-
A. Mazuronis prakalbo apie naują valdančiąją daugumą: procesai aktyviai vyksta 12
„Akivaizdu, kad įtampos valdančioje daugumoje yra labai didelės. Šiuo metu diskusijos su opozicija nepatenkintų valdančiosios daugumos atstovų yra labai intensyvios, labai suaktyvėjusios po šitų veiksmų antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį. Tai, jei taip ir toliau, rudenį mes galime matyti visiškai kitą politinę sąrangą Lietuvos Respublikos Seime“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė „darbietis“.
Anot A. Mazuronio, naujai suformuotoje politinėje struktūroje išliktų dabartinių valdančiosios daugumos narių.
„Aritmetika diktuoja, kad kitaip ir būti negali. Jei dabar 68 ir 73, tai tereikia keturių Seimo narių, kurie išreikštų nepasitenkinimą kažkokia forma, ir susiformuoja kita valdanti dauguma. Ir šitie valdantieji daro būtent tai, kad taip įvyktų“, – kalbėjo A. Mazuronis, kartu pridurdamas, kad anksčiau ar vėliau valdančiųjų veiksmai turės pasekmių.
Tai, jei taip ir toliau, rudenį mes galime matyti visiškai kitą politinę sąrangą Lietuvos Respublikos Seime.
„Aš nesu iš tų, kuris dramatizuoja situaciją, aš esu iš tų, kuris realiai mato, realiai jaučia ir realiai sako. Vyksta tokie procesai ir, jei valdančiosios daugumos atstovai to nemato, tai pasekmes anksčiau ar vėliau turės prisiimti. O pasekmės tokios, kad susiformuos nauja valdančioji dauguma. Tai per anksti negalima šnekėti, bet tokie procesai labai aktyviai vyksta“, – teigė jis.
Ragina valdančiuosius sudaryti derybinę grupę
Opozicija tikisi, kad valdantieji deleguos derybinę grupę kilusiam konfliktui spręsti, sako Seimo vicepirmininkas, Darbo frakcijos atstovas A. Mazuronis.
„Aš šiandien Seimo pirmininkės, ministrės pirmininkės, Gabrieliaus Landsbergio vietoje tokią grupę sudaryčiau ir ieškočiau kontaktų su opozicijos atstovais bandydamas nuimti tas emocijas, kurios tikrai, matyt, nėra taip reikalingos, bet yra užkilusios. Deeskalacijos vaidmens turi imtis valdančiosios daugumos atstovai, matydami, prie ko privedė tie jų žingsniai“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Mazuronis.
Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas svarstė antradienį opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Aš šiandien Seimo pirmininkės, ministrės pirmininkės, Gabrieliaus Landsbergio vietoje tokią grupę sudaryčiau ir ieškočiau kontaktų su opozicijos atstovais.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė K. Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
A. Mazuronis teigė, kad opozicija nusiteikusi ir toliau nedalyvauti plenariniuose posėdžiuose, „jei iš valdančiųjų nebus jokio bandymo deeskaluoti situaciją“.
Jis pripažino, kad opozicijos alternatyvių posėdžių Kovo 11-osios salėje „legitimumas yra nulinis teisine prasme“, tačiau taip, pasak jo, demonstruojama politinė pozicija.
„Juridine prasme mūsų posėdžiai neturi jokios prasmės, tačiau politine prasme, jie turi labai didelę politinę reikšmę: visa opozicija vieningai rodo, kad tokia situacija mūsų netenkina. Tikrai nesame šalininkai tų radikalių, kraštutinių veiksmų darymo vien todėl, kad juos darytume. Mes tiesiog norime dialogo, norime, kad mus išgirstų tam tikrose vietose, tam tikrais aspektais“, – kalbėjo jis.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų. Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje.
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Įsiplieskus konfliktui, prezidentas stojo opozicijos pusėn ir paragino ieškoti sprendimų.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių. Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – Eltai atsiųstame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro K. Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.
