Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalas. Natūraliai auga Balkanų pusiasalio kalnų pašlaitėse, bet nuo seno auginamas beveik visoje Europoje. Lietuvoje pirmiausia pradėtos auginti dvarų parkuose, vėliau – sodybose.

Tai lapus metantis stambus krūmas ar nedidelis medis, išaugantis iki 6–7 m aukščio. Lapai lygiais pakraštėliais, širdiški, nedideli, viršutinė pusė tamsiai žalia, rudenį negelsta.

Išskirtiniu dekoratyvumu pasižymi alyvos žiedai. Jie labai kvapnūs, alyvinės, baltos, melsvos, rausvos spalvos, susitelkę į šluotelinius žiedynus. Žiedai 5–8 mm skersmens, paprastai turi po keturis žiedlapius.

Alyvos pražysta gegužę, žiedais džiugina dar ir birželį. Kvapnūs žiedynai skinami ir merkiami kaip gėlės. Seniau merginos alyvų žiedų kekes įsprausdavo kraičio skrynion ar spinton – kad audeklai ir drabužiai maloniai kvepėtų.

Alyvos paprastai atsparios žiemos šalčiams ir sausrai. Gerai auga derlingame, drėgname, tačiau neužmirkusiame dirvožemyje, gerai apšviestoje vietoje. Nemėgsta rūgščios dirvos. Tinkamai genėjant alyvas iš krūmo galima suformuoti medelius ir paskatinti gausų žydėjimą. Po žydėjimo rekomenduojama nukirpti žiedynus, kad kitais metais jų vietoje išaugtų nauji. Alyvos leidžia daug atžalų, tačiau daugiau žiedynų formuoja retesnės alyvos, todėl būtina atžalas šalinti. Jų nenugenėjus, krūmas plėsis ir tankės. Genėjimus galima atlikti alyvoms nužydėjus arba rudenį.

Alyvų lapuose gausu cianido, kuris net ir nedideliais kiekiais yra nuodingas beveik visiems gyvūnams. Todėl prieš pradedant juos naudoti vidiniam vartojimui, būtina pasitarti su gydytoju. Liaudies medicinoje lapai naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti. Ką tik nuskinti ir švariai nuplauti lapai dedami ant žaizdos. Keičiamas tik apvytus arba 3–4 kartus per dieną. Šakelių, žievių ar lapų nuoviras naudotas karščiavimui slopinti, burnos gleivinės ir dantenų uždegimui gydyti, juo būdavo naikinamos parazitinės žarnyno kirmėlės. Žiedų nuoviru natūralus pluoštas seniau būdavo dažomas žaliai, lapų nuoviru – žaliai arba rudai, šakelių – geltonai oranžine spalva.

Lietuvoje alyvos – pavasario ir gamtos simbolis. Pagal alyvų sulapojimą ir žydėjimą žmonės orientuojasi, kada sėti ar sodinti kurią daržovę, gėlę ar kitą augalą, pavyzdžiui, joms pražydus patariama sodinti vėlyvuosius kopūstus, pupeles, agurkus, moliūgus. Laukinių ar senovinių veislių paprastųjų alyvų žiedai su keturiais vainiklapiais, tačiau tarp jų kartais pasitaiko ir žiedų su penkiais ar net daugiau vainiklapių. Tikėta, kad tokie žiedai neša laimę, o kad laimė nepabėgtų, žiedą būtina suvalgyti. O trilapiai esą nesėkmės ženklas. Tiesa, dabar kultūrinių veislių alyvos dabinasi tokiais žiedeliais, kurių lapelius sunku ir suskaičiuoti.

Anksčiau alyvos būdavo sodinamos prie kiemo vartų, palei tvoras, prie darželio, šalia namo prieangio ar klėties – dažniausiai gerai matomoje vietoje, kad būtų galima grožėtis jų žiedais. Gatviniuose kaimuose sodino kiemo dalyje, arčiau prie kaimo gatvės. Daug kur Lietuvoje ilgą laiką alyvos vadintos bezais, bėzais, bezdais – pavadinimas kilęs iš lenkiško "bez", vartoto kelių genčių krūmams – šeivamedžiams, jazminams ir kitiems vadinti.

XX a. pirmoje pusėje tai bene dažniausiai augintas krūmas. Jis augo beveik kiekviename kieme.

„Ta daina – tarsi mano. Jos negaliu praleisti nė viename koncerte – publika išsireikalauja!“, – su šypsena pasakojo N. Tallat – Kelpšaitė.

Dainininkė patikino – prodiuserio Daliaus Pletniovo atnaujintas hitas jai paliko įspūdį.

„Naujas skambesys tikrai šiuolaikiškesnis, priimtinesnis jaunesnei publikai“, – neabejojo pašnekovė.

Legenda Lietuvoje tapusį kūrinį pirmą kartą ji išgirdo prieš daugiau nei 20 metų. Jis, pavadintas „Adios amor“, buvo itin populiarus Austrijoje. Nijolės vyras neabejojo – daina tobulai tinka jo mylimai moteriai.

