„Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nutaria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą“, – teigiama antradienį Vilniaus apygardos teismo paskelbtoje nutartyje

Šis antradienį Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas įsiteisėjo. Nutartimi taip pat A. Katinui priteista 1,7 tūkst. eurų bylinėjimosi su valstybe išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Į teismą su civiliniais ieškiniais A. Katinas kreipėsi po to, kai 2021 m. vasarį Apeliacinis teismas jį išteisino baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo.

Buvęs Utenos meras civiliniu ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti apie 60 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.

A. Katinas tvirtino žalą patyręs dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokurorų veiksmų, kurie, kaip nurodė buvęs Utenos meras, vykdydami baudžiamąjį persekiojimą neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis atliko nusikalstamą veiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai nutarė priteisti iš valstybės A. Katinui tik turtinę žalą. Ją teismas įvardijo kaip išlaidas advokato paslaugoms.

„Šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo“, – teigiama teismo nutartyje.

Teismas nurodė, kad ištyrus A. Katino baudžiamosios bylos duomenis, nenustatyta, laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai.

Kaip teigiama teismo nutartyje, išteisinamasis nuosprendis A. Katino byloje nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismo veiksmus pripažinti neteisėtais, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atidumo pareigos pažeidimo.

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas paliko galioti šį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

ELTA primena, kad 2021 m. vasarį Apeliacinis teismas išteisino A. Katiną dėl piktnaudžiavimo. Kartu buvo išteisinta ir buvusi ekspremjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.

Kaip tąkart nurodė Apeliacinis teismas, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės valstybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į įmonės „Utenos melioracija“ generalinį direktorių dėl privataus namo stogo remonto, žinant, jog ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, tarpininkaujant dėl sodybos raktų perdavimo, nebuvo susiję su jo funkcijų vykdymu ir turėjo aiškų privatų pobūdį.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – tąkart dėstė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Sprendžiant dėl A. Katino atsakomybės už tokius veiksmus, įvertinta ir tai, kad pats įmonės direktorius netinkamai interpretavo susidariusią situaciją, tuometinis Utenos meras nedavė nurodymo jų atlikti neatlygintinai. Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys A. Katinas Utenos savivaldybės mero pareigas ėjo 2003-2023 m.

Jam taip pat priteista 1,7 tūkst. eurų bylinėjimosi su valstybe išlaidų.

Pirmadienį paskelbtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

Šiuo metu 63 metų politikas eina tarybos nario pareigas. Socialdemokratų partija šių metų kovą jį kėlė kandidatu į Utenos merus, bet politikas nebuvo perrinktas.

Jis prašė atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą – advokato išlaidas, negautas pajamas už nušalinimo laikotarpį. Teismas priteisė tik turtinę žalą, jas įvardinęs kaip išlaidas advokatui.

„Šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Skaistės Cinkutės sprendime.

Lietuvoje galioja įstatymo norma, kai išteisintiems asmenims neretai kartu su išteisinamuoju nuosprendžiu priteisiamos išlaidos advokatui, patirtos per ikiteisminį tyrimą ir teismuose. Vykstant A. Katino procesui, ši norma dar negaliojo.

Pasak teisėjos, baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, o išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismo veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo.

Kaip atsakovas šioje byloje yra Lietuvos Respublika, jai atstovauja Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Už piktnaudžiavimą anksčiau nuteistą A. Katiną 2021 metų vasarį išteisino Lietuvos apeliacinis teismas.

Taip pat visiškai išteisinta ir šioje byloje dėl dokumento klastojimo pirmosios instancijos teismo nuteista buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.

Anot Apeliacinio teismo, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į bendrovės „Utenos melioracija“ direktorių dėl stogo remonto ir žinant, kad ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose bei tarpininkaujant perduodant sodybos raktus, neabejotinai buvo privataus pobūdžio.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo vertinimu, bendrovės „Utenos melioracija“ direktorius pats netinkamai interpretavo susidariusią situaciją – A. Katinas nedavė nurodymo darbus atlikti neatlygintinai.

„Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis“, – skelbė teismas.

