Apie tai penktadienį pranešė nepriklausomi Baltarusijos naujienų portalai „Naša Niva“ ir „Zerkalo“.

A. Lukašenka kalbėjo, kad Baltarusijai nėra reikalo įsitraukti į karą prieš Ukrainą. Kartu jis pažymėjo, kad „Baltarusija daro savo darbą“, tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.

Baltarusija yra artima Maskvos sąjungininkė ir aktyviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. 2022 metais ši izoliuota Rytų Europos šalis leido Rusijos kariams iš savo teritorijos pradėti puolimą Kyjivo link.

Baltarusijai įsitraukti į karą „būtinybės nėra. Ir tokios būtinybės nebus. Anądien sakiau, kad Rusijai dabar reikia tokios Baltarusijos: taikios, tylios, ramios, atliekančios savo darbą“, kalbėjo A. Lukašenka, Maskvoje surengęs derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

„Nepasakosiu smulkmenų, ką mes darome ir panašiai. Nesakau, kad mes nesame „bendraagresoriai“. Kiekvienas daro savo“, – kalbėjo A. Lukašenka, tvirtindamas, kad esą nei jis, nei V. Putinas nenori, kad kentėtų ukrainiečiai, karui tęsiantis jau trečius metus, o rusų pajėgoms intensyvinant išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą ir civilinius objektus.

Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.

„Buvo dislokuoti amerikiečiai ir vokiečiai, o tai kelia nuostabą – jie neišmoko pamokos“, – kalbėjo A. Lukašenka. Jis tikriausiai turėjo omenyje Antrąjį pasaulinį karą, kai vokiečių Vermachto kariai užpuolė Sovietų Sąjungą. Dėl didelio NATO karinio buvimo Baltarusija, anot A. Lukašenkos, priversta taip pat stiprinti savo dalinius netoli sienos. „Tačiau mes neketiname kur nors kovoti“, – pabrėžė jis.

Ir V. Putinas, ir A. Lukašenka paneigė ketinantys pulti Europos šalis. Rusijos ir Baltarusijos santykiai su Vakarais yra įtempti. To priežastis – Rusijos invazija į Ukrainą. Maskvos daliniai per invaziją prieš daugiau kaip dvejus metus naudojosi ir Baltarusijos teritorija. Iki pat įžengimo į Ukrainą Maskva tada neigė puolimus planus ir vadino tai Vakarų „provokacija“.

Susitikime su A. Lukašenka Rusijos prezidentas V. Putinas kritikavo Šveicarijoje planuojamą taikos konferenciją. Rusija ten nepakviesta, nors kartu pripažįstama, kad be Maskvos nieko neįmanoma nuspręsti, sakė V. Putinas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. „Ir kadangi mes ten nevažiuosime, sakoma, kad mes atmetame derybas. Tai tikras panoptikumas“, – postringavo Kremliaus šeimininkas.

Tačiau trečiadienį Rusijos ambasadorius Berne pareiškė, kad Rusija net ir kviečiama susitikime nedalyvautų.

Aliaksandras Lukašenka parlamentui, kurį jis visiškai kontroliuoja, pateikė įstatymo projektą, kuriame raginama sustabdyti sutarties galiojimą.

1990 metais pasirašytoje sutartyje nustatomi tankų, kovos mašinų, karo lėktuvų ir sunkiosios artilerijos, kuri gali būti dislokuojama Europoje, apribojimai. Ja buvo siekiama išlaikyti karinę pusiausvyrą tarp Vakarų ir šalių, kurios Šaltojo karo metais priklausė Varšuvos paktui.

Tačiau 2023 metais Rusija visiškai pasitraukė iš šios sutarties, o NATO valstybės – sutarties šalys – į tai atsakė sustabdydamos savo dalyvavimą.

Pasitraukusi iš sutarties, Baltarusija gali plėsti savo kariuomenę.

„Baltarusijos dalyvavimo CFE sutartyje sustabdymas turi įtakos jėgų ir saugumo pusiausvyrai visame euroatlantiniame regione ir Vakarų šalims siunčia signalą, kad Minskas ketina tapti aktyviu kariniu žaidėju regione“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Baltarusijos karinis analitikas Aliaksandras Alesinas.

Baltarusijoje dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų, taip pat raketų ir karių.