„Taip gimė muzika, kuriai parašiau žodžius. Norėjosi paprasto, įsimintino teksto, bet… pradžioje jo niekam net nerodžiau. Vis galvojau, kad tai, ką sukūriau, yra neverta dėmesio…“, – dvejones prisiminė „Alyvų“ autorė.

Po kurio laiko ji vyrui vis dėlto leido perskaityti teksto juodraštį.

„Šlageris – tuomet tepasakė jis“, – prisiminė N. Tallat Kelpšaitė.

Pirmąją kūrinio versiją savo studijoje įrašęs Rimas Tamašauskas tuo taip pat neabejojo. Jam jau buvo tekę įgarsinti kitas kelias „Adios amor“ versijas, bet dainos taip ir nesulaukė publikos meilės.

„Mūsų visas šventes lydi muzika, o žmona jų be „Alyvų“ nė neįsivaizduoja. Taip gimė mintis atgaivinti mėgstamą dainą“, – sakė Nijolei kartu sudainuoti duetu pasiūlęs I. Jarmolenka.

Naujoji „Alyvų“ versija gyvai turėtų nuskambėti gegužės 17 d. 19 val. pramogų salėje „Vakaris“, kur I. Jarmolenka rengia jubiliejinį koncertą.

"Mano kieme pasirodė krokų pumpurų. Šios svogūninės gėlės seniai nužydėjo, tokiu metu jų vegetacija jau būna baigta, tad net lapelių iš po žemės nematyti. O šį rugpjūtį jie netikėtai vėl sudygo, pasirodė pirmieji pumpurai", – pasakojo viena sodininkė.

Kita gėlininkė nustebo išvydusi žiedus sukrovusius rododendrus. Kitame kieme rudeniop netikėtai pražydo magnolija.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių augalų kuratorė Liuda Razmuvienė paaiškino, kad rudeninis augalų žydėjimas – ne toks jau retas reiškinys.

"Pasitaiko, kad obelys ar kiti medžiai sukrauna žiedus ir rudenį. Ši vasara buvo labai sausa, todėl palijus, kai augalai gerai pasisotino drėgme, jie vėl ėmė skleisti žiedus. Jei žiema bus vėsi, tokie augalai gali nušalti. Bet man atrodo, kad ši žiema nebus itin žvarbi", – spėjo specialistė.

Man atrodo, kad ši žiema nebus itin žvarbi.

Klaipėdos botanikos sode šią vasarą taip pat buvo augalų, kurie gerokai nukentėjo nuo sausros. Todėl sodo darbuotojų nebestebina keistas jų elgesys.

"Gamtoje daug ekstremalumų, tad ir augalai keičia savo elgseną. Dėl sausros daug medžių net numetė lapus. Todėl, gavę drėgmės, jie lyg pradėjo naują vegetaciją. Ėmė leisti lapus, o kiti, žiūrėk, ir pražysta. Nesistebiu, kad žiedus sukrovė rododendrai. Nieko jiems nenutiks. Tik žiemai gal vertėtų pridengti. Bet šių metų žiema augalus kankino ne šalčiu, o didele drėgme. Jei nėra sausų ir šaltų žiemų, augalo vegetacija nesibaigia, jis nepailsi, neturi ramybės periodo", – tikino kita sodo darbuotoja Rita Goliakovienė.

Specialistai pastebėjo, kad šios vasaros pabaiga kaip niekad dvelkia rudeniu.

"Naktys jau labai vėsios, o rytai primena tikrą rudenį. Aš esu iš Palangos, tad galiu pasakyti, kad pajūryje naktimis jau šalta. Kiti skuba grybauti, o man atrodo, kad bus blogai su grybais šiais metais. Per vėsios jau naktys grybams", – padarė išvadą L.Razmuvienė.

Suskubusių rudeniop žydėti augalų specialistės pataria jokiu būdu netręšti.

"Augalus tręšiame liepos pabaigoje ir paliekame ramybėje. Blogiau, kai medžiai ima leisti ūglius, jie tikrai nespės sumedėti, vadinasi, gali apšalti. Rudeninis žydėjimas augalams nekenkia, dažniausiai antrą kartą žiedų sukraunama negausiai, tai neturėtų labai išsektini augalų", – nuramino R.Goliakovienė.

"Trūksta žodžių ir verkia širdis. Kiekvieną pavasarį džiaugdavomės alyvų žiedais, jų aromatu", – tvirtino viena klaipėdietė.

Daug metų augę alyvų krūmai iškirsti, tvarkant teritoriją prie Taikos prospekto 76 pastato. Šiuos darbus planuojama užbaigti prieš Kalėdas. Tikimasi, kad orai darbams nesutrukdys.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tikino, kad vaizdas šioje teritorijoje visiškai pasikeis.

Bus pakeistos šaligatvių ir pėsčiųjų takų dangos, suremontuoti keliai, laiptai, įrengtas apšvietimas. Jau išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė šalia Šturmanų gatvės. Bus sutvarkyti želdiniai.

"Vaizdas visiškai pasikeis. Žmonės ateis į gražų, naują objektą, o ne nušiurusį sovietinį krūmyną", – tvirtino direktorius.

