Leidyklos „Alma littera“ lentynose Vilniaus knygų mugėje nuguls daugiau nei 340 knygų. Leidykla mugėje surengs 25 knygų pristatymus ir susitikimus su skaitytojais. Knygų mugės dienomis stende darbuosis daugiau nei 50 leidyklos darbuotojų – čia bus galima sutikti ir finansų analitikus, ir pačią leidyklos vadovę D. Zaidę.

Net 40 proc. „Alma littera“ knygų, kurias renkasi mūsų skaitytojai, sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryškiai matyti vaikų literatūros lauke, daugiau nei pusė išleidžiamų vaikiškų knygų – lietuvių rašytojų ir iliustruotojų kūryba. Leidykloje taip pat išleidžiama daug lietuvių autorių literatūros suaugusiesiems, knygų temos čia – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos.

„Mums, leidėjams, rūpi ne tik skatinti autorius kurti, bet ir pagelbėti jiems ieškoti aktualių temų, tobulinti turinį ir kartu su įvairių sričių profesionalais – mokslininkais, psichologais, medikais jį realizuoti. Esame atviri ir nuoširdžiai džiaugiamės, kai leidyklą pasiekia idėja, kurioje įžvelgiame knygos potencialą. Idėjų ieškome ir patys, kūrėjams siūlome temas, taip gimsta nemažai bendrų projektų – gerų lietuviškų knygų aktualiomis temomis“, – teigė D. Zaidė.

Šiuolaikiniai autoriai istorijos pamokų ieško praeityje

Vilniaus knygų mugei leidykla „Alma littera“ parengė dešimtis karštų naujienų, susitikimuose su autoriais bus pristatytos naujausios šių metų ir praėjusių metų pabaigos knygos.

Sonata Dirsytė. „Alma littera“ archyvo nuotr.

Lietuvos istorija yra viena mėgstamiausių temų, kurias imasi nagrinėti lietuvių autoriai. Istorinio romano apie nežinomą ir dramatišką Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istoriją „Išdidumo kalinė“, kurį parašė Sonata Dirsytė, pristatymas vyks sekmadienį, 15 val., 5.3 salėje. Romano centre – nepelnytai užmirštos, tačiau pėdsaką istorijoje palikusios moterys: keturių nesantuokinių Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Telnyčietė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostragiškaitė. Šių moterų istorija – tai emancipuotų moterų kova už savo teises, jų mėginimas išlikti savarankiškoms ir kurti savo gyvenimą patriarchalinėje visuomenėje.

„Alma littera“ archyvo nuotr. 

Kaip augo nesantuokinė karaliaus dukra Beata Bonos Sforcos dvare? Kokios įtakos merginai turėjo Bona? Koks gyvenimas Beatos laukė susituokus? Apie tai knygos autorę S. Dirsytę kalbins literatūros kritikė Lina Buividavičiūtė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Rašytoja Gina Viliūnė savo istoriniame romane „Apolonija“ pasakoja apie vieno iš 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko mylimąją Apoloniją. Likimas porai skyrė tik devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimu. Po vyro mirties ištremta į Rusiją, sukilimo vado našlė kantriai laukė susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties. Mugės ketvirtadienį, 16 val., 5.1 salėje šią istoriją su knygos autore plačiau nagrinės literatūros ekspertė Vitalija Maksvytė.

Gina Viliūnė. „Alma littera“ archyvo nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos fantazija knygoje „Turgaus aikštė, arba Dviejų Žanų istorija“ tiesia tiltą iš praeities į dabartį. Beveik dvidešimt metų rašytas romanas pasakoja apie dvi stiprias moteris – dvi Žanas. Žana D’Ark ateina tarsi iš niekur ir pakeičia viso žemyno istoriją. Šiuolaikinės Žanos istorija persmelkta prancūziškos dvasios, viliojančios alchemijos, lemtingos dirigento meilės ir atkaklių ieškojimų. Knygos pristatymas vyks penktadienį, 18 val., Rašytojų kampe. Knygos autorę kalbins žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Knygos „Mėlynas kraujas“ autorius, kultūros istorikas Eimantas Gudas, prisipažįsta neturintis nei noro, nei pašaukimo rašyti grožinės literatūros. „Man patinka rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie realybę. Ar bent jau pateikti tokias interpretacijas apie praeitį, kurios būtų kuo arčiau tiesos, ir man svarbu, kad pažintinė literatūra, kurią rašau, suteiktų žinių visuomenei, kad skaitytojui būtų įdomi“, – sakė jis.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Vilniaus knygų mugėje E. Gudas pristatys naujieną – „Gedimino kraujas“. Knygoje fiksuojama daugiau nei šimto Gedimino giminaičių likimai. Knyga bus pristatyta mugės šeštadienį, 16 val., salėje 1.3. Autorių kalbins istorikė, komunikacijos specialistė Luka Lesauskaitė.

Kai vienas ir tas pats domėjimosi objektas suburia bendraminčius, nutinka įdomiausių dalykų. Beveik septynerius metus užtrukęs Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo į lietuvių kalbą procesas praėjusį rudenį įgavo formą – pasirodė elegantiškai įrišta popierinė Trečiojo Lietuvos Statuto knyga.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Mūsų tikslas – kad Trečiojo Statuto tekstai gyventų, kad jis būtų prieinamas istorikams, studentams ir visiems, kurie domisi mūsų šalies istorija ir teise“, – sako vertimo iš rusėnų kalbos iniciatorius, LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius. Statutą į lietuvių kalbą vertė istorikas Ričardas Jaramičius ir Vilniaus universiteto teisės istorikas prof. Jevgenijus Machovenko, jiems talkino ir daugiau tyrinėtojų. Šeštadienį, 18 val., Konferencijų salė 5.1, juos visus kalbins istorikas A. Švedas.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Istorikas Aurimas Švedas mugės sekmadienį, 14 val., Forumo erdvėje pristatys naują istoriko, karo teoretiko, bestselerio „Prieš panyrant į sutemas“ autoriaus Valdo Rakučio knygą „Karai ir taikos“. Knygoje autorius nagrinėja ne tik karo priežastis, principus, pramonę, bet ir kalba apie taiką, kuri yra kiekvieno karo tikslas, ieško atsakymų į klausimus, kaip taika keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus.

Ilgai lauktos knygos ir debiutai

Šių metų Vilniaus knygų mugės šūkį „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“ ypač gerai atspindi naujausia Juozo Gaižausko knyga „Antarktidos indėnai“. Vienas skaitomiausių autorių bibliotekose penktajame savo romane nebijo žaisti žanrais ir formomis – „Antarktidos indėnai“ vieniems gali pasirodyti vaikiška, o kitiems – filosofinė knyga suaugusiesiems. Tai – pasaka, įkvėpsianti net visai gyvenimo prasmės netekusius žmones. Knygos pristatymą penktadienį, 12 val., 5.1. salėje, ves Emilija Latėnaitė, Eimutis Kvoščiauskas ir Lina Rastokaitė. Ištraukas skaitys ir kūrinius atliks Sakalas Uždavinys, Dalius Skamarakas, Vaidotas Martinaitis, Remigijus Vilkaitis, Marius Matulevičius ir knygos autorius J. Gaižauskas.

Poeto, dramaturgo, eseisto Sigito Parulskio gerbėjai visada laukia naujų jo knygų. Ironiškas, pastabus, nebijantis vertinti ir įsivertinti, šių dienų klasiku laikomas S. Parulskis po dvejų metų grįžta su knyga „Kaip aš mečiau“. Tai istorija apie žmogų, nusprendusį mesti rūkyti. Apsisprendimas jį nuveda labai toli: į praeitį, į atmintį, į melancholiškos ir linksmos patirties, padorumo ribas kartais peržengiančios vaizduotės kelionę.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Tai – rašytojo, o ne istoriko ar memuaristo kelionė, todėl seniai nesuku sau galvos dėl autobiografiškumo, asmeniškumo, istoriškumo ir panašiai“, – jis sakė.

Knygos pristatymas vyks penktadienį, 19 val., 5.3 salėje. Pokalbį moderuos literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.

Vos pasirodžiusios kunigo Beno Lyrio knygos tampa bestseleriais. Vilniaus knygų mugėje su pamėgtu autoriumi skaitytojai galės susitikti ir jo autografą ant naujos knygos „Išgydytos mintys“ gauti „Alma littera“ stende visas keturias mugės dienas.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Susivienijusios šalies bibliotekos skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – šiais metais išleido bendrą romaną „Atgimusi melodija“. Jo kaltininkas – praėjusių metų Vilniaus knygų mugė, kurioje rašytojos spontaniškai nusprendė kartu parašyti romaną. Apie romano rašymo subtilybes autores ketvirtadienį, 14 val., salėje 5.1, kalbins literatūros ekspertė V. Maksvytė.

Mugėje bus pristatyta pirmojo leidyklos „Alma littera“ organizuoto grožinės literatūros konkurso knyga nugalėtoja – debiutinis Dainos Kleponės kriminalinis detektyvas „Kritusių mazgas“. Romano atspirtimi tapo 2015-ųjų įvykiai Sirijoje ir Europą užplūdęs pabėgėlių srautas. Žaibiškai besirutuliojantys įvykiai, sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp Vakarų verslo lyderių ir Antrajame pasauliniame kare siautusių nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir žmogaus teisių gynėjų kuria įtraukiančią detektyvinę intrigą. Apie rašymo subtilybes su D. Klepone ketvirtadienį, 12 val., salėje 1.2 kalbėsis Paulius Ambrazevičius.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Vaikų pamėgta autorė, personažo Kakė Makė kūrėja Lina Žutautė, debiutuoja suaugusiųjų literatūros lauke. Tamsus, tirštas, paslaptingas ir baugus, magiškai realistiškas, primenantis kriminalinius skandinavų romanus siaubo trileris „Devyni apgamėliai“ pasakoja apie 40-metį reklamos dizainerį, kuris po apsilankymo paslaptingame, uždraustame miške ant savo kūno parsineša 9 paslaptingus, deginančius apgamėlius. Apie tai, kaip mylimiausio vaikų personažo autorė nusprendė parašyti siaubo romaną suaugusiesiems, su L. Žutaute mugės penktadienį, 15 val., 5.3 salėje, kalbės literatūros ekspertė V. Maksvytė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Apie tai, kaip valgyti ir ką kalbėti

Dar nė nepasirodžiusi Eglės Juzumas receptų knyga „Mano vaikas valgo viską“ jau pateko į perkamiausių knygų dvidešimtuką. Mamoms, tėčiams, seneliams, dėdėms ir tetoms, auklėtojams, maisto pardavėjams, o svarbiausia – vaikams skirtoje knygoje autorė rodo, kokia įvairi ir nenuobodi gali būti vaiko mityba. Maži žmonės turi teisę į sveiką, visavertį ir subalansuotą maistą, o paprasti produktai – grikiai, burokėliai ar perlinės kruopos vaikui gali irgi būti įdomūs bei skanūs. Apie visa tai knygos pristatyme šeštadienį, 11 val., salėje 5.1, su E. Jazumas kalbėsis nuomonės formuotoja, televizijos laidų vedėja Dovilė Filmanavičiūtė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Apie maistą ir skanų gyvenimą savo knygoje „Skanus JAZZU gyvenimas“ pasakoja ir viena populiariausių šiandienos atlikėjų Justė Arlauskaitė Jazzu.

Tinkamų žarnyno funkcijų svarbą žmogaus sveikatai šiais metais išleistoje savo knygoje „Sveikata tavo pilve“ pabrėžia 17 metų pedagoginį darbą dirbanti, paskaitas Lietuvos ir užsienio universitetuose skaitanti, seminarus ir kvalifikacijos kėlimo kursus vedanti Sandrija Čapkauskienė. Šią autorę per Vilniaus knygų mugę bus galima sutikti leidyklos stende.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Gerai kalbėti gali visi“, – teigia to paties pavadinimo knygos autorė Neringa Bliūdžiūtė. Savo knygoje, pati ilgą laiką turėjusi neapykantos santykį su viešu kalbėjimu, knygos autorė įsitikinusi, kad gerai kalbėti reikia visiems – ne tik mokiniams, kurie rengiami debatams, bet ir būsimiems staliams, kurie turės papasakoti, ką jie veikia ir kodėl būtent juos reikia pasirinkti. Apie viešąjį kalbėjimą su N. Bliūdžiūte mugėje šeštadienį, 15 val., 2.1 salėje, diskutuos Austėja Landsbergienė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Bendravimo svarbą savo knygoje pabrėžia ir gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. dr. Eugenijus Laurinaitis savo naujoje knygoje „Žuvis vandenyje“. Skaitytoją jis veda per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę. Knygos pristatyme sekmadienį, 13 val., salėje 2.1, kurį ves literatūros ekspertė V. Maksvytė, profesorius pateiks receptų, kaip užmegzti tvirtus ir ilgalaikius ryšius, sukurti darnią šeimą bei puoselėti meile, pagarba ir supratimu grįstus santykius su vaikais ir aplinkiniais.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Vieno didžiausių Lietuvoje mokymų centrų „SoulACTION“ įkūrėjas Rimvydas Židžiūnas savo knygoje „Meistro kelias“ pasakoja apie tai, kaip Rytuose įprasta vertinti meistriškumą. Ketvirtadienį, 17 val., Forumo erdvėje knygos autorius surengs požiūrio plėtimo seminarą „Kaip atrasti pilną realizaciją veikloje?“.

