.

 

A. Ramanauskas sako turintis įrodymų, kad „Domino“ teatre tai – ne vienintelis atvejis, kai spektakliai rodomi visai neturint licencijos arba nepratęsus jos galiojimo termino.

„Tada aš pakapsčiau giliau ir sužinojau, kad pjesė „Dviejų smegenų istorija“, kurią pats esu išvertęs, (ją atlieka Lina Rastokaitė ir Sakalas Uždavinys), yra vogta. Aš turiu to įrodymus. Yra autorius, amerikietis, jis nėra labai laimingas, švelniai tariant“, – komentavo A. Ramanauskas.

LNK žurnalistai susisiekė ir su „Domino“ teatro vadovu Egidijumi Baranausku. Jis pasisiūlė pasidomėti situacija ir atsakyti į klausimus raštu.

„Aš kol kas nelabai galiu ką ir atsakyti, nes ne visai esu susipažinęs su kaltinimais ir jų girdėjęs, nelabai domėjęsis. Turėjau tik vienintelį pokalbį, tad negaliu komentuoti“, – teigė E. Baranauskas.

„Tokio įžūlumo, tiesą sakant, nesitikėjau. Jis man, žinančiam, kas yra kas, aiškino, kad „Sex guru“ – visiškai kitokia pjesė. Ir, kiek žinau, jis tą bandė aiškinti ir licencijos turėtojui“, – atkirto A. Ramanauskas.

Pasak jo, situaciją suskubta taisyti.

„Kai suskambo pavojaus varpai, spėju, kad „Domino“ teatras atbuline data pasirašė tą sutartį su mano draugu. Ir dabar jie sudarė taiką, be abejo, ta pjesė rodoma kaip licencijuota ir nevogta“.

Kai suskambo pavojaus varpai, spėju, kad „Domino“ teatras atbuline data pasirašė tą sutartį su mano draugu.

 

Nors pjesės autorius nėra Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) narys, tačiau autorių teisių gynėjų toks „Domino“ teatro elgesys nenustebino.

„Jie patys nesikreipė į LATGA dėl licencijų sutarčių sudarymo, nors pagal įstatymą tą padaryti yra jų pareiga. Taip, būna, nepratęsia licencijų termino. Kartais pasitaiko atvejų, kai laiku nesumoka autorinio atlyginimo“, – teigė asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė.

„Puikiai bendradarbiaujame visais klausimais, kurie siejasi su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija. Tai negaliu komentuoti, tame nematau kažkokios problemos“, – sakė E. Baranauskas.

Anot LATGA vadovės, pasitaiko, kad pro pirštus į autorių teises žiūrima net ir valstybiniuose teatruose. Tiesa, piktnaudžiavimo, skirtingai nei „Domino“ teatro atveju, autorių teisių gynėjai nepastebi.

„Nesiimčiau lyginti. Galiu pasakyti, kad ir valstybiniuose teatruose prasprūsta, kai, pavyzdžiui, negauna sutikimo iš autoriaus ir daro po laiko tuos dalykus. Būna kitų teisių pažeidimų“, – kalbėjo Laura Baškevičienė.

„Tiek verslas, tiek autoriai, tiek atlikėjai tiesiog per mažai žino, kaip ginti savo teises ir ką reikia daryti, kad apsauga galiotų“, – komentavo G. Rimkūnaitė-Manke.

O jei autorius užsienietis, tikimybė, kad pastarasis nesužinos, jog kažkas naudojasi jo kūriniu ir atlygio nemoka, dar didesnė.

Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar tikrai turėtume atsisakyti rusų kalbos pamokų ir kaip kitataučius paskatinti integruotis į Lietuvos visuomenę?

Apie tai šį vakarą, 20 val., rodomoje laidoje diskutuos Lietuvoje jau 18 metų gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas ir visuomenės veikėjas bei turinio kūrėjas Algis Ramanauskas.

Kaip pastebės A. Ramanauskas, jeigu lietuvių mokyklos be rusų kalbos, kaip antrosios užsienio, negali pasiūlyti alternatyvų, tuomet tai – didžiulė švietimo sistemos problema. Tačiau, anot visuomenės veikėjo, uždrausti šios kalbos mokyti taip pat negalima. „Gal tie vaikai išaugs gerais šnipais. Šiuo atveju, priešo kalba jiems bus reikalinga“, – ironizuos A. Ramanauskas.

Gal tie vaikai išaugs gerais šnipais. Šiuo atveju, priešo kalba jiems bus reikalinga.

V. Voroncovas prieštaraus – anot jo, negalima sakyti, kad rusų kalba yra priešo kalba. „Rusų kalba – 18 proc. Lietuvos piliečių gimtoji kalba. Aš pats kalbu lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Su bet kokiu Lietuvos piliečiu galiu susikalbėti jo gimtąja kalba. Aš tuo didžiuojuosi ir tai turėtų būti normalu. Bet kai viskas yra maišoma į vieną katilą – Putinas, rusų kalba, rusų kultūra, Lietuvos rusai – tai yra ydinga, nenormalu ir to reikia vengti. Būtinai reikia mokyti rusų kalbos“, – sakys jis.

