Nors Amerikos prisiimtas „pasaulio policininko“ vaidmuo tampa vis labiau ginčytinu klausimu, dauguma demokratų ir respublikonų sutinka, kad JAV neturėtų labiau nei dabar įsitraukti į šiuos konfliktus.

Apklausa rodo, kad 4 iš 10 pilnamečių JAV gyventojų nori, kad Amerika apskritai imtųsi mažiau aktyvaus vaidmens sprendžiant pasaulinius konfliktus. Tik maždaug ketvirtadalis mano, kad JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens, o maždaug trečdalis mano, kad dabartinis JAV vaidmuo kalbant apie pasaulyje vykstančius konfliktus yra pakankamas.

1 tūkst. 102 pilnamečių amerikiečių reprezentatyvi apklausa buvo atlikta AP-NORC Viešųjų reikalų tyrimų centro šių metų vasario 22–26 dienomis, jos maksimali paklaida siekia apie 4,1 procentinio punkto.

Rinkėjai nusivylę

Šios išvados pabrėžia sudėtingą dinamiką, su kuria prieš šių metų lapkritį vyksiančius rinkimus susiduria ir prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), ir tikėtinas respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Nemaža dalis rinkėjų yra nusivylę, matydami gilėjančią humanitarinę krizę per penkis mėnesius trunkantį karą Gazos Ruože ir dideles JAV išlaidas siekiant padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją.

J. Bideno administracija pastarosiomis dienomis vis griežčiau spaudžia Izraelį ir „Hamas“ susitarti dėl paliaubų, kurios truktų bent šešias savaites ir būtų paleista dešimtys įkaitų, kuriuos kovotojai pagrobė per spalio 7-osios išpuolį prieš žydų valstybę.

Vos prieš du dešimtmečius Respublikonų partijos lyderiai ragino amerikiečius siekti „galutinio tikslo – panaikinti tironiją pasaulyje“. Dabar tik nedaugelis pilnamečių JAV gyventojų, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, nori, kad šalis užimtų aktyvesnę poziciją.

53 proc. respublikonų ir 25 proc. demokratų teigia, kad šalis turėtų mažiau įsitraukti į užsienyje vykstančius konfliktus. 52 proc. demokratų teigia, kad dabartinė JAV pozicija yra „maždaug teisinga“.

Daugelis respublikonų, kaip pavyzdį mini kruviną Amerikos istoriją tokiose šalyse kaip Vietnamas, Irakas ir Afganistanas.

„Man atrodo, kad daugybė konfliktų, į kuriuos buvome įsitraukę, niekada nedavė jokių teigiamų rezultatų“, – naujienų agentūrai AP sakė respublikonas iš Aidaho valstijos Kurtas Bunde'as (Kurtas Bandas). – Mes galime turėti gerų ketinimų. Galbūt jaučiame pareigą ginti savo sąjungininkų interesus, tačiau rezultatai kalba patys už save.“

JAV vaidmuo sprendžiant karo Ukrainoje klausimus

Taip pat diskutuojama, kur JAV turėtų sutelkti savo tarptautinius karinius išteklius, respublikonams ir demokratams nesutariant, ar JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens kalbant apie karus Ukrainoje ir Gazos Ruože.

Apskritai pilnamečiai JAV gyventojai nėra linkę pritarti didesniam įsitraukimui. Tik maždaug 2 iš 10 respondentų teigia, kad JAV turėtų imtis aktyvesnio vaidmens abiejuose karuose. Maždaug 4 iš 10 teigia, kad dabartinis vaidmuo yra tinkamas, o 36 proc. teigia, kad JAV turėtų atsitraukti.

Vienintelis vaidmuo, kurį turėtų atlikti Jungtinės Valstijos, yra išlaisvinti visus įkaitais tapusius amerikiečius.