Bylą nagrinėjusių teisėjų teigimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A. Katinas savo veiksmais sumenkino savivaldybės prestižą ir diskreditavo mero vardą, nes jau po viešai paskleistos informacijos apie tyrimą jis buvo dar kartą perrinktas meru.

Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart.

„Penkeri metai teismų, tikrai buvo nepigi advokatų kontora. Kiekvienas centas yra pagrįstas dokumentu. Man, kaip verslu neužsiimančiam, brangiai kainavo – dešimtys tūkstančių eurų. Mes manome, kad ši byla neturėjo pasiekti teismo. Po išteisinimo galėtų kompensuoti“, – BNS sakė A. Katinas.

Šiuo metu 63 metų politikas eina tarybos nario pareigas. Socialdemokratų partija šių metų kovą jį kėlė kandidatu į Utenos merus, bet jis nebuvo perrinktas.

A. Katinui byloje dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teisme atstovauja trys advokatai – Milda Markevičiūtė, Rimantas Simaitis ir Linas Kuprusevičius. Teismo posėdis numatytas antradienį.

Politikas prašo atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą – advokato išlaidas, negautas pajamas už nušalinimo laikotarpį.

„Pavasarį vyko parengiamasis posėdis. Dabar nagrinės iš esmės. Visi trys atsakovų atstovai išreiškė poziciją, kad nepageidauja taikiai susitarti. Šio klausimo teismas net nekėlė“, – BNS sakė advokatas L. Kuprusevičius, paklaustas, ar bandyta pasiekti taikų susitarimą.

Penkeri metai teismų, tikrai buvo nepigi advokatų kontora. Kiekvienas centas yra pagrįstas dokumentu. Man, kaip verslu neužsiimančiam, brangiai kainavo – dešimtys tūkstančių eurų.

Per parengiamuosius posėdžius teismas paprastai pasiūlo šalims ginčą baigti taikiai.

Kaip atsakovas byloje yra Lietuvos Respublika, jai atstovauja Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Šiemet Lietuvoje įsigaliojo įstatymo norma, kai išteisintiems asmenims neretai kartu su išteisinamuoju nuosprendžiu priteisiamos išlaidos advokatui, patirtos per ikiteisminį tyrimą ir teismuose. Vykstant A. Katino procesui, ši norma dar negaliojo.

2021 metų vasarį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad už piktnaudžiavimą anksčiau nuteistą A. Katiną išteisina.

Taip pat visiškai išteisinta ir šioje byloje dėl dokumento klastojimo pirmosios instancijos teismo nuteista buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.

Anot Apeliacinio teismo, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į bendrovės „Utenos melioracija“ direktorių dėl stogo remonto ir žinant, kad ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose bei tarpininkaujant perduodant sodybos raktus, neabejotinai buvo privataus pobūdžio.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo vertinimu, bendrovės „Utenos melioracija“ direktorius pats netinkamai interpretavo susidariusią situaciją – A. Katinas nedavė nurodymo darbus atlikti neatlygintinai.

„Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis“, – skelbė teismas.

Bylą nagrinėjusių teisėjų teigimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A. Katinas savo veiksmais sumenkino savivaldybės prestižą ir diskreditavo mero vardą, nes jau po viešai paskleistos informacijos apie tyrimą jis buvo dar kartą perrinktas meru.

Kasacinis procesas šioje byloje nevyko. Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart.

„Aš galvoju, kad tikrai nesiūlysiu. Čia Lietuvoje visi, ypač politikai – šventieji. Žmogus tikrai, nemanau, kad padarė avariją, ką nors nužudė ar ką nors. Jeigu žmogus tikrai prisipažįsta, atgailauja tai grįžtu prie savo nuomonės, palieku arba teisę jam pačiam apsispręsti (…), arba pažiūrėsim gal prieš tarybos posėdį taryba pageidaus“, – BNS sakė jis.

„Prisidirbau, tad atsiduodu jūsų „teismui“. Po gan ilgo laiko, savaitgalį reikėjo šiek tiek „atsipalaiduoti“. Pirmadienį prieš važiuojant į darbą „prasipučiau“ su savu alkotesteriu. Alkotesteris parodė 0,25 promilės, tad sėdau už vairo ir pajudėjau link darbo“, – ketvirtadienį feisbuke rašė V. Šeršniovas.

