Už A. Matulo ir S. Jovaišos pašalinimą iš komisijos dėl jų, kritikų vertinimu, per brangiai ir per daug už parlamentines lėšas įsigytų kompiuterių balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 41, 28 susilaikė.

„Man apmaudu, kad Seimo narys taip lengvai parduoda sąžinę už įvairius „Acer“ ir „Lenovo“, kurių bendra suma 11 tūkst. eurų. Kiek teko žiūrėti, kiti kolegos tikrai sugebėjo kompiuterius ir įrangą padėjėjams įsigyti pigiau“, – antradienį Seime kalbėjo A. Širinskienė.

Anot jos, A. Matulo buvimas etikos sargu rodo, kokie standartai keliami šios komisijos nariams.

„Ar konservatoriai neturi kitų narių, kurie atitiktų etikos standartus, kurie per „Skaidrinam“ akciją nebūtų nuskambėję, kaip įsigiję krūvą kompiuterių ir krūvą telefonų, kurių pajėgumai (...) kelia didžiulius klausimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji ragino „abejotinos reputacijos žmogų“ išbraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos.

„Šiuo atveju, man labai apmaudu, kad duodame pavyzdį visuomenei, jog galime švaistyti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kad galima įsigyti abejotiną įrangą ir mes tą žmogų premijuojame buvimu Etikos ir procedūrų komisijoje, kur jis labai principingai bandys vertinti kitų kolegų įsigijimus“, – teigė parlamentarė.

Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį.

„Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį“, – pareiškė ji, reaguodama į prieš tai A. Matulo pateiktą viešą paaiškinimą dėl įsigytos kompiuterinės įrangos už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

A. Matulas teigė, kad pirmą kartą jaučiasi taip nesmagiai aiškindamas, jog nieko blogo nepadarė ir kad be pagrindo yra kaltinamas įsigijęs nepagrįstai brangios bei galingos kompiuterinės technikos.

Seimo narys teigia dėl to patiriantis mobingą.

Konservatorius aiškino turįs tris biurus – Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje – bei keturis patarėjus. Pasak jo, vienas kompiuteris kadencijos pradžioje pirktas vienai patarėjai, dirbančiai Pakruojyje, antras – Pasvalio biurui. Pasibaigus nuomai jis kompiuterius sakė išpirkęs už nuosavas lėšas ir palikęs padėjėjams naudotis.

„Trečias kompiuteris, už kurį esą mokėjau 11 tūkst. eurų, tas kompiuteris, kurį pirkau Panevėžio „Topo centre“ su nuolaida, kainavo 1606 eurus. Ne 11 tūkst. eurų, nesu matęs Lietuvoje tokio kompiuterio“, – pabrėžė A. Matulas.

Seimo nario teigimu, visi jo pirkti kompiuteriai ir telefonai kainavo apie 11 tūkst. eurų.

„Kiti kolegos mieliau leidžia pinigus saldainiams, kavai, bet neaprūpina darbuotojų būtina įranga, aš kitaip elgiausi“, – tvirtino konservatorius.

„Pavyzdžiui, A. Širinskienė 2023 metais gėlėms išleido 1,5 tūkst. eurų (parlamentinių lėšų – BNS), aš išleidau 900 eurų. Suvenyrams A. Širinskienė išleido 2,8 tūkst. eurų, aš išleidau 1,4 tūkst. eurų. Knygoms A. Širinskienė išleido beveik 2 tūkst. eurų, aš išleidau 400 eurų, – vardijo A. Matulas. – Aš mažiau dalinau suvenyrų, bet aprūpinau darbuotojus, kurie ir patys maketuoja, ir ataskaitas leidžia. Galėsiu atnešti penkias ataskaitas, gražiausias knygeles po 40 lapų. Kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau.“

Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas siūlė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, ar Seimo nariai nėra prisipirkę kiniškos įrangos, kuri gali būti nesaugi.

