Pasveikinti būsimų pareigūnų į renginį atvyko ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Jis už atsidavimą savo darbui profesinės dienos proga apdovanojo keturis LPM darbuotojus. Už pavyzdingai, nepriekaištingai ir atsakingai vykdomą veiklą, glaudų, geranorišką ir nuoširdų tarpusavio bendradarbiavimą plaketės įteiktos Veiklos valdymo skyriaus vedėjai Sonatai Katinienei, Logistikos skyriaus Ūkio poskyrio viršininkei Jurgitai Brazauskienei ir Ūkio poskyrio administratorei Kazimierai Šalčiuvienei. LPM Profesinės taktikos skyriaus vyresniajam specialistui Aurimui Šmigelskiui padėkota už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, atsakingai vykdytą policijos pareigūnų rengimą ir policijos sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą profesinės taktikos srityje.

Šventinis policijos dienos renginys vyko ir Kauno kino centre „Romuva“, kuriame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovai medaliais, padėkos raštais ir atminimo dovanomis apdovanojo labiausiai nusipelniusius policijos pareigūnus.

Profesinės šventės proga apskrities pareigūnai sulaukė sveikinimų ir iš Kauno rajono savivaldybės.

Kauno VPK viršininko pavaduotojui Dariui Pliavgai ir Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjai Anetai Laimutei Lazarevičiūtei Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas įteikė Kauno rajono medalius (pasižymėjimo ženklus).

Plaketėmis apdovanoti Kauno VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Ramūnas Kemzūra ir Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjai Linas Rudis ir Rasa Malijauskienė. Padėkomis įvertinti keturi tyrėjai: Karolis Naumavičius, Greta Vanckutė, Edvinas Malkovas, Martynas Andriušaitis, Ovidijus Čiulkinys ir trys specialistai: Raimundas Urmulevičius, Donatas Dudinskas ir Giedrius Mulevičius.

Šauliai vykdo policijos užduotis

„Vilniaus apskrityje šaulių bendradarbiavimas su valstybės institucijomis suaktyvėjo Rusijai okupavus Krymo pusiasalį. Tačiau esminis kokybinis pokytis įvyko 2016 metais, kai sutarus su policija šauliai pradėjo teikti paramą vadovaujantis Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu. Iki tol šauliai talkino tik kaip policijos rėmėjai,“ – pasakojo mjr. Mindaugas Milius, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas.

Kaip policijos rėmėjai, šauliai į pagalbą policijai vykdavo be uniformų, dėvėdavo policijos rėmėjų liemenes ir turėdavo policijos skiriamas specialiąsias priemones.

Dabar gi, gavus policijos prašymą, šaulius į paramos policijai užduotis įsakymu skiria rinktinės vadas. Šauliai tarnybą vykdo su šaulio uniformomis, priemonėmis aprūpina Lietuvos šaulių sąjunga, o, esant būtinybei, skiriamas ir transportas. Tarnybos metu, jau nuo 2017 m., paramos policijai užduotis šauliai vykdo su šaulio tarnybai įsigytais trumpais šaunamaisiais ginklais.

„Pasikeitė šaulių motyvacija, bendradarbiavimas tapo nuoseklus, vis daugiau dėmesio skiriama šaulių rengimui vykdant policijos užduotis, – sakė mjr. M. Milius. – Ir jeigu iš pradžių vyko bendri patruliavimai su policijos pareigūnais, tai šiuo metu šauliai užduotis jau dažniausiai vykdo savarankiškai.“

Vykdant užduotis, patruliuojantys šauliai yra įtraukiami į Vilniaus apskrities policijos pajėgų išdėstymo planą. Patruliuojant visada yra išduodamos policijos radijo stotelės ryšiui palaikyti tarnybos metu. Šauliai turi teisę naudoti specialiąsias priemones – antrankius, dujas, teleskopines lazdas.

Kiekvienais metais dirbančių su policija šaulių skaičius auga bene dvigubai: 2017 m. šauliai patruliavo 28 kartus (580 valandų), 2018 m. – jau 47 kartus (2430 valandų), o 2019 m. patruliavo jau 60 kartų.

Netradiciniai sprendimai

„Pernai šauliai jau buvo įtraukiami į reagavimo ekipažus, kur pamaina trunka 12 val. – pasakojo šaulys Stasys G., kurio iniciatyva šaulių bendradarbiavimas su policija peraugo į naują lygį. – Patruliuodami šauliai dalyvavo asmenų paieškoje, asmenų sulaikymuose, vyko į iškvietimus dėl muštynių ar smurto artimoje aplinkoje ir t. t.“

Šaulių sąjungos nuotr.

Tarnyboje pasitaikė ir ne vienas įsimintinas įvykis. Teko ir dujas panaudoti, ir antrankius užsegti, šauliai padėjo rasti narkotinių medžiagų, sulaikyti vogtus daiktus turėję, bėgę nuo pareigūnų ar neblaivūs vairavę asmenys.

„Įsiminė viena neįprasta situacija, kai teko vykti į, kaip mes vadiname, „tylųjį konfliktą“, kuriame santykius aiškinosi apie 40 kurčnebylių, – prisimena šaulys. – Bet mokant rašyti, galima ir tokią situaciją išgvildenti.“

Kas mėnesį apie pusė šimto Vilniaus apskrities šaulių dalyvauja specialiųjų priemonių panaudojimo mokymuose, kuriuos organizuoja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Šiuo metu tokius mokymus jau išklausė apie 400 LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šaulių.