Siųsdama karius į Ukrainą, Rusija naudojasi šia šalimi kaip tarpine stotele, tačiau Baltarusijos pajėgos nėra dalyvavusios jau trečius metus besitęsiančiame kare.

Protesto nota įteikta į URM iškviestam Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Jaroslavui Khmylui.

Anot URM, paskelbtuose A. Lukašenkos pokalbiuose nepagrįstai priekaištaujama dėl neva iš Lietuvos keliamų karinių grėsmių Baltarusijai, išsakomos insinuacijos dėl „Suvalkų koridoriaus“ neapginamumo bei nurodoma paruošti Baltarusijos kariuomenę galimai konfrontacijai su Baltijos šalimis bei Lenkija.

„Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad tokie pareiškimai gali būti suprasti kaip Baltarusijos valdžios vykdomos agresyvios užsienio politikos tolesnis eskalavimas ir yra visiškai nepriimtini“, – teigiama pranešime.

„Užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad Baltarusija nedelsiant pateiktų oficialų šio A. Lukašenkos pasisakymo paaiškinimą ir dar kartą primena, kad Lietuvos Respublika imsis visų įmanomų priemonių, siekdama užtikrinti šalies saugumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – rašoma jame.

Šią savaitę Minsko išplatino vaizdo įrašą, kuriame A. Lukašenka su vienu iš karininkų kalbasi apie tai, kaip baltarusių kariuomenė prireikus yra pasirengusi pulti dalį Lenkijos ar Lietuvą. Jis taip pat nurodė neatsipalaiduoti, nes tokiu atveju bus užpulta pati Baltarusija.

Be kita ko, A. Lukašenka pašiepė Baltijos šalių planus įtvirtinti sieną su Rusija ir Baltarusija kontrmobilumo priemonėmis.

„Todėl jie niekaip negalėjo patekti į Baltarusiją. Jie tai matė. Todėl jie apsigręžė ir pasuko į Ukrainos ir Rusijos sienos ruožą“, – sakė A. Lukašenka, prieštaraudamas Rusijos teiginiui, kad jie esą bandė bėgti į Ukrainą.

Nuo penktadienio džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) kelis kartus pareiškė įvykdžiusi 139 gyvybių pareikalavusį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad už penktadienio išpuolio stovi radikalūs islamistai, bet užsiminė, kad jie yra susiję su Ukraina, nors ši tai kategoriškai neigia.

Rusijos saugumo tarnybos FSB vadovas antradienį tvirtino, kad esą Vakarų ir Ukrainos žvalgybos tarnybos padėjo užpuolikams, bet teigė, kad dar nenustatė, kas nurodė surengti penktadienio išpuolį.

Vakarų pareigūnai pastarosiomis dienomis skelbė, kad už išpuolį atsakinga IS.

„Pasakykite jiems (opozicijai), kad dalyvausiu. Ir kuo sunkesnė padėtis, kuo aktyviau jie trikdys mūsų visuomenę […], kuo didesnę įtampą jie kels jums, man ir visuomenei, tuo greičiau aš eisiu į šiuos rinkimus“, – pareiškė jis atidavęs savo balsą sostinėje Minske.

A. Lukašenkos, kuris Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau beveik 30 metų, žodžius citavo valstybinė žiniasklaida.

„Jūs nepergyvenkite, mes padarysime taip, kaip reikia Baltarusijai“, – pridūrė A. Lukašenka.

Tai reiškia, kad nuo 1994-ųjų valdančio A. Lukašenkos valdymas gali trukti 36 metus.

Jūs nepergyvenkite, mes padarysime taip, kaip reikia Baltarusijai.

Baltarusiai sekmadienį balsuoja rinkimuose, turinčiuose įtvirtinti A. Lukašenkos valdymą, nors opozicija balsavimą vadina beprasmiu farsu ir ragina jį boikotuoti.

Tai pirmieji rinkimai Baltarusijoje po suklastotais vadinamų 2020 metų prezidento rinkimų. Po jų paskelbus, kad A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, kilo beprecedenčiai masiniai protestai.

Demonstracijos, kuriose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, šalį krėtė mėnesius, buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. dalyvių. Tūkstančiai sulaikytų žmonių buvo milicijos sumušti, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos. Šimtai oponentų buvo įkalinti, o tūkstančiai turėjo bėgti iš šalies.

Šio sekmadienio rinkimuose jokie realūs opozicijos kandidatai nedalyvauja.