Tačiau respublikonai ir nepriklausomus kandidatus linkę palaikyti respondentai dažniau nei demokratai teigia, kad JAV turėtų sumažinti paramą Ukrainai. Maždaug pusė respublikonų ir tų, kurie palaiko nepriklausomus kandidatus, nori, kad JAV imtųsi ne tokio aktyvaus vaidmens Ukrainos ir Rusijos kare, o tarp demokratų tokios nuomonės laikosi tik 18 proc. apklaustųjų.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV Ukrainai nusiuntė 111 mlrd. dolerių (102 mlrd. eurų) vertės ginklų, įrangos, humanitarinės pagalbos ir kitos pagalbos.

Dešimčių milijardų dolerių vertės pagalbos paketas dėl respublikonų pasipriešinimo jau kelis mėnesius stringa Kongrese, nepaisant to, kad Ukrainos kariams tenka pradėti normuoti amuniciją.

„Amerikos ištekliai, kaip ir visų kitų, yra labai riboti, todėl pirmiausia turime pasirūpinti savaisiais, – per interviu sakė respublikonas iš Kentukio Mattas Woodas (Metas Vudas). – Tik tada, jei įmanoma, jei turime tam išteklių, galėtume padėti kitoms šalims.“

„Manau, kad turime prisiimti tam tikrą atsakomybę vien dėl savo galios ir turimų turtų, – savo ruožtu sakė Merilando demokratė Christina Taylor (Kristina Teilor). – Manau, kad mažinti savo atsakomybę ar domėjimąsi kitomis šalimis prieštarauja tam, kokia šalis esame.“

Pagalba Izraeliui

Nors pagalbą Izraeliui Kongrese paprastai remia abi partijos ir ji dažnai būna respublikonų politikų prioritetas, maždaug 4 iš 10 apklaustų respublikonų mano, kad JAV turėtų imtis ne tokio aktyvaus vaidmens Izraelio ir „Hamas“ kare.

„Tikrai manau, kad tai ne mūsų reikalas, nes tai Izraelio karas, – AP sakė respublikonė iš Misūrio Donna Cole (Dona Koul). – Vienintelis vaidmuo, kurį turėtų atlikti Jungtinės Valstijos, yra išlaisvinti visus įkaitais tapusius amerikiečius.“

„Tačiau mes neturėtume įvesti suvaržymų Izraeliui ar palestiniečiams“, – pridūrė ji.

Maždaug pusė demokratų mano, kad dabartinis JAV vaidmuo Izraelio ir „Hamas“ kare yra tinkamas, o likusieji nesutaria, ar JAV turėtų imtis aktyvesnio, ar mažiau aktyvaus vaidmens. Nepriklausomus politikus palaikantys respondentai šiek tiek dažniau nei bet kurios politinės partijos rėmėjai teigia, kad JAV turėtų imtis ne tokio aktyvaus vaidmens, ir tik 11 proc. nori, kad JAV dalyvautų aktyviau.

Taip pat apklausa atskleidė esant didelių nesutarimų dėl to, kokią pagalbą JAV turėtų teikti Izraelio ir „Hamas“ kare. Maždaug trečdalis respublikonų mano, kad svarbu, jog JAV teiktų pagalbą Izraelio kariuomenei kovoje su „Hamas“, palyginti su 20 proc. taip manančių demokratų.

Kita vertus, maždaug 6 iš 10 demokratų teigia, kad labai svarbu, jog JAV padėtų derėtis dėl nuolatinių paliaubų ir teiktų humanitarinę pagalbą palestiniečiams Gazos Ruože, 34 proc. respublikonų mano, kad JAV turėtų padėti susitarti dėl paliaubų, o 15 proc. respublikonų mano, kad JAV svarbu teikti humanitarinę pagalbą.

Pasak Ch. Taylor, JAV turėtų tik aktyviai stengtis sustabdyti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) ir jo vyriausybės karinį atsaką.

„Mes nepakankamai stengiamės priversti izraeliečius šiek tiek sušvelninti savo veiksmus, nes manau, kad jie peržengia ribas“, – teigė Ch. Taylor. 