Kyla ir tarptautinių konfliktų

Nepaisant tinkamo šaulių pasirengimo bei turimų įgūdžių, gyvenimo realybė kartais mesteli tokių situacijų, kuriose tenka improvizuoti ir veikti greitai.

Štai kartą patruliuojant prie Vilniaus autobusų stoties šauliai pastebėjo vyrą kruvina galva. Nukentėjęs asmuo teigė, kad buvo užpultas ir sužalotas peiliu. Kraujavimas buvo gana stiprus, o šaulių medicinos krepšys – kažkur automobilyje.

„Stoties laukimo salėje pilna „žiūrovų“, maunamės vienkartines pirštines, pamatome valytoją, skubiai prašome popierinių rankšluosčių. Ji ramiai laiko popierinio rankšluosčio ruloną, kolegė šaulė daro iš popieriaus rutuliukus ir jais užspaudinėja kraujavimo vietą, – prisimena Stasys. – Kraujavimą pavyko sustabdyti, ir asmuo buvo perduotas greitosios medicinos pagalbos paramedikams. Kolegei tai buvo pirmasis patruliavimas.“

Teko šauliams ir tarptautinius konfliktus spręsti tarp baltarusių, senegaliečių bei Kongo piliečių. Skirtingų kalbų keiksmažodžiai, įžeidinėjimai, nemalonūs kvapai ir sukrečiantys vaizdai – gan įprasti tarnyboje.

Vis dėlto, šaulių teigimu, tai juos tik grūdina, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir psichologinės tvirtybės.

„Be to, mums, kaip ir visiems žmonėms, labai svarbus mūsų vaikų, šeimos, bendruomenės, miesto saugumas. Jaučiame atsakomybę už juos ir, kai tik galime, stengiamės prisidėti pagal kiekvieno išgales,“ – sako Stasys.

Šauliai – valstybės rezervas

Mjr. M. Miliaus teigimu, esant ekstremaliai situacijai, patirtį turintys šauliai be didesnių sunkumų gali vadovauti pasitelkdami šimtus šaulių, kurie neturi specifinių paramos policijai žinių, tačiau yra parengti naudoti ginklą, moka suteikti pirmąją medicinos pagalbą, naudotis radijo stotimis yra apsirūpinę uniformomis, ekipuote ir kitomis priemonėmis, kurių kiti savanoriai neturi.

„Šauliai save identifikuoja kaip valstybės rezervą, kuris savarankiškai ruošiasi ir ateina valstybės institucijoms į pagalbą, kai jos prireikia, – sako LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas. – Į tokias užduotis mes žvelgiame kaip į puikią treniruotę.“

Šauliai dažnai matomi masiniuose renginiuose. Jie talkino įvairioms valstybės institucijoms siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, neteisėtų pabėgėlių iš Baltarusijos krizę, itin daug prisidėjo Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui: ne tik užtikrino viešąją tvarką, patruliavo pasienyje, bet ir pastiprino medikų gretas, dirbo kibernetinio saugumo srityje.

„Nesimokėme valdyti pandemijos, nesimokėme kovoti su nelegalia migracija, tačiau bendras pasirengimas, paruoštos šaulių iškvietimo schemos, turimi resursai, procedūrų atlikimo treniravimas labai padėjo, – sako LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas. – Šauliais tampa iniciatyvūs ir pilietiški asmenys, tad jų motyvacija yra labai aukšta. Pilietiškumas, kuris Lietuvos šaulių sąjungoje yra nuolat kurstomas, ir pasiaukojimas vardan bendro tikslo yra savybės, kurios daro šaulius „aukso vertės.“

„Jūsų darbas reikalauja ne tik didelio profesionalumo, bet ir pasišventimo. Daugybė Lietuvos žmonių dėkingi policijos pareigūnams už tvarkos saugojimą, būtiną pagalbą ar net išgelbėtą gyvybę. Augantis visuomenės pasitikėjimas Lietuvos policija – pats svarbiausias jūsų sunkaus darbo įvertinimas“, – Vyriausybės išplatintame pranešime sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, tai liudija, kad šioje tarnyboje vyrauja atsakingumas, sąžiningumas ir atsidavimas savo profesijai.    

I. Šimonytė dėkojo šalies policijos pareigūnams ir visiems šioje valstybės tvarkymo srityje dirbantiems žmonėms už tarnavimą Lietuvai ir linkėjo „visada būti ištikimiems kilniam priesakui: ginti, saugoti, padėti“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad visuomenė didžiuojasi ir gerbia policijos organizaciją.

„Šiandien švenčiate profesinę šventę ir norėtųsi vien tik džiaugtis. Tačiau žinome, kad ne visada tenka dirbti palankiomis sąlygomis, o ir iššūkių kasdien netrūksta. Nepaisydami to, jūs profesionaliai ginate, saugote ir padedate. Todėl visuomenė didžiuojasi ir gerbia Jūsų organizaciją“, – teigė Seimo pirmininkė.

Anot jos, policijos dėka „galime jaustis saugūs ir gyventi geresnėje šalyje“.

Rugsėjo pradžioje atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 75 proc. respondentų pasitiki šia institucija, 22 proc. teigė, kad nepasitiki, o 3 proc. nurodė nežinantys.

Gerbiami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai, gerbiami policijos pareigūnai,

Policijos tarnyba ir misija kiekvienoje valstybėje yra ypač svarbi. Policija – tai saugumas, tvarka, pagalba kiekvienam šalies piliečiui visada, kai tik jos prireikia.