„Nes jeigu kinai viską nuskaito ir mato, ką jie veikia čia Seime ir kitur, tai yra nonsensas. Reikia rimtai į šį klausimą žiūrėti“, – teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas pareiškė, kad konservatoriai neturi sąžinės neatstatydindami A. Matulo ir Sergejaus Jovaišos iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

„Ne veltui yra geras posakis, kad saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje geriausia įsavinti lėšas yra dirbant Etikos komisijoje“, – kalbėjo jis.

„Padarykite taip visose komisijoje, pavyzdžiui, Savižudybių komisijoje turėtų būti tie nariai, kurie privedė ką nors iki savižudybės, nes jie žino, kaip tą daryti“, – pareiškė „valstietis“.

Akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, pats V. Ąžuolas per trejus metus iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų už beveik 29 tūkst. eurų.

Antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariu paskirtas Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, nes šią frakciją palikus Silvijai Lengvinienei, „laisviečiai“ komisijoje nebeturėjo atstovo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys S. Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus A. Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė frakcijoms performuoti Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo, bet nesulaukė frakcijų palaikymo.

Vietoj jų parlamentarė siūlo į šios komisijos sudėtį įtraukti kitus Seimo mažumai priklausančių parlamentarų pasiūlytus TS-LKD frakcijos narius.

A. Širinskienė  įregistravo tokį pasiūlymą Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos įregistruotam nutarimo projektui dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Jame siūloma į komisijos sudėtį įtraukti Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytą Laisvės frakcijos narį Artūrą Žukauską.

Kaip pastebi A. Širinskienė, dėl parlamentarų S. Jovaišos ir A. Matulo pirkinių tikslingumo, atsakingo parlamentinių lėšų naudojimo, elgesio etiškumo visuomenėje kilo daug klausimų.

„Dėl to yra abejonių, ar klausimų dėl savo elgesio sukėlę Seimo nariai toliau gali dirbti Etikos ir procedūrų komisijoje bei vertinti kitų savo kolegų elgesį, taip pat ir kitų kolegų parlamentinių lėšų naudojimą“, – sako pasiūlymo autorė A. Širinskienė.

ELTA jau skelbė, kad S. Jovaiša, akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, nusipirko penkis kompiuterius, telefonų už 25 tūkst. eurų.

TS-LKD frakcijos narys A. Matulas taip pat buvo vienas iš Seimo narių, nemažai parlamentinių lėšų išleidusių kompiuterių bei telefonų pirkimui bei nuomai. Jo pirkinių sąraše yra ir „Iphone 13 Pro Max“ už 1443 eurus,  2023 metais pirktas  naujausias „Samsung Galaxy S23 Ultra Black“ telefonas už 1461 eurą bei galingas „Acer Nitro“ kompiuteris už beveik 11 000 eurų. Šis kompiuteris, pasak parlamentaro, jam buvo reikalingas nuotraukoms susikelti ir memuarams rašyti.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo konservatorių frakcijos narys S. Jovaiša anksčiau yra žadėjęs trauktis iš Etikos ir procedūrų komisijos ir pasibaigus kadencijai įsigytą biuro techniką palikti Seimui.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas yra sakęs, kad už parlamentines lėšas nieko neleistino nepirko.

Šią savaitę parlamentarai po svarstymo pritarė atitinkamam įstatymo projektui, už jį balsavo 48 parlamentarai, susilaikė 11 politikų. Dar liko vienas balsavimas, kad nauja Odontologų rūmų įstatymo redakcija būtų priimta.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pareiškė, kad svarstant šį klausimą jis patyrė suinteresuotų asmenų mobingą.

„Nuo kada nepriklausomoje Lietuvoje mes bijome autonomijos? Žinau, kad praeityje buvo padaryta klaidų, galime turėti priekaištų dėl vieno asmens neatsakingų veiksmų, bet šiandien tai yra labai pasikeitusi organizacija“, – per Seimo posėdį kalbėjo konservatorius Linas Slušnys.

„Šiandien Odontologų rūmus matau, kaip savotišką kelrodį, kaip galima priimti kartais skaudžius, bet reikalingus organizacijai sprendimus, kaip demonstruojančius gebėjimą keistis. Jie daug nuveikė taisydami savo klaidas“, – teigė jis.

