„Nauji neteisėti apribojimai yra dar vienas įžūlus ir ciniškas bandymas kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“, – valstybinėms naujienų agentūroms pareiškė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė naujas sankcijas daugiau kaip 500 subjektų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė Baltieji Rūmai.

Apie planuotas įvesti sankcijas dar ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas.

Sankcijomis smogiama „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai.

Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.

Tai „didžiausia dalis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos į Ukrainą pradžios“, teigė Iždo departamentas.

Apie sankcijas penktadienį buvo paskelbta praėjusią savaitę Rusijos kalėjime mirus Kremliaus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui ir artėjant antrosioms rusų invazijos metinėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau patvirtino planus paskelbti sankcijas, sakydamas, kad jos bus „nukreiptos prieš Putiną, kuris yra atsakingas už jo mirtį“.

Penktadienį J. Bidenas sakė, kad naujos sankcijos privers V. Putiną sumokėti „dar didesnę kainą“ už karą Ukrainoje ir A. Navalno mirtį kalėjime.

„Jie užtikrins, kad Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Anot jo, šios sankcijos bus taikomos asmenims, susijusiems su A. Navalno įkalinimu, taip pat Rusijos finansų sektoriui, gynybos pramonės bazei, viešųjų pirkimų tinklams ir sankcijų vengiantiems asmenims aplink pasaulį.

„Be to, nustatome naujus eksporto apribojimus beveik 100 subjektų, kurie teikia slaptą paramą Rusijos karo mašinai. Imamės veiksmų, kad dar labiau sumažintume Rusijos pajamas iš energetikos, – teigiama jo pareiškime. – Taip pat savo komandai nurodžiau stiprinti paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje.“

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, Vašingtonas ir jo sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas ir karinės pramonės kompleksą.

„Raginame Jungtines Valstijas nevaidinti scenų patikliems žmonėms. Regis, pasakojimais apie Rusijos operacijas su „svetima vėliava“ siekiama susikurti alibi galimoms Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijoms prieš Donbasą“, – pareiškė diplomatas, atsakydamas į amerikietiškojo leidinio „Newsweek“ klausimą.

Jis pabrėžė: „Su visa atsakomybe noriu užtikrinti „Newsweek“ skaitytojus, kad Rusija nesiruošia nieko pulti. Mums reikia gerų kaimyninių santykių su broliška ukrainiečių tauta.“

Ambasadorius pažymėjo, kad Maskvą „neramina JAV pozicija dėl su Ukraina susijusios padėties“.

Jis priminė, kad abiejų šalių prezidentai susitikime Ženevoje sutarė, jog Minsko susitarimai turėtų tapti pagrindu sprendžiant padėtį Rytų Ukrainoje.

„Mūsų bendra užduotis – priversti Kijevą vykdyti savo įsipareigojimus, sėsti prie derybų stalo su DLR ir LLR atstovais ir dėl visko susitarti taikiai,“ – pabrėžė A. Antonovas.

Jis pažymėjo, kad „dabartiniai amerikiečių veiksmai pumpuoti ginklus į Ukrainą“ yra „klaidingi ir itin pavojingi“.

„Taigi Jungtinės Valstijos pataikauja nacionalistų grupuotei Kijeve, kuri daro viską, kad rusakalbiai gyventojai taptų persekiojama mažuma etnokratinėje valstybėje“, – pareiškė Rusijos ambasadorius.

Ambasadorius Anatolijus Antonovas pareiškime, kurį paskelbė Maskvos diplomatinė atstovybė Vašingtone, sakė, kad Rusija sielvartauja kartu su JAV ir siūlo atnaujinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, nepaisant daugybės dvišalių santykių problemų.

Maskvos pasiuntinys pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi atnaujinti dvišalį dialogą dėl kovos su terorizmu, kuris buvo vykdomas globojant Užsienio reikalų ministerijoms 2018–2019 metais.

„Rusijos pusė yra pasirengusi atgaivinti minėtą formatą. Tai natūralus mūsų prioritetas“, – sakoma A. Antonovo pareiškime, paskelbtame Rusijos ambasados ​​feisbuko puslapyje.

„Turėtume atmesti visus prieštaravimus bei ginčus ir bendradarbiauti ne tik Rusijos ir JAV, bet ir visos žmonijos saugumo ir klestėjimo labui“, – pridūrė jis.

Rusija, pasak A. Antonovo, buvo dėkinga Jungtinėms Valstijoms už tai, kad jos pasidalino informacija, padėjusia užkirsti kelią išpuoliams Sankt Peterburge 2017 ir 2019 metais.