Užsienyje esantys A. Lukašenkos oponentai ragino baltarusius neiti balsuoti ir likti namie.

A. Lukašenka įspėjo, kad valdžia po 2020-ųjų protestų išmoko pamoką ir kad dabar nebus „jokių maištų“.

Praėjusį mėnesį galinga Baltarusijos saugumo tarnyba KGB surengė virtinę reidų prieš, kaip teigia teisių gynimo grupės, politinių kalinių artimuosius.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ nurodo, kad šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose laikoma 1 419 politinių kalinių.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų prezidento rinkimuose ir po jų turėjo pasitraukti į Lietuvą, socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše sakė: „Kalbėkime aiškiai: režimo bandymas pasinaudoti šiais suklastotais rinkimais savo valdymui legitimizuoti nebus sėkmingas. Baltarusijos žmonės permato šią apgaulę.“

Opozicijos lyderė taip pat paragino tarptautinę bendriją nepripažinti sekmadienio balsavimo rezultatų.

Minsko režimas labai kliaujasi Maskvos politine ir ekonomine parama.

„Mes visuomet būsime drauge su Rusija“, – sekmadienį pareiškė A. Lukašenka.

A. Lukašenka, kuris Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau beveik 30 metų, kaltina Vakarus bandymu pasinaudoti rinkimais ir pakenkti jo vyriausybei bei destabilizuoti 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį.

Dauguma rinkimuose dalyvaujančių kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms: „Belaja Rus“, Komunistų partijai, Liberalų demokratų partijai, Darbo ir teisingumo partijai. Visos jos remia A. Lukašenkos politiką. Daugiau kaip dešimties kitų partijų prašymai įregistruoti pernai buvo atmesti.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų prezidento rinkimuose ir po jų turėjo pasitraukti į Lietuvą, paragino rinkėjus boikotuoti šiuos rinkimus.

Balsalapiuose nėra žmonių, kurie pasiūlytų realių permainų.

„Balsalapiuose nėra žmonių, kurie pasiūlytų realių permainų, nes režimas dalyvauti leido tik sau patogioms marionetėms, – vaizdo pareiškime sakė S. Cichanouskaja. – Raginame boikotuoti šį beprasmį farsą, ignoruoti šiuos rinkimus be pasirinkimo.“

Sekmadienio balsavimas yra pirmieji rinkimai Baltarusijoje po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų. Po jų paskelbus, kad A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, kilo beprecedenčiai masiniai protestai.

Demonstracijos, kuriose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, šalį krėtė mėnesius, buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. dalyvių. Tūkstančiai sulaikytų žmonių buvo milicijos sumušti, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.

Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.

Nuo pat protestų Baltarusijoje nepaliaujamai tęsiamas susidorojimas su opozicija. Už grotų tebėra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Opozicijos teigimu, antradienį prasidėjęs išankstinis balsavimas sudarė puikias sąlygas manipuliuoti balsavimu, nes balsadėžės nebuvo saugomos penkias dienas. Rinkimų pareigūnai skelbia, kad beveik ketvirtadalis šalies rinkėjų savo balsus atidavė per pirmąsias tris išankstinio balsavimo dienas.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ pranešė, kad išankstiniame balsavime buvo verčiami dalyvauti studentai, kariai, mokytojai ir kiti valstybės tarnautojai.

„Kad užsitikrintų reikiamą rezultatą, valdžia naudoja visas prieinamas priemones: nuo televizijos propagandos iki vertimo atiduoti balsus iš anksto, – sakė „Viasna“ atstovas Pavelas Sapelka. – Per balsavimą vyko sulaikymai, areštai ir kratos.“

Antradienį per susitikimą su aukščiausio rango Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad ypač Lenkijos valdžios institucijos gali šantažu ir grasinimais bandyti įtikinti aukštus Baltarusijos pareigūnus pakeisti savo pažiūras.

A. Lukašenka nurodė Baltarusijos milicijai prieš balsavimą visoje šalyje sustiprinti ginkluotą patruliavimą ir sakė, kad tai svarbiausias elementas užtikrinant teisėtvarką.

Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų Baltarusijoje bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus. Susirinkimas veiks lygiagrečiai su parlamentu: 110 vietų žemaisiais ir 64 vietų aukštaisiais rūmais.

A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turi plačius įgaliojimus ir gali priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus. Pagal įstatymą Baltarusijos prezidentas pasitraukęs iš šio posto automatiškai tampa Susirinkimo nariu.

