– Ar jau sulaukėte pacientų, kurie būtų ką nors nušalę?

– Taip, jau turime.

– Ką jie nušalo? Kaip tai atsitiko?

– Nušalo kojas, teko amputuoti.

– Ar kalbame apie asocialius asmenis, ar bet kas gali nušalti kojas?

– Kalbame apie benamius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jie nakvoja lauke, kad nušąla?

– Sunku pasakyti. Tų asmenų nėra daug, todėl negaliu konkrečiai įvardinti situacijų. Tačiau šis asmuo neturėjo namų. Jis nušalo miške.

– Per kiek laiko žmogus gali nušalti kojas, rankas?

– Nušalimui reikia daugiau laiko nei nudegimui. Tačiau žmogus gali ir gana greitai nušalti. Kartais pakanka kelių minučių, daugiausiai valandos.

– Ar nušalimas įvyksta, kai sėdime vienoje vietoje, nejudame, nevaikščiojame?

– Būna visaip. Kartais kojas nušąla net ir dirbantis žmogus, jei yra su guminėmis pirštinėmis. Turėjome tokių atvejų, kai dirbantis žmogus nušalo pirštus tiesiog darbo metu. Temperatūra buvo nulinė. Tačiau jo jutimai buvo šiek tiek sutrikę. Jis nepajautė, kaip sušalo.

– Kaip tada žinoti, kad šąlame, jei patys to nebejaučiame?

– Reikia pasižiūrėti į termometrą. Mes net nežinome, ar mūsų jutimai sutrikę. Mes to nejaučiame. Darbo metu turime įtampą, stresą ir galime nejausti. Reikia vertinti, ar rankos šiltos.

Apie tai, kaip prižiūrėti, kad vaikai nenušaltų, papasakojo vaikų gydytoja Agnė Jagelavičienė.

– Dabar rytais būna apie minus septynis laipsnius. Ar vaikai gali nušalti skruostukus, nosytę išėjus tokiu oru į lauką?

– Gali apšalti. Tam, kad nušaltų, turėtų būti žemesnė temperatūra arba labai atšiaurios oro sąlygos.

Turėjome tokių atvejų, kai dirbantis žmogus nušalo pirštus tiesiog darbo metu. Temperatūra buvo nulinė.

– Kaip žinoti, kad jau per ilgai esame lauke? Atrodo, tik išeini į lauką, o po 15 min. vaiko skruostai, veidas jau paraudęs.

– Raudoni skruostai dar nėra nušalimo ar apšalimo požymis. Jei galvotume apie sušalimą, nušalimą, tai odos spalva pakinta – dažniausiai pabąla arba pamėlsta. Paraudimas yra tokia sveika reakcija į šaltį, į temperatūros pokytį. Kai turime didelį karštį, mūsų skruostai taip pat parausta. Aišku, tas paraudimas gali būti ir pirmas žingsnis į nušalimą. Tačiau tų vietų, kurios pirmiausiai reaguoja su aplinka, paraudimo, ypatingai skruostų, nereikėtų traktuoti kaip nušalimo. Kadangi tai mažiausiai apsaugota vieta šalto oro metu, tai labiausiai ir kreipiame dėmesį į ją. Reikėtų nepamiršti uždengti ausų ir rankų.

– Kaip orientuotis, kiek dabar galima būti lauke?

– Priklauso nuo vaiko amžiaus ir nuo aprangos. Jei žmogus apsirengęs adekvačiai, tinkamai, nėra blogo oro. Priklauso ir nuo kiekvieno tolerancijos šalčiui. Reikėtų grupuoti pagal amžiaus grupes. Viena situacija yra su kūdikiu, kuris miega vežimėlyje, kurio matosi tik nosytė ir yra visas apklotas. Man didžiausią nerimą keltų nejudančio vaiko situacija, kuris yra nešioklėje. Dabar matau, kad tėveliai eina pasivaikščioti, kartais net pabėgioti su vaiku nešioklėje. Dažnai išvažiuoja ir į kalnus, didesnius žygius. Tikrai reikėtų pagalvoti, kaip rengiame šiuos vaikus.