Pasak Seimo nario, jokie klausymai, diskusijos ir įvairiausi pasisakymai šiuo klausimu niekaip neįrodė, jog Odontologų rūmai nėra verti gyventi savarankiškai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė profesinės savivaldos svarbą.

„Praėjusioje kadencijoje praėjusi vyriausybė Odontologų rūmų funkcijas apkarpė, atidavė tas funkcijas vykdyti valdžios institucijai, pati ministerija perėmė, ir mes manome, kad nėra gera kryptis, kai viską valdžia padarys ir geroji valdžia viskuo pasirūpins, nors tai kvalifikuotai ir solidžiai galėtų atlikti profesinės savivaldos“, – sakė jis.

„Turime daugiau pasitikėti profesinėmis savivaldomis įvairiose sferose ir mažiau funkcijų prisiimti valdžiai“, – pridūrė politikas.

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas neslėpė turįs abejonių dėl licencijavimo grąžinimo Odontologų rūmams.

Seimo narys tvirtino, kad svarstant šį projektą susidūręs su ekspertų baime pareikšti nuomonę viešai, politikų vengimu išgirsti kitokią poziciją, o jis pats patyręs mobingą.

„Šio įstatymo svarstymo metu komitete patyriau daug mobingo iš tam tikrų asmenų: buvo rašomi skundai, po to, kai sudalyvauju kokioje nors laidoje ir išsakau savo nuomonę, skundai Etikos komisijai. Esu dėkingas Etikos komisijai, kad jokiais atvejais nerado jokių priekaištų dėl mano veiklos“, – iš Seimo tribūnos pasakojo parlamentaras.

Konkrečių asmenų, kurie jį skundė, konservatorius nenurodė.

„Tikrai nemanau, kad buvusi Vyriausybė ir parlamentas visai be argumentų panaikino ir grąžino licencijavimo tvarką Akreditavimo tarnybai“, – teigė jis.

„Kalbėjau su buvusia komiteto pirmininke, rūmų garbės prezidente Dangute Mikutiene, kuri buvo azartiška perduodant tas funkcijas, bet po to išsakė labai daug abejonių, kad, jos manymu, nepasitvirtino (licencijavimo perdavimas rūmams – BNS), galbūt dėl tuometinės rūmų valdžios šitas sprendimas“, – sakė A. Matulas.

Jis apgailestavo, kad turintieji kitokią nuomonę atsisakė savo argumentus išdėstyti viešai, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nerado laiko susitikti su ekspertais.

„Nusivyliau, kad niekas nenori išgirsti tos kitos nuomonės“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto vadovas.

Jis tvirtino negalįs sutikti su siūlymu, kad grąžinus licencijavimą narystė Odontologų rūmuose būtų privaloma. Anot A. Matulo, toks dalykas sunkiai įsivaizduojamas demokratinėje šalyje.

Odontologų rūmų įstatymo pataisos į Seimo salę grįžo po dvejų metų pertraukos. Projektui po pateikimo buvo pritarta 2021 metų lapkritį.

Po Vyriausybės patobulinimo projektu siūloma, kad Odontologų rūmai spręstų dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Taip pat projekte numatyta, kad narystė Odontologų rūmuose būtų privaloma.

Pataisos įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.

2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Šią pertvarką iniciavęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad odontologų licencijavimas iškrenta iš visos sistemos, juos vienintelius licencijuoja nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė yra privaloma.

Pasikeitus politinei valdžiai 2021 metų pradžioje grupė Seimo narių, tarp jų ir parlamento pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį odontologų licencijavimas būtų grąžintas rūmams.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasidomėjus situacija šiame sektoriuje, Akreditavimo tarnyba, perėmusi odontologų veiklos licencijavimą, sakė aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai.

Jos teigimu, rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros.

Tarnyba tada identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas, sustabdė 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų. Dėl nesumokėtų įmokų į sąskaitą žalai atlyginti dar sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aktyvių odontologijos praktikos licencijų buvo 4,6 tūkst., burnos priežiūros praktikos licencijų – 4,8 tūkstančio. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikė daugiau kaip 2,5 tūkst. įstaigų.