J. Bidenas taip pat kalbėjosi su 14 amerikiečių, vis dar dingusių be žinios po to, kai prieš šešias dienas palestiniečių kovotojų grupuotė užpuolė Izraelį, paėmė dešimtis įkaitų ir sukėlė kruviną konfliktą, šeimomis.

Mažiausiai 27 amerikiečiai žuvo, o kitus pagrobė „Hamas“, tačiau Baltieji rūmai tiksliai nenurodė, kiek iš 14 žmonių, kurie laikomi dingusiais be žinios, yra tarp įkaitų.

Apytikriai 150 izraeliečių, užsieniečių ir dvigubą pilietybę turinčių asmenų per šeštadienio išpuolį prieš Izraelį buvo paimti įkaitais ir nugabenti į Gazą.

Baltieji rūmai nepateikė jokios informacijos apie pokalbius su dingusių amerikiečių šeimomis.

Tačiau J. Bidenas CBS laidai „60 minučių“ sakė, kad dingusiųjų šeimos „turi žinoti, jog Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui labai rūpi tai, kas jiems nutiko“.

„Ir mes padarysime viską, ką galime, kad sugrąžintume juos namo, jei tik pavyks juos rasti“, – tvirtino jis.

Penktadienį CBS paskelbė trumpą interviu ištrauką. Visas interviu bus transliuojamas sekmadienį.

Kalbėdamas apie „Hamas“, J. Bidenas sakė: „Tai net ne žmogiškas elgesys. Tai grynas barbarizmas.“

Palestiniečių sveikatos ministerija penktadienį pranešė, kad per Izraelio atsakomuosius smūgius Gazos Ruože žuvo kone 1,8 tūkst. žmonių, iš jų beveik 600 vaikų.

Penktadienį „Hamas“ pranešė, kad per Izraelio antskrydžius žuvo mažiausiai 13 Izraelio ir užsienio įkaitų, laikomų Gazos Ruožo šiaurėje.

Vis labiau nuogąstaujant, kad konfliktas gali išplisti regione, Baltieji rūmai pareiškė, jog neketinama dislokuoti JAV karių, tačiau perspėjo Iraną ir kitus veikėjus nesikišti.

Tuo tarpu J. Bidenas ir Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei Jungtinės Karalystės vadovai pažadėjo paremti savo sąjungininką Izraelį ginantis, žuvusiųjų skaičiui ten viršijus 800. Tuo metu Gazos Ruože žuvo 687 žmonės.

Savaitgalį iš šio pakrantės anklavo į žydų valstybės pietinę dalį įsiveržę „Hamas“ kovotojai paėmė apie 150 įkaitų ir pagrasino juos nužudyti, jei atsakomieji Izraelio oro smūgiai ir toliau be įspėjimo bus nukreipti prieš Gazos Ruožo gyventojus.

J. Bidenas sakė, kad Vašingtonas, kuris rodydamas paramą arčiau Izraelio perkėlė savo didžiausią lėktuvnešį ir kitų karo laivų, bendradarbiauja su savo svarbiu sąjungininku dėl įkaitų susigrąžinimo.

„Deja, dabar žinome, kad tarp nužudytųjų yra mažiausiai vienuolika Amerikos piliečių, kurių daugelio antrieji namai buvo Izraelyje“, – sakė jis po susitikimo su savo nacionalinio saugumo komanda Baltuosiuose rūmuose.

„Nors vis dar stengiamės tai patvirtinti, manome, jog tikėtina, kad tarp „Hamas“ laikomų asmenų gali būti ir Amerikos piliečių“, – pridūrė jis.

Pirmadienio vakarą Baltieji rūmai buvo apšviesti mėlyna ir balta – Izraelio vėliavos – spalvomis, taip išreiškiant tvirtą JAV paramą. Administracija pranešė, kad antradienį J. Bidenas turi pateikti daugiau pastabų dėl išpuolių Izraelyje.

JAV neketina dislokuoti savo karių.

IS lygio žiaurumas

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas pirmadienį sakė, kad dėl įkaitų intensyviai bendradarbiaujama su izraeliečiais.

