Naujausios aukos yra 58 metų indė, prieš ekspediciją sakiusi, kad turi širdies stimuliatorių, ir nepaliečių komandos, ant aukščiausio pasaulio kalno renkančios šiukšles, narys.

Suzanne Leopoldina Jesus (Siuzan Leopoldina Chesus) mirė ligoninėje Nepalo Luklos mieste, dėl ligos oru evakuota iš Everesto bazinės stovyklos.

„Trečiadienį sraigtasparniu atgabenome indų alpinistę į Luklą iš bazinės stovyklos, nes ji sirgo ir negalėjo kopti“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Glacier Himalaya Treks and Expedition“ vykdomasis direktorius Da Dendi Sherpa (Da Dendis Šerpa).

S. L. Jesus lėšas savo kopimui rinko su šūkiu „Ekspedicija į Everestą ir atgal su širdies stimuliatoriumi, būnant 58 metų amžiaus“.

Ši pradinės mokyklos mokytoja siekė tapti pirmuoju širdies stimuliatorių turinčiu žmogumi iš Azijos ir vyriausiu indu, įkopusiu į Everestą, rašė Nepalo laikraštis „The Himalayan Times“.

„Bandėme nusiųsti ją į Katmandu. Tačiau dėl prastų oro sąlygų sraigtasparnis negalėjo skristi į Katmandu. Ji buvo paguldyta į vietos ligoninę Lukloje, kur šį rytą mirė“, – sakė D. D. Sherpa.

Minėtas nepalietis žuvo antradienį, leisdamasis nuo Everesto. Jis dalyvavo kasmet Nepalo kariuomenės rengiamoje kalno švarinimo kampanijoje.

„Vyksta darbas dėl palaikų pargabenimo“, – AFP sakė Pasangas Sherpa (Pasangas Šerpa) iš ekspedicijų kompanijos „Peak Promotion“.

Nepalas šiam sezonui, truksiančiam iki birželio pradžios, išdavė 478 leidimus užsieniečiams kopti į Everestą. Kadangi daugumai jų reikia gido, bendrai pasiekti kalno viršūnę bandys daugiau kaip 900 žmonių.

Trečiadienį ant Everesto, trečioje stovykloje, pakeliui į viršūnę žuvo Moldovos alpinistas, pranešė Nepalo pareigūnai.

Praėjusį mėnesį žuvo trys aprūpinimo misiją vykdę nepaliečių alpinistai, bandę kirsti klastingą Kumbu ledyną. Pareigūnai nutraukė gelbėjimo operaciją, nusprendę, kad jų palaikų neįmanoma ištraukti iš gilaus plyšio.

Šio mėnesio pradžioje ant kalno taip pat žuvo 69 metų amerikiečių alpinistas, vykdęs rotacinę aklimatizacijos programą Antrojoje stovykloje maždaug 6,4 tūkst. m aukštyje.

Vidutiniškai kiekvieną pavasarį ant Everesto žūsta po penkis alpinistus. Tačiau 2019 metais žuvo 11 žmonių; dėl keturių iš šių mirties atvejų buvo kaltinamas per didelis ant kalno buvusių žmonių skaičius.

„Tai didžiausias skaičius leidimų kopti į Everesto kalną, kiek tik departamentas yra išdavęs“, – naujienų agentūrai AFP sakė turizmo departamento atstovas Bigyanas Koirala (Bigjanas Koirala) ir pridūrė, kad šis skaičius gali dar didėti.

Dauguma šių alpinistų bandys įveikti Everesto viršūnę padedami Nepalo gidų, todėl per kelias ateinančias savaites viršūnės sieks daugiau nei 900 alpinistų.

Tai gali sukelti spūstis pakeliui į viršūnę, jei dėl nepalankių oro sąlygų sutrumpės laikas, per kurį galima pasiekti viršūnę.

2019 metais dėl didžiulės eilės Evereste komandos buvo priverstos valandų valandas laukti šaltyje, sumažėjus deguonies kiekiui. Tai gali sukelti negalavimus ir išsekimą.

Mažiausiai keturios iš 11 mirčių tais metais įvyko dėl spūsčių.

Daugiausia alpinistų, kurie šį sezoną gavo leidimus, buvo iš Kinijos (96) ir Jungtinių Valstijų (87).