Sveikinu jus visus profesinės šventės proga, linkiu ištvermės jūsų sudėtingame darbe ir ramybės jūsų šeimoms!

Dėkoju kiekvienam policijos pareigūnui, sąžiningai kasdien atliekančiam savo pareigas. Jūsų atsidavimas be galo svarbus visai valstybei bei kiekvienam jos gyventojui.

Dėkoju policijai už bendradarbiavimą ir pagalbą suvaldant įvairias situacijas mieste – tiek masinių renginių metu, tiek atsitikus nelaimei, susidūrus su sudėtingomis situacijomis, kurių, deja, taip pat negalime išvengti.

Ačiū jums visiems už tarnybą ir linkiu, kad jūsų tikėjimas valstybe ir jos žmonėmis niekada neišblėstų, o policijos pareigūno profesija – būtų gerbiama ir vertinama. Gražios ir prasmingos šventės!

Klaipėdos miesto meras

Arvydas Vaitkus

„Daugybė jūsų kasdien rizikuoja savimi dėl žmogaus ir visuomenės saugumo, daugybė jūsų dirba nematomą, tačiau tokį pat svarbų darbą sergint įstatymą. Dažnai to, ką darote, neįmanoma išreikšti pamatuota nauda visuomenei, nes to neatspindi jokie skaičiai, suvestinės, apie tai neskelbia antraštės. Bet visa tai yra jaučiama ir, neabejokite, vertinama, todėl neatsitiktinai pasitikėjimas Lietuvos policija šiandien yra toks, kokio nebūta prieš keliolika metų ar kelis dešimtmečius“, – sakoma premjerės sveikinime.

„Kiekvienam iš jūsų linkiu kantrybės, pakeliamos atsakomybių naštos, nepristingančios empatijos ir visuomet lydinčio pareigos jausmo“, – pridūrė I. Šimonytė.

V. Čmilytė-Nielsen rašo vertinanti sunkų policininkų darbą ir nuoširdžias pastangas mus ginti, saugoti bei ištiesti pagalbos ranką.

„Policijos šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti“ tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi, ir tai gali pajusti kiekvienas, kam tenka bendrauti su policijos pareigūnu“ – sveikindama teigia parlamento vadovė.

Prezidentas teigia, jog tikruosius policijos laimėjimus liudija žmonių pasitikėjimas.

„Apie  jūsų pasiekimus geriausiai liudija tai, kad Lietuvos policija per 32 atkurtos nepriklausomybės metus tapo viena geriausiai vertinamų šalies institucijų. Mūsų žmonės ją gerbia ir pasitiki“, – teigia Gitanas Nausėda.

„Angelų sargų dienos proga linkiu, kad kiekvieno iš jūsų tarnyba būtų kelias į prasmingai nugyventą gyvenimą“, – pridūrė šalies vadovas.

Policijos arba Angelų sargų diena minima spalio 2-ąją.

Pareigūnas – ne baudėjas

Kaskart prieš pokalbius su tekstų herojais renku apie juos informaciją virtualiojoje erdvėje ir iš žmonių lūpų. Tyrinėju nuotraukas, bandau įsivaizduoti jų balso tembrą, kalbėjimo manierą ir būdą.

Kartais pataikau į šimtuką, kartais – klystu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus viršininkė Audronė Gecevičienė – ne išimtis.

Spalvinga: vieną gyvenimą A.Gecevičienė gyvena darbe, kitą – kai grįžta namo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Nors iki tol asmeniškai su ja nesusidūriau, iš aplinkinių girdėjau tik pačius geriausius atsiliepimus. Nepaisant to, griežtas tyrėjos veidas kėlė ne tik pagarbą, bet ir nepaaiškinamą baimę. Jau po pirmųjų minučių, praleistų tyrėjos kabinete, supratau smarkiai apsirikusi.

„Na, mergaitės, saldainių? Kavos? Su cukrumi ar be jo“, – nespėjusi sulaukti atsakymo, A.Gecevičienė nuklojo stalą gėrybėmis, o savo kabinete leido pasijausti kaip namuose, bet ne svečiuose.

Akimirksniu neliko jokios baimės ar nepatogumo užduoti ne tokį klausimą, o ir pačios Audronės portretą savo mintyse perpiešiau iš naujo.

„Stereotipai. Pareigūnas – ne baudėjas, o pagalbos teikėjas. Mano kolektyvas nedidelis, tačiau čia nerasite nė vieno žmogaus, valdiškai žiūrinčio į situaciją. Visada stengiamės patarti, padėti užpildyti dokumentus. Žinoma, visko pasitaiko, tačiau stengiamės būti pavyzdžiu, nes pagal kiekvieną pareigūną sprendžia ir apie pačią policiją“, – kalbėjo A.Gecevičienė.

Darbas: Audronę galima pamatyti ten, kur nė vienas mūsų nenorėtų atsidurti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saldainių pardavėja

Rašydama apie Audronę norėjau išvengti dažnai pasitaikančios įžangos, nukeliančios į pašnekovo vaikystę ir jo svajones, kuo norėjo būti užaugęs.

Vis dėlto sėdėdama erdviame tyrėjos kabinete ir skaičiuodama padėkas ant kabineto sienų nesusilaikiau nepaklaususi, ar darbas policijoje – išsipildžiusi vaikystės svajonė. Pasirodo, būdama maža labiau už viską Audronė troško stovėti prie prekystalio ir sverti saldainius. Kokiu keliu nori eiti per gyvenimą, suvokė besimokydama aukštojoje mokykloje.