Problematiški dvišaliai santykiai dar labiau pablogėjo, kai Joe Bidenas (Džo Baidenas) tapo prezidentu ir padidino spaudimą Kremliui.

Liepą Rusija formaliai JAV pavadino „nedraugiška valstybe“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė, kad iškvietė JAV ambasadorių šalyje Johną Sullivaną (Džoną Salivaną) dėl JAV technologijų bendrovių „kišimosi į rinkimus“.

Ambasadorius Anatolijus Antonovas sakė, kad Vašingtonas vasarį paskutinę minutę pasitraukė iš Ženevoje turėjusių vykti derybų ir kad tai buvo „nedraugiškas žingsnis... sudaręs įspūdį, kad jis buvo iš anksto suplanuotas ir vedantis prie tolesnio dvišalių santykių blogėjimo“.

Dėl šios priežasties Rusija daro išvadą, kad „neįmanoma“ dalyvauti Vienoje kovo 6–7 dienomis turėjusiame vykti susitikime, per kurį planuota svarstyti strateginio stabilumo klausimus ir dvišalių santykių problemas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo metinėje kalboje pristatė savo šalies sukurtus „neįveikiamus“ hipergarsinius ginklus ir bepiločius povandeninius laivus, o Vašingtonas apkaltino Maskvą atvirai pažeidinėjant Šaltojo karo laikais sudarytas ginkluotės kontrolės sutartis.

Per„Facebook“ paskelbtame atskirame pranešime A. Antonovas atmetė šiuos kaltinimus, išsakytus JAV Valstybės departamento.

„Dar kartą pabrėšiu, kad Rusija vystydama savo branduolinį potencialą nepažeidė nė vienos ginklų kontrolės ir neplatinimo sutarties“, – rašė ambasadorius.

„Atrodo, kad Valstybės departamentas nelabai gerai išmano šio reikalo esmę“, – pridūrė A. Antonovas ir pažymėjo, kad nė vienas iš ginkluotės sistemų, paminėta karingo tono metinėje kalboje, nėra reguliuojama sutartimis, sudarytomis JAV ir buvusios Sovietų Sąjungos.

Tuo tarpu V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo ginklavimosi varžybas, nes atsisakė laikytis susitarimo dėl priešraketinės gynybos (PRG).

„Jeigu kalbate apie ginklavimosi varžybas, jos prasidėjo būtent tada, kai JAV pasitraukė iš sutarties dėl PRG“, – prezidentas sakė amerikiečių televizijai NBC, kuri vėlai ketvirtadienį paskelbė šio interviu ištraukų.

Jis pridūrė, kad Vašingtono pareiškimai apie prasidedantį naują šaltąjį karą yra „propaganda“.

Kremliaus vadovas sakė, kad Rusija sėkmingai atliko savo naujausių strateginės ginkluotės sistemų bandymus, nors pripažino, kai kai kurias iš jų dar reikės tobulinti.

„Ne paslaptis, kad toks aktyvumas, provokacinis aktyvumas tapo labiau akivaizdus po 2014 metų, nuo tada, kai Rusija susigrąžino Krymą“, – interviu Rusijos televizijai NTV sakė jis.

A. Antonovas pabrėžė, jog Juodoje jūroje nuo vasario 17-osios yra du JAV eskadriniai minininkai – tiek JAV karinių laivų Juodojoje jūroje nebuvo nuo praėjusių metų liepos.

JAV CNN televizijai šalies karinio jūrų laivyno atstovas netrukus paaiškino, jog JAV karinis dalyvavimas Juodojo jūroje plečiamas atsakant į tokį pat Rusijos elgesį.

„Mūsų buvimas Juodojoje jūroje atspindi mūsų tvirtą siekį išsaugoti stabilumą šiame regione, užtikrinti mūsų partnerių ir NATO narių jame saugumą“, – pabrėžė JAV šeštojo laivyno vadas viceadmirolas Christopheris Grady'is (Kristoferis Greidis), kurį cituoja CNN.

„Užsienio reikalų viceministras Anatolijus Antonovas, kuris yra paskirtas Rusijos ambasadoriumi JAV, rugpjūčio 31 dieną išvyks į Vašingtoną, kad rugsėjo 1 dieną pradėtų eiti naujas pareigas. Sutikimas dėl jo kandidatūros iš JAV pusės buvo gautas dar liepą“, - rašo „Kommersant“.