„JAV vyriausybė nuolat kalbasi su visais Izraelio kolegomis apie įkaitų, kuriuos „Hamas“ laiko Gazos Ruože, padėtį“, – žurnalistams sakė jis. „Hamas“ išpuolius pareigūnas prilygino liūdnai pagarsėjusios džihadistų grupuotės IS brutalumui.

„Tai ISIS (IS) lygio žiaurumas (...) prieš Izraelio civilius gyventojus – iki pamatų sudeginti namai, muzikos festivaliuose išžudyti jaunuoliai“, – sakė jis.

Baltieji rūmai nurodė, kad nors ir siunčia naują karinę pagalbą Izraeliui, siekdami atgrasyti jo priešus, kol kas nekalbama apie tiesioginį Jungtinių Valstijų įsitraukimą į konfliktą.

„JAV neketina dislokuoti savo karių“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Jis taip pat teigė, kad nėra tvirtų ar apčiuopiamų įrodymų, su „Hamas“ išpuoliu siejančių Iraną, nors dėl Teherano paramos šiai grupuotei, anot jo, yra tam tikras bendrininkavimo laipsnis. Iranas neigia bet kokias sąsajas su išpuoliu.

J. Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ir JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad jie remia Izraelio pastangas ginantis, pranešė Baltieji rūmai.

Pirminiame Prancūzijos prezidentūros pareiškimo variante Iranas buvo įspėtas neišplėsti konflikto už Gazos Ruožo ribų, tačiau vėliau ši nuoroda į Teheraną, kurios nebuvo nei Baltųjų rūmų, nei Dauningo gatvės pareiškimų versijose, buvo pašalinta.

„Per pastaruosius kelis mėnesius pastebėjome, kad vis daugiau vartotojų yra ant finansinio sunkmečio ribos. Daugėja apsiperkančių su maisto talonais. Turbūt tai – infliacijos padarinys“, – kalbėjo Purdue universiteto Žemės ūkio ekonomikos departamento vadovas Jaysonas Luskas. 

Akcijas medžioti tenka ir lietuviams.

„Viską su akcijoms stengiuosi pirkti. Be abejo, žiūriu į kainas“, – sakė parduotuvėje užkalbintas senjoras.

„Perku tai, kas pigiau, stengiuosi mažiau valgyti“, – kalbėjo senolė.

„Nelabai daug gaminame namuose, todėl ne taip smarkiai jaučiame tų svyruojančių kainų“, – sakė jaunas vyras.

„Man kol kas užtenka, bet, žinote, išties produktai brangūs“, – porino kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau prekybos tinklai pabrėžia, kad lietuviai – ne patys taupiausi.

„Kažkokių didelių pokyčių mes nepastebėjome. Aišku, kažkokie simboliniai pokyčiai visą laiką yra, nes prekyba – kaip gyvas organizmas“, – komentavo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Tiesa, ekonomistai pastebi, kad maisto prekių pardavimai mažėja. Tačiau spėja, kad užtruks, kol šią tendenciją pajaus ir prekybininkai.

„Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų“, – konstatavo INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų.

 

„Maisto produktų pardavimai sumažėję. Žmonės žiūri, kiek išleisti maistui. Tie, kurie anksčiau neskaičiuodavo, pradėjo žiūrėti, ką perka“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pastebima, kad lietuviai nesibaido ir daugiau sumokėti už Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuviškas daržoves ar mėsą.

„Mūsų klientai žiūri, kokios kilmės produktai, todėl sveriamojoje lentynoje mes neturime nelietuviškos mėsos“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Vis dėlto ekonomistai perspėja ir lietuviškų daržovių bei vaisių ieškančius pirkėjus – jų kaina tiks augs.

„Stipriai pakilus energetikos kainoms, natūralu, kad šiltnamius apšildyti yra nenaudinga“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Tiesa, viename parduotuvės skyriuje jau dabar tautiečiai lankosi rečiau.