„Baigdami Vilniaus universitetą kursiokai rinkosi, kas ir kur eis, o mane patraukė policija, todėl gavusi diplomą nuėjau į tardymą. Tada jis taip vadinosi“, – pareigūnė skaičiavo, kad darbui, į kurį pašaukė širdis, ji atidavė 23 metus.

Ne kartą girdėjusi apie bylas, kurias tyrė A.Gecevičienė, uždaviau klausimą, kurį vos prieš kelias dienas viešėdama Kauno technologijos universitete (KTU) Audronė išgirdo iš vienos studentės: „Kaip pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis ir neparsinešti jų namo?“ Tyrėja buvo atvira – viską, ką išgyvena darbe, jame ir palieka. Vienintelis dalykas, kuris nugula ant širdies ir keliauja kartu, – vaikų mirtys. Audronė iki šiol mena pusantrų metų berniuką, kurį atliekų duobėje paskandino močiutė, ir kūdikį, kuris žuvo kartu su mama, šiai nušokus nuo tilto.

„Atsimenu visus vaikus, kurių mirtis forminau. Atrodo, matau juos. Galėčiau išvardyti net metais, bet gal geriau nekalbame“, – pašnekovei prieštarauti nedrįsau, juolab kad Angelų sargų dienos išvakarėse ir neplanavau kalbėti apie darbą.

Ramina migdolinės akys

Prisiminusi KTU studentės klausimą, A.Gecevičienė pratęsė mintį, sudėliojusią tolesnio pokalbio temą.

„Kas padeda atsikratyti visų minčių? Vizganti uodega ant laiptų!“ – švytinčios tyrėjos akys leido suprasti, kad apie keturkojus, lydinčius nuo mažų dienų, ji galėtų kalbėti be paliovos.

Vaikystėje Audronė laikė šunelius skambučius, aplodavusius kiekvieną kaimyną. Vėliau į jos namus įžengė rotveileriai. Pirmasis moters turėtas rotveileris gyveno dvylika metų, antrasis į šunelių rojų išėjo devynerių. Šiandien kaunietės namuose karaliauja trečiasis, vos pusantrų metų rotveilerių veislės šuo, pakoregavęs ne tik šeimininkės rytus, bet ir jos savaitgalius. Veisėjams davusi pažadą sudalyvauti bent vienoje parodoje, dabar tyrėja yra nuolatinė jų dalyvė, o Cayman Laor Baltijos Banga – daugkartinis čempionas, per ganėtinai trumpą laiką surinkęs visus įmanomus titulus, kurių galima pelnyti jo amžiaus grupėje.

„Turime Lietuvos mažylių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunimo čempionų titulus, Baltijos jaunimo čempiono titulą, Lietuvos jaunimo Grand čempiono titulą, Lenkijos čempiono titulą. Visai neseniai Cayman tapo ir suaugusiųjų grupės čempionu, o iki Grand čempiono titulo trūksta tik dviejų parodų“, – telefono ekrane augintinio atvaizdą rodė pašnekovė.

Komanda: Audronė ir Caymanas – neišskiriamas tandemas. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Abu žengė podiumu

Cayman pasiekimai – kasdienis darbas. Keturkojis vedamas į baseiną, kūno rengybos, ringo treniruotes, mokosi įvairių triukų, paklusnumo ir socializacijos. Prie jos labai prisideda ir šeimininkė, todėl vakarais ją kartu su augintiniu galima sutikti Laisvės alėjoje, Senamiestyje ar kokioje judrioje miesto gatvėje, kur apstu automobilių, dviratininkų ir praeivių.

„Šunims reikalingi įvairūs dirgikliai. Tarkim, ilgai kovojome su žaliais „Bolt“ paspirtukais. Vos tik pamatęs juos Cayman imdavo šiauštis. Nepatiko jam ir Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra prie buvusio centrinio pašto, – kreivai, anot A.Gecevičienės, augintinis žiūrėjo ir į rymantį Maironį Rotušės aikštėje. – Pasiskundžiau treneriams dėl tokio elgesio. Jie patarė nutiesti skanukų takelį iki poeto kojų. Jau kitą dieną Maironis buvo geriausias Cayman draugas.“

Darsyk į rankas paėmusi mobilųjį telefoną, Audronė pasidalijo ir vasaros vaizdo įrašu, kuriame jos keturkojis bičiulis išdidžiai tipena podiumu. Rugpjūtį surengtame išskirtiniame renginyje Pažaislio vienuolyne kaunietis dizaineris Mantas Mackevičius pristatė keturkojų drabužių kolekciją „Koks šeimininkas, toks ir šuo“. Būti manekenais tąsyk kūrėjas pakvietė žinomus miestiečius ir jų ištikimus bičiulius. Tokiame amplua Cayman pasirodė pirmą kartą, o ir Kauno kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus viršininkei tai buvo nauja patirtis.

„Per visą renginį pakeitėme tris drabužių komplektus. Pirmiausia buvo veliūrinis, paskui – kostiumas, atspindintis Ukrainos temą, paskutinysis buvo štai šis“, – pervertusi visą galeriją, ties paskutiniąją nuotrauka, kur jiedu apsirengę žaliai, stabtelėjo pašnekovė.

Kas padeda atsikratyti visų minčių? Vizganti uodega ant laiptų!