Už balsavo 48, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11 parlamentarų.

Svarstymo metu kilo aršios diskusijos dėl galimo Odontologų rūmų įstatymo projekto vilkinimo. Konservatorius Linas Slušnys teigė nesuprantantis, kodėl šį projektą Sveikatos reikalų komitetas svarstė beveik 3 metus. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas, ne vieną kartą sulaukęs kaltinimų projekto vilkinimu, pabrėžė, kad taip daroma nebuvo.

„Pagaliau mes turime tą odontologų rūmų įstatymo projektą po ilgų diskusijų, po įvairiausių pokalbių komitete. Ir iki šiol niekaip nesuprantu, kaip jis taip ilgai užtruko Sveikatos reikalų komitete“, – plenarinio posėdžio metu kalbėjo L. Slušnys.

„Galiu vardinti daugybę įstatymų projektų ir savo gal kokie 5, kurie nesvarstomi 2–3 kadencijas arba užstrigę stalčiuose kai kuriuose komitetuose. Tai tikrai nebuvo vilkinama, buvo bandoma išgirsti įvairias nuomones“, – akcentavo A. Matulas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, prašydamas Seimo narių balsuoti už Odontologų rūmų įstatymo projektą, argumentavo, kad dėl profesinės savivaldos buvo susitarta pasirašant valdančiosios koalicijos sutartį.

„Primenu, kad koalicijos sutartyje numatyta Vyriausybės programos tvarka skelbia, kad bus stiprinama profesinė savivalda, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas. Tai šitas projektas, kuris labai ilgai užsigulėjo komiteto stalčiuose, neleistinai ilgai, yra vertintinas kaip Vyriausybės ir visos koalicijos sutartų dalykų realizavimas“, – pabrėžė liberalas.

L. Slušnys pažymėjo, kad šiam įstatymo projektui pritarė ir Vyriausybė, o savarankiškai vykdyti gydytojų licencijavimą nori pati odontologų bendruomenė.

„Vyriausybė pritarė ir davė teigiamą išvadą, teigdami, kad odontologų rūmų pataisos neprieštarauja ir kad tos pataisos yra tinkamos. (...) Šitos autonomijos nori pati odontologų bendruomenė ir nevengia atsakomybės“, – argumentavo konservatorius.

A. Matulas tikina – projekto svarstymo metu patyrė mobingą

Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas A. Matulas plenarinio posėdžio metu pareiškė, kad komitete svarstant Odontologų rūmų įstatymo projektą jis patyrė mobingą.

Šio įstatymo svarstymo metu komitete patyriau daug mobingo iš tam tikrų asmenų.

„Šio įstatymo svarstymo metu komitete patyriau daug mobingo iš tam tikrų asmenų. Buvo rašomi skundai dėl to, kad išsakydavau savo nuomonę tam tikrose laidose ar komiteto posėdžiuose. Bet esu dėkingas Etikos ir procedūrų komisijai, kad visais atvejais nerado jokių priekaištų dėl mano veiklos, nes Seimo narys gali išsakyti savo abejones“, – teigė konservatorius.

Atsakydamas į šį pareiškimą, Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas pasiūlė A. Matului kreiptis į Darbo inspekciją. Visgi, „laisvietis“ atkreipė dėmesį, kad pats A. Matulas galimai vilkino įstatymo projekto svarstymą.

„Jeigu iš tikrųjų komiteto pirmininkas Antanas Matulas per ilgus šio klausimo svarstymus patyrė mobingą iš Odontologų rūmų, aš neabejoju, kad verta kreiptis Darbo inspekciją ir tuos mobingo atvejus tirti“, – sakė V. Mitalas.

„Bet man atrodo, gerbiamas pirmininke, kad gali būti atvirkščiai – kad tai jūs labai dažnai savo prikišamuose komentaruose šį įstatymą ne tik vilkinote, bet ir bandėte kuo giliau įstumti į stalčių“, – pridūrė politikas.

