Į iškilmingą posėdį, skirtą jubiliejinei sukakčiai, šiandien rinkosi žmonės, buvę istorinio sprendimo liudytojais – politikai, valstybės institucijų bei šalies aukštojo mokslo bendruomenės atstovai. Į jį atvyko ir nemaža Klaipėdos universiteto bendruomenės delegacija – žmonės, kūrę ir šiandien kuriantys šią mokslo įstaigą.

KU bendruomenę sveikino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. E. Jovaiša, Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius. Susirinkusiuosius sveikinimo ir palaikymo žodžiu pagerbė ir tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, KU garbės daktaras prof. V. Landsbergis, pabrėžęs begalinę šios mokslo įstaigos svarbą Lietuvai. Jis prisiminė, jog prieš tris dešimtmečius pagrindiniu stimulu, paskatinusiu valstybės vadovus pritarti KU steigimo idėjai buvo supratimas, jog Lietuva – jūrinė valstybė. Ir veikti įtvirtinant valstybės jūriškumą reikėjo negaištant, kad visko galutinai nesugriautų besaikio godumo virusas, sužlugdęs tarpokeaninį Lietuvos žvejybinį laivyną bei kitus projektus, galėjusius pakeisti valstybės vaizdą.

„Klaipėdos universitetas yra pašauktas ne tik papildyti geografinę šalies aukštojo mokslo panoramą, bet edukacine prasme užpildyti tam tikrą Lietuvos mokslo panoramos dalį. Klaipėdos universitetas yra begaliniai svarbus Lietuvai. Tegul tik jam sekasi, tegul tik jis nenuleidžia rankų įgyvendinant savo tikslus“, –linkėjo KU Garbės daktaras.

Prof. Vytautas Landsbergis / Klaipėdos universiteto nuotr.

Renginio pranešimuose žvilgsnis ne kartą krypo į trijų dešimtmečių senumo istoriją, iš esmės pakeitusią uostamiesčio veidą. Tuometis Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas dr. Vytautas Čepas, buvęs vienas iš Universiteto steigimo iniciatorių ir istorinio posėdžio liudytojų, minėjo, jog to laikmečio miesto vadovai turėjo išspręsti daug tarpinstitucinių nesutarimų bei suderinti daugybę interesų tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, bet jų pastangų rezultatas – į ketvirtąjį gyvavimo dešimtmetį žengiantis Klaipėdos universitetas, šiandien keliantis pasididžiavimo jausmą.

Per 30 gyvavimo metų Universitetas į gyvenimą išleido daugiau nei 38 tūkst. absolventų, mokslo įstaigoje dirba 550 dėstytojų ir mokslininkų, moksliniai tyrimai vyksta 60 laboratorijų, veikia vienuolika doktorantūros studijų programų, šiuo metu studijuoja pustrečio tūkstančio studentų.

„Tačiau ne skaičiai svarbiausia, kur kas svarbiau pasikeitusi miesto dvasia, kuri dabar pripildyta ne tik jūros dvelksmo, laivų sirenų ūbavimo, bet ir visiškai laisvos ir nepriklausomos akademinės dvasios, laisvo kalbėjimo, ryškių spalvų, jaunatviško klegesio, visko kas per tris dešimtis metų pakeitė miestą, apgaubė jį žavia ir nepakartojama aura, kokios nerasi jokiame kitame Lietuvos mieste. Klaipėda iki universiteto ir po jo – du skirtingi miestai“, – sakė dr. V. Čepas.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Sveikindamas susirinkusiuosius Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas šios mokslo įstaigos sėkmės vardikliais pavadino du elementus – platų Baltijos jūros ir viso jos regiono studijų lauką bei tarptautiškumą.