Vaikų autoriai tiesia kelius į pasaulio pažinimą

Net septyneri gamtininko klajonių, nuotykių ir nuotraukų metai sugulė į Mariaus Čepulio knygą „Metai: gamtos fotografo dienoraštis“. Mugėje bus pristatyta neseniai pasirodžiusi antroji knygos dalis. Knygoje-fotoalbume gausu ne tik autoriaus per septynerius metus užfiksuotų Lietuvos gamtos akimirkų, bet ir šmaikščių, įtraukiančių autoriaus pasakojimų stebint gamtą bei laukiant geriausio kadro. Ji supažindina su gamtos metų ratu, pastaraisiais metais vykstančiais pokyčiais ir kviečia tausoti, saugoti aplinką. Knygos pristatymas vyks sekmadienį, 12 val., salėje 5.3. Jame knygos autorius pasidalys patirtimi, knygos kūrybinio proceso ypatumais, papasakos apie aplink mus vykstančius stebuklus, kuriuos per fotoaparato akutę stebėjo ir metai iš metų fiksavo jis pats.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Keturių knygų autorius, socialinis psichologas, doc. Visvaldas Legkauskas, neabejoja, kad pažintinės knygos reikalauja daug žinių, tačiau dažniausiai, prieš rašydamas knygą, autorius didžiąją dalį jų jau turi. Naujausia jo knyga „Pinigų kelionė: nuo atsiradimo iki tavo kišenės“ atsirado iš hobio – numizmatikos. Hobį psichologas susiejo su dar viena itin svarbia gyvenimo veikla – vaikų auginimu.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Knygos paskirtis – papasakoti vaikams, kaip veikia pinigai“, – sakė autorius.

Knygos pristatymas ir viktorina vyks sekmadienį, 11 val., Jaunųjų skaitytojų salėje.

Vaikams apie svarbiausius šalies istorijos įvykius pasakojantis istorikas dr. Zigmas Vitkus mugėje pristatys atnaujintą savo knygą „Lietuvos kasdiena“, pasakojančią apie mūsų ir mūsų protėvių kasdienybę nuo akmens amžiaus iki dabartinių dienų: kokius būstus statė, kaip rengėsi, ką valgė, kuo vertėsi, kaip gydėsi, kaip kito ir buvo keičiamas Lietuvos kraštovaizdis. Penktadienį, 19 val., Jaunųjų skaitytojų salėje, pagal savo knygą Z. Vitkus surengs proto mūšį.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Penktadienį, 14 val., Jaunųjų skaitytojų salėje mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa pristatys savo knygą „Kas vyksta kosmose?“. Knygoje daug negirdėtų ir įdomių faktų apie saulę, kometas, asteroidus, misijas ir net... nežemišką gyvybę, o knygos pristatyme jaunųjų dalyvių lauks moksliniai eksperimentai kosmoso tema.

Leidyklos stende viešės vaikų itin mėgstamas gamtos rašytojas Selemonas Paltanavičius, į Vilniaus knygų mugę grįžtantis su nauja knyga – „Gyvas vabzdžių pasaulis“. Šį kartą pasakojimas sukasi apie nepaprastai gausų, įvairų ir labai įdomų vabzdžių pasaulį, kuris sudaro nuo 75 iki 80 proc. visos gyvūnijos įvairovės. Gamtininkas kviečia į pažintinę kelionę, kurioje taps aišku, ar vabzdžiai mato ir girdi? Kaip jie gyvena ir kuo minta? Ką daryti, kad juos apsaugotume?

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Leidyklos stende taip pat bus galima sutikti ir daugiau naujų knygų – „Tilidūda dainelės“, Evelinos Daciūtės „Medaus mainai. Geriausios meškių istorijos“, Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“, Renatos Lazdin „Jaukių ir laimingų namų knyga“, Lauryno Kaminsko „Kakė Makė. Noriu sužinoti apie animaciją“ bei kitų leidinių autorius, kūrėjus ir iliustruotojus.

Literatūrines naujienas didžiausia šalies leidykla savo skaitytojams pristatys vasario pabaigoje vyksiančioje knygų šventėje – Vilniaus knygų mugėje. Į mugę atkeliauja pasauliniai bestseleriai, literatūros apdovanojimus susirinkusios knygos, istorinių žinių kupini pasakojimai, vertingi, naudingi patarimai, kaip ištverti šiuos neramius laikus. Vaikų ir jaunimo literatūros lentynose – iš naujo išleistos nepamirštamos klasikos knygos, vertingos pažintinės knygos, kurias parašė gamtos, istorijos ir mokslo tyrinėtojai, iš rašytojų vaizduotės atkeliavę nauji pamėgtų herojų nuotykiai.

Svečiai – „Strega“ premijos laureatas ir „Bookerio“ sąrašo nominantas

Italijos literatūros „Strega“ premijos laureatas, lietuviams iš romanų „Užgrobti dangų“, „Pirminių skaičių vienatvė“, „Žmogaus kūnas“ pažįstamas rašytojas Paolo Giordano Lietuvoje lankėsi praėjusį pavasarį. Sužavėtas Vilniumi ir susitikimu su lietuviais skaitytojais rašytojas pažadėjo atvykti į 2024-ųjų Vilniaus knygų mugę. Vasario 24 dieną, 12 valandą, mugėje vyks naujausios P. Giordano knygos „Tasmanija“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos vertėja Rasa Di Pasquale, moderuos kultūros žurnalistas Audrius Ožalas.

Biografiniais motyvais paremtas romanas „Tasmanija“ pasakoja apie fiziką, kuris rašo knygą apie Hirošimos atominę bombą. Rašytojas žvelgia į pasaulį, kuris neturi ateities, kuriame sutrikusi ir įsibauginusi žmonija nebeišlaiko savo rankose kontrolės svertų, o visuotinis sąmyšis nuodija intymiausius žmonių jausmus ir griauna tarpusavio santykius. 

„New York Times“ škotų rašytojo Graeme’o Macrae Burneto romaną „Pacientė“ išrinko viena svarbiausių 2022 metų knygų. Apie ją Vilniaus knygų mugėje bus galima išgirsti tiesiai iš du kartus „Man Booker“ premijai nominuoto, į ilgąjį „Booker Prize“ bei „Gordon Burn Prize“ trumpąjį sąrašą patekusio knygų autorius lūpų. Knygos pristatymas „Metafikcinis rašytojo žaidimas su skaitytoju“ vyks vasario 24 dieną, 16 valandą. Renginį moderuos žurnalistas A. Ožalas.

G. M. Burneto rašymo stiliuje susipina kriminalinės, istorinės, grožinės literatūros ir psichologiniai elementai. Romane „Pacientė“, kurį į lietuvių kalbą išvertė Akvilina Cicėnaitė, įmantriai audžiamas įtemptas pasakojimas, tyrinėjantis siaurą ribą tarp tiesos ir apgaulės, sveiko proto ir beprotybės. Tai intelektualus, subtilaus humoro prisodrintas romanas su originalia detektyvine linija. 

Pasaulio bestseleriuose suaugusiesiems – meilės, laiko ir amžinojo gyvenimo paieškos

Tiesai iš spaustuvės į leidyklos stendą Vilniaus knygų mugėje atkeliauja knygos, kurias nuo lentynų šluoja užsienio skaitytojai. Į lietuvių kalbą išverstas vieno originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinio britų detektyvo kūrėjų Anthony Horowitzo romanas „Apie šarkų žmogžudystes“ yra tikras saldainiukas klasikinių detektyvų gerbėjams. Populiariausia pasaulio žiniasklaida praėjusiais metais vieną po kito žarstė pagyras šarkoms žudikėms, o literatūros kritikai pažymėjo detektyvo ekstravaganciją, puikiai derantį šiuolaikišką rašymo stilių ir klasikinius sprendimus.

Lietuvos skaitytojas – smalsus ir išprusęs. Jis puikiai žino, kas vyksta pasaulio literatūros lauke, seka naujienas, įdomiausias jų nori matyti šalies knygų lentynose ir tikisi autorių dėmesio.

Lietuviškai pasirodys ir buvusio JAV prezidento Baracko Obamos žmonos Michelle Obamos memuarų „Mano istorija“ tęsinys – „Mūsų šviesa“. Knygoje, kurią į lietuvių kalbą išvertė Jovita Liutkutė, skaitytojai atras įsimintinų istorijų ir išmintingų patarimų derinį, įkvepiantį tyrinėti savo gyvenimą ir rasti jame glūdinčius džiaugsmo šaltinius.

Mugėje jau bus galima rasti ir pasaulinį bestselerį, „Good reads“ 2023 metų geriausią istorinės fantastikos romaną „Tekėk lyg upė“, kurią parašė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorado valstijoje, Elko kalnuose, gyvenanti rašytoja Shelley Read. Jautrų, gražiai parašytą romaną apie pirmąją meilę, kliūtis, kurių neįmanoma įveikti, ryšį su gamta ir ramybės paieškas gyvenime į lietuvių kalbą išvertė Rasa Stamkauskienė.

Paskutinė 1942 metais gimusios norvegų literatūros žvaigždės, garsios trilogijos „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“ autorės Herbjørg Wassmo knyga buvo išleista 2021-aisiais. Šiais metais Lietuvos skaitytojai turės galimybę romaną „Mano žmogus“ skaityti lietuviškai – jausmingą pasakojimą, knygos „Septintas susitikimas“ tęsinį apie dviejų brandžių žmonių meilę į lietuvių kalbą išvertė H. Wassmo romanų vertėja, premijos „Vertėjo krėslas“ laureatė Eglė Išganaitytė.

Serialo „Svetimšalė“ gerbėjai mugėje galės dairytis amerikiečių rašytojos Dianos Gabaldon serijos „Svetimšalė“ knygų, – leidykla jau perleido keturias serijos knygas, ruošiamasi išleisti ir dar penkias. Į lietuvių kalbą „Svetimšalę“ išvertė Renata Valotkienė ir Mėta Žukaitė. „Svetimšalės“ serija yra viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje – pasaulyje jos knygų parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

Mugėje pasirodys ir daugiau didžiulės sėkmės ir vertingų apdovanojimų sulaukusių knygų – į lietuvių kalbą Vlado V. Petrausko išverstas eksperimentinis Ispanijos nacionalinės literatūros premijos laimėtojo, Ispanijos Karališkosios akademijos nario, tarptautinei Bookerio premijai nominuoto rašytojo Antonio Muñozo Molinos kūrinys – „Vienas minioje“, tikroviškas, o sykiu ir užburiantis, Zitos Marienės išverstas, Pulitzerio premija apdovanotas amerikiečių rašytojo Anthony Doerrio romanas „Neregimoji šviesa“, A. Cicėnaitės į lietuvių kalbą išverstas Nobelio premijos laureato Abdulrazako Gurnah romanas apie netektį „Apleidimas“.

Sveiko ir gražaus gyvenimo patarimų ieškantiems leidykla siūlo tarptautinius bestselerius – prancūzų biochemikės Jessie Inchauspé „Gliukozės revoliuciją“ (vertė Margarita Bautrėnienė), amerikiečių psichiatrijos profesoriaus, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autoriaus Jono Kabat-Zinno knygą „Kūno ir proto išmintis“ (vertė Indrė Kaulavičiūtė), amerikiečių menininkės ir bestselerių autorės Jenny Odell „Laiką“ (vertė Ieva Sakalinskaitė).

Vaikams ir jaunimui – apdovanotos knygos ir pamėgtų istorijų tęsiniai

Amerikiečių bestselerių autorės, kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis išgarsėjusios Sarah J. Maas, gerbėjai Vilniaus knygų mugėje gali ieškoti antrosios serijos „Stiklo sostas“ dalies „Vidurnakčio karūna“. Jame knygos autorė skaitytojus grąžina į melo nualintą kraštą, kurį nuo pražūties gali išgelbėti tik jaunos merginos tiesa. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Jovita Liutkutė.

Pirmasis bestselerių autorės Sibéal Pounder į knygą perkelto pasakojimo apie Čarlį ir šokolado fabriką „Vonka“ tiražas Lietuvoje jau išgraibstytas, į knygų mugę atkeliauja antrasis. Lietuviškai iš kino filmų pažįstamą Vonką prakalbino vertėja Gabrielė Šilobritaitė.

Iš leidyklos „Alma littera“ stendo lentynų vaikais mojuos ir daugiau pamėgtų personažų – pasirodė švedų kūrėjos Cecilios Davidsson ir iliustruotojų Filippos Widlund, Cecilios Heikkilos ir Mayos Jönsson perpasakota Tove Jansson legendinė istorija apie trolius mumius „Trolis mumis ir paskutinis slibinas“, kurią išvertė Mantas Karvelis. Į susitikimą vaikus kviečia ir nauja, eiliuota knyga, pasakojanti apie draugystę, nuotykius ir beribę vaizduotę „Mikė Pūkuotukas ir aš“. Ją parašė anglų rašytoja Jeanne Willis, iliustravo dailininkas ir rašytojas Markas Burgessas. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Vainius Bakas. Mažuosius pasitiks ir nauja serijos „Šunyčiai patruliai“ knyga „Šunyčiai patruliai. Riedulys ir jo būrys. Superplovykla“. Ugnės Gudaitytės į lietuvių kalbą išversta knyga parašyta pagal pasaulinio garso animacinį serialą.

Leidykla tęsia vertingiausių klasikos kūrinių vaikams kolekciją. Šiais metais joje pasirodys italų rašytojos Angelos Nanetti kūrinys „Mano senelis buvo vyšnia“. Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 klasės mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Tautvydė Daujotytė.

Jaudinanti ir šiurpą kelianti istorija apie mergaitės Lijos kovą su anoreksija ir žūtbūtines pastangas neprarasti vilties į Lietuvą atkeliauja tiesiai iš Astrid Lindgren 2023 metų tarptautinių vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimų. „Žiemos mergaitės“ – bestselerių autorės Laurie Halse Anderson kūrinys, atskleidžiantis skaudžią, nepagražintą tiesą apie anoreksiją. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Ina Jakaitė.