Ketvirtadienį nepritarta komiteto pirmininko A. Matulo siūlymui narystę Odontologų rūmuose padaryti neprivalomą.

ELTA primena, kad šiuo metu licencijas gydytojams odontologams išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Odontologų rūmų įstatymo projektas Seime sukėlė daug aršių diskusijų ir komitete buvo svarstomas nuo 2021-ųjų metų. Lapkričio pabaigoje, prieš pritariant projektui Sveikatos reikalų komitete, susiginčijo ir valdančiosios koalicijos partneriai. Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė kaltino komiteto pirmininką, konservatorių A. Matulą specialiai vilkinant odontologų savarankiškumą įteisinantį projektą. Tokius kaltinimus A. Matulas atmetė teigdamas, kad ne vienas įstatymo projektas Seimo komitetuose yra svarstomas ilgiau nei metus. Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas buvo užsiminęs ir apie galimą A. Matulo viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Odontologų rūmų atstovai taip pat yra kreipęsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl delsimo priimti įstatymą.

Odontologų rūmų įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025 metų pradžios.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo kartu su kitais parlamentarais parengtoms tai numatančioms Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisoms.

Už jas po pateikimo balsavo 77 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai. Projektas artimiausiu metu keliaus į Sveikatos reikalų komitetą.

Priėmus įstatymo pataisas, slaugos magistrantūros studijas galėtų vykdyti ne tik medicinos gydytojus rengiantys universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, bet ir Klaipėdos universitetas, vykdantis tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos slaugos studijų programas.

Šiuo metu tik du universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošia medicinos gydytojus, kartu vykdydami antrosios pakopos slaugos studijų programas, t. y. slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.

Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete nuo 2001 m. veikia Slaugos katedra.

Galiojančiame įstatyme nurodyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.

Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas registravę Seimo nariai siūlo nustatyti, kad išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikacija galėtų būti įgyjama universitete, baigus slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą.

Priėmus įregistruotą projektą, slaugos magistrantūros studijas galėtų vykdyti ne tik medicinos gydytojus rengiantys universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, bet ir Klaipėdos universitetas, vykdantis tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos slaugos studijų programas.

Pasak A. Matulo, praplėtus universitetų, rengiančių išplėstinės praktikos slaugytojus, ratą, būtų užtikrintas išplėstinės slaugos specialistų rengimas ir jų pritraukimas trijuose Lietuvos regionuose, kuriuose veikia universiteto ligoninės.

Projektą parengę Seimo nariai tikisi, kad sudarius galimybę ir kitiems universitetams ruošti trūkstamos profesijos specialistus, bus sudarytos sąlygos parengti daugiau išplėstinės praktikos slaugytojų, nuosekliai bus gerinama slaugos paslaugų kokybė, mažinamas šeimos gydytojų darbo krūvis ir administracinė našta, padidės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Šiuo metu tik du universitetai, t. y. Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošia medicinos gydytojus, kartu vykdydami antrosios pakopos slaugos studijų programas, t. y. slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.

2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė, kurioje teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete nuo 2001 m. veikianti Slaugos katedra vykdo I ir II pakopos slaugos studijų programas.

„Siekiant didinti slaugytojų pritraukimą Klaipėdos regione, tikslinga sudaryti sąlygas Klaipėdos universitete ruošti išplėstinės praktikos slaugytojus, vykdant slaugos magistrantūros studijų programą, kurią pabaigus įgyjama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija“, – teigia įstatymo pataisų autoriai.

Šiuo metu Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme nurodyta, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Tai reiškia, kad išplėstinės praktikos kvalifikacija gali būti įgyjama tik Lietuvos universitetuose, kurie ruošia medicinos gydytojus.

Siūloma, kad Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

Kartu su A. Matulu jas teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Pocius, Mindaugas Puidokas, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys.

„Pas akių gydytoją paskyrė rugsėjo 27 d. o būsiu tik lapkričio 21 d. “, – skundėsi poliklinikos lankytoja.