Prieš kelerius metus manyta, kad A. Lukašenka svarsto galimybę vadovauti Susirinkimui po pasitraukimo iš prezidento posto, bet jo planai tikriausiai pasikeitė ir dabar tik nedaug stebėtojų tikisi jo pasitraukimo, kai kitais metais pasibaigs dabartinė jo kadencija.

Pirmą kartą Baltarusijoje rinkimų apylinkėse buvo nuimtos balsavimo kabinų užuolaidos, o rinkėjams uždrausta fotografuoti savo balsalapius. Per 2020 metų rinkimus aktyvistai ragino rinkėjus nufotografuoti savo balsalapius, kad valdžia negalėtų manipuliuoti rezultatais A. Lukašenkos naudai.

Be to, Baltarusija pirmą kartą atsisakė pakviesti stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-osios rinkimų. Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Nuo 1995 metų visus rinkimus ir referendumus Baltarusijoje ODIHR laikė neatitinkančiais organizacijos standartų, neskaidriais ir nesąžiningais.

ESBO nurodė, kad sprendimas neįsileisti jos stebėtojų atėmė iš Baltarusijos „išsamų tarptautinės institucijos vertinimą“.

Tie, kas reiškia kitokias nuomones ar stoja už kitų žmogaus teises, tampa tyrimo, persekiojimo ir, dažnai, baudžiamojo persekiojimo taikiniais.

„Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje toliau blogėja, nes tie, kas reiškia kitokias nuomones ar stoja už kitų žmogaus teises, tampa tyrimo, persekiojimo ir, dažnai, baudžiamojo persekiojimo taikiniais“, – sakoma ESBO pareiškime.

Stebėtojai pažymi, kad Baltarusijos valdžia net nebandė apsimesti, kad balsavimas yra demokratinis.

Rinkimai suteikia vyriausybei galimybę „išbandyti sistemas po didžiulių protestų ir praėjusių prezidento rinkimų rimto sukrėtimo, pažiūrėti, ar tai veikia“, sakė baltarusių analitikas Arciomas Šraibmanas.

„Uždraudus opozicijai ir visiems alternatyviems balsams agituoti, parlamentas bus sterilus. Valdžiai svarbu ištrinti bet kokius atsiminimus apie protestus“, – sakė jis.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasmerkė tą balsavimą kaip „cinišką farsą“ ir paragino jį boikotuoti.

Beveik 30 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis esą planuojant po vasario 25 dieną įvyksiančio balsavimo bandyti panaudoti „naujus dirgiklius, kad destabilizuotų visuomenę“.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, kuriuose gali dalyvauti tik A. Lukašenkos režimą palaikantys asmenys.

Dauguma kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms, kurios visos remia A. Lukašenkos politiką. Tai „Belaja Rus“ („Baltoji Rusija“), Komunistų, Liberalų demokratų ir Darbo ir teisingumo partijos.

Tai pirmieji rinkimai Baltarusijoje po prieštaringai vertinamų 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose ilgametis Baltarusijos lyderis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, taip sukeldamas precedento neturinčius protestus.

Šalyje kelis mėnesius vyko protestai, į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai buvo sumušti policijos areštinėse, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.

Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.

Prieš šį mėnesį įvyksiančius rinkimus Baltarusijoje toliau dorojamasi su kitaminčiais. Šioje šalyje už grotų tebėra daugiau nei 1,4 tūkst. politinių kalinių, tarp jų – opozicinių partijų lyderiai ir garsus žmogaus teisių gynėjas, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ antradienį pranešė, kad Baltarusijos kalėjime mirė 64-erių politinis aktyvistas Iharis Lednikas iš opozicinės Socialdemokratų partijos, nuteistas kalėti tris metus už prezidento A. Lukašenkos „šmeižtą“. Valdžia skelbia, kad jis mirė sustojus širdžiai po operacijos.

„Viasna“ teigė, kad I. Ledniko mirtis – tai penktoji politinio kalinio mirtis areštinėje per pastaruosius trejus metus.

Ragina boikotuoti rinkimus

Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų rinkimuose ir po balsavimo buvo priversta išvykti iš Baltarusijos ir apsigyventi Lietuvoje, paragino boikotuoti rinkimus.