Ne mažiau skaudžią istoriją pasakoja „The New York Times“ bestseleris, amerikiečių rašytojos R. J. Palacio istorija „Baltoji paukštė“, pasakojanti apie jauną žydų mergaitę, kurią per Antrąjį pasaulinį karą slepia viena šeima nacių okupuotame Prancūzijos kaime. Į lietuvių kalbą išvertė Gabija Karpauskaitė, pagal knygą jau pastatytas filmas.

Leidyklos „Alma littera“ lentynose Vilniaus knygų mugėje nuguls daugiau nei 340 knygų, stende bus galima sutikti 45 rašytojus, kurie bendraus su skaitytojais ir dalys autografus. „Alma littera“ mugėje surengs 25 knygų pristatymus ir susitikimus su skaitytojais. Knygų mugės dienomis stende darbuosis daugiau nei 50 leidyklos darbuotojų – nuo finansų analitikų iki leidyklos vadovės.

„Galime drąsiai sakyti, kad esame kurianti leidykla, nes net 40 proc. knygų, kurias parduodame, sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryšku, kai kalbame apie vaikų literatūrą, daugiau nei pusė mūsų leidyklos išleidžiamų vaikų knygų – lietuvių rašytojų ir iliustruotojų kūryba“, – sakė leidyklos kategorijų vadovė Rasa Jankauskaitė.

Itin populiari yra ir negrožinė literatūra – negrožinės literatūros kategorijoje tarp parduodamų knygų pusę pardavimo sudaro lietuvių autorių kūriniai, o temų plotis – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos.

Vaikų ir jaunimo perkamiausių knygų penketukas

5. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Išminties akmuo“

Penktojoje perkamiausių knygų vaikams ir jaunimui vietoje – daugybę metų leidžiamos „Hario Poterio“ serijos pirmoji knyga – „Haris Poteris ir Išminties akmuo“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Zita Marienė. Nė vienai vaikų ir jaunimo literatūros knygai kol kas nepavyko pakartoti 2000-aisiais lietuviškai pasirodžiusių J. K. Rowling knygų sėkmės. Nuo pirmojo leidimo „Hario Poterio“ serijos knygų Lietuvoje parduota daugiau nei 300 tūkstančių egzempliorių, o 2023-iaisiais – 24 tūkstančiai egzempliorių.

4. S. Symes ir S. Warren Drimmer „Britannica. KODĖL?“

Ketvirtojoje vietoje – pažintinių knygų vaikams autorių Sally Symes ir Stephanie Warren Drimmer didžioji klausimų ir atsakymų knyga „Britannica. KODĖL?“. Kate Slater iliustruota enciklopedija atskleidžia, koks įdomus yra mokslo pasaulis, į kokius įdomius klausimus jis gali atsakyti. Mokslinė informacija knygoje pateikiama nesudėtingai. Į lietuvių kalbą enciklopediją išvertė Indrė Ivanauskaitė-Vindašiuvienė. Leidykla „Alma littera“ yra „Britannica“ enciklopedijų leidėja Lietuvoje.

3. M. Čepulis „Ana konda?“

Trečioji vieta perkamiausių praėjusių metų penketuko sąraše – gamtininko Mariaus Čepulio knyga „Ana konda?“. Gamtos fotografas, laidų vedėjas ir knygų apie gamtą autorius naujoje savo knygoje klausia taip, kaip klausia žemaičiai. Kviesdamas į kelionę po laukinę gamtą, pristatydamas daugybę laukinių gyvių ir gyvūnų, jis pasakoja apie tuos, kurie žmogui gali įkąsti, įgelti, įspirti, nudilginti ar dar kaip nors kitaip sužaloti. Knyga iliustruota autoriaus nuotraukomis.

2. A. Kmieliauskaitė-Borisevičienė ir A. Borisevičius „Gražiausios Džimbos dainelės vaikams“

Spalvotomis iliustracijomis papuoštą knygą apie draugystę, žaidimus ir pasaulį, kurioje viskas turi savo vietą ir laiką, „Gražiausios Džimbos dainelės vaikams“ sukūrė vaikų muzikos ir šokio studijos DŽIMBA įkūrėjai – muzikos pedagogė Agnė Kmieliauskaitė-Borisevičienė ir kompozitorius Andrius Borisevičius. Jiedu sako esantys labai laimingi, kad jų kurtos dainos vaikams gali skambėti nauju formatu – knygoje.

1. L. Žutautė „Kakė Makė ir magiška kelionė“ 

Vaikų pamėgtas personažas Kakė Makė nesitraukia iš lyderio pozicijų. Rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės 2022 metais išleista paveikslėlių knyga „Kakė Makė ir magiška kelionė“ pasakoja apie dukros ir tėčio kelionę traukiniu. Iš nuobodulio jiedu ima kurti pasaką, kuri tokia įdomi, kad jos pasiklausyti ateina ir kiti traukinio keleiviai. Kakės Makės paveikslėlių knygos – itin populiari knygelių serija apie penkerių metų mergaitę, kuri mėgaujasi savo vaikyste ir bando pažinti ją supantį pasaulį! Jį pažindama knygų herojė susiduria su įvairiomis situacijomis ir iššūkiais: baime, pavydu, pykčiu, tinginyste.

Tarp dešimties perkamiausių knygų – Christopherio Lloydo „Britanica vaikų enciklopedija“, jaunimui skirta amerikiečių rašytojos Sarah J. Maas „Dyglių ir rožių dvaras“ bei naujausia šios serijos knyga „Sidabro liepsnų dvaras“, literatūros klasika – Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažasis princas“, J. K. Rowling „Haris Poteris. Burtininkų almanachas“.

Suaugusiųjų perkamiausių knygų penketukas

Suaugusiųjų literatūros lauke, kaip teigia leidyklos „Alma littera“ kategorijų vadovė Aušra Kazanavičienė, pastaruoju metu taip pat aiškiai pastebimas susidomėjimas lietuvių autorių knygomis. Taigi, nieko nuostabaus, kad į pirmas penketuko vietas pateko lietuvių autoriai.

5. N. Haratischwili  „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ 

Iš Sakartvelo kilusios rašytojos Nino Haratischwili romanas „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ sukėlė daug šurmulio literatūros pasaulyje. Panašu, kad ir – Lietuvoje. Vokiškai parašytas, į lietuvių kalbą Vilijos Gerulaitienės išverstas romanas pasakoja apie XX amžiaus pradžioje Tbilisyje gyvenančią šeimą, kuriai sėkmę atnešė ypatingas karšto šokolado receptas. Istorinio epo gijos driekiasi nuo Tbilisio, Sankt Peterburgo ir Maskvos iki Berlyno, Vienos ir Londono, o pagrindinės herojės lūpomis pasakojama apie didelę, bet pasmerktą meilę, kuri lyg šokoladas – iš pradžių kvaitulingai saldus, paskui apkarsta.

4.K. Pišniukaitė-Šimkienė „Ant medinės lentelės II“.

Iš perkamiausiųjų sąrašo praėjusiais metais neiškrito 2022 metais išleista maisto tinklaraštininkės Kristinos Pišniukaitės-Šimkienės knyga „Ant medinės lentelės II“. Maisto tinklaraščio autorė, nuomonės formuotoja, maisto fotografė į antrąją savo knygą sudėjo viską, ką turi geriausia, – nuo patirties ir žinių apie subalansuotą mitybą iki pačių skaniausių patiekalų receptų. Ji tikra: šiuolaikiniam žmogui kasdieniai, paprasti receptai kur kas aktualesni nei išskirtiniai. Knygoje skaitytojams patiekiami subalansuoti savaitės vakarienių valgiaraščiai.

3. E. Laurinaitis „Žuvis vandenyje“ 

Praėjusių metų rudenį išleista gydytojo psichiatro, psichoterapeuto ir lektoriaus prof. dr. Eugenijaus Laurinaičio knyga apie sklandų bendravimą „Žuvis vandenyje“ skaitytoją veda per visus žmogaus gyvenimo etapus. Knygoje, kurią užrašė žurnalistė, rašytoja Meilė Jančorienė, pateikiama išsami bendravimo abėcėlė, kad nardydami it žuvys būtume sąmoningi ir atidūs, pažintume vandenis, po kuriuos plaukiojame: ar jie skaidrūs, auginantys ir teikiantys laimės? O jei žalingi ar sekinantys, kaip tai pakeisti?

2. E. Gudas, D. Jokūbaitis „Mėlynas kraujas“

2023 metų Vilniaus knygų mugės naujiena, neįtikėtino mugės lankytojų dėmesio sulaukusi dviejų istorijos gerbėjų, žodžio kišenėje neieškančių vyrų – kultūros istoriko Eimanto Gudo ir gido Donato Jokūbaičio parengta knyga iš perkamiausiųjų sąrašo nedingo visus metus. „Mėlynas kraujas“ supažindina su penkiomis įtakingiausiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminėmis – neatsiejama Europos elito dalimi. Knygos autoriai gyvai, su daugybe smulkmenų̨ ir gausybe iliustracijų piešia galingųjų Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Pacų ir Tiškevičių giminių ir jų gyvenamojo laikotarpio paveikslą, aprašo jų dorą ir nedorą gyvenimą, konkurenciją, intrigas, meiles, azartiškai dėliojamus vaikų vedybų pasjansus. Negana to, charizmatiškasis gidas D. Jokūbaitis siūlo istoriko pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti įtakingais Lietuvos gimines menančiais maršrutais.

1.I.Skujaitė „Karo nuotaka“

Pirmoje perkamiausių knygų vietoje – debiutinis žurnalistės Ilonos Skujaitės romanas „Karo nuotaka“. Jis tapo ne tik atradimu tiems, kurie domisi Lietuvos istorijos peripetijomis, bet ir visišku bestseleriu. Knygos autorė pasakoja jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istoriją, vertą Holivudo ekranizacijos. Ivano Rūsčiojo laikais prie Baltijos jūros krantų kilęs lemtingas karas su Maskva šimtmečiams pakeitė ne tik Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Livonijos likimus, bet ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Karalienės Bonos Sforcos dukros Kotrynos gyvenimą. Tyli ir nepastebima, staiga ji tapo geidžiamiausia Europos nuotaka. Negana to, išgyvenusi karo siaubą, skurdą, valdovų beprotybę ir įkalinimą, Kotryna tapo mylima Švedijos karaliene, į Suomiją ir Švediją atnešusia Renesanso idėjų.

Nuo populiariausiųjų penketuko knygų visai nedaug atsiliko Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodynas“, bene skaitomiausios bibliotekose lietuvių rašytojos Irenos Buivydaitės romanas „Kas būtų, jei ...“, britų meno istoriko, profesoriaus Ernsto Hanso Gombicho „Meno istorija“, įkvepianti Holivudo aktoriaus Matthew McConaughey knyga „Žalia šviesa“ ir pasaulinis prancūzų biochemikės Jessie Inchauspé bestseleris „Gliukozės revoliucija“.

Naujausioje, aštuntojoje, savo knygoje „365 įkvėpimai mylėti“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, Benas Lyris dar kartą primena, kad mūsų gyvenimas yra nepaprastas stebuklas. Knygos pristatymas įvyko Vilniuje, pilnutėlėje Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus salėje. Įkvepiančius knygos autoriaus tekstus lydėjo pianisto Viktoro Urbio atliekama muzika ir operos solistės Oksanos Auškalnytės-Mockuvienės dainos.

„Ar pastebėjote, kad Viktoras šiandien grojo be natų? – pradėdamas knygos pristatymą, susirinkusiųjų klausė kunigas Benas Lyris ir sakė, kad klausydamas muzikos jis galvojo apie tai, kaip dažnai žmogui reikia natų, schemos, tvarkaraščio, kad jis galėtų drąsiai gyventi, ir kaip bijome keliauti pasitikėdami Dievu per tamsą, kurios nežinome ir nesuprantame.

M. Savičiūtės nuotr. 

„Kiekvienas šios knygos sakinys tegu įkvėps tave išlukštenti iš savo gyvenimo ką nors gražaus, net ir pilkoje buityje pamatyti gyvenimo gėles, nesustoti prie smulkmenų, kurios įkalina baimėje, sustingdo, neleidžia eiti į priekį, verčia nerimauti. Linkiu kiekvienai dienai skirtoje mintyje rasti ramybę“, – knygos anotacijoje rašo kunigas Benas Lyris.

Jis nevadina savęs superherojumi, prisipažįsta, kaip ir daugelis, ieškantis gyvenimo, vilties ir kiekvieną dieną klausiantis Dievo, ką šis jam yra numatęs ir kur veda. „Noriu ir budžiu, kad būčiau kunigas, kuris nežino visko, kaip reikia, bet labai nori sužinoti, kuris nori atrasti patį geriausią būdą būti toks, kokio reikia žmonėms“, – knygos pristatyme kalbėjo kunigas Benas Lyris. Jį kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė. Siūlome ištraukas iš pokalbio.

M. Savičiūtės nuotr. 

– Iš kur jūsų kasdienybės eilutės imasi? Iš kur jos ateina? Kaip pagauti tas, kurias verta užrašyti?

– Gali užpilti žmogų minčių lavina, o iš tiesų nepasakyti nieko, kas jį padrąsintų eiti toliau. Yra sakoma, kad Šventajame Rašte 365 kartus parašytas žodis „nebijok“. Galiu kalbėti daug, tačiau man norėjosi ištarti vieną sakinį, vieną mintį tam, kuriam trūksta drąsos keliauti.

Ši knyga yra visų mano knygų sintezė. Mintys iš kitų mano knygų virto vienos dienos mintimis, kalbančiomis apie meilę gyvenimui.