-
A. Mazuronis apie ketinimus protestuoti Vasario 16-ąją: sveiku protu sunkiai suvokiama 113
„Tai, kas vyko Sausio 13-ąją, man asmeniškai gėda. Gėda buvo žiūrėti, gėda buvo klausytis. (...) Tai buvo ne politinis renginys, tai tam tikra prasme galima sulyginti su Mišiomis, tam tikras sakralinis pagerbimas tų žmonių, kurie žuvo, kovodami už nepriklausomybę. Čia nėra jokių pozicija opozicija, politika ne politika – tai ne politinis renginys, tai pagarbos išreiškimas žmonėms, kurie savo gyvybes padėjo dėl to, kad mes šiandien galėtumėme šnekėti taip, kaip mes galvojame“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė „darbietis“, pridurdamas, kad analogiškai vertina ir ketinimus protestuoti Vasario 16-ąją.
Tai, kas vyko Sausio 13-ąją, man asmeniškai gėda. Gėda buvo žiūrėti, gėda buvo klausytis.
„Toks elgesys, kokį aš mačiau, man sveiku protu sunkiai suvokiamas, ir aš neturiu paaiškinimo, koks susiskaldymas bebūtų visuomenėje, kokios skirtingos nuomonės, net ir argumentuotos, teisingos, tačiau forma, kuri buvo pasirinkta, man atrodo apgailėtina, ir aš panašiai galvoju ir apie Vasario 16-osios būsimus renginius“, – pridūrė A. Mazuronis.
A. Mazuronis pabrėžė, kad kiekvienas asmuo turi laisvę išsakyti savo nuomonę, tačiau tai reikėtų daryti ne per Lietuvai svarbias dienas.
„Yra vieta, yra laikas, būdas, yra 365 dienos per metus. Tai tas dvi dienas, kurios yra šventos kiekvienam lietuviui, atidėk į šoną. Lieka 363 dienos, tai mitinguok visas tas 363 dienas“, – piktinosi A. Mazuronis.
ELTA primena, kad Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo Vasario 16-ąją Šeimų sąjūdžiui Vilniaus centre, šalia paminklo Jonui Basanavičiui, organizuoti mitingą. Savivaldybė prašymą atmetė, argumentuodama tuo, kad ši vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius.
Leidimo organizuoti mitingą Vilniaus centre negavęs Šeimų sąjūdis Vilniaus savivaldybei kiek vėliau pateikė dar du naujus prašymus leisti rengti mitingus Rotušės ir Katedros aikštėse.
Minint Sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
-
A. Mazuronis: prezidento siūlymai – geri, bet iš kokių pinigų tai bus daroma? 34
Tačiau, opozicinės Darbo partijos frakcijos narys pasigenda prezidento Gitano Nausėdos paaiškinimo, iš kokių pinigų bus padengtos išlaidos išmokų mokėjimui bei NPD didinimui.
„Opozicijai prezidento siūlymai patinka, bet aš pasigendu vieno dalyko, kad siūlant didinti visas išmokas, kompensavimo mechanizmus ir pan., dar būtų parodyta, iš kokių pinigų tai bus daroma, iš ko nuimti dalį pinigų. Šios sudedamosios dalies jo siūlymuose pasigedau. Bet, žinoma, tai, kad prezidentas mato tas problemas, apie kurias mes šnekame ne pirmą dieną, iš tiesų yra labai gerai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.
Opozicijai prezidento siūlymai patinka, bet aš pasigendu vieno dalyko, kad siūlant didinti visas išmokas, kompensavimo mechanizmus ir pan., dar būtų parodyta, iš kokių pinigų tai bus daroma.
Seimo narys aiškino, kad prezidento siūlomos priemonės yra geros, tačiau selektyvios, siauros bei pasiūlytos neatsižvelgiant į visą kontekstą bei neatsakant į ekonomistų nuogąstavimus, jog papildomas pinigų įliejimas gali dar labiau paskatinti infliacijos augimą.
„Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį ir kur aš pasigendu prezidento reakcijos ir atsakymo ekonomistams, kuriuo jis ir pats buvo prieš patenkdamas į politiką, į mintis, kad papildomų pinigų įliejimas į visuomenę tokiu metu, kai infliacija, gruodžio mėnesio duomenimis, pakilusi iki 12 proc., tik dar labiau paskatins tą infliaciją augti, nei ją sustabdys“, – teigė politikas.
„Opozicijos pozicija pritarti prezidento siūlymams, aš taip pat juos palaikau, bet atrodo, kad pasiūlymais neatsakyta į visus klausimus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.
Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.