Pirmadienį paskelbtas teismo verdiktas įsiteisėjo iškart.

A. Duonėla nuteistas laisvės atėmimu pusketvirtų metų, bausmės vykdymą atidedant.

Daugkartinį Lietuvos baidarių irklavimo čempioną šiemet kovą nuteisė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Jam buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė. Bylą pagal nuteistojo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pašalino vieną kaltinimą, tačiau bausmė liko ta pati.

Buvęs sportininkas taip pat turės sumokėti beveik 760 eurų Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondui.

Prokuratūra A. Duonėlą kaltino, kad jis 2013 metais suklastojo vekselį, kuriuo savo dabar jau buvusio žmonos Dalios Burokaitės vadovaujamam odontologijos kabinetui „Dalecija“ jis paskolino 200 tūkst. litų (apie 58 eurų).

Apie tai sutuoktinė sužinojo tik 2016 metų gruodį, kai gavo raginimus padengti įsiskolinimą.

Buvusi sutuoktinė sakė pinigų klinikos reikmėms iš vyro niekada nesiskolinusi ir vekselio nepasirašiusi.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad būtent A. Duonėla būtų įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva tai UAB „Dalecija“ skolinga A. Duonėlai 200 tūkst. litų.

„Sutiktina su nuteistojo ir jo gynėjo skunde išdėstytais argumentais, byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Tokiu būdu konstatavus, kad A. Duonėla tik panaudojo suklastotą tikrą dokumentą apgaulei ir pripažinus, kad šis požymis – suklastoto dokumento panaudojimas – yra sudėtinė sukčiavimo (nagrinėjamu atveju – pasikėsinimo sukčiauti) dalis, A. Duonėla išteisinamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

A. Duonėla pripažintas kaltu, tačiau griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas kol kas atidėjo. Likęs laisvėje vyras privalės elgtis pavyzdingai, antraip lygtinė bausmė virs realia.

Vilniaus miesto apylinkės teisme paskelbtu nuosprendžiu prieštaringos reputacijos buvęs sportininkas pripažintas kaltu, jam skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Lygtinio bausmės atlikimo laikotarpiu teismas įpareigojo nuteistąjį be prižiūrinčių institucijų leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, A. Duonėlai už padarytas nusikalstamas veikas skirta vadinamoji baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio bauda.

Bylos duomenimis, buvęs sportininkas pamėgino apgaule užvaldyti bendrovei „Dalecija“ priklausančius 200 000 litų (58 000 eurų). Ši bendrovė valdo buvusiai kaltinamojo žmonai Daliai Burokaitei priklausančią odontologijos kliniką.

„Neišdegęs“ A. Duonėlos sukčiavimo planas – imituodamas, kad bendrovė „Dalecija“ iš jo, kaip iš fizinio asmens, yra pasiskolinusi minėtą pinigų sumą, buvęs sportininkas ant firminių dokumentų lapų surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pateikė šią klastotę patvirtinti notarui ir vykdyti antstoliui. Kaltinamasis tvirtino, kad skolintos lėšos buvo investuotos ne tik į klinikos remontą, bet ir jo paties su tuomete žmona sodybos įrengimą.

Prokuratūros siūlymas bausti A. Duonėlą už šią nevykusią ir nepavykusią aferą buvo toks: laisvės atėmimas 4 metams. Kalėti A. Duonėla turėtų pataisos namuose.

Buvęs sportininkas sykį jau teistas už smurtą savo žmonos atžvilgiu, be to, buvo baustas ir administracine tvarka.

Pastarojoje byloje A. Duonėla jam pareikštų kaltinimų nepripažino.

Smurtavęs prieš buvusią sutuoktinę 40-ies metų A. Duonėla pripažįstamas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo, todėl jam skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Atlikdamas bausmę buvęs olimpietis privalės neatlygintinai dirbti 80 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senyvais žmonėmis, ar tokiais, kuriems reikalinga pagalba.  

Kol kas teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, todėl A. Duonėla jį galės skųsti apeliacine tvarka.

Bausmės pradžia bus skaičiuojama nuo tada, kai teismo nuosprendis įsiteisės ir jos vykdymu užsiims probacijos tarnyba.

Garsiam sportininkui teismas uždraudė keisti gyvenamąją vietą be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu ją gali pakeisti areštu.

Baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo neviešuose posėdžiuose, nes šis nusikaltimas siejasi su privačiu A. Duonėlos ir nuo jo nukentėjusios žmonos gyvenimu.

Dėl šios priežasties konkrečios nusikaltimo padarymo aplinkybės – neskelbiamos.

Pasaulio ir Europos irklavimo čempionas iš teismų liūno neišlipa jau kelerius metus. Ilgo skyrybų proceso su antrąja žmona metu Alvydas ne kartą teismo slenkstį mynė dėl administracinių teisės pažeidimų.

Gedimino penkto laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas sportininkas buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Jis taip pat vairavo neturėdamas tam teisės, o vieno patikrinimo metu nustatyta, kad sportininkas vairavo ne Lietuvoje registruotą automobilį, kurį duomenų bazė žymėjo kaip ieškomą.Tik po kelių valandų trukusio pareigūnų darbo paaiškėjo, kad automobilis nėra vogtas. Jis buvo grąžintas savininkui.

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta buvusi sportininko sutuoktinė. Byla nagrinėjama už uždarų durų.

Posėdis bus tęsiamas rugsėjo 13 dieną, BNS pranešė teismo atstovė spaudai.