Policijos departamento duomenimis, automobilis buvo sustabdytas apie 7 val. ryto J. Basanavičiaus gatvėje. Vairuotojui nustatytas lengvas 0,43 promilės girtumas.

Vicemeras ketvirtadienį BNS teigė, jog dar neapsisprendė, ar pareigas paliks, bet neatmetė tokios galimybės.

„Kiek suprantu, žmogus visur viešai prisipažino, pripažino kaltę. Čia pirmas svarbus žingsnis viešam asmeniui, politikui, kad jeigu daugiau ar mažiau kažkokį nusižengimą padarei, tai jis viską pripažino“, – nurodė A. Katinas.

Su „darbiečiais“ į tarybą išrinktas V. Šeršniovas vicemeru paskirtas 2019 metais.

Nustatyta, kad A. Katinas pernai rugpjūtį dalyvavo Trišalės tarybos posėdyje svarstant su jo sutuoktinės privačiais interesais susijusį klausimą ir pasirašė Utenos rajono Trišalės tarybos posėdžio protokolą. Pastaruoju buvo įformintas ir posėdyje priimtas protokolinis sprendimas dėl savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pirkimo steigiamo Utenos pramonės parko teritorijai“, tiesiogiai susijusio su A. Katino sutuoktinės privačiais interesais. Ji yra 5 iš 13-os į steigiamo parko teritoriją planuotų įtraukti sklypų savininkė.

VTEK vertinimu, dalyvaudamas svarstant minėtąjį klausimą ir pasirašydamas posėdžio protokolą, A. Katinas akivaizdžiai sukėlė šališkumo regimybę. Taip pat jis netinkamai įgyvendino nusišalinimo procedūras. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi ne tik nusišalinti, bet ir fiziškai neatlikti interesų konfliktą keliančių veiksmų. Tirtoje situacijoje meras informavo, kad nusišalina nuo projekto svarstymo Trišalės tarybos posėdyje, bet iš jo neišėjo, o vėliau pasirašė šio posėdžio protokolą, kuriuo įforminti priimti sprendimai.

Tiriant nenustatyta, kad A. Katinas būtų atlikęs savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo ir posėdžio organizavimo veiksmus, kai buvo įtrauktas su jo sutuoktinės privačiais interesais susijęs klausimas. Todėl VTEK pripažino, kad šiuo atveju VPIDĮ nuostatų jis nepažeidė.

Nesant neginčijamų ir vienareikšmiškų duomenų, VTEK nutraukė tyrimą A. Katino atžvilgiu dėl aplinkybių, susijusių su jo dalyvavimu savivaldybės tarybos narių frakcijų vadovų pasitarime pernai rugpjūtį, galbūt svarstant su savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pirkimo steigiamo Utenos pramonės parko teritorijai“ projektu susijusį klausimą. Tiriant nustatyta, kad nėra jokio dokumento ar kitų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kokie klausimai buvo svarstyti minėtajame pasitarime, kas jame dalyvavo ir pan. Taip pat nesant vienareikšmiškų duomenų, nutrauktas tyrimas dėl galimo mero naudojimosi tarnybiniu statusu ir pareigomis, siekiant, kad į steigiamo Utenos pramonės parko teritoriją nebūtų įtraukti A. Katino sutuoktinei priklausantys žemės sklypai.

Atsižvelgdama į tyrimo duomenis, VTEK siūlo Utenos rajono savivaldybės administracijai savivaldybės tarybos posėdžių protokoluose aiškiai nurodyti, kurie posėdžiui pirmininkavę asmenys už kuriuos klausimus pasirašo.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Buvęs susisiekimo viceministras įstatymų nepažeidė

VTEK vienbalsiai nusprendė, kad buvęs susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir VTEK papildomai surinktos informacijos pagrindu. Nagrinėtos aplinkybės, kai pernai gegužę ir rugsėjį tuometis viceministras galbūt pirmininkavo susisiekimo ministro įsakymu sudarytos Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose. Esą, juose V. Puodžiukas pristatė sąrašą kelių objektų, kurių rekonstrukcijai siūloma skirti finansavimą. Tarp jų buvo ir trys Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtojimuisi galbūt svarbios gatvės. Prieš tapdamas viceministru, V. Puodžiukas buvo LEZ administruojančios UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ valdybos nariu ir šiai bendrovei sutarties pagrindu teikė atlygintinas konsultacines paslaugas.