Rūpinasi atstumtaisiais

Audronės meilė beribė ne tik savam, bet ir kitiems keturkojams. Ypač tiems, kurių atsisakė jų šeimininkai, todėl pareigūnė kartkartėmis apsilanko gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. Audronė skaičiavo, kad su šia organizacija bendrauja jau daugiau nei penkerius metus.

Viskas esą prasidėjo 2017-ųjų vasarą tiriant vieną įvykį. Tąsyk, anot A.Gecevičienės, buvo nužudytas namo šeimininkas, o jo šuo, tapęs nužudymo liudininku, liko vienišas. Pareigūnams pradėjus prieglaudų paieškas, į pagalbos šauksmą atsiliepė vienintelė „Penkta koja“, šuneliui suteikusi prieglobstį. Tada Audronė sužinojo, kad vienu stogu čia dalijasi apie 150 šunų.

„Tada jų buvo tiek, šiandien – apie 270. Visus juos reikia pavedžioti, pašerti, išvalyti narvus. Savanoriai atlieka šiuos darbus, tačiau labai reikia papildomų rankų“, – taip, anot pašnekovės, prasidėjo jos draugystė su prieglauda ir savanoriais. Sunkių nusikaltimų tyrėja ne tik lanko keturkojus, bet ir nuolat stebi pranešimus apie mieste rastus benamius šunis, kuriais reikia pasirūpinti. Pamažu į šią veiklą ji įtraukė Mykolo Romerio universiteto, kur dėsto kriminalistinę taktiką, studentus, veisėjus ir savo kolegas.

„Ne vienus metus per Draugo dieną, balandį, vykdavome į prieglaudą pavedžioti šunelių. Tik šiemet nepavyko to padaryti dėl darbų“, – A.Gecevičienė džiaugėsi, kad kitos gražios tradicijos ir toliau tęsiamos.

Tarkim, po kiekvienos parodos, kai kartu su čempionų titulais keturkojai dalyviai laimi maišus sauso maisto, Audronė visus juos susiverčia į automobilio bagažinę ir veža į prieglaudą. Taip Audronės krepšelis pildosi gerais darbais, o adresatų knygelė – naujomis pažintimis.

„Turiu keturiolika naujų draugų feisbuke, kurie atsirado, kai iš „Penktos kojos“ laikinai priglaudžiau keturiolika šuniukų. Išmesti gyvūnai, kurie į prieglaudą papuola nepaskiepyti ir be kitos apsaugos, rizikuoja užsikrėsti parvo virusu, todėl savanoriai stengiasi išdalyti prieglaudos naujokus žmonėms į namus“, – A.Gecevičienė džiaugėsi keliolikai šuniukų padėjusi išvengti viruso ir rasti naujus šeimininkus. – Merginos iš prieglaudos visus juos paskiepijo, sužymėjo ir dar kraičio įdėjo, todėl šuniukai į naujus namus iškeliavo kaip karaliai. Karališkai jie ir dabar gyvena.“

Skanukai rankinėje

Beveik per valandą mudviejų pokalbio įsitikinau, kad Audronės telefone Cayman nuotraukų bene tiek pat, kiek mano išmaniojo galerijoje dukrų atvaizdų.

Netrukus supratau, kad mudviejų automobilių bagažinių turinys taip pat labai panašus. Pas mane – vaikų žaislai, atsarginės kojinės ir pledai, Audronės automobilio bagažinėje – Cayman gultas, specialios grotelės, šepetys, pavadėlis ir maišelis su skanėstais. Jų galima rasti ir pareigūnės rankinėje. Nors motyvuoti savo augintinį ji bando ir žaislais, jie neatrodo tokie viliojantys, kaip plėšomos sūrio lazdelės ar gabalėlis daktariškos dešros.

Nuomonė: pareigūnė įsitikinusi, kad jeigu turi gyvūną, jam reikia skirti daug laiko. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Gardesnis kąsnelis, anot Audronės, pradžiugina ne tik mylimą augintinį, bet ir tarnybinius šunis, kurie padeda pareigūnams ieškoti dingusių žmonių, narkotinių medžiagų, sprogmenų arba lavonų. Todėl, jei tik leidžia šeimininkai, Audronė, pakasiusi keturkojų pareigūnų paausius, įteikia jiems po skanėstą.

„Nepasakysiu, kiek tiksliai jų turime. Žinau, kad visai neseniai komandą papildė trys jauni šunyčiai, kurie mokysis būti pareigūnais. Mylime mes savo keturkojus kolegas. Apskritai šunys man ir kažkas nepaprasto, – A.Gecevičienė pokalbį baigė intriguojančiu pasiūlymu. – Tarnybinių šunų ruošimas labai įdomus ir specifinis. Praneškite, jei tik sugalvosite kada nors apie tai parašyti. Suorganizuosime.“

Švęs ir namuose

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio viršininke prieš pusmetį tapusi Vita Mockutė ir jos bendradarbė vyresnioji specialistė Ona Voronova neslepia – tarnyba policijoje, nors ir nelengva, tapo svajonių išsipildymu.

Užvakar Klaipėdos AVPK pareigūnai profesinę šventę minėjo Kretingoje.

V.Mockutė ją švęs ir namuose. Jauna moteris žadėjo išsikepti pyrago ir pagaminti iškilmingus pietus. Juk šeimoje trys pareigūnai – ji, sutuoktinis ir Troja.