A. Duonėla tame pačiame teisme buvo nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, vėliau gavo nuobaudą už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. 

Vos prieš trejus metus vairavimo teises gavęs dainininkas Radži greičiausiai jų neteks, nes naktį į šeštadienį atlikėjas pakliuvo į policijos reidą: važiuodamas iš naktinio klubo jis automobilį vairavo neblaivus, panešė portalas delfi.lt.

Reide dalyvavę pareigūnai patvirtino, jog žvaigždė sukėlė įtarimų, todėl šie nusprendė patikrinti jo blaivumą. Įtarimai pasitvirtino: Radži nustatytas 1,15 promilės girtumas. 

Tą pačią naktį neblaivus prie vairo sugautas ir olimpietis Alvydas Duonėla.

Sportininkas Vilniuje paryčiais sugautas neblaivus vairuojantis savo „Land Rover“ automobilį. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis - alkotesteris parodė 1,14 promilės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seime svarstomam siūlymui išplėsti rentas gaunančių sportininkų sąrašą, į jį įtraukiant ir šalį garsinančius keturis irkluotojus.

Vyriausybės išvadoje pritariama Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos projektui, numatančiam, kad į rentas galėtų pretenduoti sportininkai, ne mažiau kaip tris kartus tapę olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais, bet nebūtinai esantys pasaulio ar Europos rekordininkais.

Kaip BNS nurodė Seimo komisijos pirmininkas Juras Požela, pataisa skirta šalies baidarininkams Alvydui Duonėlai, Egidijui Balčiūnui bei kanojininkams Raimundui Labuckui ir Tomui Gadeikiui. Nors jų atstovaujamos sporto šakos ir yra olimpinės, distancijos, kuriose jie yra tapę pasaulio ir Europos čempionais, nėra įtrauktos į olimpiadą, todėl dabartiniai teisės aktai užkerta kelią jiems gauti rentas.

Šiuo metu teisę gauti 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (per tūkstančio eurų) rentą per mėnesį turi didžioji dalis olimpinėse ar parolimpinėse žaidynėse dalyvavusių ir čempionais, prizininkais ar rekordininkais tapusių sportininkų, įskaitant tuos, kurių pasiekimai registruoti iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Rentas taip pat gali gauti sportininkai, kurie tapo neolimpinės rungties pasaulio čempionu, tačiau tokie sportininkai turi būti pripažinti pasaulio rekordininkais, o pati sporto šaka privalo būti įtraukta į olimpines žaidynes.

Kaip nurodo VRM, priėmus pataisas, sportininkų rentoms iš biudžeto papildomai prireiktų 62,7 tūkst. eurų per metus.

Tiek porininkai A.Duonėla ir E.Balčiūnas, tiek dviviečių kanojų atstovai R.Labuckas ir T.Gadeikis yra triskart iš eilės tapę savo atstovaujamų sporto šakų pasaulio čempionais, taip pat yra tapę Europos čempionais, BNS patvirtino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija.

Visi keturi sportininkai šiuo metu yra pasitraukę iš aktyvaus sporto.

Projektas toliau bus svarstomas Seime.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigiamai vertina Seime svarstomą siūlymą išplėsti rentas gaunančių sportininkų sąrašą, į jį įtraukiant ir šalį garsinančius keturis irkluotojus.

VRM parengtoje Vyriausybės išvadoje siūloma pritarti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos parengtam projektui, numatančiam, kad į rentas galėtų pretenduoti sportininkai, ne mažiau kaip tris kartus tapę olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais, bet nebūtinai esantys pasaulio ar Europos rekordininkais.

Kaip BNS nurodė Seimo komisijos pirmininkas Juras Požela, pataisa skirta šalies baidarininkams Alvydui Duonėlai, Egidijui Balčiūnui bei kanojininkams Raimundui Labuckui ir Tomui Gadeikiui. Nors jų atstovaujamos sporto šakos ir yra olimpinės, distancijos, kuriose jie yra tapę pasaulio ir Europos čempionais, nėra įtrauktos į olimpiadą, todėl dabartiniai teisės aktai užkerta kelią jiems gauti rentas.

„Šios pataisos būtų teisybės atstatymas, tam pritaria ir Lietuvos tautinis ir olimpinis komitetas“, - sakė J.Požela.

Šiuo metu teisę gauti 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (per tūkstančio eurų) rentą per mėnesį turi didžioji dalis olimpinėse ar parolimpinėse žaidynėse dalyvavusių ir čempionais, prizininkais ar rekordininkais tapusių sportininkų, įskaitant tuos, kurių pasiekimai registruoti iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Rentas taip pat gali gauti sportininkai, kurie tapo neolimpinės rungties pasaulio čempionu, tačiau tokie sportininkai turi būti pripažinti pasaulio rekordininkais, o pati sporto šaka privalo būti įtraukta į olimpines žaidynes.

Kaip nurodo VRM, priėmus pataisas, sportininkų rentoms iš biudžeto papildomai prireiktų 62,7 tūkst. eurų per metus.

Tiek porininkai A.Duonėla ir E.Balčiūnas, tiek dviviečių kanojų atstovai R.Labuckas ir T.Gadeikis yra triskart iš eilės tapę savo atstovaujamų sporto šakų pasaulio čempionais, taip pat yra tapę Europos čempionais, BNS patvirtino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija.

Visi keturi sportininkai šiuo metu yra pasitraukę iš aktyvaus sporto.

Ar pritarti išvadai dėl pataisų, dar spręs Vyriausybė.