„Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.

Šią savaitę trečią kartą susitikus politikams, verslo ir profsąjungų atstovams, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė per kelias savaites turėtų pateikti pasiūlymą kurti specialų fondą gynybai finansuoti, o į jį turėtų patekti pinigai iš sumokamų didesnių mokesčių.

Konkrečių siūlymų dėl mokesčių ministrė pirmininkė dar neįvardijo, bet užsiminė, jog platesnio palaikymo sulaukė idėja didinti pelno mokesčio tarifą, šiuo metu siekiantį 15 procentų.

A. Mazuronis sakė, kad minimas pasiūlymas nuskambėjo iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, o kitų iniciatyvų premjerė ir kiti valdantieji per susitikimus neparėmė.

Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai.

 

Pasak jo, Vyriausybė nuo pat pradžių turėjo tiesiog teikti savo pasiūlymą Seimui.

„Yra valdančioji dauguma, (...) kuri savo sprendimus priima ne per kažkokią nuolatinių diskusijų formą, per kurią nepasiekiamas joks rezultatas, (...) o Vyriausybė priima savo sprendimus ir matymą, surašo juos į teisės aktus ir teikia Seimui“, – kalbėjo politikas.

„Opozicija gali daryti ką nori, opozicija turi mažiau balsų Seime“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tai, kad Vyriausybė taip nesielgia, įrodo, jog gynybos mokesčių klausimu siekiama ne rezultato, o politinio proceso prioritetizuojant saugumo temą ir taip verčiant ją rinkimų kampanijos dalimi.

„Nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, turės ryžto ir politinės valios priimti sprendimus, o ne perkelti atsakomybę už sprendimų priėmimą ant kitų pečių“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.

Parlamentaras sakė, jog didžioji dauguma opozicijos pritartų idėjai dar metams pratęsti vadinamojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.

„Tos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas solidarumo mokestis, niekur nedingo, ir veikia bankų pelningumą jiems nevykdant jokios aktyvios ekonominės veiklos“, – teigė A. Mazuronis.

Lietuvos bankas šią savaitę pranešė, jog šalyje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – maždaug du kartus daugiau nei 2022 metais.

Premjerė teigia, kad pratęsus solidarumo įnašą 2025 metams, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėsiant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.

Pirmasis I. Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl gynybos finansavimo vyko šiemet vasarį.

Politikai ieško sprendimų, kaip padidinti asignavimus krašto apsaugai iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

Šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad šeima galima laikyti vyro ir moters santuoką.

„Aš pritariu Konstitucinio Teismo doktrinai, kad šeima yra tarp vyro ir moters, kylanti iš santuokos. Ir iš antrojo elemento – kai yra vaikas: tai yra mama su vaiku, tėvelis su vaiku ir panašiai. Tai yra du pagrindai, kai galima kalbėti apie šeimos teisinius santykius“, – Eltos surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose teigė I. Vėgėlė.

Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje.

„Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje“, – pabrėžė politikas.

Panašiai mąsto ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis. Pasak jo, tiek partnerystės įstatymu, tiek ir civilinės sąjungos įstatymu yra bandoma pakeisti konstitucines šeimos sampratos formuluotes.

„Mano nuomone, bandoma pakeisti tam tikras konstitucines formuluotes. Ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų yra bandoma pritarti prie šeimos sąvokos ar šeimos apibrėžimo. Ir šio įstatymo iniciatoriai pradeda sakyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas (...) ūkiniai kažkokie klausimai. (...) Bet tikriausiai ir ponas Žalimas sutiks, kad tuos ūkiniu santykius galima sureglamentuoti ir kitais įstatymais, teisės aktais, o ne civilinės partnerystės įstatymu“, – akcentavo kandidatas.

„Jeigu politinės valios parlamente nėra arba tiek balsų nėra, tai akivaizdu, kad ir visuomenės palaikymas šiam klausimui yra atitinkamas, kuris išreiškiamas per rinkimus. Ir visuomenė reiškia nepritaria šito klausimo sprendimui“, – sakė A. Mazuronis.

KT išaiškinimo, kad šeima gali būti laikomos ir vienos lyties poros nepalaikė ir šalies vadovo posto siekiantis save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.

„Nepritariu, nes aš suprantu, kad Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir aš suvokiu, kad Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės. Be teisinio išsilavinimo, turintys tik blaivų protą ir suvokimą, ką reiškia vienas ar kitas žodis“, – savo poziciją išdėstė jis.

