Už projektą po svarstymo balsavo 63, susilaikė – 17, prieš 20 parlamentarų.

Anot Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus siūlančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio, o gėrimai yra skirstomi tiek pagal tipą, tiek pagal stiprumą.

Priėmus pasiūlymą, būtų suvienodintos pagal licencijas leistinos alkoholinių gėrimų koncentracijos, visiems silpnesniems gėrimams taikant iki 8,5 laipsnių ribojimą.

Sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, tarp kurių patektų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteliai, turint reikalingą licenciją, būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose.

Šiais pakeitimais siūloma leisti interneto platformoms, tokioms kaip „Bolt Food“ ar „Wolt“, skelbti gaminio ženklinimo informaciją, kilmės šalį, gamintoją. Šiuo metu tokią informaciją galima pateikti tik gamintojų ir prekiautojų svetainėse.

Priėmus įstatymo pakeitimus, būtų leidžiama organizuoti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos patalpose, kai šiuo metu jos leidžiamos tik mugėse ir parodose, taip pat būtų aiškiau nustatyta, kada leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus norint pagerinti verslo santykius ar valstybės institucija norint dovanoti juos kaip suvenyrus.

Anksčiau pakeitimus teikusi ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitė tvirtino, kad alkoholio reguliavimo tvarka Lietuvoje iš esmės nebūtų keičiama, tačiau sumažėtų biurokratinės naštos, alkoholio pardavimų reguliavime atsirastų daugiau aiškumo.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tai numatantiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams.

„Aiškiau nustatome taisykles, kuriomis leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus reprezentaciniais tikslais. Neslėpkime – juk kartais tai daro ir viešosios institucijos, tai tiesiog norime šitą veiką legalizuoti galbūt. (...) Sveikas protas diktuoja, kad reikia sutvarkyti šią nuostatą“, – posėdyje aiškino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ministerijos, gėrimai dovanojami siekiant užmegzti ar pagerinti verslo santykius, tačiau bendras draudimas dovanoti juos kaip skatinimo priemonę išlieka.

Aiškiau nustatome taisykles, kuriomis leidžiama dovanoti alkoholinius gėrimus reprezentaciniais tikslais. Neslėpkime – juk kartais tai daro ir viešosios institucijos (...)

 

Ministerija taip pat siūlo sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus mugėse ir įvairiuose renginiuose, keisti licencijų tvarką ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis.

„Šiaip tai administracinės naštos mažinimas“, – posėdyje sakė A. Armonaitė.

Pagal naują tvarką mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių gėrimais. Šiuo metu juose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio stiprumo.

Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, skelbiama su alkoholiu susijusi informacija. Šiuo metu platformos privalo įsigyti licenciją, nors tiesiogiai gėrimais neprekiauja.

Be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.

Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik leistiną informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse.

Taip pat siūloma leisti organizuoti degustacijas alkoholio gamybos patalpose. Šiuo metu jos leistinos tik mugėse ir parodose.

„Mes bandėme grįžti prie šito klausimo ir aš suprantu, kad bendrai, pavyzdžiui, tas trečios valandos reguliavimas, jis turėtų būti pakeistas. (...) Tuo metu už tuos karbauskinius (Ramūno Karbauskio vadovaujamų „valstiečių“ iniciatyva įvestus  – BNS) ribojimus balsavo ir daug mūsų koalicijos partnerių Tėvynės sąjungoje, jie turi ir tą kitokią poziciją. Tai kadangi Seime dauguma yra faktiškai palaikanti ribojimus, tą padaryti yra sunku atskirų partijų, frakcijų iniciatyvomis“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Ministrė pridūrė, kad didesniems alkoholio prekybos tvarkos pakeitimams reikėtų liberalesnės daugumos valdžioje.

„Mes nešame tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, jie palengvintų, padėtų šiek tiek adekvačiau veikti ir gamintojams, ir prekybininkams, tai yra labai nedideli pakeitimai. Tokie, kokius tikiuosi, kad įmanoma bus priimti Seime. Visa kita – reikia liberalesnės daugumos“, – sakė A. Armonaitė.