Tirdama VTEK nenustatė faktinių duomenų, kad V. Puodžiukas būtų turėjęs tiesioginį ir akivaizdų asmeninį suinteresuotumą, kai pernai gegužę ir rugsėjį dalyvavo Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose svarstant klausimus dėl Kauno rajono savivaldybėje esančių K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių remonto darbų įtraukimo į valstybės lėšomis finansuojamų objektų sąrašą.

VTEK neturi pakankamo pagrindo K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių sutvarkymo tiesiogiai sieti su Kauno LEZ valdymo bendrovės verslo interesais, kadangi šių gatvių sutvarkymu, gyventojams prašant, rūpinosi Kauno rajono savivaldybė, o pats LEZ dėl jų nesikreipė. Taip pat nustatyta, kad anksčiau minėtųjų posėdžių metu teisiniai santykiai tarp V. Puodžiuko ir Kauno LEZ valdymo bendrovės neegzistavo. V. Puodžiukas teikė konsultacines paslaugas Kauno LEZ valdymo bendrovei konsultavimo sutarties pagrindu iki pernai vasario, tačiau darbo sutarties su šia bendrove neturėjo. Taigi, VTEK nuomone, Kauno LEZ valdymo bendrovė nelaikytina V. Puodžiuko buvusia darboviete, nuo kurios klausimų svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų jis 12 mėnesių privalėtų nusišalinti.

Be to, VTEK nenustatė faktinių duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti, kad V. Puodžiukas aptariamų Kelių objektų atrankos komisijos posėdžių metu būtų galėjęs turėti ir nematerialaus pobūdžio privatų interesą, orientuotą į K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių sutvarkymą.

Taip pat visiškai išteisinta buvo ir šioje byloje dėl dokumento klastojimo nuteista buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džuljeta Žiugždienė.

Anot teismo, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į bendrovės „Utenos melioracija“ direktorių dėl stogo remonto ir žinant, kad ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose bei tarpininkaujant perduodant sodybos raktus neabejotinai buvo privataus pobūdžio.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis.

Apeliacinio teismo vertinimu, bendrovės „Utenos melioracija“ direktorius pats netinkamai interpretavo susidariusią situaciją – A. Katinas nedavė nurodymo darbus atlikti neatlygintinai.

„Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis“, –  rašoma teismo pranešime.

Bylą nagrinėjusių teisėjų teigimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A. Katinas savo veiksmais sumenkino savivaldybės prestižą ir diskreditavo mero vardą, nes jau po viešai paskleistos informacijos apie tyrimą jis buvo dar kartą perrinktas meru.

Nagrinėjant epizodą dėl D. Žiugždienės teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ji būtų suklastojusi prašymą, o tai, kad jį pateikė vėlesne data, nepatvirtina šio fakto.

„Nepadaryta jokia reikšminga žala įmonei, nesukelti teisiškai reikšmingi padariniai valstybei“, –  pažymėjo teismas.

Panevėžio apygardos teismas 2019-ųjų sausį A. Katinui buvo skyręs 8,4 tūkst. eurų baudą. Teismas tąkart jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, tačiau išteisino dėl prekybos poveikiu.

Apeliacinį skundą dėl šio sprendimo pateikė prokuratūra, kuri siekė, kad teismas merą nubaustų ne tik baudą, tačiau ir uždraustų jam trejus metus užimti pareigas valstybės tarnyboje.

D. Šiugždienę Panevėžio teismas buvo pripažinęs kalta dėl dokumento klastojimo, tačiau išteisinęs dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir turto iššvaistymo. Jai buvo skirta 4,7 tūkst. eurų bauda.