Gyvename sužeistoje visuomenėje ir, jei norime būti laimingi, privalome susitaikyti su realybe, priimti tai, ko negalime pakeisti.

Gyvename sužeistoje visuomenėje ir, jei norime būti laimingi, privalome susitaikyti su realybe, priimti tai, ko negalime pakeisti. Priešindamiesi neišspręsime nieko ir tikrai neturėsime gyvenimo dabar.

Paskyriau šią knygą nerimo visuomenėje gyvenantiems žmonėms. Labai tikiu, kad vienas, neįpareigojantis sakinys kartais gali padrąsinti eiti pirmyn.

M. Savičiūtės nuotr. 

– Kaip tik norėjau klausti apie drąsą. Gyvename gąsdinančiu laiku, kai drąsos reikia labai daug. Ką jums reiškia drąsa?

Baimė – mūsų sukurta iliuzija. Kartais ji tokia didelė, kad pradedame projektuoti, atimame iš savęs realybę. Drąsa yra sugebėjimas išgyventi dabartį. Svarbiausias Dievo įsakymas: mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu, mylėk save patį, savo artimą žmogų, ką reiškia, tai nėra filosofavimas, tai reiškia sugebėjimą apkabinti kiekvieną man duotą dieną, kad ir kokia ji būtų. Kryžius yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis, tikrovė, kuri neišvengiama. Dievas neatėjo mūsų apsaugoti nuo gyvenimo, dauguma žmonių galvoja, kad tikinčio žmogaus gyvenimas yra egzistencinis vakuumas, kuriame viskas tobula. Betgi ne. Jei sugebėsime į kiekvieną, net ir skaudžiausią mums dieną pažvelgti kūrybiškai, iš sunkių laikų išeisime dar labiau žmonės.

Drąsus žmogus šiandien yra tas, kuris gyvena taip, kaip jam liepia širdis.

Drąsus žmogus šiandien yra tas, kuris gyvena taip, kaip jam liepia širdis. O širdis nėra lėkšta emocija, bet pats didžiausias, svarbiausias sprendimų priėmimo, susitikimo su Dievu ir žmonėmis vieta. Drąsa gyventi pagal širdį, priimti sprendimus, galvojant apie Dievo veidą ir žmonių, kuriuos myliu, veidus. Evangelijoje Jėzus sako: „Atėjau, kad jūs turėtumėte gyvenimą.“ Tai gyvenimas yra visi pavidalai, drąsa – sugebėti tuos pavidalus priimti, suvokiant, kad jie mane augina.

– Atrodytų, jums paprasta, rodos, žinote visus atsakymus, keliaujate per gyvenimą pasitikėdamas Dievu, tačiau daugybė žmonių klaidžioja tamsybėse neturėdami vilties. Ką jiems pasakytumėte?

–Tikėjimas yra didžiulė Dievo dovana. Negali ryte atsikėlęs pasakyti: nuo pirmadienio būsiu tikintis, o šiandien dar ne. Tikėjimas atveria kelius lygiai taip pat, kaip juos atveria santykis tarp žmonių. Kai pats sirgau onkologine liga, gulėjau ligoninėje, didžiausia viltis ir palaikymas man buvo artimi žmonės. Rodos, jie visada žinojo, ko man labiausiai reikia. Kai tiki, Dievas stebuklingai tave veda, apstato žmonėmis, kurie padeda. Susitikimas su asmeniu, su žmogumi mus gelbėja. Santykis. Vienatvė sunki, kai esi vienas. Liga įveikia, kai niekas tau nepadeda.

Šioje visuomenėje mes visi norime būti reikalingi, bet ką padarome, kad mums reikėtų kitų? Tik santykis tarp žmonių gali sukurti vilties visuomenę. Labiausiai Dievas mums save parodo per žmogiškąją meilę.

M. Savičiūtės nuotr. 

– Vis girdime kitų religijų atstovus, kalbančius apie dėkingumo praktikas. Katalikų tikėjimas tarsi irgi moko dėkoti, tačiau dėkojimo taip stipriai nesureikšmina. Kodėl svarbu dėkoti, kunige Benai?

Dėkingumas – pamiršta praktika, kaip ir gailestingumas.

– Mes esame įpratę prašyti – sveikatos, ramybės mirusiesiems. Tačiau turėtume suprasti, kad realybė mums nepriklauso, nėra savaime suprantama. Esu dėkingas, nes tu pasirinkai su manimi čia būti. Esu dėkingas, nes gavau Gyvenimo dovaną. Dėkingumas – pamiršta praktika, kaip ir gailestingumas. Man atrodo, kad dėkingumas padeda šiandienos visuomenei atmerkti akis ir pamatyti, kad niekas nieko neprivalo, kad visi geri darbai, kuriuos darome, yra mūsų pasirinkimas.

Didžiulė dovana, kai žmogus aukoja savo laiką, savo gyvenimą, kai jis sugeba pamatyti kitą žmogų. Turime už tai dėkoti.

– Dabar gyvename advento laiką. Rodos, gailestingumo, atjautos ir dalijimosi šiomis dienomis – daugiau nei įprastai. Ar šitaip mėginame išpirkti savo kaltes ir nusimesti nepadarytų gerųjų darbų naštas?

– Vilnius yra gailestingumo miestas. Kartais man atrodo, kad žmonės, o ir kai kurie griežtieji kunigai pramigo sesers Faustinos atneštą žinią. Gailestingumas yra drąsių žmonių savybė, nors, kaip ir daug kas gyvenime, ji gali tapti nuvalkiota – privalu, reikia, bus ramiau. Bet iš tiesų gailestingumas – tokia stipri dorybė! Gailėti kito yra ne tas pats, kas prisiimti kito išgyvenimus, jo patirtis ir empatiškai į jas atsiliepti. Kad iš tiesų pagailėtum kito, turi nusiimti savo karūną, nusilenkti ir nusižeminti, suprasti kito pasirinkimą, jo elgesio motyvą, neteisti ir nežeminti. Gailestingumo sekmadienio mišiose sakoma: „Dievas labiausiai savo visagalybę parodo atleisdamas.“ Visagalybė nėra kontrolė, jėga, bažnyčioje visagalybė yra gebėjimas pasitikėti žmogumi, leisti jam gyventi savo gyvenimą, priimti jo lytiškumą, jo šeimos pasirinkimus, jo darbą, nelipti į žmogaus lovą ir sąžinę, bet juo pasitikėti.

Kai mes suklystame, Dievui skauda, jis tikrai nesidžiaugia. Mes daug kalbame apie nuodėmę, bet mažai apie Dievo asmenį, apie susitikimą su Dievu. Kalbame apie pragarą, apie grasinimus ir gyvenimo pabaigą, tačiau gyvenimas po mirties yra apie gyvenimą dabar. Apie tai, kiek šiandien aš įdėjau meilės, širdies, gailestingumo.

M. Savičiūtės nuotr. 

– Amžiams bėgant nuodėmės suvokimas, neabejotinai, kinta. Kas yra nuodėmė šiandien?

Mes Dievo savo nuodėmėmis nenustebinsime, jis mus atpirko ant kryžiaus.

– Nuodėmė mus skiria ne tik nuo Dievo, bet ir nuo artimo, nuo savęs paties. Nuodėmės esmė nesikeičia, galbūt – tik jos interpretacijos, vertinimai. Kai kuriose šalyse Susitaikinimo sakramento išvis nelikę, nebėra išpažinčių, žmonės dalyvauja mišiose, viešai gailisi dėl savo nuodėmių ir kunigai jas atleidžia. Man atrodo, kad gyventi Atgailos sakramento dvasia reikia labai didelės drąsos. Drąsos pamatyti save Dievo šviesoje. Mes Dievo savo nuodėmėmis nenustebinsime, jis mus atpirko ant kryžiaus. Nustebinti galime tik savo atvirumu, nuolankumu ir prisipažinimu: „Dieve, man tavęs reikia!“

Nuodėmės, klaidos neužkerta Dievui kelio į mūsų gyvenimą, mes patys jam užkertame kelią, patys pastatome sienas.

Prieš šventes prie klausyklos – žmonių antplūdis, grįžta žmonės iš kitų šalių, ateina į bažnyčią. Būna, po aštuonias valandas praleidžiu klausydamas išpažinčių. Ir džiaugiuosi, vadinasi, reikia, vadinasi, padeda, vadinasi, nori pradėti gyvenimą iš naujo.

Dirbtinio intelekto amžiuje bažnyčia nebegali kalbėti XVI amžiaus tezėmis, ji nenurašo žmogaus, ji kviečia, o ne braukia brūkšnį, drąsina eiti. Nes Dievas yra gyvas.

1990 metais įsikūrusi leidykla „Alma littera“ vizualiai keitėsi vos porą kartų. Nuo 2004-ųjų praėjus devyniolikai metų, leidykla renkasi ryškią, drąsią ir atvirą raudoną spalvą, reiškiančią beribes augimo galimybes, drąsias transformacijas, įvairius žmones ir idėjas jungiantį tiltą ir bendruomenę, kurią vienija prasmės pojūtis, meilė knygoms ir geram turiniui.

„Vizualinio identiteto pokytis, atnaujinimas yra nesibaigiančio pokyčių proceso dalis. Mums tai būdas skaitytojams, o ir visai leidyklos bendruomenei perduoti, kas esame, kaip atrodome ir kaip jaučiamės“, – sakė leidyklos vadovė.

Dovilė Zaidė. L. Žvirgždės nuotr.

Apie tai, kas šiandien svarbu leidėjams, naujus iššūkius ir sumanymus su D. Zaide kalbėjosi L. Radzevičienė.

– Ką reiškia tris dešimtmečius skaičiuojančiai leidyklai keistis? Kodėl tokie pokyčiai – ypač šiandienos pasaulyje – yra reikalingi?

– Organizacijų sėkmei ir klestėjimui reikia nuolatinio kismo: jos strateginiai pasirinkimai, veiklos prioritetai, išorinių aplinkybių įtaka, galimybės ir vidinė kultūra. Į vizualinio identiteto pokytį ėjome neskubėdami, pirmiausia ieškodami atsakymo, kas esame ir kas mums, skaitytojams ir mūsų bendruomenei, yra svarbu. Svarbu ir tai, kad naujasis įvaizdis įkvepia mus pačius kurti empatišką dialogą.

Kūrėme naują identitetą, nes poreikis atsinaujinti kilo iš vidaus. Komandoje turėjome daug diskusijų, ginčų, svajojome ir kūrėme kartu. Įvairios ir ilgos žmonių patirtys leidyboje patobulino patį procesą. Labai greitai įsivardijome, kad būti autentiškiems yra daug svarbiau, nei ieškoti išskirtinumų rinkoje. Mes dažniausiai su dideliu noru brendame į nepažįstamus vandenis.

Mūsų leidyklos tikslas – kad kiekvienas, norintis skaityti, atrastų savąją knygą.

 

Mes esame leidybos ir turinio namai, lyderis, kuris įsiklauso į skaitytojų ir kūrėjų poreikius, ieško naujų turinio formų, siekia, kad kiekvienas skaitytojas rastų savo knygą, o kokybiškas turinys kurtų prasmingesnį pasaulį. 

Paklausos ir pasiūlos dėsniai neaplenkia leidybos verslo. Analizuojame duomenis, gilinamės į įvairius poreikius, rūpinamės turinio sklaida. Per metus išleidžiame daugiau nei 300 naujų knygų, daug kartojame ir atnaujiname. Mūsų komandoje yra 65 žmonės, tačiau kasdien dirbame su didele bendruomene už įmonės ribų: autoriais, iliustruotojais, vertėjais, redaktoriais, agentūromis, klientais ir skaitytojais.

Autoriai yra itin svarbi mūsų bendruomenės dalis. Leidyboje puoselėjame bendrakūros erdvę – kviečiame bendradarbiauti autorius, iliustruotojus, vertėjus, redaktorius. Bendrakūrai ir tinklaveikai pritaikome ir leidyklos infrastruktūrą – nuo pirmojo sakinio ar piešinio eskizo iki knygos pristatymo renginio. Kuriame pasitikėjimu grįstas partnerystes, siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo, tikiu, kad visa tai padeda autoriams jaustis gerai.

– Kokias knygų skaitymo tendencijas matote? Kokių knygų nori jūsų auditorija?

– Dažnai sulaukiu tokio klausimo. Mūsų leidyklos tikslas – kad kiekvienas, norintis skaityti, atrastų savąją knygą. Žmonės yra skirtingi, skiriasi jų skoniai ir pomėgiai, taip pat ir poreikiai vienu ar kitu jų gyvenimo etapu. Netgi to paties tipažo žmonės kartais renkasi itin skirtingas knygas.

Leidžiame grožinę ir negrožinę, jaunimo ir vaikų literatūrą. Nuo meilės, istorinių dramų iki garsiausius pasaulio literatūros apdovanojimus surinkusių knygų, nuo kulinarinių, savigalbos iki populiariojo mokslo knygų.

Siekiame Lietuvos skaitytojus supažindinti su geriausiais pasaulio kūriniais ir jų autoriais, – mūsų leidyklos asortimente atsiranda ne viena Nobelio, Pulitzerio, Bookerio, Stregos, Gonkūrų ir kitus garsius pasaulio literatūros apdovanojimus pelniusi knyga bei autoriai. Deja, apdovanoti autoriai ir jų knygos sulaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio, tik retais atvejais jos tampa bestseleriais ir Lietuvoje.