Ligai ženkliai progresavus, dažnai endovaskulinis gydymas tampa nebeįmanomas ir, geriausiu atveju, lieka tik chirurginis gydymas. Patobulėjus medicinai, atsiradus naujoms gydomosioms priemonėms , pacientams gali būti taikomas minimaliai invazyvus, endovaskulinis gydymas net ir sudėtingais atvejais, nors anksčiau juos būtų įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu.

Periferinių arterijų liga (PAL) yra viena iš arterijų aterosklerozės išraiškų, kuri pasireiškia arterinės kraujotakos sutrikimu apatinėse galūnėse, kuomet dėl susiaurėjusių ar užakusių arterijų sumažėja arba visiškai nutrūksta arterinė kraujo apykaita apatinėse galūnėse. Iš pradžių, ši klastinga liga ilgą laiką būna besimptomė, todėl ligonis gali nieko neįtarti. Pirmieji simptomai įspėja apie ligos progresą ir reiškia, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gydomi vis jaunesni pacientai

„Į mūsų specialistus kreipėsi sunkiai ilgesnius atstumus pėsčiomis įveikiantis, į penktą dešimtį vos įkopęs ligonis, kuriam nustatytas didelio laipsnio protarpinis šlubavimas. Pacientui diagnozavome ilgą apatinės galūnės magistralinių arterijų užsikimšimą, nusitęsiantį per paviršinę šlaunies ir pakinklio arterijas. Klasikiniu atveju dėl tokio ilgo magistralinių arterijų pažeidimo pacientas būtų buvęs operuojamas chirurginiu būdu – formuojant šuntą, tačiau nusprendėme išbandyti naują aterektominį prietaisą ir atstatyti arterinę kraujotaką minimaliai invazyviu būdu“, – apie sprendimą pasakoja gydytojas.

Intervencinio radiologo M. Buitkaus teigimu, daugeliu atvejų, pacientams dėl ilgo kraujagyslės pažeidimo dažniausiai yra atliekama atvira operacija, kadangi standartiniai endovaskuliniai gydymo metodai gali nepavykti arba, bandant juos taikyti, kyla didelė grėsmė distalinių arterijų embolizacijai. Vienintele išeitimi tuomet lieka išbandyti inovatyvius sprendimus, kurie tampa vienais iš paskutiniųjų šansų pacientams išsaugoti galūnę.

Minimaliai invazyvi endovaskulinė procedūra, kurios metu naudojama mechaninės aterektomijos priemonė, atstatant arterinio kraujo tėkmę per užakusias arterijas, yra atliekama vienu, nedideliu pjūviu kirkšnies srityje. Būtent per šį nedidelį pjūvį yra punktuojama bendroji šlaunies arterija ir sukuriama saugi prieiga prie apatinės galūnės magistralinių arterijų. Tokio gydymo efektas yra maksimalus, pacientas labai greitai grįžta į savo kasdieninę veiklą, kadangi tokia procedūra yra minimaliai invazyvi. „Didžiausias tokio gydymo privalumas – galimybė pacientui išvengti arba nutolinti atvirą operaciją ir dažnu atveju jau kitą dieną grįžti namo su pilnai regresavusiais periferinių arterijų ligos simptomais“, – teigia gydytojas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.

Pagerėjimas jaučiamas iš karto

Anot gydytojo M. Buitkaus, toks sėkmingas atvejis yra vienas iš daugelio. Ligonių su būtent tokiu ilgu kraujagyslių pažeidimu yra nemažai, o dėka naujų endovaskulinio gydymo priemonių galimybės padėti tokiems pacientams ženkliai padidėjo. „Šis atvejis rodo, kad turime visas galimybes ir priemones dažniau taikyti tobulesnius endovaskulinius gydymo metodus, nors anksčiau sudėtingesniais atvejais ligonius būtų buvę įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu“, – pasakoja specialistas.