Visgi Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi kitokios pozicijos.

„Tauta įgaliojo Konstitucinį Teismą aiškinti Konstituciją, tauta įsteigė Konstitucinį Teismą. Tauta įgaliojo jį oficialiai ir, pabrėžiu, privalomai jį visiems aiškinti. Tai visa tai, kas dabar kalbama, teisiniu požiūriu yra outsiderio pozicija“, – į oponentų pasisakymus debatų metų referavo D. Žalimas.

„Teisinė realybė yra tokia, kad šiandieną pagal Konstituciją šeima yra suprantamos ir tos pačios lyties poros. Bet, beje, pabrėžiu, kad Konstitucija, kaip ir Europos žmogaus teisių konvencija, savo raidoje gali evoliucionuoti ją aiškinant. Tai Europos žmogaus teisių teismas labai aiškiai nurodė, kad valstybėje turi būti teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų porų šeimos santykiai. Jokios diskriminacijos čia būti negali“, – akcentavo politikas, vildamasis, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

KT 2019 metais savo nutarime išaiškino, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu.

Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.

„Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.

Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.

„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.

Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.

Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.

„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.

Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.

„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.

Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis.

„Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.

„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.

„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.

„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

„Dviejų kandidatų parašų rinkimo lapai buvo perduoti Lietuvos Teismo ekspertizės centrui, rašysenos ekspertams, kad patikrintų, ar visus duomenis rinkimų lape pasirašantis rinkėjas užpildė pats, ar pats pasirašė, ar parašas atitinka visą eilutę, (...) ar nėra įrašų, kurie yra padaryti viena ranka – t. y., ar iš rašto galima spręsti, kad įrašus ar įrašų grupę lape darė vienas asmuo“, – ketvirtadienį vykusio VRK posėdžio metu teigė komisijos pirmininkė Lina Petronienė.

Ji nurodė, kad abejonės dėl A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio pateiktų parašų kilo atliekant vizualinę duomenų patikrą.

„Dėl Mazuronio ir Žemaitaičio – tikrinant vizualiai, kilo abejonių dėl galimai užpildytų įrašų viena ranka“, – pastebėjo ji.

L. Petronienė informavo, jog VRK tikėjosi sulaukti teisės ekspertų vertinimo dar šiandien, tačiau dėl didelio užimtumo ekspertizės centras paprašė papildomo laiko – išvadas ketinama komisijai pristatyti penktadienį.

Kaip pranešta anksčiau, A. Mazuronis VRK pateikė beveik 23 tūkst. rėmėjų parašus, surinktus popieriniu būdu. Už kandidatą internetu pasirašė per 3 tūkst. gyventojų. Tuo metu R. Žemaitaitį elektroniniu būdu parėmė 14 tūkst. rinkėjų, taip pat beveik 19 tūkst. pasirašė popieriniuose lapuose.

ELTA primena, kad ketvirtadienį VRK registravo antrosios kadencijos siekiantį Gitaną Nausėdą, konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę bei Laisvės partijos atstovą Dainių Žalimą kandidatais prezidento rinkimuose.

Pretendentai į kandidatus turėjo pateikti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų iki kovo 28 d. VRK, patikrinusi šiuos parašus ir kitą politikų pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją, priima sprendimus dėl oficialaus kandidato statuto suteikimo.

Dėl kitų pretendentų į kandidatus – savarankiškai išsikėlusių Igno Vėgėlės ir Eduardo Vaitkaus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjo R. Žemaitaičio, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamo Giedrimo Jeglinsko, Darbo partijos pirmininko A. Mazuronio – VRK turėtų apsispręsti iki balandžio 11 d.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Nelabai patikėjau tuo aiškinimu, ką jis (V. Uspaskichas – ELTA) tarybos nariams aiškino. Plačiai aiškino, bet, mano nuomone, tikrovės neatitinkančiais faktais“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Mazuronis, patikindamas, kad konkrečiai su juo narystę partijoje sustabdęs V. Uspaskichas nesikalbėjo.

„Labai patogi tokia pozicija – atsitraukti nuo visko ir sakyti, kad jūs aiškinkitės kažką, kur nieko nežinote ir nebuvote, o aš pažiūrėsiu, kaip ten kas klostosi“, – pridūrė Darbo partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę posėdžiavusi Darbo partijos taryba nusprendė nesitraukti iš EP rinkimų. Visgi, po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. Jo vietą rinkiminiame sąraše į EP užėmė Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Tačiau tokiems sprendimams pritarė ne visi „darbiečiai“ – parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pranešė pasitraukianti iš partijos. Seimo narė teigė, kad neturi planų sieti savo karjeros su politine veikla. Be to, argumentavo politikė, išsiskyrė jos bei partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais. Ir nors partiją palieka, I. Kačinskaitė-Urbonienė ketina likti „darbiečių“ frakcijos Seime nare.