„Lietuvoje labai išvystyta šviežių produktų rinka, tad galima sakyti, kad šaldytų produktų, ypač mėsos, praktiškai neperka“, – teigė D. Dundulis.

Šaldyti produktai Lietuvoje brangiau ir kainuoja, nes jų išlaikymo kaštai didesni. Be to, kaip pastebi dalis prekybininkų, ilgo galiojimo produktai buvo populiarūs tik per pandemiją.

„Žmonės per pandemiją rečiau ir lankydavosi parduotuvėje. Tam, kad nereikėtų dažnai eiti apsipirkti, todėl ir ieškodavo ilgiau galiojančių produktų. Dabar įpročiai po truputį keičiasi ir grįžtama į senas vėžes“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Budrienė.

Tiesa, dalis ekonomistų prognozuoja, kad jau pavasarį kainų kilimas gali gerokai sulėtėti. Bet ar ilgam, nežinia.

„Maisto kainų augimas slopsta, bet dėl pigimo, kol kas akivaizdi yra tik pieno produktų grupė, ko negalima pasakyti apie kitus produktus“, – patikino T. Povilauskas.

Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus brango daugiau nei 21 proc., o paslaugos – beveik 12 proc.

Šia nutartimi, priimta šaliai susiduriant su ginkluoto smurto augimu, panaikinamas Niujorko įstatymas, kuriuo remiantis, norint leidimo nešiotis šaunamąjį ginklą reikia įrodyti, kad asmuo turi teisėtų savigynos poreikių.

Manoma, kad dėl šio teismo sprendimo, už kurį pasisakė šeši iš devynių teisėjų, daugiau žmonių galės teisėtai nešiotis ginklus didžiausių šalies miestų, įskaitant Niujorką, Los Andželą ir Bostoną, gatvėse ir kitur.

Šis sprendimas turės įtakos valstijoms, kuriose gyvena maždaug ketvirtadalis JAV gyventojų. Tai pirmas svarbus Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl ginklų per daugiau nei dešimtmetį.

Jis priimtas Kongresui aktyviai ruošiant teisės aktus dėl ginklų kontrolės po neseniai įvykusių masinių šaudynių Teksase, Niujorke ir Kalifornijoje.

Savo sprendimu teismas panaikino Niujorko įstatymą, reikalaujantį, kad žmonės, norėdami gauti leidimą nešiotis ginklą viešose vietose, nurodytų, dėl kokių priežasčių turi jį nešiotis. Teisėjai teigė, kad šis reikalavimas pažeidžia Antrąją pataisą, suteikiančią teisę laikyti ir nešiotis ginklus.

Kalifornijoje, Havajuose, Merilande, Masačusetse, Naujajame Džersyje ir Rod Ailande galioja panašūs įstatymai, kurie dėl šio sprendimo gali būti ginčijami. Joe Bideno (Džo Baideno) administracija ragino teisėjus palikti galioti Niujorko įstatymą.

„Antroji ir Keturioliktoji pataisos saugo asmens teisę nešiotis pistoletą savigynai už namų ribų“, – sakė teisėjas Clarence'as Thomasas (Klarensas Tomasas), kuris parašė daugumos nuomonę.

„Niujorko reikalavimas dėl deramos priežasties pažeidžia Keturioliktąją pataisą, nes neleidžia įstatymams paklūstantiems piliečiams, turintiems įprastų savigynos poreikių, pasinaudoti savo Antrosios pataisos teise viešai laikyti ir nešiotis ginklą savigynai“, – pridūrė jis.

Šis sprendimas yra pergalė įtakingai JAV lobistinei organizacijai Nacionalinei šaulių asociacijai (NRA). Pastaroji pasveikino šį AT sprendimą.

„NRA laimėjo SCOTUS bylą!“ – „Twitter“ parašė NRA, pavartodama anglišką JAV Aukščiausiojo Teismo santrumpą.

„Šiandienos sprendimas yra esminis laimėjimas geriems vyrams ir moterims visoje Amerikoje ir dešimtmečius trukusios NRA kovos rezultatas“, – sakoma NRA vykdomojo viceprezidento Wayne'o LaPierre'o (Veino LaPjero) pareiškime.