„Esame išskirtinė aukštojo mokslo įstaiga su išskirtine misija – įvairiais aspektais tyrinėti Baltijos jūrą ir visą regioną – gamtinę, istorinę, kultūrinę aplinką. Ar kalbant apie išskirtinumą dar reikia priminti, jog Klaipėdos universitetas yra vienintelis, turintis ir savo laivyną, kuris yra tiek mokymosi bazės studentams, tiek tarptautinių mokslinių ekspedicijų priemonės?“, – sakė KU vadovas.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Kitas uostamiesčio Alma Mater reikšmingas pastarųjų metų pokytis, anot rektoriaus, Universiteto įsiliejimas į Europos Sąjungos projektą, kuriantį naujos kartos Europos universitetus. Europos Komisijos sprendimu, 2019 m. Klaipėdos universitetas kartu su partneriais Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Graikijoje kuria aljansą EU-CONEXUS (European University for Smart Urban Coastal Sustainability). Šio aljanso ambicijos – tapti pasauliniu aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų lyderiu išmaniųjų pakrančių miestų tvariai plėtrai, Klaipėdos universiteto ambicija – būti Baltijos regiono aukštojo mokslo lyderiu.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Renginyje pristatyta Klaipėdos universiteto įsteigimo 30-mečiui dedikuota knyga „Klaipėdos universitetas. Senųjų pastatų istorijos“, vaizdžiai pasakojanti buvusių kareivinių istoriją ir jų virsmą į taikų mokslo centrą.

Prekybos tinklo atstovai tikina, kad „Mere“ parduotuvėse prekiaujama net 20 proc. pigesnėmis prekėmis nei jas parduoda konkurentai.

Esą tai nulemta glaudžiu bendradarbiavimu su gamintojais, vykdant griežtą išlaidų politiką ir taikant minimalų prekybos antkainį. Be to, „Mere“ parduotuvėse pirkėjai moka tik už prekes, o ne už prekės ženklą, ryškią pakuotę ar prabangų interjerą. Todėl šio tinklo parduotuvėse prekiaujama daugiausiai ekonominės klasės produktais ir prekėmis, o interjerui ar iškaboms skiriamas minimalus dėmesys. Tačiau, pasak prekybos tinklo atstovų, tai nereiškia, kad prekių kokybė yra žema. Anaiptol. Žemesnė kaina pasiekiama mažinant pakuotės kainą arba jos visiškai atsisakant.

Bendrovės „Tilžės turgus“ nuotr.

Prekybos tinklo „Mere“ atstovai deklaruoja, kad tiekėjams, norintiems parduoti savo produktus ar gaminius, nėra jokių papildomų komisinių, „mokesčių už įėjimą į rinką“, lentynų mokesčių ir kitų prievolių mokėti papildomai.

Klaipėdoje veiklą pradėsianti parduotuvė – antroji Lietuvoje. Pirmoji jau kurį laiką veikia Kaune.

Bendrovės „Tilžės turgus“ nuotr.

Bendrovės „Tilžės turgaus“ direktorės Vitalijos Avižienienės teigimu, derybos su tinklo atstovais truko ilgokai, tačiau pavyko rasti abi puses tenkinančius sprendimus. „Vienas iš jų reikalavimų, kad vieta būtų lankoma ir greta judrių kelių ar gatvių. Matyt, Tilžės turgavietės siūlomos sąlygos prekybos tinklo atstovus tenkino, kad pasirinko mus“, – informavo V. Avižienienė.

Ji taip pat priminė, kad greta naujojo prekybos centro Tilžės turgavietės paviljonuose veikia nuo seno pirkėjų pamėgtos gėlių, šviežių žuvų ir jūros gėrybių, vaisių ir daržovių bei įvairių drabužių ir aksesuarų parduotuvės. Čia atėję lankytojai gali pasivaišinti dienos pietumis, išgerti kvapnios kavos.

Bendrovės „Tilžės turgus“ nuotr.

Matyt, „Mere“, deklaruojanti žemas kainas, neatsitiktinai pasirinko Tilžės turgų, kadangi ir šioje turgavietėje kainos yra kur kas mažesnės nei mieste veikiančiuose kituose prekybos centruose.

Be to, greta veikia ir automobilių turgus, į kurį parduoti automobilius gali atvežti visi gyventojai.

Bendrovės „Tilžės turgus“ nuotr.

Prekybos tinklas „Mere“, kurio parduotuvė pradeda veiklą Klaipėdoje, priklauso vienai didžiausių žemų kainų parduotuvių Rusijoje, atstovaujančiam prekės ženklą „Svetofor“, kuris vienija daugiau kaip 1,5 tūkst. parduotuvių. Šis prekybos tinklas veikai ne tik Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje ir Kinijoje, bet ir pradeda plėtrą Europos Sąjungos šalyse.