„Kaip tik kažkaip tuščia ganėtinai. Kiek tenka eiti su vaikais, tai gana greitai ir jokių eilių nebūna“, – sakė poliklinikoje kalbinta mama.

„Žiūrint pas kokį gydytoją. Jeigu turite problemų su širdimi, tai taip, reikia palaukti“, – patirtimi dalinosi pacientė.

„Nuo specialisto tikriausiai priklauso. Pas šeimos gydytoją gal lengviausiai patekti. O visi kiti... kartais bėda išsisprendžia belaukiant“, – sakė kalbinta moteris.

Kurie nenori laukti, renkasi privačias klinikas.

„Nes jeigu reikia mėnesį laukti, tai ką daryti?“ – svarstė moteris. 

„Jeigu labai prispirtų dėl sveikatos, tai taip, eičiau į privačią“, – atsiduso poliklinikos lankytoja.

„Bet kol kas dar taip neprispyrė?“ – teiravosi žurnalistas. „Dar kol kas ne“,–  atsakė pašnekovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Beje, susimokėti už greitesnį patekimą pas specialistą, galima ir viešose poliklinikose, bet žmonės tą daro retai. „Dėl tų paslaugų galbūt dažniau kreipiasi į privačias įstaigas. Nors jeigu nori greitos konsultacijos arba konsultacijos be šeimos gydymo siuntimo, tikrai turi galimybę kreiptis į polikliniką“, – tikino Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė.

Privačioje gydymo įstaigoje už paslaugą reikia mokėti. Tačiau paprastai dalį sumos kompensuoja Ligonių kasos. Kai kurie politikai tikina, kad Seime siūloma keisti įstatymą taip, kad jei už tavo paslaugas sumoka Ligonių kasos, mokėti privačiai klinikai nebebūtų galima.

„Žmogus ateina į gydymo įstaigą, dalį finansuoja jam Ligonių kasos (30-80 proc.), o likusią sumą prisimoka pats. Siūloma tą panaikinti ir kad privačios gydymo įstaigos dirbtų tik iš Ligonių kasų apmokamų krepšelio“, – aiškino  Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Jei Ligonių kasų kompensacijos privati įstaiga atsisakytų, anot R. Žemaitaičio, Labai pabrangtų jų paslaugos. Tad eilės valdiškose poliklinikose ir ligoninės dar labiau pailgėtų. „Plūstelės labai stipriai į poliklinikas, gydymo įstaigas žmonių skaičius, bet kadangi jos tikrai nėra jiems šiandien pasiruošusios, atlyginimai gydytojų ir medicinos personalo pakankamai maži, reiškia mums truks vėl gydytojų. Nes iš privačios jis vis tiek neis. Žmogus geriau sutiks mokėti 50 Eur daugiau negu laukti dvi savaites“, –  planus dėliojo R. Žemaitaitis.

Kiekvienas žmogus dirbdamas moka mokesčius ir kodėl iš jo atimama teisė gauti tą valstybės dengiamą bazinę kainą?

Tokių siūlymų nesupranta ir pacientų organizacijos. „Jeigu yra poreikis, jei jie paskaičiuoja, kad ta paslauga kainuoja brangiau, kad žmogus galėtų prisimokėti tik skirtumą nuo bazinės kainos, o ne 100 proc. pilną kainą. Juk kiekvienas žmogus dirbdamas moka mokesčius ir kodėl iš jo atimama teisė gauti tą valstybės dengiamą bazinę kainą?“ – klausė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų pirmininkė Vida Augustinienė.

Privačių klinikų atstovai tikina, kad jei siūlymui Seimas pritars, iš pacientų būtų atimta teisė primokėti ir už tai gauti aukštesnės kokybės medicinos paslaugas.

„Jeigu būtų apribotos pacientų teisės rinktis ir susimokėti oficialiai kainų skirtumą, tai pacientai tai darytų neoficialiai. Kaip buvo senais laikais. Ir dabar sveiktos priežiūros sektorius užima lyderiaujančią vietą pagal korupcijos lygį tarp kitų sektorių. Tai dar labiau padidėtų korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje“, – įsitikinęs  Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.