Visi tarnybiniai šunys mokomi bendrųjų dalykų – pėdsekystės, žmogaus sulaikymo bei paieškos, kiekvienas turi ir specializaciją – geriau nei kiti moka rasti gyvus ar mirusius žmones, aptikti narkotikus ir kitus dalykus.

Klaipėdos AVPK yra 10 kinologų, kiekvienas globoja jam priskirtą tarnybinį šunį, bet, paprastai kalbant, jie yra pareigūnų augintiniai, šeimos nariai, bendradarbiai, rūpestis ir džiaugsmas.

Paprastai kinologas pasirenka globotinį pagal savo būdą. Vokiečių aviganiai yra ramesni, belgų aviganiai – be galo judrūs, nenustygstantys vietoje, jiems kasdien reikia didelio fizinio krūvio.

Policijos pareigūnės pataria taip elgtis renkantis augintinį ir civiliams, tada gyvūnų prieglaudose būtų mažiau paliktų keturkojų.

"Tai tik skamba romantiškai – bendrauti su savo šunimi ir darbe, ir namie. Bet iš tiesų viskas kur kas sunkiau ir paprasčiau. Mano Troja yra belgų aviganė, o tai reiškia, kad jai reikia labai daug judėti, todėl turiu keltis gerokai anksčiau nei visi kiti žmonės, vedu ją pasivaikščioti, tai yra didelis fizinis krūvis. Namie dar laukia šeima: vaikas, vyras, o dar ir katiną turime. Viskam reikia laiko. Tarnybinis šuo namuose – tai ir didžiulė atsakomybė. Vaikui pavedžioti jo neleisčiau. Neduok dieve, ką išgąsdins, turėsiu atsakyti ne tik kaip šeimininkė, bet ir pareigūnė", – kalbėjo V.Mockutė.

Tai tik skamba romantiškai – bendrauti su savo šunimi ir darbe, ir namie.

Suviliojo kolegų pavyzdys

Jauna moteris pasakojo vaikystę leidusi kaime, kur visada buvo visokių gyvūnų, be abejo, ir šunų. Labai jais džiaugėsi, bet tada nė neįsivaizdavo, kad likimas lems jai dirbti su šunimi.

Prisižiūrėjusi filmų apie gyvūnus bandė dresuoti prie grandinės pririštą Sargiuką.

Šuniuko žvilgsnis tuomet bylojo, kad jis nesupranta, ko nori maža mergaitė, kartojanti tą patį žodį: "Sėsk!".

Pradėjusi tarnybą policijoje ji dažnai bendraudavo su kinologais.

Egidijus ir Anna Šlekoniai Klaipėdos policijoje buvo kitokio požiūrio į tarnybinius šunis pradininkai. Šios poros pavyzdys užkrėtė merginą ir ji drąsiai priėmė pasiūlymą imtis kinologės pareigos.

"Tada maniau, kad viskas labai gražu ir paprasta. Bent jau žiūrint į Šlekonius taip atrodė. Kai pasiėmiau jauną kalytę Troją, supratau, kad tik iš šalies taip atrodo, jog kinologas tik žaidžia su šunimi mėtydamas jam kamuoliuką. Pasirodo, reikia labai daug dirbti, kol pasieki rezultatų. Kinologijos centro specialistai pamoko, kaip dirbti su šunimis", – neslėpė V.Mockutė.

Kinologo darbas – ne tik dresuoti augintinį, bet ir prižiūrėti jo sveikatą, tinkamai šerti, kad nenutuktų ir būtų motyvuotas dirbti.

Kasdienybė: anot kruopščiai savo augintinį prižiūrinčios O.Voronovos, grėsmingos išvaizdos šuo Gėris tokį vardą pelnė dėl švelnaus būdo ir klusnumo. Asmeninio archyvo nuotr.

Bėgo 10 kilometrų

Daugiausia darbo kinologams būna ieškant narkotikų. Dažniausiai pirmieji įvykio vietoje atsiduria patruliuojantys pareigūnai. Jeigu jiems kyla įtarimų, kviečia kinologus.

Beveik visi uostamiestyje dirbantys tarnybiniai šunys moka aptikti narkotines medžiagas.

Be tiesioginių pareigų, kinologams tenka dalyvauti varžybose, kur augintiniai turi parodyti savo gebėjimus.

Šunys tokiais atvejais jaučia stresą, nes jaudinasi šeimininkas.

V.Mockutė didžiuojasi savo augintine, pastarąjį kartą jos dalyvavo atvirosiose biatlono su tarnybiniais šunimis varžybose Ramziui paminėti.

Teko bėgti apie 10 kilometrų, atlikti įvairias užduotis.

Kandančių šunų kategorijoje pareigūnė su augintine pelnė antrąją vietą. Tai yra kategorija šunų, kurie atlieka apsaugos funkciją.

O.Voronovos augintinis – vokiečių aviganis vardu Gėris. Didelis, juodas šuo iš išvaizdos mažai primena gėrį, bet tai yra būtent tas atvejis, kai išvaizda apgaulinga.

Dėl savo išvaizdos šis keturkojis ypač tinkamas sulaikymo operacijose.

Išgelbėjo šeimininkę

V.Mockutę jos Troja yra išgelbėjusi nuo agresyvaus stambaus vyro.

Kartą policininkai atliko prevencinį reidą į kriminogeninį židinį – vieną Sulupės gatvės bendrabučių.