Savo ruožtu A. Ramanauskas tikins, kad kaip nereikėtų šios kalbos drausti, taip nebūtina ir jos mokytis. Anot jo, besimokydamas rusų kalbos, vaikas gautų tokią pat naudą, kaip ir besimokydamas kitos, panašios kultūrinio svorio kalbos.

„Jei palygintume, kiek pasaulinės literatūros šedevrų yra sukurta anglų, ispanų ar prancūzų kalbomis, tai rusų kalba sukurto meninio turinio yra apgailėtinai mažiau. Ir jei mes čia iškart prisimintume dostojevskius arba čechovus, nepamirškime, kad tai yra gana prastesni rašytojai nei tie, kurie rašė anglų kalba, ir kuriuos žino visas pasaulis“, – tvirtins A. Ramanauskas.

Kitas dalykas yra vadovėliai ir kitos mokymo priemonės, iš kurių vaikai, ar visi norintys išmokti rusų kalbą, yra mokomi – anot V. Vancovo, čia iš tiesų yra gausu dezinformacijos. Šioje vietoje jam pritars ir A. Ramanauskas: „Vaikai tose Lietuvos rusiškose mokyklose yra auklėjami visiško rusiško nacizmo dvasioje.“

Tęsdamas kalbą apie rusų mokyklas, A. Ramanauskas pastebės, kad jokia kita šalis tokių išskirtinių teisių tautinėms mažumoms neteikia, tad tokios privilegijuotos situacijos neturėtų būti ir Lietuvoje. Atsisakius rusų kalbos mokyklų, vaikai turėtų galimybę į visuomenę integruotis greičiau, tačiau, anot A. Ramanausko, viskas turėtų vykti palaipsniui.

„Mes neturėtume visko kirsti labai staigiai. Mes turime būti išmintingi. Naikinti nuo rytojaus būtų kvaila. Labai svarbu neįpriešinti ir atskirti mūsų rusus nuo Rusijos rusų. Net jei tarp mūsų yra labai didelis procentas „vatnikų“, mes turime suprasti, kad situacija gerėja. Jie turi palikuonių ir tie palikuonys turi būti išganyti. Mes negalime būti dramblys porceliano parduotuvėje“, – savo nuomone dalysis A. Ramanauskas.

Vilniaus apygardos teismas sutiko iš dalies patenkinti dizainerio J. Statkevičiaus prašymą, pakeisti anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš TV laidų vedėjo A. Ramanausko priteistą 150 eurų dydžio neturtinę žalą. Pats dizaineris patirtą žalą įvertino 10 tūkst. eurų.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas nusprendė padidinti iš atsakovo A. Ramanausko ieškovo J. Statkevičiaus naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 2000 Eur, o bylinėjimosi išlaidų sumą iki 660 Eur.

Nesutarimai tarp A. Ramanausko ir J. Statkevičiaus kilo dėl A. Ramanausko sukurto vaizdo klipo, kuriame, dizainerio nuomone, buvo netinkamai panaudotas jo atvaizdas.

Internetinėje svetainėje Lnk.go paskelbtas vaizdo klipas su dizainerio atvaizdu, kaip įsitikinęs pats J. Statkevičius, buvo panaudotas žeminančiame kontekste. Be to, pasak J. Statkevičiaus, A. Ramanauskas naudojo jo atvaizdą, nors tam leidimo nebuvo gavęs.

A.Ramanauskas klipą paskelbė po to, kai J. Statkevičius Rusijos naujienų portalui Sputniknews.lt duotame interviu siūlė emigruoti iš Lietuvos bei teigė, kad padėtis Lietuvoje yra bloga.

Reaguodamas į A. Ramanausko sukurtą pašaipų klipą, J. Statkevičius į teismą kreipėsi prašydamas priteisti neturtinę žalą - 10 tūkst. eur. 2018 m. gegužės 30 d. teismas J. Statkevičiaus prašymą patenkino iš dalies - nustatė, kad ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista 150 eurų suma.

Pasitinkant Naujuosius metus žiūrovai išvys specialią laidą – „Muzikinė kaukė. Šventinė puota“. Eterio metu bus galima išvysti net 17 geriausių šio sezono pasirodymų, kuriuos surengs Jurgis Brūzga, Justinas Lapatinskas, grupės „Vairas“ lyderis Rolandas Janušas, Ingrida Kazlauskaitė, Akvilė Kisielienė iš „Queens of Roses“, Baiba ir kiti žinomi atlikėjai.