Penktadienį FNTT pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

Tai po ketvirtadienį vykusio partijos tarybos posėdžio BNS pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„(Viktoras – BNS) Uspaskichas sustabdė narystę partijoje, jo nebus kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, nebus išvis tarp kandidatų. Sąrašą ves pirmasis mano pavaduotojas, frakcijos narys Valentinas Bukauskas“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, „darbiečiai“ apsisprendė dalyvauti EP rinkimuose „po ilgų ir intensyvių diskusijų“.

A. Mazuronio teigimu, daugiau sprendimų partijos taryba kol kas nepriėmė, laukiama tolesnių teisėsaugos tyrimo išvadų.

„Šiai dienai kažkokius sprendimus priimti yra per mažai informacijos, reikia šiek tiek palaukti ir iš teisėsaugos sulaukti daugiau informacijos tam, kad būtų galima svarstyti, ką mes toliau darome ir kur toliau judame“, – teigė partijos pirmininkas.

Partijos pirmininko pavaduotojas, „darbiečių“ frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas anksčiau ketvirtadienį svarstė, kad partijai „galbūt laikas pasileisti“. A. Mazuronio teigimu, šis siūlymas tarybos posėdyje nesvarstytas.

Pasak „darbiečių“ lyderio, kol kas nėra priimtas sprendimas dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

„Dėl Seimo (rinkimų – BNS) mes nediskutavome, ankstokai šiek tiek. Diskutavome pagrinde apie EP rinkimus, kaip čia elgtis su sąrašo lyderiu, su jo naryste partijoje ir kitais dalykais“, – teigė A. Mazuronis.

Partijos pirmininkas taip pat nekeičia pozicijos ir dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

„Visą laiką sakiau, kad žmonės surinko daug parašų, būtų tiesiog negražu (nedalyvauti – BNS) tų žmonių atžvilgiu, kurie rinko, įkalbinėjo, prašė žmonių pasirašyti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Europos prokuratūra atlieka tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas V. Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

A. Mazuronio teigimu, partijos posėdyje aptartas šis tyrimas, tačiau į daugelį klausimų partijos nariams jis atsakyti negalįs.

„Diskutuoti šitais klausimais labai sudėtinga, nes niekas pasakyti nieko negali. Partijos nariai klausia daug klausimų, į kuriuos atsakyti mes negalime dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar dėl to, kad pasirašę, ar dėl to, kad nežinome. Nuspręsta, kad prie šitos diskusijos grįšime artimiausiu metu, kai bus daugiau informacijos“, – sakė jis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Priėmusi parašų rinkimo lapus VRK patikrins juos per dešimt dienų ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.

Kad politikas galėtų kandidatuoti į prezidentus, jis privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Anksčiau rinkėjų parašus VRK pristatė prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė, antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda nei partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

VRK teigimu, pasirašyti dar galima už Giedrimą Jeglinską, Gintautą Kniukštą, Andrių Mazuronį, Arūną Rimkų, Valdą Tutkų, Eduardą Vaitkų, Aurelijų Verygą, Igną Vėgėlę ir Dainių Žalimą.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Negaliu atskleisti tyrimo detalių, nes esu pasirašęs pasižadėjimą, tačiau galiu pasakyti, kad jis susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla Europos Parlamente“, – trečiadienį išplatintame pranešime tvirtino A. Mazuronis.

„Ši situacija suponuoja, kad artimiausiu metu partija arba turės keisti Europos Parlamento sąrašo lyderius, arba keisti partijos pirmininką“, – teigė jis.

Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

Su V. Uspaskichu BNS trečiadienį nepavyko susisiekti.

A. Mazuronis taip pat patikino, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Ši situacija suponuoja, kad artimiausiu metu partija arba turės keisti Europos Parlamento sąrašo lyderius, arba keisti partijos pirmininką.

„Dėl kieno veiksmų (atliekamas tyrimas – BNS), negaliu sakyti, nes pasirašiau. Tačiau kadangi tyrimą atlieka Europos prokuratūra, tai, matyt kaip ir aišku“, – BNS vėliau tvirtino jis, paklaustas, ar tyrimas atliekamas dėl V. Uspaskicho veiksmų.