Pareigūnė su šunimi vaikščiojo po bendro naudojimo patalpas, kai staiga iš vieno kambario išėjo milžiniško ūgio ir sudėjimo be galo piktas vyras.

Pamatęs uniformuotą merginą jis ėmė šaukti ir atrodė, kad tuoj užsimos smogti.

Troja suprato grėsmę šeimininkei, jos galvoje įsijungė apsaugos mechanizmas, šuo pradėjo loti. Vyras susigūžė ir atatupstas nupėdino į savo būstą.

Tarnyboje pasitaiko ir kitokių atvejų.

Kartą O.Voronovai teko gelbėti savo augintinį, tiesa, Gėris tada tebebuvo jaunas ir nepatyręs.

Tąkart jie patruliavo netoli Jono kalnelio.

Atlikę užduotį abu ėjo į automobilį, šuo buvo laisvas ir staiga sureagavo kaip medžiotojas, mat jo išsigandusios antys purptelėjo į apsauginį griovį.

Ona nespėjo nė sureaguoti, kai Gėris puolė paskui jas ir pats išsigando įkritęs į vandenį. Išlipti negalėjo, nes aukšti ir statūs krantinės kraštai nepaliko vilties pačiam išsigelbėti.

Šeimininkei teko sugriebti augintinį už antkaklio ir ištraukti. Tai buvo labai gera pamoka, nes nuo tada Gėris nepuola į vandenį.

Gėris yra puikus pėdsekys, treniruojamas kariniame poligone jis visada randa mokymų metu pasislėpusius karius.

Kinologai dirba ne tik specialiose operacijose, bet ir per masinius renginius.

Nors tarnybiniai šunys yra itin klusnūs, pareigūnės atviravo, kad visu 100 procentų savo augintiniais nepasitiki.

Ypač daug pavojų minioje, kai keturkojai pamato kitą šunį, juo labiau, jei jis – palaidas.

Treniruotės: pareigūnė kasdien turi daug laiko skirti augintinės lavinimui. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pensijos šunims nemoka

"Man atrodo, kad kitas šuo nebebus toks geras. Gėriui dabar – 7-eri, dar patarnaus trejus metus", – vylėsi O.Voronova.

Šuo vidutiniškai tarnauja 10 metų, priklausomai nuo jo sveikatos. Vokiečių aviganiai greičiau "sudėvi" sąnarius, belgų yra smulkesni, judresni, todėl darbingi būna ilgiau.

Tarnybiniai šunys, kaip ir žmonės, išeina į pensiją, skirtumas tas, kad jiems išlaikyti pinigai nemokami.

"Galima tikėtis tik neformalios grupės paramos. Jai priklauso pareigūnai, turintys atitarnavusius šunis. Jos nariai paaukoja procentą nuo gaunamų pajamų, už šiuos pinigus nuperkama maisto tokiems keturkojams pensininkams", – netikėtą policijos šunų likimo pusę atskleidė O.Voronova.

Graudūs filmai apie žuvusio šeimininko besiilgintį šunį klaidina žmones.

Pasirodo, kai policininkas dėl tarnybos aplinkybių priverstas perleisti savo augintinį kitam pareigūnui, gyvūnui tai nėra tokia siaubinga trauma, kaip gali atrodyti.

Šuo paprastai liūdi kelias savaites, bet kai jį perima kitas jautrus ir mokantis prižiūrėti gyvūną policininkas, keturkojis greitai adaptuojasi.

Tarnauti nereikalauja

Kinologai gauna savo šunims ne tik maisto, bet ir skanėstų, apmokamos veterinarinės paslaugos, o pareigūnai gauna priedą už šuns priežiūrą. Juk tai yra darbas ir po tarnybos valandų.

Neretai jie kartu su keturkojais iškviečiami dirbti naktį, dažniausiai ieškoti pasiklydusių miške grybautojų.

Kai nėra specialiųjų užduočių, kinologai važiuoja į gamtą ir imasi kasdienių augintinių treniruočių. Tokios vietos, kur nesutiktų žmonių, kinologai neieško. Priešingai, papildomi dirgikliai padeda mokyti šunis paklusnumo.

Nei duoti leteną, nei tarnauti policijos šunys nemokomi, stengiamasi neužkrauti jų bereikalingomis pamokomis. Geriau tobulinti tarnybai būtinus gebėjimus.

Kita vertus, yra teorija, kad daugiau komandų mokomas šuo labiau lavėja.

Aš niekada neleidžiu glostyti Trojos.

Negalima glostyti be leidimo

"Žmonės labai gerai reaguoja į policininką su šunimi. Daugelis nori paglostyti, bet tai yra didžiulė klaida. Jokio šuns negalima glostyti nepasiklausus šeimininko. Tarnybai apmokyti šunys ypatingai reaguoja į tiesiamą jo pusėn ranką. Todėl aš niekada neleidžiu glostyti Trojos. Stebiuosi, kaip žmonės nebijo. Aišku, mūsų šunys yra socializuoti, bet nereikėtų manyti, kad visi tarnybiniai šunys yra tokie kaip Reksas iš vokiečių serialo. Tik filmuose šuo iš šeimininko žvilgsnio supranta, kad reikia nubėgti į trečią aukštą, atnešti segtuvą su dokumentais ir dar iškviesti pagalbą", – kalbėjo V.Mockutė.

Todėl renginių metu pareigūnai savo augintiniams dažniausiai užsega antsnukį. Daugelis tarnybinių šunų myli žmones, bet neretai pyksta pamatę kitus šunis, o kiekvienas bėgantis gyvūnas jiems – grobis.