A.Antonovas naujose pareigose pakeis kadenciją baigiantį ambasadorių Sergejų Kisliaką, pagarsėjusį dėl galimo Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pirmasis nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas (Maiklas Flinas) buvo pašalintas iš posto po 24 dienų nuo darbo šiose pareigose pradžios už tai, kad netinkamai informavo apie savo susitikimus su S.Kisliaku.

Be to, JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas) prieš kurį laiką atsiribojo nuo visų tyrimų, susijusių su Rusija, kai atsidūrė įtarimų šešėlyje dėl savo paties galimų ryšių su Rusija ir kadenciją baigiančiu ambasadoriumi.

Rusijos pareigūnai ketvirtadienį paneigė Jungtinių Valstijų pateiktą informaciją, kad Maskva pasiuntė „tūkstančius“ karių padėti rytinėje Ukrainoje kovojantiems prorusiškiems separatistams.

„Šie skaičiai, kurie yra paimti iš oro, žinoma, demoralizuoja ir dezorientuoja tarptautinę bendruomenę“, – sakė Užsienio reikalų minsiterijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitete trečiadienį kalbėjusi valstybės sekretoriaus padėjėja Victoria Nuland (Viktorija Niuland) sakė, jog Rusija kaimyninėje Ukrainoje yra dislokavusi „tūkstančius“ savo karių, tačiau tikslaus skaičiaus nurodyti negalėjo.

Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas taip pat paneigė šiuos kaltinimus, kaip ir JAV pajėgų vado Europoje generolo leitenanto Beno Hodgeso (Beno Hodžeso) duomenis, kad Ukrainoje yra 12 tūkstančių rusų karių.

„Man žinomi Viktorijos Nuland ir generolo pareiškimai apie tūkstančius Rusijos karių, neva esančių Ukrainoje. Bet kodėl gi 12 tūkstančių? Kodėl taip mažai? Kodėl nepasakė 20 tūkstančių ar, tarkime, 25 tūkstančiai?“, - A.Antonovas, kurio žodžius perdavė naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė spaudos konferencijoje.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad ginkluotosios pajėgos pradėjo dideles karines pratybas šalies pietuose ir Gruzijos separatistinėse teritorijose.

Tuose manevruose, kurie vyks iki balandžio 10 dienos, dalyvauja 2 000 oro erdvės gynybos pajėgų karių ir 500 karinės technikos vienetų, nurodė naujienų agentūra „Interfax“.

Gynybos ministerija paskelbė, kad tos pratybos vyksta Rusijos pietų ir Šiaurės Kaukazo karinėse apskrityse, tai pat Rusijos karinėse bazėse Armėnijoje, Gruzijos separatistiniuose regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, taip pat pernai Maskvos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Krymo regione.

Vakarų šalys šiuos manevrus tikriausiai laikys Maskvos jėgos demonstravimu, kai dėl Ukrainos krizės santykiai su Rusija yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo.

Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją vadovaujant separatistų puolimui Ukrainos rytuose ir siunčiant jiems į pagalbą savo kariais bei ginkluotę. Tačiau Maskva tokius kaltinimus ne kartą neigė.

Per atskirą spaudos konferenciją Maskvoje gynybos viceministras Anatolijus Antonovas sakė, kad NATO karinė veikla prie Rusijos sienų yra kur kas intensyvesnė negu Rusijos kariuomenės manevrai.

„NATO šalys naudojasi padėtimi pietryčių Ukrainoje kaip pretekstu ... judėti į priekį, arčiau Rusijos sienų“, – „Interfax“ citavo A.Antonovą.

Trečiadienį NATO laivų flotilė atplaukė į Juodąją jūrą dalyvauti bendruose mokymuose su Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos karinių jūrų pajėgų laivais, pranešė Aljansas.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį iškvietė į Maskvą konsultacijoms savo karinį ambasadorių prie NATO, Valerijų Jevnevičių.

„Dirbtinio padėties kaitinimo politika – ne mūsų pasirinkimas. Vis dėlto mes nematome galimybės tęsti karinį bendradarbiavimą su NATO kaip įprasta. Priimtas sprendimas atšaukti į Maskvą konsultacijoms vyriausiąjį karinį Rusijos atstovą prie NATO, generolą pulkininką Valerijų Jevnevičių“, – sakė žurnalistams Maskvoje Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas.

Vienas rusų diplomatų sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad V.Jevnevičius į Maskvą atvyks pirmadienį.