Jos vadovaujama ministerija siūlo plėsti alkoholio prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose – čia siūloma leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais, nestipriais natūralios fermentacijos gėrimais, vaisių vynu, alkoholiniais kokteiliais.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.

„Šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromas barjeras prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. (...) Masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (alumi ir sidru) (...) neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais, alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais“, – nurodo ministerija.

Parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose siūloma leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir sidru (iki 8,5 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.).

Be to, siūloma nustatyti, kad po kaimus važinėjančiose automobilių parduotuvėse būtų leidžiama prekiauti iki 8,5 proc. stiprumo alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, sidru. 

Toks didelis skirtingų licencijų skaičius ne tik suponuoja painiavą licencijos prašytojams, kurie norėdami vykdyti veiklą, turi įsigyti pasirinktos rūšies licenciją, bet ir licencijas išduodančioms institucijoms.

 

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

„Toks didelis skirtingų licencijų skaičius ne tik suponuoja painiavą licencijos prašytojams, kurie norėdami vykdyti veiklą, turi įsigyti pasirinktos rūšies licenciją, bet ir licencijas išduodančioms institucijoms“, – teigia ministerija.

Be to, siūloma numatyti galimybę rengti degustacijas ne tik parodose ir mugėse, bet ir šių gėrimų gamybos įmonių  patalpose.

„Draudimas vykdyti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose neturi poveikio alkoholio vartojimo prieinamumo didinimui ir vartojimo skatinimui, nėra tikslingas ar proporcingas. Degustacijos metu gamintojai turės galimybę didinti savo produkcijos žinomumą išimtinai pristatant savo gėrimus“, – teigia ministerija.

Be kita ko, ministerija siūlo išplėsti kai kurias reklamos išimtis – siūloma, kad reklama nebūtų laikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.

Taip pat nurodoma, kad „Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“, Pigu.lt, Amazon.com ir kitoms bei internetinėms tarpininkavimo platformoms sudėtinga savo puslapiuose eksponuoti partnerių parduodamus alkoholinius gėrimus ir pateikti jų kainas – juose pateikta informacija laikoma reklama.

Todėl siūloma nustatyti reklamos ribojimų išimtį, pagal kurią leistina informacija galėtų būti pateikiama ne tik prekybos ar viešojo maitinimo vietose, alkoholį gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, bet ir oficialiose socialinių tinklų paskyrose ar tarpininkų platformose.

Ministerijos teigimu, projektas turi būti pateiktas notifikuoti Europos Komisijai.

Už atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo 89 parlamentarai, 8 balsavo prieš, o 19 susilaikė.

„Alkoholio produktų kokybės laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami laboratorijose, turinčiose teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Atitikties deklaracijų išdavimo tvarką, taip pat laboratorijų, turinčių teisę išduoti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, suderinusi su Žemės ūkio ministerija“, – rašoma įstatymo projekte.

Projektą palaikiusi Laisvės frakcijos parlamentarė Ieva Pakarklytė pabrėžė, kad šis, jos vertinimu, perteklinis reikalavimas tiesiog apsunkina galimybes smulkiesiems alkoholio gamintojams įeiti į rinką, kadangi laboratorijos įrengimas gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų.

„Turime puikią galimybę atsisakyti perteklinio, nereikalingo reguliavimo. Šiuo metu egzistuojantis reikalavimas kiekvienai įmonei turėti nuosavą, atestuotą kokybės tyrimų laboratoriją alkoholio produktų gamybos įmonėms yra perteklinė nuostata. Tai verslams sukuria tiek įėjimo kaštus, tiek reikšmingus nuolatinius kaštus, nes reikia išlaikyti laborantus, į tai investuoti“, – už projektą plenariniame posėdyje pasisakė I. Pakarklytė.

Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo nesantis kategoriškai prieš šias pataisas, tačiau abejojo, ar reikalavimo turėti nuosavą laboratoriją atsisakymas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatyme keliamam tikslui.

„Man yra neaišku, ko yra iš tikrųjų siekiama, nes Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra visgi mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Kolegė kalbėjo apie tai, kaip reikia pagerinti verslo galimybes veikti, ateiti į rinką. Tai reiškia – padidinti alkoholinių gėrimų pasiūlą, plėsti galimybes jį gaminti, vartoti“, – tvirtino A. Veryga.

Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.

Vyriausybės vadovė sako kol kas neturėjusi progos susipažinti su galutine pataisų redakcija.

„Esu ne kartą komentavusi šį klausimą, turbūt nuo pat koalicijos derybų pradžios. Kažkam turbūt atrodė labai svarbus klausimas ir vos ne pirmutinis darbas, tai tikrai nei buvo, nei yra“, – po Vyriausybės posėdžio BNS trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kai kurie apribojimai galėtų būti panaikinti.

„Mano nuomonė yra tokia, kad tie apribojimai, kurių efektyvumą matome, turėtų ir galioti, o tie apribojimai, kurie yra labiau sukuriantys problemų nei sprendžiantys, galėtų būti pakeičiami“, – sakė I. Šimonytė.

„Čia, matyt, skubių pakeitimų nebus ir diskusijos, kaip ir praėjusį kartą užtruko dėl pačių apribojimų įvedimo“, – pridūrė premjerė.

Siūlymą panaikinti kai kuriuos alkoholio apribojimus Seime registravo valdančiųjų Liberalų sąjūdžio frakcija. Iniciatoriai siūlo amžių, nuo kurio galima įsigyti alkoholinių gėrimų, sumažinti priklausomai nuo svaigalų stiprumo, nuo 18 metų leidžiant vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, o stipresnius – nuo 20 metų.

Įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad alkoholiu visomis savaitės dienomis būtų galima prekiauti nuo 10 iki 20 valandos, įskaitant sekmadienį.

BNS užsakymu „Vilmorus“ gegužę atlikta apklausa rodo, kad 46,5 proc. apklaustųjų nepritaria ar greičiau nepritaria alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrai, tuo metu jai linkę pritarti 41,5 procento.

Net 74,6 proc. apklaustųjų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui, 59,3 proc. respondentų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pardavimo valandų ilginimui.

Ar įmanoma įstatymu sudaryti išlygą užsienio leidiniams bei kokios įtakos tai galėtų turėti lietuviškų leidinių rinkai, preliminaraus vertinimo Konkurencijos tarybos specialistai neteikia. Savo atsakymą Ūkio ministerijai taryba planuoja pateikti šią savaitę.

ELTA primena, kad, nuo šių metų įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui, puslapiai su alkoholio reklama iš užsienio leidinių prekybos vietose buvo išplėšiami, tušuojami ar užklijuojami. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad iš žurnalų plėšomos reklamos daro gėdą Lietuvai, ir paragino tobulinti įstatymus. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, turi būti vadovaujamasi protingumo principu, todėl už reklamas užsienio leidiniuose neturėtų būti baudžiama.

Alkoholio kontrolės įstatymas grįžo į Seimą, ir sausį Seimo nariai po pateikimo pritarė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriose siūloma numatyti reklamos draudimo išimtį leidiniams užsienio kalba, leidžiamiems užsienyje registruoto juridinio asmens. Pagal projektą, reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo. Seimas prie šio projekto grįš pavasario sesijoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei platintojų atstovai priėmė sprendimą, kad iki tol užsienio leidinių platintojai nebus baudžiami ir bus leidžiama nedengti reklamų.