„Teisė į savigyną ir teisė ginti savo šeimą bei artimuosius neturėtų baigtis ties namais“, – priduriama jame.

Niujorko gubernatorė Kathy Hochul (Keiti Houkul) savo ruožtu minimo Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimą pavadino „juoda diena“.

„Šokiruoja, absoliučiai šokiruoja, kad iš mūsų atimta teisė į pagrįstus apribojimus“, – sakė ji žurnalistams.

„Galime taikyti žodžio apribojimus – negalima šaukti „gaisras“ žmonių pilname teatre, bet kažkodėl nėra leidžiama taikyti apribojimų Antrajai pataisai“, – sakė ji, turėdama omenyje Konstitucijos pataisą, suteikiančią amerikiečiams teisę nešiotis ginklus.

„Man gaila, kad atėjo ši juoda diena“, – pridūrė K. Hochul.

Vėliau gubernatorė tviteryje parašė, kad šis sprendimas yra „piktinantis“, ir sakė, kad šeši teisėjai pasielgė „neatsargiai“.

„Reaguodami į šį sprendimą, atidžiai analizuojame savo galimybes, įskaitant galimybę sušaukti neeilinę įstatymų leidžiamosios valdžios sesiją, – teigė ji. – Lygiai taip pat, kaip mes greitai priėmėme pirmaujančius šalyje teisės aktus dėl ginklų reformos, aš ir toliau darysiu viską, kas įmanoma, kad Niujorko gyventojai būtų apsaugoti nuo ginkluoto smurto.“

Šiuo metu JAV Senatas svarsto retą abiejų partijų įstatymo projektą, į kurį įtrauktos kuklios ginklų kontrolės priemonės.

Vis dėlto jis sveikinamas kaip pirmoji reikšminga ginklų kontrolės priemonė per pastarąją kartą.

Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.

Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.

Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai. Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.

Tai reiškia, kad translyčiai, nė vienai iš dviejų lyčių savęs nepriskiriantys amerikiečiai prašymuose galės nurodyti  „X“ lytį, neatsižvelgiant į jų gimimo liudijimuose ar kituose ankstesniuose oficialiuose dokumentuose nurodytą lytį.

„Per ilgai translyčiai, nė su viena iš dviejų lyčių savęs netapatinantys amerikiečiai patirdavo didelių kliūčių, kad galėtų saugiai keliauti, ir daugelio jų lytinė tapatybė nebuvo gerbiama keliaujant Jungtinėse Valstijose ir po visą pasaulį“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

„Tai yra svarbus žingsnis įgyvendinant prezidento įsipareigojimą išplėsti translyčių ir nė vienai iš dviejų lyčių savęs nepriskiriančių amerikiečių prieigą prie tikslių tapatybės dokumentų“, – sakoma pareiškime.

Baltieji rūmai taip pat nurodė, kad oro uostų apsaugą užtikrinanti tarnyba TSA „glaudžiai bendradarbiauja su oro vežėjais visoje šalyje, skatindama „X“ lyties žymeklio naudojimą ir pripažinimą, kad būtų užtikrintas efektyvesnis ir tikslesnis keleivių aptarnavimas“.

Dvi pagrindinės amerikiečių oro linijų bendrovės jau siūlo „trečią lyties žymėjimo pasirinkimą“ vietas rezervuojantiems keleiviams, o trečia bendrovė  turėtų prie jų prisijungti vėliau šiais metais, pranešė Baltieji rūmai.

„Tokiais vaizdais amerikiečiai yra pasibaisėję. Manau, kad dviprasmiškumo tikrai nelieka, nors jau anksčiau esu kalbėjęs apie tai, jog amerikiečiai vis nori tikėti, kad su Rusija įmanoma susikalbėti, kad įmanomos santykių perkrovos, atnaujinimai, „galbūt jie to paties nori, ko ir mes“, ir taip toliau, bet dabar manau, kad daugumai amerikiečių yra aišku, jog Rusijos vadovas ir vadovybė yra nusiteikusi visiškai ne taikiai, nepalankiai – ne dialogui pasiruošusi, o stengiasi savo galią išreikšti tokiais būdais, kurie buvo sunkiai tikėtini net prieš mėnesį“, – kalbėjo D. Udrys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak D. Udrio, dauguma amerikiečių palaikytų neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją.