Prokuratūra siekė, kad apeliacinis teismas D. Žiugždienę pripažintų kalta ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, skirtų jai galutinę 18,8 tūkst. eurų baudą ir konfiskuotų 6,5 tūkst. eurų.

Abiejų nuteistųjų advokatai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat buvo pateikę skundus, jie prašo nuteistuosius visiškai išteisinti.

Kaltinamojo akte nurodyta, kad 2014 metų rugsėjį – lapkritį, A.Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos, pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų D. Žiugždienei priklausantį gyvenamąjį namą Utenos rajone.

Anot teisėsaugos, to meras reikalavo siekdamas D. Žiugždienės palankumo ateityje.

D. Žiugždienė kaltinta, kad siekdama nuslėpti nusikalstamu būdu gautą turtą, atgaline data parengė netikrą dokumentą – prašymą suremontuoti jos namo stogą ir pakeisti lauko duris, kurį pateikė bendrovei „Utenos melioracija“.

Moteris kaltinta ir tuo, kad piktnaudžiaudama tarnyba iššvaistė Vyriausybės kanceliarijos turtą – esą atsidėkodama už jos gyvenamojo namo remonto darbų priežiūrą vienam Utenos rajono savivaldybės darbuotojui 2014 metų kovo mėnesį perdavė neatlygintinai Vyriausybės reprezentacijai skirtą vyrišką šveicarišką laikrodį su logotipu „Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas“.

Pirmosios instancijos teisme konstatuota, kad A. Katinas piktnaudžiavo tarnyba, kai į savo kabinetą savivaldybėje pasikvietė bendrovės direktorių dėl namo remonto, perdavė namo raktus.

„Utenos melioracijos“ direktorius Liuonius Purvinis iš šio tyrimo atskirtoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jam skirta 5,2 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos socialdemokratų partijai priklausęs A. Katinas prasidėjus tyrimui sustabdė savo narystę joje, tačiau 2019-ųjų pavasarį su šia partija jis dar vienai kadencijai buvo išrinktas į Utenos mero postą.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Socialdemokratas meras pasveikino teisėjų sprendimą – pasak jo, atsirado viltis, kad byla bus atidžiai peržiūrėta.

„Pagaliau Apeliaciniame teisme nutarė tenkinti prašymus, pažiūrėti į giluminius dalykus, nuo ko čia viskas prasidėjo, ant ko šita byla stovi, iki šiol to nebuvo. Panevėžyje žinojau, kad būsiu nuteistas. Mūsų prašymus Panevėžyje galima sverti kilogramais, bet visi jie ėjo į šiukšliadėžę“, – BNS sakė A. Katinas.

„Atsiranda viltis, kad bus įsigilinta, kas Lietuvoje yra meras ir ar gali meras tarpininkauti, kai kreipiasi žmogus dėl privataus stogo remonto. Aš manau, kad dabar bus surasti atsakymai. Saulė šviesėja“, – pridūrė politikas.

Panevėžyje žinojau, kad būsiu nuteistas. Mūsų prašymus Panevėžyje galima sverti kilogramais, bet visi jie ėjo į šiukšliadėžę.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija trečiadienį surengė pirmąjį posėdį Utenos mero ir buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džuljetos Žiugždienės baudžiamojoje byloje.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs birželio 12 dieną.

Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas merą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet išteisino jį dėl prekybos poveikiu. Merui skirta 8,4 tūkst. eurų bauda.

Savaitgalį A. Katinas buvo perrinktas dar vienai kadencijai.

Prokuratūra siekia, kad nuteistas Utenos meras A. Katinas būtų nubaustas net tik pinigine bauda, bet ir jam būtų atimta teisė būti meru.

Prokurorai teigia, kad 2014 metais A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos, pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei priklausantį gyvenamąjį namą Utenos rajone.

Prasidėjus tyrimui A. Katinas suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje (LSDP), tačiau su šia partija sieks perrinkimo dar vienai kadencijai šių metų tiesioginiuose merų rinkimuose.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas yra sakęs, kad partija neturi galimybių šiuo metu keisti kandidatų rinkimuose.