„Šiuo specifiniu atveju, apatinės galūnės magistralinių arterijų okliuzija buvo labai ilga. Pro visą jos ilgį, sėkmingai pavykus praeiti su specialiais pravedėjais ir nukreipiančiaisiais kateteriais, buvo taikyta mechaninės aterektomijos priemonė, dėka kurios iš užakusių arterijų srities buvo saugiai išvalytos aterosklerotinės plokštelės su trombinėmis masėmis. Po to sekė paruoštų arterijų plėtimas ir stentavimas, pilnai atstatant jų spindžius arterinio kraujo tėkmei“, – teigia intervencinis radiologas ir priduria, kad pacientas, vis dar gulėdamas ant operacinio stalo, iš karto pajautė sušilusios blauzdos ir pėdos klinikinį efektą. Be to, pacientas jau kitą dieną buvo išleistas namo, kai palyginus pooperacinis laikotarpis po atviros chirurginės operacijos truktų ilgiau.

Jeigu nekeičiami ir nekontroliuojami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, hipercholesterolemija, hiperglikemija, liga greit progresuoja.

Svarbiausia yra nepamiršti, jog endovaskulinis gydymas yra kartotinis ir minimaliai invazyvus, dėl ko, esant palankioms aplinkybėms, jį galima kartoti daugelį kartų pasiekiant gerų rezultatų. Po endovaskulinės procedūros praėjus 3 mėnesiams, būtina ir toliau konsultuotis su gydytojais angiochirurgais, reguliariai darytis tyrimus, stebėti situaciją. „Jeigu liga vis tik progresuoja, mes galime dar kartą minimaliai invazyviai endovaskuliariai gydyti pacientą, atidedant sudėtingą operaciją ateičiai“, – pasakoja M. Buitkus.

Svarbiausia – laiku atkreipti dėmesį į simptomus

Prasidedantis protarpinis šlubumas yra vienas iš pirmųjų periferinių arterijų ligos simptomų. Vaikštant, aktyviai fiziškai judant pradeda tirpti, stingti blauzdos, šlaunies raumenys, dėl ko darosi sunku nueiti ilgą atstumą, reikia sustoti pailsėti. Jeigu šis simptomas ignoruojamas, ilgainiui kraujagyslės spindis siaurėja dar  labiau ir nueinamas atstumas drastiškai trumpėja iki dešimties ar vos kelių metrų, tampa sunku užlipti laiptais net į antrą aukštą. Ligai progresuojant dar toliau, vėlesnėse stadijose atsiranda pakitimai, būdingi ūmiems kraujotakos sutrikimams – ramybės skausmai, negyjančios žaizdos. Dažnu atveju, sulaukus taip ženkliai pažengusios periferinių arterijos ligos stadijos, vieninteliu įmanomu gydymo metodu lieka tik tam tikro lygio apatinės galūnės amputacija.

Anot gydytojo, pacientai dažniausiai ignoruoja pradinius periferinių arterijų ligos simptomus ir kreiptis pas specialistus neskuba. Deja, jeigu nekeičiami ir nekontroliuojami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, hipercholesterolemija, hiperglikemija, liga greit progresuoja“, – pasakoja gyd. Mantas Buitkus ir primena, kad kuo anksčiau ligonis kreipsis į specialistus, tuo bus galima tikėtis geresnių gydymo rezultatų.

„Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos vienos iš pačių inovatyviausių ir moderniausių procedūrų šalyje, ypač, jei kalbėsime apie šį atvejį. Gydytojui M. Buitkui, bei šios operacijos eigoje dalyvaujant ir man, pavyko pritaikyti labai modernų trombų išsiurbimo įtaisą, kokį vienintelė Lietuvoje turi tik mūsų ligoninė, bei įdėti šiuo metu geriausius klinikinius rezultatus garantuojantį vaistais dengtą stentą. Dėl šių pastangų pavyko pilnai atstatyti pacientui kraujotaką be jokių komplikacijų. Praėjus kelioms dienoms pacientas, kuris jautėsi gerai, buvo išrašytas į namus. Po kurio laiko pats skambinau šiam pacientui pasiteirauti apie  jo savijautą ir išgirdau džiugų teigiamą atsakymą bei nuoširdžią paciento ir jo artimųjų padėką dėl sėkmingai atliktos operacijos“, – pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis radiologas dr. Andrius Pranculis.