Šiuo metu su prekybos ženklu „Mere“ parduotuvės veikia Vokietijoje ir Rumunijoje.

„Tilžės turgaus“ informacija.

Seimas nieko kita nedarė, tik įsijautęs žvygavo smėlio dėžės žaidynėse, kur du pagalbinės mokyklos gladiatoriai tarsi kardais mosavo kastuvėliais, stengdamiesi pataikyti vienas kitam į ausį.

Štai ir nepataikei, džiaugiasi pirmasis. O antrasis įsižeidęs sriūbauja: aš tau tada ausis atsuktuvu nukaposiu, tik palauk antradienio.

Šitas kruvinas mūšis už vergės Izauros laisvę jau kelintas mėnuo vyksta aukščiausioje valstybės institucijoje ir tuo visi kažkodėl labai džiaugiasi – demokratija, blia, darom, ką norime!

Vienas, tas, kuris pasipuošęs panteistiniais marškinėliais ir niekada negeria jokių šlapalų, turi išjaustą savo teisybę. Žinome iš dailiųjų Gretos laikų.

Kitas, tas, kuris norėdamas didesnės pensijos įsikando iltiniais viršininko kėdę (alga tai didelė!) ir gyvulių ūkį regėjo tik natūroje, taip pat turi savo agronominę tiesą.

Abu teisūs, bet vis tiek triumfuoja silpnaprotystė. Užuot įsigilinę į naujo biudžeto projektą, užuot supaprastinę buhalterines mokesčių painiavas ir priiminėję orias algas ir pensijas lemiančius įstatymus, seimūnai vėl lepinasi lunatizmu. Ir pramoga, ir darbo laikas nuteka į praeities drenažą.

Kodėl visa tai vyksta? Todėl, kad išrinktiesiems svarbi ne tauta, o jie patys: alga numatytą mėnesio dieną, šokoladukai už biudžeto tūkstančius, gėlytės ant darbo stalo ir juostelių karpymai dekoratyviniuose renginiuose. Tų ponų postai, būsimos pensijos dydis, asmeniniai reikalai ir ambicijos tapo valstybinės svarbos dalyku.

Tikra parazitavimo šventė, kai šalyje – "bardakas", kai šūdams leidžiami milijonai, kai žmonės dūsta nuo skurdo ir netiesos, o makaronus toliau kabinėjantys vis tie patys politiniai atmatos baigia išsekinti paskutinę kantrybę.

Šiaurės Korėjos propagandos portalas „Uriminzokkiri“ pranešė, kad numanomos Ban Ki-moono prezidentinės ambicijos yra absurdiškos, nes tai, kaip jis pastaruosius 10 metų vykdė JT vadovo pareigas, tėra verta „kritikos ir gėdos“.

Straipsnyje teigiama, kad Ban Ki-moono reputacija Pietų Korėjos vidaus politikoje yra prasta, nes jis esąs oportunistas, „plaukiantis pavėjui ir keičiantis spalvą pagal aplinkybes“.

„Yra toks senas posakis, kad kojas ištiesi tik tiek, kiek siekia tavo antklodė, ir jo prezidentinių ambicijų puoselėjimas, nors jis gyvena visaip kritikuojamas ir gėdijamas, gali būti pavadintas tik ... tuščia, kvaila svajone“, – rašė „Uriminzokkiri“.

Ban Ki-moonas, kurio antroji penkerių metų JT generalinio sekretoriaus kadencija baigsis šių metų pabaigoje, nėra oficialiai pareiškęs, kad sieks Pietų Korėjos prezidento posto, tačiau nėra ir atmetęs tokios galimybės.

Anksčiau šią savaitę per susitikimą Niujorke su Pietų Korėjos žurnalistais Ban Ki-moonas nurodė, kad yra pasiruošęs „sudeginti“ save iš atsidavimo Pietų Korėjai, ir toks pareiškimas buvo palaikytas kol kas akivaizdžiausia užuomina apie norą tapti naujuoju šalies prezidentu.

Ban Ki-moonas pastaruoju metu yra dėmesio centre, nes Pietų Korėjoje artimiausiais mėnesiais gali būti surengti prezidento rinkimai.