„Raginame boikotuoti šį cinišką farsą, nes ši rinkimų imitacija neturi nieko bendra su demokratija, – naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja. –Baltarusiai šalies viduje nekenčia šio režimo, tačiau dėl žiaurių represijų negali to atvirai pasakyti.“

Antradienį per susitikimą su aukščiausio rango Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad ypač Lenkijos valdžios institucijos gali šantažu ir grasinimais bandyti įtikinti aukštus Baltarusijos pareigūnus pakeisti savo pažiūras.

Baltarusijos policija pranešė, kad prieš balsavimą visoje šalyje sustiprino patruliavimą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškime teigė, kad blokas smerkia „besitęsiančius beprasmiškus žmogaus teisių pažeidimus ir precedento neturinčias represijas prieš artėjančius rinkimus“ Baltarusijoje, ir pridūrė, kad „atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“.

Baltarusijos pareigūnai pirmadienį sakė nekviesiantys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-ąją vyksiančių šalies parlamento ir vietos valdžios rinkimų.

Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos atstovai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Nepriklausomas baltarusių analitikas Valerijus Karbalevičius pastebėjo, kad A. Lukašenka rinkimus traktuoja kaip karinę operaciją.

„Tai yra rinkimų kaip karo, karinės operacijos, kurioje Baltarusijos lyderis kovoja su vidaus ir išorės priešais, koncepcijos tęsinys, – sakė V. Karbalevičius. – Baltarusijos valdžia bet kokius rinkimus vertina kaip grėsmę ir pretekstą sustiprinti represijas ir stipriau prisukti varžtus.“

Tai dar vienas autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos, pastaraisiais metais siekiančio vis griežčiau kontroliuoti šalies politines institucijas, žingsnis ta pačia kryptimi.

Baltarusija „informavo ESBO apie savo ketinimą nekviesti stebėtojų ir pateikė savo argumentus“, sakė Minsko nuolatinis atstovas tarptautinėse organizacijose Vienoje Andrejus Dapkiunas.

Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Vasario 25-ąją planuojami parlamento rinkimai bus pirmieji nuo ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų, po kurių A. Lukašenka valdo šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys teigia, kad tie rinkimai, išprovokavę beprecedentę protestų bangą visoje šalyje, buvo suklastoti.

A. Lukašenkos vyriausybė tuomet į masines demonstracijas atsakė griežtu susidorojimu, sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Daugelis jų buvo brutaliai sumušti milicijos ar turėjo išvykti iš šalies.

Šiemetiniai rinkimai vyks tęsiantis represijoms, toliau kalinant apie 1,5 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022-ųjų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Minskas taip pat „perregistravo“ 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje veikiančias politines partijas, palikdamas tik keturias iš jų – visas provyriausybines. Praėjusių metų pradžioje Baltarusijoje veikė 15 partijų.

A. Lukašenkos režimas padarė viską, kad valdžios pasikeitimas per rinkimus šalyje taptų neįmanomas.

Tad opozicijos politikų pavardžių tikriausiai nebus rinkimų biuleteniuose.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Iharis Karpenka sakė, kad rinkimai vyks „visiškai kontroliuojant valdžiai ir be destruktyvios įtakos“.

„Baltarusija rinkimus rengia visų pirma sau“, – sakė I. Karpenka ir pridūrė, kad valdžia pakvies stebėtojų iš Rusijos ir Centrinės Azijos šalių.

Nuo 1995 metų visus rinkimus ir referendumus Baltarusijoje ODIHR laikė neatitinkančiais organizacijos standartų, neskaidriais ir nesąžiningais. Tuo metu stebėtojai iš Rusijos ir Baltarusiją palaikančių šalių visus šiuos balsavimus vadino demokratiniais.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, po 2020 metų rinkimų pasitraukusi į Lietuvą, paragino baltarusius boikotuoti vasario rinkimus, kuriuos pavadino farsu be tarptautinio stebėjimo.

„A. Lukašenkos režimas padarė viską, kad valdžios pasikeitimas per rinkimus šalyje taptų neįmanomas“, – sakė ji.

Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus. Susirinkimas veiks lygiagrečiai su parlamentu: 110 vietų žemaisiais ir 64 vietų aukštaisiais rūmais.

A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turi plačius įgaliojimus ir gali priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus. Pagal įstatymą Baltarusijos prezidentas pasitraukęs iš šio posto automatiškai tampa Susirinkimo nariu.