Jis taip pat informavo ketvirtadienį šaukiantis partijos tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti „informaciją apie situaciją“, taip pat – koreguoti Darbo partijos sąrašą Europos Parlamento rinkimuose.

„Siūlysiu koreguoti EP sąrašą keičiant jo lyderį“, – teigė A. Mazuronis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

„Ta visa istorija tiesiog diskredituoja tą papildomų lėšų šaltinių paiešką ir ją daro, mano nuomone, pasmerktą nesėkmei“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo A. Mazuronis.

„(...) Turbūt, ką mes stebime krašto apsaugos sistemoje, tai yra kova dėl pirkimų, pinigų, įtakos pirkimams, užsakymų, kur link bus pakreipti vieni ar kiti finansiniai srautai“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo praėjusį penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei paprašius A. Anušausko pasitraukti iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Atsistatydinimo pareiškimą penktadienį įteikęs A. Anušauskas šeštadienį pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Linas Pernavas trečiadienį informavo, kad tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje, tarnyba apklausė A. Anušauską, taip pat parlamentarą, liberalą Raimundą Lopatą.

Į krašto apsaugos ministrus šiuo metu siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Sprendimą dėl jo skyrimo šalies vadovas Gitanas Nausėda žadėjo priimti vėliausiai kitos savaitės pradžioje.

Ministro pakeitimas vyksta politikams, verslo atstovams, ekspertams toliau tęsiant diskusijas, siekiant nuo kitų krašto apsaugai skirti bent 3 proc. BVP.  Tarp minimų siūlymų – pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimas, skolinimasis, lengvatų peržiūrėjimas.

„Man juokinga klausyti ir žiūrėti spaudos konferencijas, kai prokuratūra aiškina, kodėl ji nieko nepastebėjo, FNTT aiškina, dėl ko jie, Lietuvos bankas savo tiesas aiškina, Lošimų priežiūros tarnyba aiškina, kad išvis nieko padaryti negali. Kai aš matau situacijas, kai paprastoje įmonėje darant tūkstančio eurų pavedimą tau skambina iš banko ir domisi apie pinigų kilmę, o čia 40 mln. eurų iš investicinių fondų sugeba dingti, aš netikiu, kad pralošė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

Aš tikiu, kad tie pinigai tiesiog kažkur pavogti.

„Aš tikiu, kad tie pinigai tiesiog kažkur pavogti. Netikiu, kad galima pralošti tokią sumą iš pensijų fondo, kažkokio investicinio fondo, kuris prižiūrimas aibės institucijų. Taip lengvai paimti, pralošti ir niekas nepastebi, kad tokie pinigų srautai kažkur vaikšto ar niekas neprašo kažkokių grindžiančių dokumentų. Absurdas. (…) Jei per kokį kazino praėjo pinigai, aš dar nesakyčiau, kad juos pralošė“, – kalbėjo jis.

A. Mazuroniui kelia klausimų ir valdančiųjų nenoras plačiau aiškintis šios bei Nacionalinio stadiono statybų istorijos. Jo nuomone, išsiaiškinus „BaltCap“ fondo istorijos dalį, tai galėtų išryškinti ir Nacionalinio stadiono finansavimo schemą.

Man kyla labai daug klausimų, kodėl valdantieji nenori aiškintis kur dingsta mokesčių mokėtojų sumokėti pensijoms skirti pinigai.

„Man kyla labai daug klausimų, kodėl valdantieji nenori aiškintis kur dingsta mokesčių mokėtojų sumokėti pensijoms skirti pinigai. Per tą „BaltCap“ fondą gal pradės visi aiškintis, kokia Nacionalinio stadiono finansavimo schema yra, kaip gali vienas finansuotojas išeiti ir be jokio konkurso ateiti kitas“, – tikino parlamentaras.

„Suma pakito dviem milijonais, bet išmokėjimo terminas iš 22 į 2 metus susispaudė. Kas žino, kiek pinigai kainuoja, puikiai supranta, ką reiškia 150 mln. eurų sumą grąžinti per 20 metų ir per 2 metus. Manipuliatyvūs aiškinimai, konkursų nebuvimai, keistos machinacijoms kvepiančios istorijos yra tai, kas verta dėmesio ir ką bandoma pridengti nesąmoningais kompiuteriais, tušinukais ar ausinėmis“, – aiškino Darbo partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas Vilniuje, teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.

Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis yra atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.