Opozicijos kontroliuojamas šalies parlamentas gruodžio 9 dieną pritarė į korupcijos skandalą įsipainiojusios prezidentės Park Geun-hye (Pak Gjunhė) apkaltai. Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas per artimiausią pusmetį nuspręs, ar politikė bus visam laikui nušalinta nuo pareigų, ar bus sugrąžinta į savo postą.

Lietuviškas santūrumas?

Apklausos duomenimis, ambicingiausius plėtros tikslus Lietuvoje kelia didžiosios verslo įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Daugiau nei pusė šių įmonių (56 proc.) siekia tapti rinkos lyderiais Lietuvoje ir būti žinomais tarptautinės rinkos dalyviais. Tačiau tokius tikslus keliančių smulkiojo verslo (iki 10 darbuotojų) atstovų ‒ kelissyk mažiau. Tapti rinkos lyderiais siekia tik 8 proc. smulkiųjų įmonių, žinomais tarptautinės rinkos dalyviais – 21 procentas.

„Mūsų verslo kultūroje neretas reiškinys, jog įmonės santūriai vertina savo plėtros galimybes ir ambicijų kartelė nebūna aukštai iškelta. Todėl Vakarų verslo pasaulyje ryški tendencija mąstyti drąsiai (angl. think big) ir kelti drąsius tikslus didesnei daliai mūsų verslo nėra įprasta. Tačiau ne visuomet taktika „žaisti saugiai“ versle pasiteisina – įmonės rizikuoja nepasinaudoti plėtrai palankiomis aplinkybėmis ir neišnaudoja konkurencinės aplinkos“, – komentuodamas apklausos rezultatus sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Kada metas galvoti apie plėtrą?

Tai, kad šalies įmonės gali kelti ambicingesnius verslo tikslus rodo ir stiprūs įmonių balansai – net 61 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad jų balanse laisvų pinigų yra. Beveik visada laisvų pinigų teigia turinčios beveik 30 proc. šalies įmonių – dažniausiai tai intelektines paslaugas teikiančios įmonės, taip pat stambusis ir vidutinis verslas.

Į klausimą, kada tinkamiausias metas pradėti galvoti apie plėtrą, 45 proc. apklaustų įmonių atsakė, kad apie tai reikia galvoti nuo pat verslo pradžios. „Tai yra teisingas požiūris. Apie verslo plėtrą reikia galvoti nuo pat pirmųjų jo dienų, o ne tuomet, kai yra uždirbamas pirmasis pelnas ir balanse atsiranda laisvų pinigų. Ambiciją, kokiu verslu norėsi būti po dviejų ar trijų metų, verslo pradžioje turėtų įsivardinti net ir vieno žmogaus kuriama įmonė. Žinojimas, kur eini ir kur nori būti, padeda geriau atpažinti plėtros galimybes ir jomis pasinaudoti“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Beveik 40 proc. apklaustų įmonių mano, kad galvoti apie verslo plėtrą reikia tuomet, kai įmonės rezultatai ir pajamos yra stabilūs. 28 proc. įmonių apie plėtrą ima galvoti, kai yra palanki ekonominė aplinka, 12 proc. – kai įmonės balanse atsiranda laisvų pinigų.

Pasiklaustų klientų

Apklausoje dalyvavusių įmonių taip pat buvo teiraujamasi, kur jos pirmiausia ieškotų idėjų planuodamos verslo plėtrą. Pagrindiniu idėjų plėtrai šaltiniu didžioji dauguma įvardijo klientus. Esamų klientų poreikius, ieškodamos idėjų būsimai plėtrai, ištirtų daugiau nei pusė įmonių (53 proc.). Kas trečia įmonė (29 proc.) pasidomėtų, kas vyksta panašiuose sektoriuose užsienio šalyse.

Kalbant apie plėtros pobūdį, beveik pusė įmonių prioritetu pasirinktų inovacijų kūrimą – naujų produktų, paslaugų bei verslo procesų kūrimą, diegimą ir tobulinimą. Plėtra užsienio rinkose prioritetinė yra 22 proc. įmonių, 19 proc. – užimamos namų rinkos dalies didinimas.