„Tai yra ypač svarbi klinikinė praktika, kurią mūsų šalies pacientams taiko Santaros klinikų kraujagyslių chirurgai, – sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja dr. Birutė Vaišnytė. – Pacientas po tokios operacijos išeina namo savomis kojomis. Anksčiau tokiems ligoniams prognozės būdavo labai liūdnos – tiek fizine, tiek emocine prasme, sunkus neįgalumas, dėl komplikacijų – didelis mirtingumas“.

Galūnių amputacija gresia užsikimšus ar kritiškai susiaurėjus kraujagyslėms, kai kraujas nebepatenka į galūnes. Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, pritaikius inovatyvias gydymo technologijas, atsirado galimybė išgelbėti ligonių gyvybę ir pagerinti gyvenimo kokybę: atliekamos itin sudėtingos operacijos, kurių metu praplečiamos kojų kraujagyslės (įdedami kraujagyslių sieneles sutvirtinantys stentai) ir iš kraujagyslių pašalinamos aterosklerotinės plokštelės arba suformuojami šuntai. Tokios operacijos vadinamos hibridinėmis (t.y. kombinuotomis), nes vienu metu atliekamos kelios operacijos.

VUL Santaros klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje nuo šių metų rugsėjo tokios operacijos jau yra atliekamos. „Europos klinikose toks gydymo metodas taikomas jau kurį laiką – galūnes išsaugantis gydymo standartas priimtas tarptautinėse gairėse. Europos kraujagyslių chirurgijos draugija rekomenduoja pacientams, turintiems abiejų kojų klubinių ir šlaunies arterijų pažeidimą, atlikti hibridinę operaciją, vienu etapu atliekant klubinės arterijos angioplastiką ir šlaunies arterijos endarterektomiją ar šuntavimą, – apie kraujagyslių chirurgijos praktiką pasakoja kraujagyslių chirurgė dr. Ingrida Ašakienė – Labai svarbu, kad ir mūsų pacientams jau galime atlikti šias hibridines operacijas, kurios išsaugo galūnes, leidžia sumažinti operacijos apimtį, pagreitina paciento atsigavimą po intervencijos, sutrumpina gulėjimo stacionare laiką“.

Pirmasis tokios operacijos pacientas – 78 metų vyras, patekęs į VUL Santaros klinikų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl dusulio ir stiprių kojų skausmų. Hospitalizuotas į Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur jam diagnozuota kardialinė dekompensacija po neseniai persirgto miokardo infarkto, ritmo sutrikimų. Stabilizavus būklę, perkeltas į Kraujagyslių chirurgijos skyrių dėl nuolatinių kojų skausmų. Pasak kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, šio paciento sveikatos būklė dėl didelių kraujagyslių pažeidimų buvo ypač sudėtinga, todėl buvo nuspręsta atlikti hibridinę operaciją, per kurią  dviem nedideliais pjūviais kirkšnyse rekonstruotos šlaunies arterijos ir stentuota klubinė arterija iki aortos. „Taikant šias hibridines operacijas galima padėti išsaugoti galūnes ir tiems itin sunkių būklių pacientams, kuriems iki šiol buvo siūlomos tik amputacijos“, –  naujos operacijos privalumus vardija kraujagyslių chirurgas T. Baltrūnas.

VUL Santaros klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje per 2 savaites jau atliktos dvi hibridinės operacijos, abiem pacientams sėkmingai išsaugant galūnes. Abu pacientai jau išrašyti iš ligoninės.

Apie 20.30 val. į Klaipėdos vaikų ligoninę iš namų Klaipėdos rajone, Butkų kaime, atvežta 2012 m. gimusi mergaitė.

Mergytei diagnozuota dešinės plaštakos 3-4 pirštų galinių falangų trauminė amputacija. Ji gydoma traumatologiniame skyriuje.

Anot mergaitės, nelaimė įvyko, kai namuose 12-metis brolis neatsargiai naudojosi kirviu.

Uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriuose suteikus pagalbą, sušalusieji, dažniausiai benamiai, vėl išleidžiami namo arba į gatvę. Rimtesnės medikų pagalbos prireikė vos dviem galūnes nušalusiems žmonėms.

Kaip sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Vytautas Staniulis, operuoti kol kas prireikė tik vieną šalčio auką. 73 metų moteriai, mėgstančiai asocialų gyvenimo būdą, teko amputuoti pėdas. Jas moteris nušalo prieš mėnesį, dar iki didžiųjų šalčių.

„Vasara ar žiema pas mus dabar neturi reikšmės. Jokių rimtesnių nušalimų ar traumų, susijusių su žiema, neturime“, – pridūrė Traumatologijos skyriaus vedėjas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas antrino, kad masiško pacientų, nukentėjusiųjų nuo šalčių, antplūdžio nesulaukė. Pagalbos dažniau prireikia tik asocialiems žmonėms.

Kol kas ligoninėje gydoma vienintelė šalčio auka – socialiniame paribyje gyvenančiam vyrui amputuoti plaštakos pirštai. Šiuos jis nušalo taip pat gerokai anksčiau nei Klaipėdą sukaustė šaltis.

M.Kundrotas prognozavo, kad nušalusieji galūnes pacientai pasipils po savaitės ar dviejų, kai kūno pokyčiai bus akivaizdūs.

„Kol nėra požymių, jie nesikreipia. Bet kai pradeda juoduoti ar gangrenuoti galūnės, užplūsta Priėmimo skyrių. Dažniausiai tai būna asocialūs žmonės. Retas atvejis, kad dėl tokių bėdų kreiptųsi normalus žmogus“, – paaiškino ligoninės atstovas.

Apie 17 val. į Vilniaus ligoninę iš Širvintų rajono, namų Širvintų kaime, pristatytas 31 metų vyras.

Jis buvo paguldytas gydymui dėl dešinės plaštakos 2 bei 3 pirštų amputacijos. Vyriškis susižalojo sprogus rankoje petardai, pranešė policija.

Tą pačią dieną apie 22 val. Kaune, Raudondvario plente, prie degalinės, 21 metų jaunuolis, sėdėdamas automobilyje „Volvo V40“ per langą bandė išmesti uždegtą petardą, tačiau nespėjus išmesti ši sprogo rankoje.

Nukentėjusysis dėl trijų rankos pirštų galimos amputacijos paguldytas į ligoninę.

Tyrime, kurio rezultatus neseniai publikavo tarptautinis mokslinis žurnalas „Journal of Translational Medicine”, dalyvavo 15 pacientų nuo 35 iki 77 metų. Visiems buvo diagnozuota kritinė galūnių išemija, kuri dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės sukeltos periferinių arterijų ligos. Sergant ja, susiaurėja kraujagyslės ir periferinės arterijos, kraujui darosi vis sunkiau pratekėti, galūnės negauna pakankamai deguonies ir ilgainiui pradeda gangrenuoti.

„Kamieninių ląstelių terapijos rezultatai puikūs. 13-ai iš 15-os pacientų ji padėjo išvengti galūnių amputacijos. Jauniausias tyrime dalyvavęs pacientas jau po pusės metų gydymo kamieninėmis ląstelėmis galėjo savomis kojomis be jokio skausmo nueiti 200 metrų, o vėliau jau ir puskilometrį. Beveik visų kitų pacientų žaizdos taip pat užgijo ir amputacijos neprireikė", – apie terapijos naudą pasakoja eksperimentiniame tyrime dalyvavęs kraujagyslių chirurgas Mindaugas Paškevičius.

Pasak mediko, visi atvejai buvo labai sunkūs, neoperuotini, vaistai taip pat nebegelbėjo. Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams rengtasi amputuoti gangrenuojančias galūnes, todėl medikai kartu su mokslininkais pasiūlė jiems išbandyti alternatyvų gydymo metodą – kamieninių ląstelių terapiją.

Jauniausias tyrime dalyvavęs pacientas jau po pusės metų gydymo kamieninėmis ląstelėmis galėjo savomis kojomis be jokio skausmo nueiti 200 metrų.