Tačiau siūlymo iniciatorius, konservatorius Antanas Matulas, primena, kad įstatymas draudžia imti priemokas už tas paslaugas, už kurias sumoka Ligonių kasos. Esą daugėja skundų, kodėl vienose privačiose įstaigose už gydymo paslaugas primokėti reikia, kitose – nereikia.

„Įstaigos piktnaudžiaus ir reketuos žmones. Ko neleidžia įstatymas. Tokį instrumentą siūlysiu Ligonių kasoms suteikti. Jeigu kartojasi grubūs įstatymo pažeidimai, suteikti teisę bent jau laikina nutraukti sutartį. Kol įstaiga susitvarkys“, – sakė Seimo narys Antanas Matulas.

A. Matului pritarė ir paprastai jam oponuojantis buvęs sveikatos ministras  Aurelijus Veryga.

„Sako: aš ateinu pas gydytoją, jis mane pakonsultuoja privačiai. O tyrimus jau daro (kompiuterinę tomografiją ar kompiuterinį rezonansą) ar nusiunčia atlikti kokią procedūrą į viešąją įstaigą. Tikrai reiktų sutvarkyti. Tik kaip tą padaryti – man dabar sunku pasakyti“, – sakė A. Veryga.

Tiek vienas, tiek kitas, manau, išsuks uodegą ir jokio sprendimo neįvyks

Ar reikia keisti tvarką dėl priemokų privačiose klinikose? Seime sudaryta darbo grupė. Joje yra ir R. Žemaitaitis, ir A. Matulas. Tačiau A. Veryga įsitikinęs, kad viskas liks kaip buvę. „Tiek vienas, tiek kitas, manau, išsuks uodegą ir jokio sprendimo neįvyks. Nė vienas nedrįs imtis atsakomybės tą situaciją išspręsti“, – įsitikinęs A. Veryga.

Skaičiuojama, kad pernai privačios gydymo įstaigos uždirbo beveik 60 mln. eurų pelno. 

„Seimo nariai turėtų vengti net regimybės, kad gali būti kažkoks interesų konfliktas, tad, žinoma, šiuo atveju reikėjo pasverti ir tai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip teigė paklausta, ar konservatoriui A. Matului reikėjo nusišalinti sprendžiant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus dėl vadovų kadencijų.

Sostinės Karoliniškių poliklinikai vadovauja parlamentaro sūnus Vismantas Matulas.

Seimo nariai turėtų vengti net regimybės, kad gali būti kažkoks interesų konfliktas.

Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Šią savaitę Sveikatos reikalų komitetas svarstydamas pasiūlymus projektui padarė pertrauką.

„Mano siūlymas daryti svarstyme pertrauką komitete, susėdam vasario mėnesį – pasikviečiam ministeriją, pataisų autorius, projekto autorius, atsižvelgiam į Teisės departamento pastabas. Įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 dienos arba nutarsim kartu gal, kad vėliau ir jokio strioko dabar neparuoštą ir nesuderintą projektą šiandien priimti, tai mes pilną teisę turim komitete padaryti pertrauką“, – trečiadienį komitete teigė A. Matulas.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį žurnalistams teigė nežinantis priežasčių, kodėl klausimas buvo atidėtas, tačiau kadencijų ribojimą teigė palaikantis.

„Gal yra kažkokių papildomų pasiūlymų. Mano pozicija, kad kadencijų įvedimas yra pagrįstas vadybinis sprendimas ir kad jo reikia. Tai yra įprasta sistema visose gyvenimo srityse“, – dėstė jis.