Leidyklai svarbu nuolat jausti pulsą, stebėti temas, svarbias visuomenei, analizuoti, ką perka skaitytojai, o kartu girdėti ir reaguoti į skaitytojų prašymus. Naujausias projektas – skaitytojų prašymu išleistos nostalgiją keliančios, senojo dizaino J. K. Rowling serijos apie Harį Poterį, knygos. Nors parduotuvių lentynose dar galima rasti knygų su jubiliejinio leidimo viršeliais, riboto tiražo leidimas su senaisiais viršeliais yra tiesiog graibstomas poteriados gerbėjų! Rizika išties didelė – leisti dar septynias, kito dizaino knygas, tačiau, panašu, mūsų skaitytojai jų labai laukė. Kaip ir didžiosiose pasaulio šalyse, jie knygas kolekcionuoja arba renkasi sau labiau patinkantį viršelio variantą.

Leidyklai svarbu nuolat jausti pulsą, stebėti temas, svarbias visuomenei, analizuoti, ką perka skaitytojai, o kartu girdėti ir reaguoti į skaitytojų prašymus.

 

Stebime, kad turinys itin siejasi ir su tuo, ką žiūrovams yra numatę kino, televizijos atstovai, – jei suplanuotas teminės laidos, serialo ar filmo pasirodymas, visada verta atnaujinti knygų leidimus, išleisti naujas, mat neretai pirmiausia perskaitoma knyga, o tada žiūrima ekranizacija. Arba – atvirkščiai.

Didžiausioje vaikų ir jaunimo literatūros knygų mugėje Bolonijoje pastebėjome itin gausią knygų, ugdančių vaikų ir jaunimo pasitikėjimą savimi, pasiūlą. Mūsų pačių išleista A. Morin „13 dalykų, kuriuos daro stiprūs vaikai“ nuo išleidimo pradžios vis atsiranda populiariausių knygų sąrašuose. O suaugusieji ieško knygų ne tik įprastomis bendravimo, sėkmės, psichologijos temomis, bet auga susidomėjimas knygomis apie amžėjimą, sveiką ir lėtesnį, sąmoningesnį gyvenimo būdą.

Kalbėdami apie temas, turime pasakyti, kad vis dar išlieka itin didelis susidomėjimas istorine tematika – domimasi istorinių ar didžių, įdomių asmenybių gyvenimu, šalies ir pasaulio istorija. Ši tendencija ryški ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų literatūroje. Neblėsta Ilonos Skujaitės „Karo nuotakos“, Eimanto Gudo „Mėlynas kraujas“, Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ populiarumas, knygos kartotos ne po vieną kartą.

Jaunieji skaitytojai vis dažniau renkasi knygas jautria tematika – apie negalias, sergančiuosius sunkiomis ligomis. Jaunimą stengiamės supažindinti ir su seksualinės prievartos siaubu – L. H. Anderson knygoje „Kalbėk“, ir su valgymo sutrikimais – netrukus pasirodys L. H. Anderson knyga „Žiemos mergaitės“. Tikime, kad tokios temos ir literatūra skatina neužsidaryti savyje, teikia paguodos, stiprybės, moko nesitaikstyti su neteisybe ir skatina ieškoti pagalbos sudėtingose situacijose.

Pastebime, kad pastaruoju metu ir tarp jaunimo, ir tarp suaugusiųjų itin populiarėja fantasy žanras. Vien per šiuos metus pradėsime antrąją bestselerių autorės Sarah J. Maas seriją – metų pradžioje išleidome keturių dalių ciklą „Dyglių ir rožių dvaras“, jau pradedame rengti ir naują, septynių dalių ciklą „Stiklo sostas“.

Ir, žinoma, klasika – suaugusiesiems, vaikams, jaunimui – ji visada aktuali. Mus išties džiugina Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljeta“ renesansas, o ir kitų, laiko patikrintų kūrinių populiarumas.

Mika nuotr.

– „Alma littera“ yra didžiausia šalies leidykla. Kokie yra didžiausiųjų pliusai ir minusai? Ar galite juos apibrėžti?

– Ryškus mūsų išskirtinumas – asortimento plotis ir gylis. Kurdami turinį visiems – nuo mažiausiųjų iki didžiausiųjų, nuo grožinės iki dalykinės literatūros, siekiame geriausio rezultato. Šis siekis mums suteikia ne tik geros patirties, bet ir iššūkių. Didiesiems lengviau įsigyti knygų leidybos teises ir jas sėkmingai išnaudoti, turime nemažą tokių knygų ir autorių sąrašą: pavyzdžiui, Hario Poterio serija, Gary Chapmano knygos, Kakės Makės pasaulis ir daugybė kitų. Tačiau, kad ir kaip gaila būtų, žengdami koja kojon su pasaulinėmis literatūros naujienomis, ne visada pataikome. Matome rimtosios literatūros kūrinių svarbą ir reikšmę, tačiau jų skaitytojų būrys – visada mažesnis. Tenka išlaikyti balansą.

Būti lyderiu nėra lengva, todėl pirmiausia siekiame vienybės, profesionalumo ir aiškiai apibrėžtų atsakomybių. Svarbu, kad kiekvienas, dirbantis leidykloje, jaustų prasmę. Mes be galo vertiname ir mylime produktą, kurį kuriame, – knygą.

– Inovacijų amžiuje esate iš tų, kurie saugo knygą – tradicinį rašytinį žodį. Kaip leidykloje dera tradicijos ir inovacijos?

– Saugome ir puoselėjame tradicinį rašytinį žodį lietuvių kalba, nes neabejojame jo verte ir galia. Kad ir kaip kinta pasaulis, ateina naujos kartos ir įpročiai, tikime, kad knyga, kaip forma, išliks ilgai. Vis dėlto, knygoje viskas prasideda nuo turinio, o jis šiandien įgauna naujų formų per vaizdą, garsą, patogumą, randasi ir naujų žanrų. Ieškome jų kartu su kūrėjais.

Leidykla įžengia į naują, audioknygų, segmentą ne tik suteikdama teises įgarsinti knygas, bet ir pati aktyviai dirbdama, kad jau kitais metais pristatytų džiugių naujienų audioknygų gerbėjams.

 

Leidykla įžengia į naują, audioknygų, segmentą ne tik suteikdama teises įgarsinti knygas, bet ir pati aktyviai dirbdama, kad jau kitais metais pristatytų džiugių naujienų audioknygų gerbėjams. Matome, kad šis turinys išties paklausus skubantiems, galimybę rinktis vertinantiems skaitytojams. Tęsiame ir elektroninių knygų gamybą, pastebime, kad jos itin mėgstamos keliaujančiųjų.

Taip pat leidžiame klasikinius autorius – nuo Charlotte Bronte, Henry Jameso, Gabrielio Garcios Marquezo iki pačių moderniausių – Bernardine Evaristo, Donnos Tartt, Anthony Doerrio ar Abrahamo Verghese.

Vykstame į tarptautines muges, bendraujame su užsienio leidyklomis ir agentūromis, surengėme jau du leidyklos konkursus, ragindami kūrėjus siųsti savo kūrybą. Stebime plačiomis akimis Lietuvos aktualijas ir patys kartais siūlome tapti autoriumi žmonėms, kurie galbūt patys apie tai nesusimąstė.

Galime drąsiai sakyti, kad esame kurianti leidykla, nes net 40 proc. mūsų parduodamų knygų sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryšku kalbant apie vaikų literatūros krepšelį, daugiau nei pusė jo – lietuvių rašytojų ir iliustratorių kūryba. Itin stiprus ir negrožinės literatūros kūrėjų krepšelis, kuris sudaro bene pusę pardavimo, o temų plotis – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos. Tad mums, kaip leidėjams, itin rūpi ne tik skatinti kurti, bet ir būti ta pagalba, kuri sutelkia galimus resursus, prisideda tobulinant turinį, ieško aktualių temų, vertina turinį pasitelkdama kitų sričių psichologus – nuo mokslininkų iki psichologų.

Norėtume, kad daugiau būtų rašoma paaugliams, siekiame padrąsinti kūrėjus, kurie galėtų rašyti grožinę literatūrą, tad neseniai paskelbėme jau devintąjį literatūros konkursą, kviečiantį dalyvauti kūrėjus, rašančius jaunimui ir vaikams, bei trečiąjį – suaugusiųjų grožinę literatūrą. Kokybiškų rankraščių laukiame iki kitų metų balandžio 15 dienos, esame sutelkę itin profesionalią komisiją, paruošę 2 tūkst. eurų vertės prizus kiekvienam iš laimėtojų.

Esame atviri ir džiaugiamės, kai leidyklą pasiekia idėja, kurioje įžvelgiame knygos potencialą. Mums svarbu tekstas, vaizdas, jausmas, kurį ji sukelia skaitytojui. Sėkmė ateina tada, kai knyga randa savo skaitytoją, ir ne vieną.

Taip ir gimsta nemažai bendrų projektų – gerų lietuviškų knygų aktualiomis temomis.

Romane „Kazimira“, kurį į lietuvių kalbą išvertė Indrė Klimkaitė, išleido leidykla „Alma littera“, S. Leiber nagrinėja Rytų Prūsijos krašto šimtmečio istoriją ir jos tamsiausius užkaborius. Ji kalba apie moterų likimą vyrų pasaulyje, apie tautinę nelygybę, apie kitonišką meilę.

Pagrindinė romano herojė – kuršė Kazimira gintaro gausiose prūsų žemėse, Sembos pusiasalyje, Palmininkų kaimelyje ant Baltijos jūros kranto, slapta renka gintarą. Jos vyras Antas lygiai taip pat slapta gamina nuostabaus grožio figūrėles, – kuršiui to meto Vokietijos įstatymai draudžia liestis prie gintaro. Pora turtingam vietos Moricui Hiršbergui pasiūlo idėją: įsigyti gintaringą žemę ir joje pastatyti gintaro kasyklą.

Kuršių, žydų, prūsų ir vokiečių gyvenimo istorijas papasakojusi vokiečių rašytoja savo romane kelia klausimus – kur glūdi tautinės neapykantos šaknys, kur slypi totalitarizmo ir nacizmo užuomazgos, iš kur randasi drąsa spręsti, kam lemta gyventi, o kam ne?

Su knygos autore S. Leiber kalbėjosi knygos vertėja I. Klimkaitė.

– Romane „Kazimira“ pasakojama penkių kartų istorija. Knygos herojų likimai vienaip ar kitaip susiję su gintaro kasykla Palmininkuose (dabar Jantarnas) Rytprūsiuose. Kas jus pastūmėjo susidomėti šiuo regionu?

– Buvau suplanavusi rašyti romaną apie darbininkę iš mano vaikystės kaimo Šiaurės Vokietijoje, ji, kaip ir daugelis kitų, po 1945-ųjų atvyko į Vakarus iš tuometės Rytų Prūsijos. Ketinau rašyti apie diskriminaciją dėl kilmės, su ja kaimietės susidūrė ir Rytų Prūsijoje, ir vėliau, persikėlusios į Vakarus. Turėjau įrašiusi daugybę pokalbių, kuriuos ji man pasakojo apie nelengvą savo gyvenimą Rytų Prūsijoje.

Nusprendusi dar kartą patikrinti, kiek istorinio tikslumo turi jos pasakojimai, kai kuriuose šaltiniuose aptikau minint Anos šachtą. Štai tada ir pakeičiau sumanymą, – mintys apie liūdną gintaro kasyklos likimą nebeišėjo iš galvos.

– Ar su gintaro kasykla susiję romano veikėjai – Moricas Hiršbergas ir jo šeima, gintaro tekintojas prūsas Antas Damerau, mokslininkas, gintaro muziejaus kūrėjas Ervinas Kovakas – turi istorinius prototipus?

– Tikrasis Morico Hiršbergo vardas yra Moricas Bekeris, jo žmona išties buvo Henrietė. Labai daug romano įvykių susieti su realiomis jų gyvenimo datomis XIX amžiaus pabaigoje, – ir kasyklos atidarymas, ir antisemitiniai šmeižtai, ir teismo sprendimai. Taip pat ir geologo Ervino Kovako žinios, – gintaro gavyboje tuo laiku darbavosi išskirtinai sumanus mokslininkas. Jo charakterio bruožus romane išgalvojau, šis veikėjas tikrai nėra simpatiškas. Ervinas Kovakas visai nepanašus į savo istorinį prototipą.

Romano centre – penkių išskirtinių moterų portretai. Juos ženklina troškimas gyventi įsiklausant į pirmapradę, gaivališką savo prigimtį.

 

Romano centre – penkių išskirtinių moterų portretai. Juos ženklina troškimas gyventi įsiklausant į pirmapradę, gaivališką savo prigimtį. Sunku pasakyti, kuri iš moterų išties yra pagrindinė veikėja: ar prūsė pagonė Kazimira, kurios vardu pavadintas romanas, ar gintaro magnato žmona Henrietė, ar ugningoji Ilzė, atsiduodanti balno taukais, o gal Kazimiros palikuonė Helena Petrov ir jos dukrelė Jela su kitu nei įprasta chromosomų skaičiumi, ar dabartinėje Kaliningrado srityje, Jantarne, gyvenanti Nadia Vladimirovna. Moterų tapatybės paieškų, emancipacijos tema romane itin ryški.

– Jums puikiai pavyko per skirtingus moterų portretus atskleisti moters būties aspektus. Kuri iš veikėjų jums pačiai simpatingiausia?

– Man iš tikrųjų patinka, kai šios moterys sustatomos greta, nebūtinai kuri viena iškeliama į priekį. Norėčiau, kad kiekviena jų būtų savitai mylima ar mėgstama. Jas vienija tai, kad visos buvo ar galėjo būti savaip nacių persekiojamos. Negana to, kad visos buvo stipresnės, savo vidumi turtingesnės ir gražesnės nei jų priešininkai. Tačiau mano širdies prielankumo daugiausia, be Kazimiros, tenka Jelai. Jos likimas – baisiausia žmogiškojo žiaurumo išraiška. Turėjau į romaną įtraukti pasakojimą apie eutanazines žmogžudystes, nes vadinamoji „Herberto Langės komanda“, kone dviejų tūkstančių žmonių su negalia žudikai Rytų Prūsijoje, už savo „nuopelnus“, be kita ko, buvo apdovanoti ir gintaro dirbiniais.