„Tačiau neaišku, ar jie supranta, jog tai vestų į tiesioginę konfrontaciją su Rusija. Nes kai jų paklausia, ar amerikiečių kariuomenė arba NATO kariai turėtų įsikišti tiesiogiai, tai atsakymas yra „ne“. Kol kas yra pasibaisėjimas, parama sankcijoms, spaudimui Rusijai, energetinių išteklių pirkimo iš Rusijos sumažinimui, šioks toks palaikymas kažkokiai NATO rolei, bet tiesioginei konfrontacijai – ne“, – tikino pašnekovas.

Pasibaisėjimas yra tikrai plataus masto, žmonės netikėjo, kad Europoje gali įvykti toks karas. Norėjo tikėti Rusijos geranoriškumu.

D. Udrio teigimu, dabar JAV sulaukia dvejopų kaltinimų.

„Vieni kaltina prezidento Joe Bideno atsitraukimą iš Afganistano, kad tai parodė silpnybę ir galėjo išprovokuoti Rusiją, kiti kaltina prezidento Donaldo Trumpo bandymus leistis į geresnius santykius su Vladimiru Putinu, karinės paramos Ukrainai sulaikymą, kai jam reikėjo informacijos, kuri jam būtų politiškai naudinga“, – kalbėjo politologas.

Pašnekovas patikino, kad JAV apie karą kalbama iš tiesų daug.

„Pasibaisėjimas yra tikrai plataus masto, žmonės netikėjo, kad Europoje gali įvykti toks karas. Norėjo tikėti Rusijos geranoriškumu, nepaisant visų signalų ir indikacijų. Manau, šokas tikrai ištiko amerikiečius, žinios apie Ukrainą išstūmė žinias apie koronavirusą“, – pridūrė jis.

JAV vyriausybė, anot jo, yra spaudžiama mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Atrodo, kad visų veiksmų, kurių lauktume, yra imamasi. Išskyrus tiesioginį karinį įsikišimą į konfliktą Ukrainoje. Toje vietoje Amerikos valdžia brėžia liniją. Galbūt skambėtų teisingai, kad reikėtų įsikišti, iš tiesų labai gaila amerikiečiams to, kas vyksta Ukrainoje, – jie gailisi ukrainiečių, palaiko ukrainiečius, bet jeigu prasidėtų rimtesnė diskusija apie tokio įsikišimo realius kaštus, ir ką tokia eskalacija reikštų, vargu ar amerikiečiai palaikytų“, – pabrėžė jis.

Teksase išrinktas M. McCaulas sakė, kad Afganistano šiaurėje esančio Mazari Šarifo oro uoste yra šeši lėktuvai su JAV piliečiais ir jų vertėjais afganistaniečiais, o Talibanas „juos laiko įkaitais“.

Vienas Mazari Šarifo oro uosto darbuotojas patvirtino, kad oro uoste stovi keli orlaiviai, jo nuomone, užsakyti JAV. Talibai neleidžia jiems pakilti ir sako norintys patikrinti juose esančių žmonių dokumentus. Daug tų žmonių esą neturi pasų ar vizų.

Šis oro uosto darbuotojas nenorėjo skelbti savo pavardės.

Sekmadienį M. McCaulas televizijai „Fox News“ sakė, kad Talibanas pateikė reikalavimų. Detaliau respublikonas nekalbėjo, bet išreiškė susirūpinimą, kad „jie reikalaus vis daugiau ir daugiau, ar tai būtų pinigai, ar [jų], kaip Afganistano vyriausybės, teisėtumas“.

Pasak M. McCaulo, lėktuvai oro uoste stovi jau „porą dienų“.