„Dėl sutrikusios kraujotakos šie žmonės kentė skausmus, sunkiai galėjo vaikščioti. Maža to, ligai progresuojant dažniausiai atsiveria negyjančios žaizdos, kurios kelia papildomą diskomfortą. Kyla infekcijų pavojus, o galiausiai neišvengiama tampa ir galūnės amputacija", – teigia gydytojas.

Gydymas kamieninių ląstelių terapija vyko keliais etapais. Pirmiausia iš pacientų liposakcijos (riebalų nusiurbimo) metu paimtas riebalinis audinys. Lietuvių mokslininkų įkurtos biotechnologijų įmonės „Froceth" specialistai savo laboratorijoje iš jo kiekvienam pacientui individualiai paruošė kamieninių ląstelių preparatą ir paskirstė jį į dozes, kurių vienoje yra apie 50 mln. ląstelių. Jos suleistos į problemiškiausias paciento kūno vietas.

Rezultatai tik gerėja

Praėjus maždaug 3-6 savaitėms, suleistos kamieninės ląstelės ligos pažeistose vietose ėmė formuoti naują kraujagyslių tinklą. Pacientų patirtas skausmas mažėdavo, pagerėdavo jų kraujotaka, o žaizdos pradėdavo trauktis.

„Kamieninės ląstelės yra visų kitų ląstelių pirmtakės, jos gali daugintis ir atsinaujinti, o susiklosčius reikiamoms sąlygoms netgi virsti kitos rūšies ląstelėmis. Jų poveikis visai kitoks nei vaistų. Jos yra natūrali organizmo statybinė medžiaga, kurią naudojant įvairių ligų gydymui, priešingai nei taikant sintetinius preparatus, išvengiama atmetimo reakcijų. Kadangi kamieninės ląstelės pasižymi regeneraciniu poveikiu, kritinės galūnių išemijos atveju jos padeda iš naujo suformuoti kolateralinį kraujagyslių tinklą", – sako biotechnologijų įmonės „Froceth" mokslinių tyrimų laboratorijos vadovas Adas Darinskas.

Eksperimentinio tyrimo metu kamieninės ląstelės pacientams periodiškai leistos pusę metų. Pabaigus šį gydymo kursą, pacientams visą likusį gyvenimą reikės naudoti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau, kaip teigia A. Darinskas, terapijos efektyvumą patvirtina ir vėliau atliktos angiografinės analizės. Jos rodo, kad kamieninių ląstelių terapijos rezultatai bėgant laikui tik gerėja.

Kamieninės ląstelės pasaulyje naudojamos Parkinsono ir širdies bei kraujagyslių ligų, leukemijos, nugaros smegenų pažeidimų, akių ragenos gydymui, taip pat odos randų, nudegimų naikinimui. Lietuvoje bendrovės „Froceth" gaminamas kamieninių ląstelių preparatas naudojamas kremzlinio sąnarių audinio regeneracijai, kraujagyslių chirurgijoje bei pažeistos ar stangrumą praradusios odos atstatymui. Įmonės mokslininkai kartu su medikais planuoja ateityje atlikti daugiau panašių tyrimų ir tokiu būdu išplėsti kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes, pasitelkiant jas kitų ligų gydymui.

Gruodžio 18 d. apie 00 val. 30 min. į Kauno ligoninę iš Kaišiadorių r., Pamierio k., pristatytas vyras.

46-erių nukentėjusysis dėl žaizdos plaštakoje su pirštų amputacija paguldytas gydymui.

Pranešama, kad vyras sprogdino petardą, tačiau ji sprogo prilipusi prie rankos. 

Policijos departamentas pranešė, kad pirmadienį, 14 val. 35 min., į Panevėžio ligoninę dėl kojos pėdos dviejų pirštų amputacijos buvo pristatytas šešiametis.

Vaikas išvežtas į Vilniaus mikrochirurgijos centrą.

Mažametis susižalojo Panevėžio rajone, Gitėnų kaime, namo kieme.

Manoma, kad vaikas nukrito nuo važiuojančio traktoriuko – žoliapjovės, kurį vairavo 13 metų brolis.