L.Dūda sakė, kad lankėsi šioje teritorijoje, kai buvo iškirsta dalis alyvų krūmų.

"Man širdis džiaugėsi, žiūrint į išvalytą teritoriją. Ten, kur krūmai dar nebuvo nukirsti, buvo baisu. Šis krūmynas ne tik neestetiškai atrodė, jis kėlė ir tam tikrą pavojų. Jame galėjo slėptis narkomanai, aukų tykoti plėšikai. Reikia tvarkyti teritorijas, o ne džiaugtis peraugusiais alyvų krūmais", – pabrėžė direktorius.

Konkursą teritorijai prie Taikos prospekto 76 pastato sutvarkyti laimėjo ir darbus vykdo įmonė "Šilutės automobilių keliai". Pagal sutartį šios erdvės atnaujinimas atsieis beveik 262 tūkst. eurų.

Paslaugą miesto savivaldybei pavyko nupirkti kur kas pigiau, nei planuota. Preliminariai skaičiuota, kad šie darbai atsieis apie 600 tūkst. eurų.

Su pavasariu gamtoje pražysta ir augalai. Vieni iš jų išskleidžia dailius lapus, kiti augalai pražysta gražiais kvepiančiais žiedais. Dažnai kyla noras nusiskinti pražydusį gėlės ar augalo žiedą. Tačiau būtina atminti, kad mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi ir jų reikia vengti.

Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę paliesti, nuskinti, „paragauti“. Taip pat vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė, negu suaugusių žmonių. Pavojų gali sukelti daugelis augalų, jei vaikas jų paragautų. Kai kurie augalai labai nuodingi, kiti mažiau pavojingi, tačiau galintys pažeisti odą, gleivinę, sudirginti žarnyną, o jautresniems ir sukelti alergiją. Aitriai kvepiantys augalai, kaip jazminaičiai, pelargonijos, gali erzinti ar sukelti galvos skausmą. Pavyzdžiui darželinė rūta gali  nudeginti odą, sukelti odos dermatitus. Dar kiti augalai gali sužeisti spygliais, aštriais lapų kraštais.

Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai.

Apsinuodyti galima  šiais augalais:

Žolės, gėlės, medžiai ir krūmai

Amerikinė fitolaka (visas augalas, ypač lapai ir uogos)
Baltasis čemerys (visas augalas, ypač šaknys)
Darželinis pupmedis (visas augalas)
Juodoji drignė (visas augalas)
Brugmansijos (visas augalas)
Kukmedžiai (visas augalas)
Kurpelės (visas augalas, ypač lapai ir šaknys)
Lobelio čemerys (visas augalas, ypač šaknys)
Paprastasis ricinmedis (visas augalas, ypač sėklos)
Paprastasis žalčialunkis (visas augalas)
Paprastoji durnaropė (visas augalas, ypač sėklos ir lapai)
Paprastoji pakalnutė (visas augalas)
Paprastoji rusmenė (lapai, žiedai, sėklos)
Rudeninis vėlyvis (visas augalas)
Tabakas (visas augalas)
Vaistinė šunvyšnė (visas augalas, ypač uogos)
Kiauliauogė (visas augalas)
Rododendras (visas augalas)
Hortenzija (visas augalas)
Laukinė ir kultūrinė vyšnia (šakelės ir lapai)
Paprastoji alyva
Darželinė rūta (visas augalas)
Kelminis papartis (visas augalas)
Smidras (nuodingos uogos) ir kt.

Apsinuodijimo simptomai

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus todėl ir skirtingai pasireiškia apsinuodijimo simptomai. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia iškart arba po slaptojo laikotarpio.

Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne.

Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt.

Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolės toksinai.
Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.

Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele. Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros.

Vaistinė gelsvė, sibirinis barštis, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą prie jų prisilietus arba nudegina jų syvai. Šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą arba prie jo prisilietus

Jei mažylis paragavo nuodingo augalo, reikėtų kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą.

Svarbu žinoti, kad priešnuodžio šiems augalams nėra.

Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą. Būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį. Be gydytojo nurodymo nevartoti jokių medikamentų, nesiimti medicininių procedūrų.

Prisilietus prie nuodingo ar alergiją sukeliančio augalo – reikia nuo jo pasitraukti. Pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

Kaip išvengti nuodingų augalų

Svarbiausia yra išmokti atpažinti nuodingus augalus ir vengti susidūrimo su jais. Apskritai, reikia neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų, neskinti jų ir nenešti namo. taip pat derėtų atminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos.

Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja apželdinant savo sodus ir kiemus pasidomėti ar pasirinkti augalai nėra nuodingi. Ypač ar jis nepavojingas vaiko sveikatai. Jei jau nusprendėte patikusį nuodingą augalą įsigyti, sodinkite jį ten, kur jo negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei vaikai. Žinoma, geriausia tokius augalus aptverti tvorele.
skindami, persodindami ar naikindami nuodinguosius augalus apsivilkite drabužius ilgomis rankovėmis, apsiaukite guminius batus, apsimaukite pirštines;
išvykoje į gamtą dėvėkite ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.