Jie taip pat tvirtino toliau siekiantys, kad amerikiečių pajėgos Lietuvoje taps nuolatinės, o ne rotacinės, kaip yra iki šiol.

JAV nuo 2019 metų siunčia į Lietuvą rotacinius batalionus iš maždaug pusės tūkstančio karių. Nuoseklesnį rotacinių pajėgų dislokavimą amerikiečiai pradėjo po kelių metų pertraukos.

Iki to 2014-2017 metais JAV į Lietuvą siųsdavo rotacines kuopas – maždaug 150-200 karių vienetus.

„Dėmesio, be jokios abejonės, norime didesnio, kadangi (...) matome platesnį geopolitinį paveikslą ir jis pastaruoju metu mūsų regione, deja, negerėja“, – žurnalistams Pabradės poligone sakė prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvavęs karinės stovyklos atidarymo ceremonijoje.

„Matome įvairaus pobūdžio pastangas net ir pasinaudojant tam tikromis vidinėmis sumaištimis mėginti išnaudoti tą situaciją politiniais tikslais. Negalime to leisti“, – pridūrė jis.

Lietuva jau daugelį metų siekia įtikinti amerikiečius dislokuoti karinius vienetus šalyje nuolat.

Dabar JAV pajėgos šalyje yra rotacinės, tai reiškia, Lietuvoje esantys amerikiečių daliniai keičiasi kas devynis mėnesius.

Krašto apsaugos ministras Anušauskas sakė besitikintis, kad „mūsų sąjungininkai čia būtų nuolat“, tačiau pabrėžė, jog šiais metais tarpo tarp jau išvykusio ir atvykstančio JAV bataliono praktiškai nebuvo.

„Jie (amerikiečiai – BNS) žino mūsų lūkesčius“, – teigė A. Anušauskas.

„Mes tikimės, kad JAV nuolatinis buvimas, ne rotaciniu pagrindu, o deklaruotas kaip nuolat čia esančios pajėgos, prisidėtų prie atgrasymo politikos ir saugumo situacijos stabilizavimo regione“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos politikai pirmadienį dalyvavo JAV kariams skirtos naujos stovyklos „Herkus“ atidaryme.

Maždaug 500 karių talpinančioje stovykloje Pabradės poligone įrengti moduliniai nameliai, biurai, valgykla, dvi krepšinio ir tinklinio aikštelės, sporto salė, laisvalaikio centras ir kitos patalpos.

Stovykla dar bus plečiama gyvenamosiomis vietomis. Ji už maždaug 7 mln. eurų pastatyta Lietuvos lėšomis.

Lietuva siekia būti patikimu partneriu

G. Nausėda sakė, kad tokiais žingsniais Lietuva „labai stengiasi įgyti patikimo ir atsakingo partnerio statusą“.

„Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui investicijų niekada nebus per daug, jeigu jos yra pamatuotos, jeigu jos yra tikslingos ir sukuria didesnį saugumo jausmą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Stovykla amerikiečių kariams atidaryta Lietuvoje tvyrant įtampai dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad 2021“ ir migracijos krizės.

„Labai svarbu turėti tokiu momentu šalia tikrą patikimą draugą ir neabejoju, kad toks draugas yra Jungtinės Amerikos Valstijos“, – teigė prezidentas.

Pabradės poligone pirmadienį įvyko ir naujos JAV karių rotacijos pasitikimo ceremonija – į Lietuvą atvyksta vadinamasis JAV „3-66“ sunkusis batalionas su tankais ir kita technika.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas teigė, kad amerikiečių karių buvimas suteikia galimybę „stiprinti bendradarbiavimą, komunikavimą ir mokymus tarp Lietuvos ir Amerikos karių“.

„Siunčiame visiems žinią, kad mes ne tik esame stiprūs, bet ir stiprėjame“, – sakė diplomatas.

Lietuvoje taip pat yra dislokuotas tarptautinė NATO bataliono kovinė grupė, jai vadovauja Vokietija.