Romano veikėjos moterys, išskyrus Henrietę, istorinių prototipų neturi. Bet kiekviena veikėja tikrai turi pavyzdį – kokią nors moterį ar merginą, kuriai labai simpatizuoju. Savaime suprantama, iš jų nusižiūriu tik charakterio savybes, jų likimų nevaizduoju.

– Romane itin įtaigiai papasakota Kazimiros ir Jadvygos kitoniškos meilės istorija, sukrečia Kazimiros lytinės tapatybės paieškos, beprotiška tų laikų drąsa nusikirpti plaukus ir mūvėti kelnes, Henrietės intelektinė emancipacija. Simboliškai šių drąsių moterų gyvenimus galime pavadinti troškimu išsivaduoti iš krinolinų, kurie prūsei Kazimirai atrodo it narvas. Ar jūs specialiai domėjotės šiomis temomis, feminizmo istorija ir galimomis jo apraiškomis Rytprūsiuose?

– Žydė Henrietė, kaip ir žydė bestselerių autorė Fanė Lėvald, – ankstyvi labai išsilavinusių, sąmoningų ir socialiai aktyvių bei emancipuotų moterų pavyzdžiai senųjų laikų Karaliaučiuje. Sąmoningai į juos orientavausi. Stiprybės šios moterys sėmėsi ir iš savo išsilavinimo. Kurdama Kazimiros paveikslą mėginau atspindėti emancipaciją be išsilavinimo, tokį feminizmą, kuris užgimsta ne galvoje. Mat ir mano pirmoji klausinėta moteris, žemės ūkio darbininkė iš kaimo, niekuomet neskaičiusi jokios knygos, buvo labai stipri, kovinga ir atkakli asmenybė. Norėjau romane sustatyti šiuos du feminizmo modelius greta.

Kurdama Kazimiros paveikslą mėginau atspindėti emancipaciją be išsilavinimo, tokį feminizmą, kuris užgimsta ne galvoje.

 

– Gintaras romane irgi yra tarsi inkliuze užkonservuoto laiko, ištvermės ir atsparumo istorijos audroms simbolis. Kuo svarbus gintaras ir Baltijos jūra mūsų tautų istorijai?

– Mano romane gintaras yra medžiaga, itin glaudžiai susijusi su kultūros istorija. Jo vertė labai veikė netoli gintaro klodų gyvenusių žmonių likimus. Nors jis dailus, skleidžiantis šilumą, tenka pasakoti ir su gintaru susijusią prievartos, smurto istoriją. Baltijos regioną kolonizavę vokiečių riteriai, sunaikintos vietos gentys ir jų kultūra, itin griežti gintaro rinkimo įstatymai Rytų Prūsijoje, faktas, kad ilgą laiką gintaro papuošalus buvo leidžiama nešioti tik vokiečių kilmingiesiems, galiausiai „rudoji gintaro istorija“, kai nacionalsocialistai gintarą mėgino paskelbti ir stumti į rinką kaip išskirtinai vokišką, – juk tai ištisas smurto vėrinys, o ne puoštis skirti karoliai.

Gintaras nuostabiausiu būdu visada saugojo pirmykščius laikus, tačiau naujųjų laikų vokiečių istorija jį paženklino trumpos, žiaurios istorijos įdagu. Apie tai irgi norėjau papasakoti romane.

– Kuo jums buvo svarbus šachtos simbolis? Anot Kazimiros, ji – tarsi žemės įsčios, lytis, gyva būtybė? O gal romano atspirties taškas – tragiška tūkstančių moterų ir vaikų lemtis prie apleistos kasyklos nacių laikais?

Rašyti romaną mane išties paskatino ir žudynės pačiomis paskutinėmis karo dienomis, 1945-aisiais, kai buvo nužudyta apie 3 000 žydų moterų iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, kurios ištvėrė mirtiną žygį iki gintaro kasyklos. Esesininkai nusprendė užmūryti šias moteris apleistoje Anos šachtoje.

Romane vis grįžtu ir įvairiais lygmenimis kalbu apie mizoginiją, įvairiai besireiškusią neapykantą moterims. Rašant romaną mane palietė tai, kad hebrajų kalboje yra žodis „nekeva“, reiškiąs ir urvą, olą, ir moteriškumą. Užmūryti žydų moteris urve – vienas iš pavyzdžių, kokia obsceniška buvo nacių neapykanta.

– Romanas padalytas į dvi dalis, jos pavadintos pagal gintaro kasėjų vadinamus žemės sluoksnius – „Mėlynoji žemė“ ir „Tuščioji žemė“. Panašu, kad jie turi simbolinę prasmę?

„Mėlynoji žemė“ ženklina labai turtingą geologinį sluoksnį, kuriame randama gintaro. Pirmąją romano dalį pavadinau pagal šį sluoksnį, nes jame pasakojama apie įsikūrimą, statybas, griunderystės – akcinių bendrovių kūrimo – laikus, apie pažangą ir atradimus. Apie derlingą laiką.

Užmūryti žydų moteris urve – vienas iš pavyzdžių, kokia obsceniška buvo nacių neapykanta.

 

„Tuščioji žemė“ yra kiek giliau esantis sluoksnis. Čia irgi esama anglies, kitų uolienų nuolaužų, toks kratinys, chaosas. Šio sluoksnio pavadinimą gavo antroji romano dalis, kurioje vokiečiai kelia chaosą, griauna, niokoja.

– Istorija aprėpia laikus nuo 1871 iki 2012 metų – platus užmojis. Jums pavyko įtaigiai atskleisti, kaip istoriniai įvykiai – du pasauliniai karai, geležinkelio tiesimas, pramonės plėtra, emigracija, antisemitizmo ir nacizmo užuomazgos ir kiti įvykiai – veikia, keičia, laužo žmonių likimus. Ko gali pasimokyti XXI amžiaus žmogus, atsidūręs III pasaulinio karo grėsmės akivaizdoje?

– Man buvo svarbu aprašyti, kaip aiškiai nacionalsocializmo mąstysena ir dinamika buvo ruošiama dar kaizerio laikais, viena vertus, stiprinant nacionalizmą, bet taip pat ir skatinant antisemitizmą, domintis eugenika, taigi įsivaizduojant, kad atrankos būdu bus galima veisti sveikesnius ir geresnius žmones. Būtent čia glūdi nesuvokiamo žiaurumo, su kuriuo vėliau vokiečiai atiminėjo gyvybes, šaknys. Iš tiesų manau, kad būtina budriai žvelgti į laiko ženklus ir gerai žinoti praeitį. Pavyzdžiui, matydami politiškai kraštutines dešines tendencijas, šiandien kalbame apie tai kaip apie veikimą „ikipolitiniame lauke“, dar ilgokai iki ateinant į valdžią. Tai galime stebėti praeityje, tai vėl matome šiandien.

O ir Rusijoje jau seniai matėme, kad istorija buvo sąmoningai perrašoma, buvo imamasi daugybės priemonių pasirengti šiandienos agresyviems ir ekspansyviems veiksmams. Mokyklos vadovėliai perrašyti dar antrajame XXI amžiaus dešimtmetyje. Rusijos intelektualai jau tada tai pastebėjo ir atkreipė dėmesį. Visi turėjome į tai sureaguoti. Taip pat ir į dažnas politines žmogžudystes, taigi vis labiau taikomą politinę prievartą, taip pat ir mizoginiją – neapykantą moterims bei rasizmą pačioje Rusijoje.

– Jūsų romanas Vokietijoje išleistas 2021 metais. Lietuviškai jis pasirodė 2023 metų vasarą, kai karas Ukrainoje vyksta daugiau nei 500 dienų. Šiame kontekste vėl naujai, kaip niekad aktualiai suskambo ir okupacijos tema. Jei kas nors pamiršome, tai romane galime dar kartą įsitikinti, ką civilizuotam, klestinčiam kraštui reiškia „rusų pasaulio“ atėjimas. Ar rašydama romaną turėjote patirties, kaip atrodo Rusijos valdoma Kaliningrado sritis? Kokių žaizdų yra padaryta, koks yra to krašto žmonių mentalitetas?

– Nuo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio intensyviai gilinuosi į Rusijos temą, ne kartą teko ten būti, turiu glaudžių ryšių, kuriems šiuo metu teko rimtas išbandymas. O ir Kaliningradą dažnai lankiau – atvykdama iš Lietuvos pusės, kalbinau ten daug žmonių, ėmiau interviu. Pasisakymai buvo labai skirtingi: vieni labai militaristiniai ir nacionalistiniai, kiti – kupini atviros Europos ilgesio. Kalbantis man tapo aišku, kad romane noriu turėti ir liniją, susijusią su dabartimi, rašyti apie nesaugumą, apie Rusijoje prastėjančią moterų padėtį, korupciją ir prievartą.

O ir Rusijoje jau seniai matėme, kad istorija buvo sąmoningai perrašoma, buvo imamasi daugybės priemonių pasirengti šiandienos agresyviems ir ekspansyviems veiksmams.

 

Tyrinėdama, aš, vokiečių vermacho kareivių palikuonė, jaučiausi draskoma tarp savo asmeninės kaltės ir kartu baisėjausi prievartos potencialu, kurį pajutau Rusijoje, net ir pačių rusių ir rusų atžvilgiu. Manyčiau, iš išorės mes vargu ar galime pamatuoti, kaip stipriai traumuotas ir suardytas žmogiškumas sovietinės Rusijos istorijoje ir visuomenėje. Būgštauju, kad iš tokių žaizdų išdygsta labai pavojingos ir stebėtinai arogantiškos sistemos. Ši arogancija galbūt mums daugiausia liudija vidinį Rusijos silpnumą.

– Tikriausiai ir lietuviai, ir vokiečiai jūsų romane jaučia vaizduojamų vietų ilgesį. Abiem tautoms brangios romane dvejopais pavadinimais vadinamos vietos – Gumbinė, Palmininkai, Fišhauzenas (Žuvininkai)... Viename skyriuje taikliai įvardijate vaizduojamos vietos specifiką: „Šiame regione tenka dalytis erdve su lenkais, mozūrais, rusais ir lietuviais, persipina ir susiaudžia keliaujant ir prekiaujant, per santuokas ir kūmystę, taigi gyvena kalbų ir dialektų apsuptyje, žemutinių prūsų, jidiš, lenkų, romų, rusų, lietuvių ir Neringos kuršių. Maišosi jie ir siauroje smėlio juostoje, kuri tarsi išplėštas šonkaulis stirkso atsikišusi nuo žemyno kūno Baltijos jūros vandenyse. Lenkų amatininkai, kuršių žvejai, lietuvių, rusų ir žydų pirkliai.“ Kaip manote, ar tokiose vietose įmanomas taikus tautų sambūvis?

– Labai ačiū už šį klausimą. Vokiečiams istoriškai buvo tekusi užduotis saugoti ir puoselėti šį tautų sambūvį, o ne jį griauti. Mano manymu, tarpininkavimas tarp Rytų ir Vakarų Europos būtų buvusi vienintelė prasminga Vokietijos reicho užduotis, o Rytprūsiai būtų galėję būti taikių sienų pratybų lauku. Bet vokiečiai pasidavė pamišimui dėl nacionalistinio homogeniškumo. Asmeniškai aš ateitį matau heterogeniškume, sampynose, atvirose sienose. Skirtingų tautų ir etnosų sambūvis yra užduotis, to reikia mokytis, praktikuoti, ir stengtis turi visos pusės. Kultūros istorijos požiūriu tai visuomet yra praturtinimas ir pažanga.

O kai mažumos, kaip rusų mažuma Ukrainoje arba, pavyzdžiui, vokiečių tautinė mažuma buvusioje Čekoslovakijoje (1938–1939 m.), tampa dingstimi aneksuoti, tai, deja, tautų sambūvį tenka laikyti nepavykusiu. Ir, savaime suprantama, šia prasme aš susirūpinusi žvelgiu ir į Lietuvą.

– Ne mažiau svarbus romane yra gamtos, kraštovaizdžio, veiksmo vietos vaizdavimas. Smėlio kopos, palvė, Rytprūsių dvarai ir provincijos miestukai, Kuršių nerija ir Sembos pusiasalis, Karaliaučius senais laikais ir Kaliningrado sritis šiais laikais. Ar teko daug keliauti, patirti šių vietų poveikį? Galbūt ir jūsų šeimos istorija susijusi su Rytų Prūsija?

Labai domiuosi, kaip kraštovaizdį formuoja kultūra ar gamta. Kraštovaizdį galima skaityti kaip knygą, labai seną, labai lėtai rašytą knygą. Šis skaitymas visuomet suteka į mano rašymą, jis man būtinas.

Kai susipažįstu su žmonėmis, mėgstu aprašyti kraštovaizdį, kuriame jie užaugę. Pavyzdžiui, mano uošvis iš Karaliaučiaus, pasakodamas apie vaikystę, apie didelius paukščių pulkus ir tykius ežerus, pereidavo į jaukų tų apylinkių tembrą.

Paprastai pati nuvykstu į tas vietas, apie kurias rašau. Noriu patirti kvapą, dangaus ir žemės dermę, garsus.

Romanų fikcijai reikalingas solidus tikrovės pamatas, antraip fikcija bus bet kokia, nekonkreti, o tas nekonkretumas man kelia nuobodulį.