„Prieš pat šventes Sveikatos reikalų komitetas išklausė išsamią informaciją iš Sveikatos ministerijos, įvairių tarnybų, Vyriausybės atstovų apie situaciją dėl naujos mutacijos, dėl omikron ir nematė pagrindo kažkokioms naujoms priemonėms. Ministerija informavo, kad yra pasiruošta, peržiūrimas lovų skaičius, vakcinų turime pakankamai, testų turime pakankamai. Sekdamas tą informaciją, nematau jokio pagrindo, kad artimiausiu metu reikėtų įvesti karantiną. Galbūt ta informacija, kurią pateikė gerbiamas Arūnas Dulkys, tos abejonės yra daugiau kaip informacija žmonėms, kad ateina žymiai pavojingesnė mutacija omikron ir kad žmonės, norėdami išvengti tų griežtesnių priemonių, dar labiau turi laikytis asmeninių apsaugos priemonių reikalavimų“, – sakė A. Matulas.

„Galbūt galima traktuoti ir taip, kad tai yra tam tikra gąsdinimo forma, priemonė, bet aš nemanyčiau. Žmonės yra tiesiog sąmoningi. Vis dėlto jeigu labai gerai susitelktume, tai nebūtų tokių renginių, apie kuriuos dabar rašo socialiniai tinklai, kur žmonės nesisaugo ir kelia pavojų aplinkiniams. Aš, matydamas situaciją, nors informacijos duomenų dar nepakanka, kad omikron plinta greitai, bet ligoninėse hospitalizacija nedidėja, mirčių skaičius nedidėja, manyčiau, kad tai yra forma, kuri neprivers mūsų imtis priemonių ir įvesti visuotinį karantiną. Šiandien tiksliai žinoti, ar reikės karantino, ar tas karantinas turės trukti dvi ar tris savaites, dar negalime pasakyti“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Vis dėlto, pasak A. Matulo, karantino kaip pandemijos valdymo priemonės visiškai atmesti negalima.

„Atmesti tos priemonės visai nėra įmanoma. Jeigu pasirodys statistiniai, moksliniai duomenys, kad per tą žymiai didesnį užsikrėtusių žmonių skaičių ligoninės užsipildo ir kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, kiti žmonės negalės papulti į ligonines, tai kaip atsarginis variantas griežtas karantinas yra įmanomas. Bet aš šiandien nematau jokio poreikio, kad Lietuvoje reikėtų įvesti absoliutų karantiną. Apskritai karantinas, kaip forma, kiek mutacijų bebūtų, galimai išsisėmė“, – komentavo pašnekovas.

Nematau jokio pagrindo, kad artimiausiu metu reikėtų įvesti karantiną.

Anot A. Matulo, galimybių paso galiojimo pakeitimai taip pat nėra gąsdinimo priemonė.

„Įsigaliojo tam tikros naujos tvarkos, kad palaikomąja doze žmonės raginami pasiskiepyti, atsiranda naujos aplinkybės dėl galimybių paso galiojimo. Jei žmogus bus pasiskiepijęs trečiąja doze, tai galimybių paso galiojimas bus neribojamas. Aš tikrai nepriimčiau, kad tai yra kažkokia gąsdinimo priemonė. Aš vėlgi apeliuoju į žmones. Manau, kad šiandien aiškinti žmonėms, dėl ko reikalingas atstumas, dėl ko reikalingos kaukės, nereikia. Tie žmonės, kurie to nenori suprasti – nesupras. Tikiu, kad galbūt tai bus paskutinis kartas prieš pavasarį, vasarą, kada mes kalbame apie griežtesnes priemones. Su žmonių pagalba mes galime įveikti šitą eilinę mutaciją ir eilinį viruso plitimą“, – šnekėjo jis.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas paaiškino, kas per dvejus metus pasikeitė ligoninėse.

„Pasikeitė labai daug kas. Ligoninės aprūpintos deguonimi, monitoriais, yra įgyta patirtis. Jau greitai Lietuva gaus ir vaistus. Specialistai tikrai pasiruošę. Nemanau, kad tas 240 ir daugiau užimtų lovų skaičius reanimacijos galėtų būti objektyvus ir nulemti karantino ar sugriežtinimų priemones. Jeigu reikės, gydymo įstaigos tikrai pasiruošusios išplėsti vietas reanimacijose ir iki 300 ar daugiau. Bet, be abejo, tada nukentėtų kiti žmonės, sergantys kitomis ligomis“, – kalbėjo A. Matulas.