Rezultatas: patenkinamai

Paprašytos įvertinti, kaip iki šiol pavyko pasinaudoti verslo plėtros galimybėmis, beveik pusė arba 49 proc. apklaustų įmonių atsakė „patenkinamai“. 35 proc. įmonių savo pastangas vertina „gerai“ ir tik 6 proc. – „puikiai“. Panaši dalis (8 proc.) savo pastangas išnaudoti esamas verslo plėtros galimybes įvertino „prastai“.

Lietuvos verslo įmonių apklausą apie plėtros planus „Swedbank“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Iš viso apklausta 203 šalyje veikiančių įmonių vadovai arba jų atstovai.

Kas yra „pakankamai geras“? Ką mes pripratę vadinti sėkme ir kas tai yra? Kodėl „pakankamai gerų“ lyderių nebūna? Į šiuos klausimus Kauno technologijos universitete (KTU) kartu su studentais atsakymų ieškojo žiniasklaidos guru Edmundas Jakilaitis.

„Vienas blogiausių dalykų Lietuvoje yra tai, kad žmonėms savo darbe užtenka būti pakankamai gerais. Toks ambicijų neturėjimas ir pastangos prisitaikyti– taip pat nieko gera. Prisitaikymas ir ambicijų neturėjimas – tiesiausias kelias į degradavimą“, - diskusijos metu atvirai kalbėjo E. Jakilaitis.

Į klausimą, kokiomis savybėmis privalo pasižymėti lyderis, E. Jakilaitis atsakė remdamasis sava patirtimi: „Prisitaikyti prie aplinkybių – vadinasi būti „pakankamai geru“, o pritaikyti aplinką prie savęs – lyderio bruožas. Prisitaikėliu būti nereikia.“

Tokiam E. Jakilaičio lyderystės suvokimui pritarė ir KTU Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė, kuri teigė, jog nėra sunku atrasti veiklą, kuri tenkintų trumpalaikius organizacijos poreikius ar asmenines ambicijas. Tačiau, kur kas svarbiau, anot KTU Karjeros centro vadovės,  išsiskirti iš minios, tapti lyderiu, kuriuo norėtų sekti kiti. Būti pavyzdžiu savo darbe, asmeniniame gyvenime, nešti naudą visai visuomenei – tai tikras iššūkis, kurį atlaikyti gali ne visi.

Atviroje diskusijoje taip pat buvo kalbama, kodėl ambicingumas ir asmeninė iniciatyva visgi negarantuoja sėkmės ir kokie dar „išoriniai faktoriai“ turi reikšmės. E. Jakilaičio įsitikinimu, lyderystė taip pat yra neatsiejama nuo profesionalumo.

„Svarbu atrasti nišą, kur gali būti geriausias, o ne pakankamai geras ir to siekti. Nesvarbu, ar tai politika, ar verslas, ar asmeninis gyvenimas. Aiškus žinojimas, ko nori iš savo gyvenimo, ko sieki, kuo save įsivaizduoji būsiant po kelių metų, kokia filosofija vadovaujiesi gyvendamas, leis įtaigiai savas idėjas perteikti kitiems žmonėms“, – įsitikinęs E. Jakilaitis.

Kaip teigia vienos daugiausiai KTU absolventų įdarbinančios bendrovės UAB „Senukų prekybos centras“ personalo direktorius Mindaugas Armalas, darbdavys pirmiausia turi būti neabejingas jauno žmogaus norui mokytis, siekti karjeros, būti geriausiu iš geriausių. „Norėtųsi tikėti, kad panašios diskusijos studentams leis geriau suprasti savo pasirinktą kelią, o mums įvertinti besikeičiančius jaunuolių lūkesčius. Tai galime padaryti tik per darbdavių, būsimų darbuotojų ir mokymosi  įstaigų atstovų atvirą dialogą“, –  tikisi M. Armalas.

Nepaisant gausiai išsakytų sėkmingos karjeros formulių studentams, diskusijos pabaigoje E. Jakilaitis pabrėžė, kad ne darbas, o pats gyvenimas yra svarbiausia, o lyderystė – tiesiogiai susijusi su nuoširdumu ir sąžiningumu.