Todėl net labai mažus šuniukus viešoje vietoje reikėtų vedžioti su pavadėliu.

Abi pareigūnės tikino, kad tarnybinis šuo, nors ir labai mylimas už ištikimybę ir paklusnumą, bet yra tik gyvūnas.

"Šunys mokosi iš žmonių, jie moka suprasti mūsų mimiką, todėl moka manipuliuoti šeimininko jausmais. Iš tiesų jiems svarbu gauti maisto, skanėstą, būti paglostytam. Neretai žmonės sužmogina savo augintinį. Nereikėtų pamiršti, kad tai yra tik šuo, o žmogus visada turi būti ant aukštesnio laiptelio ir nenusileisti iki jo lygio ar dar žemiau. Geroji jų savybė, kad jie labai nori dirbti ir net konkuruoja. Jei jaučia, labai skuba ir stengiasi užduotį atlikti pirmi", – tikino V.Mockutė.

Vita ir Ona pripažino, kad ir vaikams gerai, kai namie yra šuo. Augintiniai mažuosius priima kaip savo gaujos narius, moko pasitikėti ir laikytis drausmės.

Kita vertus, kai mama policininkė, vaikai žino, jog nuo jos nieko nepaslėpsi, be to, jos daugiau žino ir apie galimas grėsmes.

O.Voronovai ne naujiena gauti sūnaus SMS žinutę: "Mama, aš jau namuose, rankos ir kojos – sveikos."

Nors tarnyba policijoje retai asocijuojasi su moteriškumu, V.Mockutė ir O.Voronova nesigaili pasirinkusios šį kelią.

Klaipėdos AVPK tarnauja

belgų aviganė Troja – 8 metų;

vokiečių aviganis Gėris – 7 metų;

vokiečių aviganis Hardas – 9 metų;

belgų aviganė Bela – 6 metų;

vokiečių aviganė Luna – 5 metų;

belgų aviganis Naruto – 5 metų;

spanielė Mėta – 4 metų;

vokiečių aviganis Soli – 4 metų;

belgų aviganė Fėja – 1 metų;

vokiečių aviganis Banderas – 3 metų;

netrukus komandą papildys vokiečių aviganis Rafis – 2 metų.

„Politikas ir policininkė. Nors žodžiai prasideda panašiai „poli-“, abiejų profesijos skiriasi kaip diena ir naktis. Tačiau yra dalykų, kurie vienija. Tai begalinis noras padėti kitiems. Tarnauti žmonėms, miestui, valstybei. Užstoti silpnesnius. Kovoti už tiesą ir teisingumą. Kurti geresnį, šviesesnį ir saugesnį visuomenės gyvenimą“, – rašė meras, pasidalijęs nuotrauka, kurioje ant rankų laiko uniforma vilkinčią žmoną.

„Gerbiami policijos pareigūnai, būkite angelais sargais ne tik profesiniame kelyje, bet ir savo kasdieniuose darbuose. Rūpinkitės savo šeima ir artimaisiais, ištieskite pagalbos ranką draugams ir kaimynams. Visus policijos pareigūnus sveikinu su profesine švente!“, – rašė N. Cesiulis.

Po įrašu nugulė internautų sveikinimai ir gražūs žodžiai laimingai porai.

„Gerbiami policijos pareigūnai, jūs kasdien vykdote labai svarbią misiją – saugote Lietuvos žmonių ramybę ir tvarką valstybėje. Pastarieji metai jums buvo gausūs darbų bei išbandymų. Jūsų pagalba karantino laikotarpiu bei suvaldant nelegalios migracijos srautus rodo, kad esate profesionalai, visada pasirengę padėti valstybei ir žmonėms.  Apie tai kalba ne tik kasdieniai darbai, bet ir vis didėjantis piliečių pasitikėjimas policija. Nuoširdžiai sveikinu visus policijos pareigūnus ir darbuotojus profesinės šventės proga, dėkoju už sąžiningą tarnybą ir ištikimybę kilniam priesakui: ginti, saugoti, padėti“, – sakoma premjerės sveikinime.

„Palaikyti viešąją tvarką ir garantuoti visuomenės saugumą – svarbios policijos sistemos funkcijos, užtikrinamos tik atsidavusių ir ryžtingų pareigūnų dėka. Vertinu sunkų policininkų darbą ir nuoširdžias pastangas mus ginti, saugoti bei ištiesti pagalbos ranką. Šiandien, Angelų sargų dieną, noriu padėkoti už Jūsų susitelkimą ir indėlį sprendžiant pastarojo meto iššūkius. Sveikinu profesinės šventės proga, būkite saugūs ir sveiki!“ – sveikindama teigia parlamento vadovė.

Prezidentas šeštadienį feisbuke patalpino nuotrauką su dviem policijos pareigūnais, kurie, kaip teigia, dažnai lydi jį į darbą.

Gitano Nausėdos feisbuko nuotr.

„Juos pelnytai vadina angelais sargais. Jie palaiko ir prižiūri tvarką. Saugo tyliai, o kai reikia – stoja tvirtai į priekį. Šiandien jų profesinė šventė – Lietuvos policijos diena“, – rašo G. Nausėda.

„Linkiu Jums tvirtos komandinės dvasios, tobulėti ieškant inovatyvių sprendimų ir saugoti savo nepriklausomumą“, – rašo jis.

Policijos arba Angelų sargų diena minima spalio 2-ąją.