Parlamentarai paprašė Vyriausybės įvertinti įstatymą. Rekomendacijų buvo prašoma Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento. Departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Žala sako, kad į klausimo sprendimą įsitraukė ir Ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Jos, savo ruožtu, prašo kitų institucijų išvadų, ministerijų ir atsakingų institucijų atstovų susitikimas, ieškant bendrų pasiūlymų, bus rengiamas gavus jų išvadas. Seime įstatymo pataisos toliau turėtų būti svarstomos kovą.

Parodos dalyvius ir svečius sveikino Lietuvoje reziduojantys Italijos, Ispanijos, Gruzijos, Prancūzijos, Rumunijos ambasadoriai. „Vyno dienose“ pirmą kartą pristatytas, visuomeninio judėjimo parengtas manifestas #MesNeLigoniai, skelbiantis, kad laisvos šalies piliečių teisė rinktis neturi būti ribojama.

„Parodoje apsilankė apie 1400 profesionalų ir vynais besidominčių žmonių iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, – sakė parodos organizatorė Rasa Starkuvienė. – Išaugęs dalyvių skaičius, perpildytos degustacijos, rami, darbinė atmosfera tik dar kartą įrodė, kad vyno kultūra Lietuvoje nė kiek nenusileidžia vyno kultūrai Europoje. Šiais metais sukūrėme unikalų internetinį parodos katalogą, lankytojai galėjo patys sudaryti vynų maršrutą, žymėti vynų vertinimus. Parodoje apdovanoti geriausi Lietuvos vyndariai, tai vieta, kurioje ne tik jiems, bet ir vyno platintojams bei užsienio gamintojams atsidaro vartai į šalies rinką. „Vyno dienos“ šiandien nuo garsiųjų vyno parodų „Prowein“ Diuseldorfe, „Vinexpo“ Bordo ar „Vinitaly“ Veronoje skiriasi tik dydžiu, tačiau jei Seime bus priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, „Vyno dienų“ rengti nebegalėsime, parodą teks uždaryti.“

Vynas yra maisto produktas ir perkamas ragaujant, įvertinant jo skonio savybes. Draudimas ragauti vyną parodoje prilygsta prohibicijai.

R. Starkuvienė įsitikinusi, kad tokie veiksmai nėra pagrįsti jokia logika: „Jokioje pasaulio šalyje, išskyrus kelias musulmoniškas šalis, nėra draudžiama vyną ragauti parodoje. Vynas yra maisto produktas ir perkamas ragaujant, įvertinant jo skonio savybes. Draudimas ragauti vyną parodoje prilygsta prohibicijai“.

Nepasitenkinimą LR Vyriausybės, Sveikatos ministerijos ir Seimo rodoma valia riboti žmogaus laisvę perkant alkoholinius gėrimus, išreiškė piliečių iniciatyvinė grupė, parodoje paskelbusi manifestą #MesNeLigoniai. Manifestą parodoje pasirašė per tūkstantis žmonių – parodos lankytojų, užsienio svečių, Lietuvoje reziduojančių ambasadorių. Manifestą paskelbusi grupė remia iniciatyvą #LaisvėRokenrolui ir reikalauja iš valdžios pagarbos žmogaus laisvei, kuriai grėsmę kelia ir Alkoholios kontrolės įstatymo pataisų paketas. Iniciatyva prašo įstatymo pataisų paketą grąžinti į Vyriausybę ir jį tobulinti.

#MesNeLigoniai

Manifestas

Bet kokiuose sukrėtimuose pirmąja auka krenta laisvė. Labai retai ji nužudoma vienu kirčiu. Dažniausiai ji kramsnojama mažais gabaliukais. Vieną dieną atšipusiu duonriekiu atpjaus gabaliuką šen, kitą dieną – kąsnį ten.

Ir tu nepastebi, kaip iš laisvo, oraus žmogaus pamažėl tampi ligoniu. Tokiu apgailėtinu nevykėliu, kuris nemoka gyventi savo galva, kuris nesugeba šviestis ir tobulėti, kuriam, ginkdie, nevalia patikėti jokių pasirinkimų. O svarbiausia – tokiu, kuris nebegali kurti. O kam ta kūryba?