Buvęs Nepalo alpinizmo asociacijos prezidentas Ang Tsheringas Sherpa (Ang Čeringas Šerpa) AFP sakė, kad rekordinis leidimų skaičius susijęs su tuo, kad ankstesniais sezonais daug alpinistų negalėjo keliauti į Nepalą dėl pandemijos sukeltų trikdžių.

Be to, dėl naujų taisyklių Kinijos pusėje, pagal kurias reikalaujama, kad alpinistai prieš tai būtų įveikę kurią nors kitą 8 000 m viršūnę, į Nepalą vyko daugiau kinų.

Profesionalių alpinistų komanda šiuo metu rengia maršrutą į Everestą ir jau pritvirtino virvę į IV stovyklą 7 924 metrų aukštyje.

A. T. Sherpa teigė, kad pastaruoju metu iškritęs sniegas padidino lavinų pavojų kalnuose.

„Įprastai tai būna žiemą, kai turėtų būti iškritęs sniegas. Tačiau neseniai pavasarį snigo. Neseniai iškritęs sniegas išlieka minkštas, o tai didina lavinų pavojų“, – sakė A. T. Sherpa.

Trys Nepalo alpinistai dingo Evereste, kai balandžio 12 dieną kirto klastingą Kumbu ledyną. Pareigūnai nutraukė gelbėjimo operaciją, nusprendę, kad jų kūnų neįmanoma ištraukti iš gilaus plyšio.

Nepale yra aštuonios iš dešimties aukščiausių pasaulio viršūnių, o į Nepalo kalnus plūstantys užsienio alpinistai yra pagrindinis šalies pajamų šaltinis.

Vyriausybė iš leidimų kopti į Everestą iš viso surinko 4,86 mln. dolerių (4,43 mln. eurų), iš kiekvieno užsieniečio alpinisto imdama 11 000 dolerių (10,02 tūkst. eurų) mokestį.

Biržų laikraštis „Šiaurės rytai“ skelbia, kad žuvo gydytojas odontologas, alpinistas Mindaugas Leskauskas ir klinikoje dantų technike dirbusi Ieva Paužolytė.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, trečias žuvusysis – kaunietis A.Peseckas – buvo labai patyręs alpinistas, Lietuvos, Baltijos šalių alpinizmo čempionas. 

2007 metais A. Peseckas paskelbtas Lietuvos metų alpinistu, jam buvo suteiktas „kalnų tigro“ vardas.

Apie A. Pesecko žūtį socialiniuose tinkluose rašė draugai.

Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovas Arūnas Kamandulis portalui kauno.diena.lt sakė negalintis patvirtinti žuvusiųjų tapatybės.

„Susisiekiau su žmogumi, kuris patvirtino tapatybes. Nusprendėme, kad mes, asociacija, neskelbsime pavardžių žiniasklaidai“, – sakė A. Kamandulis.

Jis teigė taip pat neturintis duomenų, kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimė, o alpinistų palaikai į Lietuvą turėtų būti pargabenti kitą savaitę, skelbia BNS.

„Kadangi liudininkų nėra ir nebuvo, tik tiek ir žinome, kad gelbėtoji rado juos visus tris kartu nukritusius. Šiuo metu su draudimo ir asistavimo kompanijomis vyksta derinimas, kol kas neaišku, bet tikimės, kad kitos savaitės pradžioje galbūt (palaikai bus pargabenti)“, – sakė Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovas.

Trys lietuvių alpinistai žuvo Sakartvele kopdami į Tetnuldžio viršūnę.

Pasak Sakartvelo žiniasklaidos, alpinistai buvo rasti Svanetijos regione šiaurės rytinėje Sakartvelo dalyje, ties Tetnuldžio viršukalne, ryšys su jais nutrūko prieš kelias dienas. Sekmadienį jų paieškai gelbėtojai buvo pasitelkę sraigtasparnius.

„Kopdami į Tetnuldį žuvo trys lietuvių alpinistai, šiuo metu kūnai rasti ir nugabenti į Mestijos miestą“, – BNS pirmadienį sakė A. Kamandulis.

Apie tai pirmasis pranešė LRT radijas.

Anot A. Kamandulio, žuvusieji, pirminiais duomenimis, yra patyrę alpinistai, jų tapatybės žinomos, tačiau jas dar norima patvirtinti, taip pat susisiekti su artimaisiais, todėl jos neskelbiamos.