– Lietuviško leidimo nugarėlėje rašoma: „Svenja Leiber savo romane kelia klausimus apie tai, kur glūdi tautinės neapykantos šaknys, kur glūdi bet kokio totalitarizmo ir nacizmo užuomazgos, iš kur randasi drąsa spręsti, kam lemta gyventi, o kam ne?“ Ar pati, būdama mąstytoja ir rašytoja, radote atsakymus?

– Šiandien šiuos klausimus formuluočiau kiek kitaip: kodėl žmonės renkasi neapkęsti? Kodėl meilė jiems nėra pageidaujama?

Mes visi kiekvieną akimirką galime ir turime apsispręsti: ar norime daryti tai, kas ateina iš meilės, ar norime tenkinti galios, įtūžio ir neapykantos troškulį? Taigi, sakyčiau, atsakymą žinome visi. Ir mes visi žinome: meilė yra darbas.

– Lietuvių skaitytojui bus įdomu patirti, kaip vokiečių rašytoja vaizduoja Kuršių nerijos gyventojų būtį ir buitį. Kas Jums padėjo rašant įsijausti į šio krašto koloritą?

Išties Kazės personažas daug labiau įkvėptas mano kelionių po Lietuvą nei viešnagės Kaliningrado srityje. Ši veikėja neturi nieko vokiška ir nieko rusiška. Greta nesuvokiamai gražios ir plačios jūros, išvis nesulyginamos su Baltijos jūra, kokią pažįstu iš Liubeko įlankos, mane pakerėjo Baltijos kraštų mitologija. Kazimira yra figūra, ateinanti iš mito ir norinti pakliūti į dabartį ar ateitį.

Kazimira yra figūra, ateinanti iš mito ir norinti pakliūti į dabartį ar ateitį.

 

– Gintaro apdirbimo technologijos, dirbiniai iš gintaro, jų mados ir poreikis, gintaro gavybos kasykloje niuansai ir kasėjų iššūkiai – įsigilinote į šiuos dalykus ir pakylėjote juos į simbolinį lygmenį. Ar ir jūs esate pakerėta Baltijos aukso?

– Gintaras mane išties pakerėjo. Tai, kad pro jį tikrai galima žvelgti į praeitį, užburia ir jaudina. Su juo ir iš jo labai daug išmokau. Džiaugčiausi, jei šį tą būtų pavykę perteikti ir romane.

Kai kitados vaikštinėjau į pietus nuo dabartinio Jantarno, 2019-ųjų rugpjūtį, po smarkios audros, ir, tiesą sakant, sielvartavau dėl to, kiek mano protėviai nusiaubė, kiek daug mirčių atnešė ir kiek daug visko suniokojo, ir kiek daug griuvėsių, nykumos paliko socializmas, prie kojų į krantą sudužo banga, atnešusi daug pagalių, maurų ir šiukšlių. Ir tarp viso to – gintaras, dydžio sulig mano delnu. Galbūt esate patyrę tų retų akimirkų, kai laukinė beasmenė gamta vienam akimojui, regis, tampa asmeniu. Tai irgi savita kalba. Didi dovana.

Padedamas pripažinto amerikiečio rašytojo Toddo Hasak-Lowy’io, Michaelas Gruenbaumas savo sukrečiančiuose memuaruose dalijasi jaudinančia vilties istorija. Tai pasakojimas apie sugriautą vaikystę, siaubą, o kartu viltį, šeimos meilę ir draugystę. Papildyta tikrais dokumentais ir nuotraukomis, apdovanota Nacionaline žydų knygos premija, JAV literatūros premijos „Tėvų pasirinkimas“ aukso medaliu, knyga yra svarbus indėlis į literatūrą apie Holokaustą. „Kažkur vis tiek išaušta rytas“ į lietuvių kalbą išvertė Daiva Krištopaitienė, išleido leidykla „Alma littera“.

Partnerio nuotr.

M. Gruenbaumas gimė 1930 metais Prahoje. 1942 metais jis su motina ir seserimi buvo išsiųstas į Terezino koncentracijos stovyklą. Stovykloje jam pavyko išgyventi ir sulaukti karo pabaigos. 1950 metais M. Gruenbaumas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, čia susituokė ir penkiasdešimt metų išgyveno su Thelma Gruenbaum, knygos „Nešarimas: išgyvenę Terezino vaikai“ autore. Užaugino tris sūnus ir keturis anūkus.

Knyga skirta jauniesiems skaitytojams. „Šis pasakojimas padės jiems įsivaizduoti save neįsivaizduojamoje realybėje ir parodys, kad į juos panašūs vaikai sugebėjo toje realybėje išgyventi“, – taip apie knygą rašė „New York Times Book Review“.

„Mano tėvas buvo neįtikėtinas žmogus, spinduliavęs begalinį optimizmą. Po patirčių koncentracijos stovykloje jis tiesiog žinojo, kad nieko blogiau būti negali“, – taip tėvą prisiminė vienas iš jo sūnų – Kalifornijoje, Santa Rosoje, gyvenantis Davidas Benjaminas Gruenbaumas. Jis mielai sutiko savo prisiminimais ir įžvalgomis apie knygą pasidalyti su Lietuvos skaitytojais. D. B. Gruenbaumą kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Davidas Benjaminas Gruenbaumas. Asmeninio albumo nuotr.

– Kada iš savo tėčio pirmą kartą išgirdote jo paauglystės istoriją? Ar įsivaizdavote tikrąjį jos siaubą ir mastą?

– Savo gyvenimo istorijos fragmentus tėtis man pradėjo pasakoti tada, kai buvau maždaug dešimties. Holokaustas tada man buvo pasaulio istorijos įvykis ir – tiek, ne daugiau. Tik vėliau, jau būdamas paauglys, supratau, kaip siaubinga tai, kas įvyko.

Iliustracijos iš knygos. Partnerio nuotr.

– Jūsų tėvas savo knygą skiria pusantro milijono žydų vaikų, kurie buvo nužudyti. Ar kada esate galvojęs apie tai, kuo jie galėjo tapti užaugę? Ar tėčio istorija jums primena tai, koks trapus yra gyvenimas?

– Svarstau, kas būtų nutikę, jei visi tie žydų vaikai būtų likę gyvi. Pasaulis būtų kitoks, nė neabejoju. Mano tėtis spinduliavo optimizmą – galbūt dėl to, kad gyvenime patyrė didžiausią įmanomą siaubą. Ir aš stengiuosi išlaikyti pakilią jo dvasią savyje.

Pykstu, kad niekada taip ir nepamačiau savo senelio, kuris buvo nužudytas keturiasdešimties, bet keršto nejaučiu.

 

– Ar kada savyje nešiojotės keršto jausmą už tai, ką naciai padarė jūsų tėvo bendraamžiams?

– Jaučiu, kad tarp manęs ir nacių yra gilus, mus skiriantis, sluoksnis. Žinoma, pykstu, kad niekada taip ir nepamačiau savo senelio, kuris buvo nužudytas keturiasdešimties, bet keršto nejaučiu. Labiau galvoju apie tai, ką galiu padaryti, kad panaši tragedija pasaulyje niekada nepasikartotų.

– Kaip manote, ar tėvas jautėsi kaltas, nes išgyveno?

– Manau, visi tie, kurie išgyveno genocidą, jaučia slegiančią kaltę dėl tų, kurie neišgyveno. Mano tėvas su išgyvenusiojo kaltės jausmu kovojo skaitydamas paskaitas ir pasakodamas pasauliui, kas nutiko žydų tautai.

Iliustracijos iš knygos. Partnerio nuotr.

– Francisas Maieris, arba Franta, buvo žmogus, padėjęs vaikams koncentracijos stovykloje išlaikyti viltį. Ar stovykloje buvo ir daugiau žmonių, kurie buvo išlaikę bent kokią žmogiškumo kibirkštėlę?

– Hansas Krosas ir Adolfas Hoffmeisteris okupuotoje Čekoslovakijoje sukūrė nuostabų dalyką – „Brundibaro“ operą vaikams. Ji buvo pastatyta Terezino koncentracijos stovykloje, šalia Prahos. Operos arijas dainavo vaikai, muzika mažiesiems kaliniams per muziką ir meną leido reikšti savo emocijas, kėlė vaikų dvasią. Koncentracijos stovyklose buvo daug kalinių mokytojų, kurie, stipriai rizikuodami tęsė savo darbą, mokė vaikus.

Iliustracijos iš knygos. Partnerio nuotr.

– Jūsų tėvas savo knygoje pasakoja, kodėl savo istorija nusprendė pasidalyti tik sulaukęs garbaus amžiaus. Ar kada jautėte kylančią jo baimę, kad istorija gali pasikartoti?

Ir tėtis apie tai pagalvodavo, ir aš pagalvoju, bet iš tiesų tikiu žmonių gerumu ir tuo, kad šių dienų aplinkybėse būtume geriau pasirengę stabdyti blogį.

Iliustracijos iš knygos. Partnerio nuotr.

– Kokius jausmus išgyvenote skaitydamas savo tėvo knygą, autentišką laikotarpio liudijimą?

– Per daugybę metų išgirdau daugybę istorijų. Kai kurios iš jų aprašytos knygoje. Dar prieš tai, kai tėtis pradėjo rašyti knygą, buvau pajutęs, kokie stiprūs, kokie galingi yra tų žmonių išgyvenimai. Knygoje man buvo sunkiausia skaityti apie senelio laidotuves.

Mano tėvas visuomet buvo dėkingas meškiukui Sašai, kuris išties išgelbėjo gyvybę.

 

– Jūsų sūnus Benjaminas sukūrė animacinį filmą pagal senelio pasakojimą apie koncentracijos stovyklą išgyvenusį meškiuką „The Teddy Bear“. Ar tiesa, kad būtent žaislinis meškiukas išgelbėjo jūsų tėvo gyvybę?

– Mano tėvas visuomet buvo dėkingas meškiukui Sašai, kuris išties išgelbėjo gyvybę. Gera įsivaizduoti, galvoti, kad tokių Sašų buvo ir yra daugiau. Pamenu, mano močiutė gamino meškučius vokiečių kariams.

Iliustracijos iš knygos. Partnerio nuotr.

– Jūsų tėvas mirė garbaus amžiaus, iki galo pats gyveno savarankiškai. Likus dviem dienoms iki mirties netgi kalbėjo per „Zoom“. Ar tai įrodymas, kad gyvenimas, jei tik pavyksta atlaikyti išmėginimus, mus užgrūdina?

– Mano tėtis galėjo kentėti sunkumus, bet visada rinkosi juoktis, būti laimingas. Ir taip iki pat mirties. Jis buvo neįtikėtinai savarankiškas. Pavyzdžiui, 8-ojo dešimtmečio pabaigoje išgyveno sunkų išialgijos – kriaušinio raumens uždegimo priepuolį. Dvi dienas šliaužiojo po namus, bet nieko apie tai nesakė savo šeimai. Kol ir vėl nepradėjo vaikščioti.

Rugsėjo 1–3 dienomis Vilniuje vyksiantis „Sostinės dienų“ festivalis šiais metais simboliškai sutampa su naujųjų mokslo metų švente. „Knygos yra kelias į mokslo ir žinių pasaulį, mes labai stengiamės, kad vaikai ne tik su jomis susidraugautų, atrastų savo knygas ir savo rašytojus, bet ir siūlome jiems kokybišką, vertingą turinį“, – teigia leidyklos vadovė D. Zaidė.

Leidyklos „Alma littera“ jauniesiems skaitytojams skirta programa rengiama „Knygų aikštės“ scenoje, visai šalia knygų paviljono. Tiesiai iš spaustuvės į leidyklos stendą čia atvyks karščiausios knygų naujienos.

Marius Čepulis. Organizatorių nuotr. 

Šios vasaros bestseleris – gamtininko Mariaus Čepulio vaikams ir suaugusiesiems skirta knyga „Ana konda?“. Gamtos fotografas, laidų vedėjas ir knygų apie gamtą autorius savo naujoje knygoje klausia taip, kaip klausia žemaičiai: „Ar ana konda?“ Kviesdamas į kelionę po laukinę gamtą, pristatydamas daugybę laukinių gyvių ir gyvūnų, M. Čepulis pasakoja apie tuos, kurie žmogui gali įkąsti, įgelti, įspirti, nudilginti ar dar kaip nors kitaip sužaloti. Apie tai, ar tikrai gyvename pačioje šilčiausioje Dievo užančio vietoje, gamtoje, kurioje nieko nereikia bijoti, knygos autorius festivalyje kalbės rugsėjo 1 dieną, 16 valandą.

Naują knygą – „A komanda ir šuo už milijoną“ rugsėjo 1 dieną, 14 val., scenoje pristatys vaikų mėgstamas rašytojas Tomas Dirgėla ir knygos iliustracijų autorė Kornelija Žalpytė. Juos kalbins žurnalistė, radijo laidų vedėja Rimantė Kulvinskytė. „Beveik visos mano knygos išlaiko panašią kryptį – dinamiškas, veiksmo kupinas tekstas papildomas kuo daugiau iliustracijų. Labai tikiuosi, kad tai šiuolaikinį vaiką, ypač neskaitantį, traukia prie knygos“, – sako T. Dirgėla ir priduria, kad vaikus sudominti jo naujoje knygoje turėtų ir svarbi draugystės tema.

Tomas Dirgėla. L. Vansevičienės nuotr.

T. Dirgėlos knygų krepšelį „Knygų aikštėje“ papildys nauja, vaikų mėgstamos Monstropedijos serijos knyga „Monstropedija. Kas tas kietuolis?!“. Kartu su Tomu šią knygą rašė jo žmona Skaistė Dirgėlienė. Tai – jau trečiasis jų bendras darbas.