Vietoje jos geriau uždrausti festivalius. Išvaikyti lauko kavines. Priversti laužyti galvą ties visiškai idiotiškomis situacijomis. Sakykim, užsukot į parduotuvę su šeima. Įsimetėt į krepšį žuvį, daržovių, alyvuogių aliejaus. Beliko išsirinkti baltą vyną. Eisit ten, kur jis visada stovėjo? Stop! Pagal valdžios siūlymus, asmenys iki 20 metų ne tik kad negali pirkti ir vartoti tokio vyno, jie net negali įžengti į parduotuvę , kurioje jis parduodamas. Paliksit savo paauglį automobilyje? Stop! Už nepilnamečio be priežiūros palikimą transporto priemonėje jums irgi bauda.

Ir naujųjų draudimų banga yra tik pirmieji žiedeliai. Mes ne ligoniai. Mums tie draudimai gyvenimo nesujauks. Mes ir toliau mokysimės, kaip pažinti vyną, kaip gaminti kraftinį alų, prie kokio maisto jie geriausiai dera, kaip tautų nacionaliniai charakteriai sugeria jų šalių klimato savybes ir kaip pastarosios atsispindi vyne, mes ir toliau tolsime nuo samanę kliokančios sovietijos link Europos kultūros.

Bet mes matėme jau daug kartų, kaip po pirmų draudimų atsiranda kiti, juos lydi treti, o įsisukęs visko reguliavimo konvejeris nebespėja spjaudytis naujais parėdymais kaip kalbėti, rašyti, melstis, valgyti ir net mylėtis. Tikrai, kodėl gi neįvedus visuotinio embargo prezervatyvams? Kaip mat išspręstumėm gimstamumo bėdas.

Ir matėme tiek pat daug kartų, kad taip įvyko todėl, kad niekas laiku neatsistojo ir nepasakė – Mes Ne Ligoniai! Jūs galite ten, ketveriems metams atsisėdę prie draudimų konvejerio, ir toliau mus laikyti ne tik ligoniais, bet ir kvailiais bei nusikaltėliais.

Mes čia, kur gyvenamas tikras, o ne Seimo akvariumo gyvenamas, galime burtis tam, kad pasakytumėm – in your face, fanatikai ir šventakupriai.

Ir dar pažiūrėsim, kas ką.

Anot Vyriausybės išvadą rengusios Ūkio ministerijos, parlamentarų siūlymas dėl naktinių klubų ir barų vadovų atsakomybės nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo reguliavimo sritį, todėl naujovė turėtų būti įtvirtinta koreguojant kitą įstatymą, o dabartinės pataisos – nesvarstomos.

Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas pateikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė ir jos pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas.

Už tokios prievolės nevykdymą parlamentarai pasilinksminimo vietų vadovus siūlo bausti nuo 500 iki 2 tūkst. eurų baudomis.

Vyriausybė nepalaiko dviejų Seimo narių idėjos dar labiau sugriežtinti prekybą alkoholiu. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, tai gali nepagrįstai varžyti verslą.

„Siūlome nepritarti įstatymų projektams. Argumentai, kad įstatymuose siūlomos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamam tikslui, nepagrįstai varžytų verslą ir galimai nepasiektų tikslų“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė E.Gustas.

Parlamentarai Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė siūlo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma leisti alkoholiniais gėrimais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir tik negyvenamose patalpose, alkoholinių gėrimų skyriuose leisti prekybą ne stipresniais nei 15 proc. gėrimais bei įvesti papildomas kontrolės priemones paaugliams.

Alkoholio kontrolės įstatymą parlamentarai siūlo pakeisti taip, kad būtų uždrausta alkoholiu prekiauti kaimo parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, o savivaldybės įgautų teisę nustatyti vietas ar teritorijas, kuriose būtų draudžiama prekyba stipriaisiais gėrimais.