A. Kamandulio teigimu, nelaimė įvyko pastarosiomis dienomis, spėjama, kad tam įtakos turėti galėjo prastos oro sąlygos.

Lietuvos ambasada Sakartvele oficialios informacijos apie įvykį nėra gavusi, BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Kaip skelbia naujienų portalas kavkaz-uzel.eu, remdamasis vietos televizija „Rustavi 2“, alpinistai rasti Svanetijos regione šiaurės rytinėje Sakartvelo dalyje, ties Tetnuldžio viršukalne, ryšys su jais nutrūko prieš kelias dienas. Sekmadienį jų paieškai gelbėtojai buvo pasitelkę sraigtasparnius

Prieš 45-erius metus, 1977 m., broliai Eugenijus ir Romualdas Bajorai, Kęstutis Virbalis ir latvis Valdis Kikanas Pietvakarių Pamyre užkopė į tris bevardes viršūnes, vieną kurių pavadino Kauno vardu. Tadžikijoje esanti 5400 metrų aukščio viršukalnė, Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės metus, vėl sulaukė svečių iš Lietuvos.

„Kauno dienos“ studijoje vieši ekspedicijos organizatorius, patyręs alpinistas A. Peištaras ir vienos iš kopusių komandų kapitonas K. Taločka. Jie papasakos ir apie svilinantį 47 laipsnių karštį, ir apie sunkumus, kuriuos teko patirti, tačiau svarbiausia – apie neapsakomą jausmą, kuris aplankė, užkopus į Kauno viršukalnę.

„Kauno diena“ jau rašė apie kitais metais planuojamą ekspediciją į beveik pusšešto kilometro aukščio Kauno viršūnę, esančią Pietvakarių Pamyre, Tadžikijoje.

Bevardį kalną „Kaunu“ tolimais 1973-iais metais pavadinusiam Kęstučiui Virbaliui dabar jau 70-t, tačiau amžius jo nestabdo nuo minties dar kartą užkopti į šią viršūnę. Kaip ir jo bendraminčio bei bendražygio, 68-erių Alvydo Peištaro.

Abu šie vyrai vadovauja Lietuvos alpinizmo veteranų klubui „Senjoras“, turi sukaupę milžinišką patirtį ir išsaugoję dar pakankamai jėgų bei energijos, kad ryžtųsi žygiui, įkandamam ne kiekvienam jaunam.

Vien žvyrkeliais iki kalno teks belstis virš tūkstančio kilometrų, paskutinę atkarpą reikės įveikti su asilais, tad iššūkis laukia rimtas. Kartu su patyrusiais alpinizmo vilkais į šią ekspediciją vyks dar apie 40-t žmonių, kurie iš tolimosios Tadžikijos pasveikins Europos kultūros sostinę Kauną ir viršūnėje paliks miesto herbą. Kaip simbolį drąsių ir veiklių žmonių, kurių nestabdo nei amžius, nei iššūkiai.

Kviečiame žiūrėti pokalbį su K.Virbaliu ir A.Peištaru „Kauno dienos“ studijoje.

„Per grupės alpinistų paieškų ir gelbėjimo operaciją ant Elbruso kalno pavyko išgelbėti keturiolika žmonių“, – nurodė Nepaprastųjų situacijų ministerija ir pridūrė, kad išgelbėtieji buvo vikšriniais visureigiais evakuoti į artimiausią gyvenvietę ir perduoti medikams.

„Deja, penki žmonės žuvo“, – pridūrė ministerija.

Pranešime sakoma, kad gelbėjimo operacija iki 2 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo visiškai užbaigta. Joje dalyvavo beveik 70 žmonių ir šešiolika technikos vienetų.

Ketvirtadienį devyniolikos žmonių grupė kopdama į Elbrusą pasiekė 5,4 km aukštį ir paprašė pagalbos, pablogėjus orams.

Paieškas sunkino iki 40 metrų per sekundę vėjas ir -20 Celsijaus laipsnių šaltis. Matomumas paieškų zonoje dažnai siekė ne daugiau kaip vieną metrą.

Vienas informuotas šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad ši alpinistų grupė neturėjo pakankamai vedlių.

„Grupė nebuvo pakankamai sukomplektuota vedliais: jų tebuvo du. Pagal pirminius duomenis, jie patys paliko grupę ir išėjo nežinoma kryptimi“, – teigė šaltinis.

Pasak jo, grupėje buvo alpinistų iš įvairių Rusijos miestų, įskaitant Maskvą, Sankt Peterburgą, Jekaterinburgą ir Čeliabinską. Visi grupės nariai buvo vyresni kaip 30 metų, bet dauguma neturėjo patirties dalyvauti kalnų žygiuose.