Rugsėjo 3 dieną, 11 valandą, vaikus į teatralizuotą pasirodymą pakvies bent keletą naujienų išleidusi Kakė Makė. „Kakės Makės jausmų kortelės“ vaikams padės pažinti savo jausmų pasaulį, rasti tinkamus būdus reikšti jausmus ir stiprinti tarpusavio santykius. Į susitikimą atėjusius vaikus pasitiks Kakė Makė ir Netvarkos Nykštukas.

Rašytoja Evelina Daciūtė „Knygų aikštėje“ pristatys knygą „Lubinų labirintas. Geriausios meškių istorijos“ – šešis nuostabius pasakojimus vaikams apie sąžiningumą, tamsos baimę, norą būti kitu, mokėjimą dalytis, godumą, drąsą ginti savo pasirinkimus. „Geriausios meškių istorijos“ – atnaujintas „Meškių istorijų“ leidimas. Knygos iliustracijas nupiešė dailininkė Rasa Kaper.

Dar viena naujiena vaikams – Škotijos rašytojos Elle McNicoll labai sėkmingas literatūrinis debiutas, įkvepianti ir jautri istorija apie drąsą, draugystę ir buvimą kitokiam „Išskirtinis spindesys“. Knygos herojė – autistė mergaitė, matanti dalykus, kurių kiti nepastebi, girdinti tai, į ką niekas nekreipia dėmesio, ir mąstanti apie raganas, kurios neturėjo, kas jas apgina. Ar pavyks Adei pakeisti miestelio gyventojų požiūrį į raganas ir save?

Akvilina Cicėnaitė. M. Golubevo nuotr.

Šiais metais leidykla dar kartą išleido visus įmanomus literatūros apdovanojimus surinkusios rašytojos Akvilinos Cicėnaitės knygą „Tylos istorija“. Tai pasakojimas apie vienos šeimos keturių kartų moterų gyvenimą. Skaitytoją jis nukelia į dvidešimtojo amžiaus pradžios Lietuvą, tarpukarį, pokario laikus, sovietmetį ir pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Praėjusio šimtmečio istoriniame ir politiniame fone nusidriekęs pasakojimas atskleidžia, kas iš tikrųjų sieja skirtingus moterų likimus, ką jos nutyli ir slepia net nuo artimiausiųjų, kodėl jų meilė pažymėta kalte, o tyla galiausiai tampa nusikaltimu.

„Prieš išleisdama knygą redagavau iš naujo. Norėjau į tekstą pažvelgti dabartiniu žvilgsniu, šiek tiek atnaujinti stilių, kiek pagludinti sakinius. Man atrodo, kad knyga nė kiek nepaseno, gal netgi tapo aktualesnė šiandienos laiku“, – sakė rašytoja A. Cicėnaitė.

„Alma littera“ paviljone nuguls ir trys naujienos – į susitikimus su skaitytojais kviečia psichoterapeutas, lektorius, prof. dr. Eugenijus Laurinaitis, rugsėjo 2 dieną, 16 valandą, pristatysiantis savo knygą apie sklandų bendravimą „Žuvis vandenyje“. Profesorių kalbins rašytoja, poetė Vitalija Maksvytė.

E. Laurinaičio knyga „Žuvis vandenyje“.

Su muziejininke, kelių knygų autore, neseniai knygą „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ išleidusia Ingrida Jakubavičiene rugsėjo 2 dieną, 17 valandą, kalbėsis istorikė, komunikacijos specialistė Luka Lesauskaitė. Pristatymo dalyvės žada įdomų pokalbį ne tik apie dvi puikias tarpukario moteris, bet ir apie tuo metu Lietuvoje sklandžiusias liberalizmo ir feminizmo idėjas.

Su nauja savo knyga į rudenį žengia ir aktorius, dabar jau tikras rašytojas – Juozas Gaižauskas. Festivalyje rugsėjo 3 dieną, 14 valandą, kartu su aktore Emilija Latėnaite jis surengs muzikinį savo knygos „Antarktidos indėnai“ pristatymą.

Tarp karščiausių leidyklos naujienų – Pulitzerio premijos laureatės, amerikiečių rašytojos Louise Erdrich naujausia knyga apie knygų mylėtojus „Nuosprendis“. Romantiškas pasakojimas apie kasdienybę knygyne, apie meilę knygoms ir kalbai nuošaly nepalieka aktualių pasaulio įvykių.

Juozas Gaižauskas. G. Skaraitienės nuotr. 

Graudžiai juokinga šiuolaikinės moters istorija nuskamba šmaikščiame ir labai atvirame aktorės, filmų „iCarly“, „Sam&cat“, serialo „Between“ žvaigždės Jennette McCurdy pasakojime „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“. Pasaulinis bestseleris, ilgas savaites karaliavęs „The New York Times“ bestselerių sąraše, daugybei jaunų merginų leis susitapatinti su savo vaikyste, pagalvoti, kokį vaidmenį jų gyvenime atliko mama. J. McCurdy vaikystės ir paauglystės metai nebuvo lengvi – Jannete užaugo su valdinga, dukrą nuolat kontroliuojančia motina. Motinos kontrolė ir svajonė turėti dukrą žvaigždę jauną merginą privedė prie valgymo sutrikimų ir priklausomybių, o kelias nuo šlovės olimpo atėmė gyvenimo džiaugsmą ir palaužė dvasią.

Nauja knyga „Kur krenta šviesa“ pas skaitytojus atkeliauja ir iš bestselerio „Imperatorienė Sisi“ autorės Allison Pataki rankų, o pas kultinio rašytojo Stepheno Kingo kūrybos gerbėjus – perleistas šiurpiausias rašytojo romanas „Givunėlių kapinės“. Rašytojas skaitytojus įtikina tuo, kuo neįmanoma patikėti, – šis siaubo romanas sulaukė net dviejų kino ekranizacijų.

Po kvapą gniaužiančio detektyvinio trilerio „Dėžė“ du labai populiarūs Švedijos autoriai – Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato antrąją savo bendros trilogijos knygą „Kultas“. Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias Skandinavijos trilerių tradicijas, policijos detektyvę Miną ir mentalistą Vincentą suveda nauja byla – paslaptingas vaiko pagrobimas.

„Alma littera“ savo skaitytojų laukia prie Katedros bokšto, „Knygų aikštėje“ rugsėjo 1–3 dienomis.

Šį savaitgalį jau trečią kartą Vilniaus Katedros aikštėje įsikūrusioje „Knygų aikštėje“ ir suaugusiųjų, ir mažųjų skaitytojų laukia įdomiausi susitikimai su knygų autoriais, pokalbiai, autografai, kūrybinės dirbtuvės.

„Leidyklos siekis – teikti pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą, knygos, kurias leidžiame, pasiekia ir literatūros gurmanus, ir pramoginių skaitinių ieškančius žmones. Mums rūpi kokybiškas, vertingas turinys, kurį skaitytojams galėtume pateikti įvairiomis formomis“, – sakė leidyklos vadovė D. Zaidė.

„Susitinkame prie bokšto!“ – kviečia jungtinis Lietuvos leidėjų asociacijos ir leidyklų paviljonas. „Alma littera“ „Knygų aikštėje“ šiais metais įrengė didžiausią knygų stendą, į kurį tiesiai iš spaustuvės atvyksta itin aktualios šiuo laikotarpiu naujienos.

Kas yra šeštasis Ukrainos prezidentas, kalbėjęs apie tai, kad nori būti taikos prezidentu, o likimas jam lėmė karą? Žurnalisto, Ukrainos televizijos laidų vedėjo Serhijaus Rudenkos parašyta prezidento biografija „Zelenskis“ yra pirmoji pasaulyje. Knygoje pasakojama apie skirtingus Volodymyro Zelenskio gyvenimo etapus, pradedant jo vaikyste Kryvyj Rihe ir baigiant 2022 metų Rusijos ir Ukrainos karu. Tai istorija žmogaus, kuris, neturėdamas politinės patirties ir reikalingų žinių, pažadėjo ukrainiečiams pakeisti jų gyvenimą. Tai istorija žmogaus, priėmusio Vladimiro Putino iššūkį ir šiuo sunkiu metu tapusio Ukrainos valstybės vadovu.

Vos pasirodžiusi 2017 metais, jau per pirmąją savaitę žurnalisto Dovydo Pancerovo autentiškas pasakojimas apie karą Ukrainoje „Kiborgų žemė“ tapo bestseleriu, sulaukusiu ne vieno tiražo. D. Pancerovas šių metų kovą sugrįžo į Ukrainą – taip atsirado papildytas knygos „Kiborgų žemė. Pasakojimas apie Rusijos karą prieš Ukrainą“ leidimas. Trečioji, papildyta knygos dalis – tarsi „Kiborgų žemės“ tęsinys, mėginimas sąžiningai papasakoti apie troškimą sugrįžti į kariaujančią šalį, į kurią sau kažkada buvo pažadėta negrįžti. Naujojoje knygos dalyje nugulė ir pasakojimas apie „Laisvės TV“ dokumentinio filmo „Kyjivo trasa“ filmavimo užkulisius.

Legendinė britų rašytojo ir žurnalisto George’o Orwello politinė satyra „Gyvulių ūkis“ dar niekada nebuvo tokia aktuali. G. Orwellas ją parašė dar tada, kai Didžioji Britanija ir kitos šalys su Sovietų Sąjunga buvo sudariusios sąjungą prieš nacistinę Vokietiją, o britų inteligentija į Staliną žiūrėjo palankiai. Vos pasirodžiusi 1945 metais, knyga akimirksniu sulaukė sėkmės, buvo įvertinta apdovanojimais. Pasaulyje parduota daugiau nei 11 mln. šios Vakarų literatūros klasikos egzempliorių. G. Orwello pasakojimas apie propagandą, valdžią ir godulį, atrodo, tarsi būtų parašytas šiandien. Naujame knygos leidime niūrų nepamirštamos istorijos humorą sustiprina išraiškingi iliustruotojo Chriso Mouldo piešiniai.

M. Savičiūtės nuotr.

Piešiniais apie gyvenimą sovietmečiu, į kurį niekada nenorėtų sugrįžti, savo knygoje „Skardinė žirnelių“ pasakoja ir Prancūzijoje gyvenanti, pasaulyje savo dainomis išgarsėjusi lietuvė GiedRé – Giedrė Barauskaitė. Jos komiksų istoriją apie niūrias dienas, kuriose nebuvo laisvės mąstyti ir elgtis taip, kaip nori, kurioje už gatvėje pakabintą plakatą galėjo išsiųsti į lagerį, parduotuvės buvo pustuštės, o kramtomoji guma – itin retas skanėstas, iliustravo žinoma prancūzų iliustruotoja Holly R.

Paviljone bus pasitiktas ir spaustuvės dažais dar kvepiantis, tikrais faktais paremtas Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos Jolitos Herlyn romanas „Gėdos vaikas“. Viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių šalies bibliotekose savo naujojoje knygoje pasakoja dviejų draugių istoriją, kurią nutraukia išdavystė. Knygoje skaitytojai atras iki širdies gelmių sukrečiančią vaikišką draugystę, vidurio amžiaus krizės išbandymus, kelias kartas slegiančią kaltę ir išlaisvinantį atleidimą... Neįtikėtina, kad vis dar kraujuojanti „gėdos vaikų“ žaizda daugybę žmonių pavertė pasaulio istorijos įkaitais.

Į susitikimus skaitytojus „Knygų aikštėje“ pakvies praėjusių metų „Knygų aikštės“ žvaigždė – sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus, kartu su televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaite pristatysiantis naują savo knygą „Sodo metai“. Apie tai, kas lemia ilgą, aktyvų ir sveiką gyvenimą, savo knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ pristatyme kalbės gydytojas Jokūbas Fišas, o apie mokslo įdomybes bus galima išgirsti iš fantastikos ir mokslo gerbėjo, televizijos laidų vedėjo Rolando Maskoliūno lūpų – neseniai pasirodė jo knyga „Tikiu į protą visagalį“. Savo gerbėjų būrį neabejotinai surinks ir aktorius Juozas Gaižauskas, pasakosiantis apie savo knygas „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ ir „Tigras, glostantis pėdas“.

Naujos leidyklos knygos atkeliauja ir pas mažuosius skaitytojus. Laukiamiausia jų naujiena – rašytojų Skaistės ir Tomo Dirgėlų išleistos knygos „Otis eina į darželį“ ir „Tėtis darželyje“. Paviljono scenoje rašytojai pasakos ir apie savo kūrybos naujienas, ir apie šiais metais išleistą bendrą jų dueto darbą – „Monstropedija. Ateiviai mokyklos stadione?!“. Scenoje prie Nacionalinio dramos teatro į susitikimą su T. Dirgėla pakvies radijo laidų vedėja Lavija Šurnaitė, o S. Dirgėlienė vaikams surengs žaismingas Očio dirbtuvėles.

Apie mokyklą, meškius, geriausias gimtadienio dovanas ir paslapčiausias paslaptis su vaikų rašytoja Evelina Daciūte paviljono scenoje šeštadienį kalbėsis žurnalistė Laisvė Radzevičienė. Iškart po jo čia vyks Linos Liubertaitės knygos „Sodo detektyvas“ pristatymas, o kitą dieną „Knygų aikštės“ paviljone vaikų lauks mylima Kakė Makė.

Į kūrybos dirbtuves „Akiniuotos Marmių dirbtuvėlės“ kvies knygų autoriai Indrė Pavilonytė ir Martynas Pavilonis, o prie autografų stalo vaikai sutiks ir daugiau mėgstamų rašytojų – Jurgą Baltrukonytę, Selemoną Paltanavičių.