Lietuvos garsenybės dovanos ne tik muziką, bet ir gražiausius Naujametinius sveikinimus. „Visiems mums Naujaisiais metais linkiu sulaukti iššūkių, kuriuos įveikę taptume stipresni. Ir kiekvieną naujųjų metų dieną pradėkime daina. Jeigu nedrįstame dainuoti balsu, darykime tą širdimi, kad visiems kasdien būtų šviesiau“, - žiūrovams linkės Inga Valinskienė.

Aštrialiežuvis laidos vedėjas Algis Ramanauskas Naujųjų metų proga linkės pamiršti pykčius bei nuoskaudas: „Būkime geri vieni kitiems, nemuškime vaikų. Jeigu norime emigruoti, tai emigruokime iš kaimų į miestus. Su Naujais metais.“ Radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė kalbės apie svajones ir linkės niekam jų nepamiršti, o Džiugas Siaurusaitis savo sveikinimą sueiliuos.

Ypatingoje laidoje dalyviai įsikūnys į Egidijų Dragūną-SEL, Donatą Montvydą, Oksaną Pikul, Taylor Swift, Prince ir kitus dainininkus. Žinomiausios Lietuvos garsenybės, virtusios garsiausiais atlikėjais, gražiausios jų atliekamos dainos ir ypatingi sveikinimai Naujametinėje laidoje „Muzikinė kaukė. Šventinė puota“ – jau šį pirmadienio vakarą, 21:30 val. per LNK.

Jau šį antradienio vakarą, 19.30 val., LNK televizijos eterį pasieks nacionaliniai technikos apdovanojimai „Tech Top 2018“, kuriuose bus apdovanota geriausia metų technika ir sukurti įspūdingi technologiniai šou.

Naujausios technologinės inovacijos scenoje, įrenginiai, praturtinę šou ir nusipelnę didžiausių žiūrovų ovacijų bei muzikinės premjeros: Monika Marija pirmą kartą pristatys savo naująjį kūrinį su Leonu Somovu „Pabundu“, „Vilniaus Energija“ pristatys naujausius darbus „Bepilotė mašina“ ir „Dronai“, o Monique scenoje pirmą kartą gyvai atliks dainą „Planai“. 

Tačiau šou metu žiūrovus nustebins ne tik atlikėjų pasirodymai, bet ir technikos nugalėtojus paskelbę nominacijų teikėjai. Žinomi šou, verslo, sporto ir televizijos veidai apie technikos nominacijas kalbėjo remdamiesi savo pačių patirtimi ir pamąstymais.

Savo kalbą nominacijų paskelbimo soste prieštaringai vertinamas duetas pradės visus šokiravusiu bučiniu ir pareiškimu, kad jie susituokė.

Agnė Jagelavičiūtė prieš paskelbdama geriausio metų telefono nugalėtoją visiems paaiškins, kam iš tikrųjų skirtas šis įrenginys – mados, skonio ir gyvenimo būdo ekspertė surengs tiesioginį pokalbį su jai labai svarbiu žmogumi.

Tuo metu „Lietuvos technikos pasiekimo“ nominaciją teikęs Aurelijus Rusteika žiūrovus priblokš savo naujausiu „išradimu“  – skėčiu dronu, kuris, jam paskelbus nominaciją, tiesiog išskraidins jį iš scenos.

Tačiau vienu skandalingiausių vakaro nominacijos paskelbimu taps legendinio „Radio Show“ dueto Česlovo ir Broniaus kalba. Dar prieš lipdami į sceną, Algis Ramanauskas ir Rimas Šapauskas pripažino, kad po jų paruoštos kalbos į jokius apdovanojimus jų, ko gero, turėtų nebekviesti. Savo kalbą nominacijų paskelbimo soste prieštaringai vertinamas duetas pradės visus šokiravusiu bučiniu ir pareiškimu, kad jie susituokė. Tačiau tai bus tik pradžia...

Duetas ne tik juokaus apie robotus, atliekančius socialinių tarnybų vaidmenį, bet ir tokius, kurie teiktų subtilesnes paslaugas.

Kaip BNS sakė teismo atstovė Airinė Šerelytė-Skistymienė, ieškinį dėl teisės į atvaizdą ir neturtinės žalos atlyginimo teismas gavo gruodžio 15 dieną, dabar laukiama, kol A. Ramanauskas pateiks atsiliepimą į ieškinį.

Apie pateiktą ginamojo ieškinį patvirtino ir J. Statkevičiaus advokatė Kristina Čeredničenkaitė.

„Yra byla, yra atvaizdo panaudojimas žeminančiame kontekste, pagrindinė problema – patyčios“, – BNS sakė advokatė.

Naujienų portalas 15min.lt nurodo, kad J .Statkevičius prašo 10 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Anot portalo, J. Statkevičių įžeidęs vaizdo klipas su daina paviešintas portale lnk.go ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Šiuo metu lnk.go šis vaizdo klipas nepasiekiamas.

J. Statkevičius pastaruoju metu buvo sulaukęs viešos kritikos dėl raginimų emigruoti iš Lietuvos ir interviu Rusijos naujienų portalui sputniknews.lt.