„Prokuroras prašo, kad kartu su bauda būtų taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, nes apie tai teismas nebuvo pasisakęs. Prokuroro manymu, turi būti taikomas viešųjų teisių atėmimas būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų renkamas ar skiriamas pareigas trejiems metams“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Prokuroro, taip pat dviejų bylos nuteistųjų advokatų skundus nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas. Po jo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba pripažino Utenos rajono merą, bet išteisino jį dėl prekybos poveikiu. Merui skirta 8,4 tūkst. eurų bauda.

Prokuratūra mano, kad dėl prekybos poveikiu nuosprendyje turi būti nurodytas kitas išteisinimo pagrindas – byla dėl to turi būti nutraukta dėl senaties, nes dar pernai suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas taip pat apskundė nuosprendį dėl toje pačioje byloje nuteistos buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džuljetos Žiugždienės.

Ji pripažinta kalta dėl dokumento suklastojimo. Buvusiai sekretoriato vadovei skirta 4,7 tūkst. eurų bauda.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir turto iššvaistymo Dž. Žiugždienė buvo išteisinta.

Prokuroras R. Pačebutas mano, kad  Dž. Žiugždienė turi būti nuteista dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, jai turi būti skirta galutinė 18,8 tūkst. eurų bauda. Iš nuteistosios turi būti konfiskuota 6,5 tūkst. eurų.

Kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjį – lapkritį, A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos, pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei priklausantį gyvenamąjį namą Utenos rajone.

Anot teisėsaugos, to meras reikalavo siekdamas Dž. Žiugždienės palankumo ateityje.

Dž. Žiugždienė kaltinta, kad siekdama nuslėpti nusikalstamu būdu gautą turtą, atgaline data parengė netikrą dokumentą – prašymą suremontuoti jos namo stogą ir pakeisti lauko duris, kurį pateikė bendrovei „Utenos melioracija“.

Moteris kaltinta ir tuo, kad piktnaudžiaudama tarnyba iššvaistė Vyriausybės kanceliarijos turtą – esą atsidėkodama už jos gyvenamojo namo remonto darbų priežiūrą vienam Utenos rajono savivaldybės darbuotojui 2014 metų kovo mėnesį perdavė neatlygintinai Vyriausybės reprezentacijai skirtą vyrišką šveicarišką laikrodį su logotipu „Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas“.

Teismas mano, kad meras piktnaudžiavo, kai pasikvietė bendrovės direktorių dėl namo remonto, perdavė namo raktus.

„Tai vyko savivaldybėje, jo kabinete“, – BNS yra sakiusi teismo atstovė Jolita Gudelienė.

D. Žiugždienė nuteista, nes parašė pažymą atgaline data.

Dėl kai kurių inkriminuotų nusikaltimų kaltinamieji buvo išteisinti, „arba neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką arba dalyvavo padarant nusižengimą, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių“, sakė teismo atstovė.

Merui skirta 8,4 tūkst. eurų bauda, BNS pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Prokuratūra siūlė merą pripažinti kaltu pagal visus kaltinimus ir skirti jam 18 tūkst. 800 eurų baudą.

A. Katinas kaltę neigė ir tikėjosi būti išteisintas.

Šioje byloje nuosprendis taip pat paskelbtas buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovei Džuljetai Žiugždienei.

Ji pripažinta kalta dėl dokumento suklastojimo. Buvusiai sekretoriato vadovei skirta 4,7 tūkst. eurų bauda.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir turto iššvaistymo Dž. Žiugždienė buvo išteisinta.

Kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjį – lapkritį, A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos, pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei priklausantį gyvenamąjį namą Utenos rajone.

Anot teisėsaugos, to meras reikalavo siekdamas Dž. Žiugždienės palankumo ateityje.

Dž. Žiugždienė kaltinta, kad siekdama nuslėpti nusikalstamu būdu gautą turtą, atgaline data parengė netikrą dokumentą – prašymą suremontuoti jos namo stogą ir pakeisti lauko duris, kurį pateikė bendrovei „Utenos melioracija“.