Tuo metu kopimą organizavusi bendrovė pranešė, kad grupę lydėjo keturi profesionalūs gidai.

Kopiant blogai pasijuto alpinistų grupėje buvusi moteris. Ji kartu su vienu iš gidų pasuko atgal, tačiau vėliau mirė „jam ant rankų“, nurodė bendrovė. 

Likę grupės nariai toliau kopė į kalną, tačiau kelią jiems pastojo „beprecedentė audra“.

Vienas iš alpinistų susilaužė koją, todėl grupės tempas dar sulėtėjo.

Du alpinistai mirtinai sušalo, o dar du neteko sąmonės ir mirė, kai buvo nukelti, nurodė bendrovė.

Gidai ir dalis alpinistų grupės narių buvo hospitalizuoti dėl nušalimų.

Nors kopimas į šį 5 642 m aukščio snaudžiantį ugnikalnį nelaikomas techniškai sudėtingu, kasmet bandydami pasiekti Elbruso viršūnę žūsta dešimtys alpinistų.

Legendinio pakistaniečių alpinisto Muhammado Ali Sadparos (Muhamado Ali Sadparos), islando Johno Snorri (Jono Snorio) ir čiliečio Juano Pablo Mohro (Chuano Pablo Moro) palaikai buvo pastebėti pirmadienį šalia siauros išgraužos, esančios už kelių šimtų metrų nuo viršūnės.

„Dabar visą dėmesį esame sutelkę į strategiją, kaip nugabenti kūnus iki vietos, iš kur jie galėtų būti paimti oro transportu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pakistano alpinizmo klubo atstovas Ayazas Shagri (Ajazas Šagris).

„Alpinistų palaikai nepaliesti ir sušalę“, – sakė jis ir pridūrė, kad kūnai yra 7 800 m aukštyje.

„Labai sudėtinga nukelti kūnus iš tokio aukščio“, – sakė kitas klubo atstovas Karraras Haidri (Kararas Haidris) ir pridūrė, kad prie operacijos prisijungė ir kariškiai.

Trys alpinistai ryšį su K2 bazine stovykla prarado vasario pradžioje. Buvo surengta plataus masto gelbėjimo operacija, dalyvaujant kariniams sraigtasparniams ir lėktuvams.

A. Shagri sakė, kad prie komandos, koordinuojančios palaikų nukėlimo operaciją, prisijungė ir M. A. Sadparos sūnus Sajidas (Sadžidas).  

Sekmadienį mėgindamas įkopti į viršukalnę K2 žuvo škotų alpinistas Rickas Allenas (Rikas Alenas). Jis žuvo per sniego griūtį, nuslinkusią jam mėginant kopti ant šio kalno dar neišbandytu nauju maršrutu.

Tęsiantis koronaviruso pandemijai Pakistanas savo sienas paliko atviras, o daugelyje kitų šalių galimybės kopti į kalnus buvo smarkiai suvaržytos, tad šis vasaros sezonas pritraukė daug alpinistų.

„Nuožmiuoju kalnu“ praminta K2 pasižymi itin atšiauriomis sąlygomis. Kalno šlaitus neretai gairina smarkesni kaip 200 km per valandą vėjai, o temperatūra gali nukristi žemiau 60 Celsijaus laipsnių speigo.

Kitaip negu aukščiausia pasaulio viršukalnė Everestas, į kurį yra įkopę tūkstančiai įvairaus amžiaus alpinistų, K2 viršūnė aplankoma daug rečiau.

Pasak Norvegijos stoties NRK, virusu užsikrėtė ir vienas šerpas iš E. Nesso komandos. Ligoninė Katmandu patvirtino, kad priimti keli pacientai iš Everesto, tačiau tikslaus skaičiaus įvardyti negalėjo.

„Aš tikrai viliuosi, kad niekas aukštai kalnuose neužsikrėtė. Neįmanoma sraigtasparniu paimti žmonių, jei yra didesniame nei 8 000 metrų aukštyje“, – stočiai sakė alpinistas.

Pernai dėl pandemijos alpinizmo sezonas Evereste buvo atšauktas. Tūkstančiams Nepalo gyventojų, pavyzdžiui, kalnų vedliams ir viešbučių savininkams, tai turėjo katastrofiškų ekonominių padarinių.

Neseniai Nepalas, tikėdamasis daugiau alpinistų, sušvelnino karantino taisykles.