Moteris kaltinta ir tuo, kad piktnaudžiaudama tarnyba iššvaistė Vyriausybės kanceliarijos turtą – esą atsidėkodama už jos gyvenamojo namo remonto darbų priežiūrą vienam Utenos rajono savivaldybės darbuotojui 2014 metų kovo mėnesį perdavė neatlygintinai Vyriausybės reprezentacijai skirtą vyrišką šveicarišką laikrodį su logotipu „Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas“.

Teismas mano, kad meras piktnaudžiavo, kai pasikvietė bendrovės direktorių dėl namo remonto, perdavė namo raktus.

„Tai vyko savivaldybėje, jo kabinete“, – BNS sakė teismo atstovė J. Gudelienė.

D. Žiugždienė nuteista, nes parašė pažymą atgaline data.

Dėl kai kurių inkriminuotų nusikaltimų kaltinamieji buvo išteisinti, „arba neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką arba dalyvavo padarant nusižengimą, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių“, sakė teismo atstovė.

Prasidėjus tyrimui A. Katinas suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje (LSDP), tačiau su šia partija sieks perrinkimo dar vienai kadencijai šių metų tiesioginiuose merų rinkimuose.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Palieka spręsti rinkėjams

Socialdemokratai šiuo metu neturi galimybės koreguoti kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, todėl teisiamo į Utenos merus dar vienai kadencijai kandidatuojančio A. Katino situaciją palieka vertinti rinkėjams.

„Dabar jau esame rinkimų finišo tiesiojoje ir kandidatų sąrašų ar kandidatų į merus mes jau nekeisime, nes tokios galimybės neturime ir paliksime visą šią istoriją įvertinti rinkėjams. Bet pasibaigus rinkimams ir visiems teisminiams nagrinėjimams, mes prie šios istorijos grįšime“, – Žinių radijui penktadienį sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, A. Katinas, jei sulauktų nepalankaus teismo sprendimo, greičiausiai jį skųstų. O partija jį svarstytų tuo atveju, jei įsiteisėtų galutinės instancijos apkaltinamasis nuosprendis.

„Kiek esu susipažinęs su ta istorija ir kiek pats A. Katinas yra pasakojęs, tai tas nusižengimo mastas ir apimtis yra labai įdomi ir teismas tai turi įvertinti“, – kalbėjo G. Paluckas.

Nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas sausio 4 dieną.

Prokuratūra siūlo merą pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skirti jam 18 tūkst. 800 eurų baudą.

Taip pat siūloma atimti teisę A. Katinui būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas trejiems metams.

A. Katinas savo kaltės nepripažįsta ir tikisi būti išteisintas.

2017 metų gegužę tuometinis Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus pradėjo nagrinėti Utenos rajono mero bylą.

Kartu su meru prieš teismą stojo buvusi tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džuljeta Žiugždienė – ji kaltinama nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, dokumento klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir turto iššvaistymu.

Kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjį – lapkritį, A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos – Dž. Žiugždienės, kaip ministro pirmininko sekretoriato vadovės palankumo ateityje, pareikalavo, kad bendrovė „Utenos melioracija“ neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei ir jos dukrai priklausantį privatų gyvenamąjį namą, esantį Utenos rajone. Atliktų remonto darbų kaina siekia daugiau nei 6,5 tūkst. eurų. Šią sumą prokuratūra prašo konfiskuoti iš Dž. Žiugždienės.

Šioje byloje Dž. Žiugždienei buvo likę tik pasinaudoti paskutinio žodžio teise, po to teisėjas P. Šimkus turėjo eiti rašyti nuosprendį. Teisėjui išėjus į pensiją, A. Katino bylą iš naujo nagrinėjo kitas teisėjas, Valdas Ciesiūnas. Byla išnagrinėta per vienintelį posėdį, vykusį lapkričio 15 dieną.

Teisėjų tarybos pirmininkas po šio atvejo žadėjo, kad šios bylos daugiau neužsitęs.

Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus BNS yra sakęs, kad teismų sistema imsis visų įmanomų priemonių, kad kitiems teisėjams perduotos P. Šimkaus bylos būtų kuo greičiau išnagrinėtos.