Didžiąją dalį savo karjeros metų gimtojo miesto komandai atidavęs treneris naująjį sezoną pasitiks užimdamas klubo garbės prezidento bei konsultanto pareigas.

Tuo tarpu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) 30-mečio proga lygos kūrybinė komanda aistruoliams pristato jau antrąjį išskirtinio turinio „Papasakok apie tai plačiau“ epizodą, kuriame per įvairiausius savo karjeros vingius žiūrovus veda būtent šis legendinis Lietuvos treneris.

„Autoritetu tampi, kai padarai ką nors gero. Bet jeigu tu negerai išaiškinai ar mažai išaiškinai, nesigavo, tada sunku būti tuo autoritetu“, – tokiais žodžiais dokumentikoje prabyla A. Sireika.

„Šiaulių“ strategu jis tapo komandai tik prisijungus prie LKL. Pavertęs Saulės miesto klubą pastoviu ketvertuko dalyviu, A. Sireika stojo prie „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės vairų, kur pasiekė ne vieną skambią pergalę. Galiausiai, savo karjeros saulėlydyje specialistas vėl grįžo į gimtuosius Šiaulius.

Išsamiame pasakojime apie A. Sireiką – istorija apie ilgai norėto „Mercedes-Benz“ automobilio įsigijimą, apsilankymas istorinėje „Šiaulių“ arenoje, garsusis Mindaugo Timinsko dvitaškio per 0,3 sekundės epizodas, „Šiaulių“ atėjimas į LKL ir pirmoji bronza.

Siužeto pabaigoje treneris kalbėjo apie ryšį su savo buvusiais auklėtiniais bei pažymėjo gražų Pauliaus Jankūno gestą po paskutiniųjų karjeros rungtynių.

„Papasakok apie tai plačiau“ dokumentikos epizodas su A. Sireika – jau Betsafe-LKL TV  „YouTube“ kanale.

Po 45 metų vyr. trenerio poste, iš kurių net 35 sezonai praleisti vadovaujant Saulės miesto komandai, Antanas Sireika palieka ekipos vairą bei toliau „Šiaulių” krepšinio klube užims garbės prezidento bei konsultanto pareigas.

„Pasibaigus sezonui bendru sutarimu nusprendėme, kad taip bus geriausia abiems pusėms. Bet kuriuo atveju, Antaną ir toliau matysime besidarbuojantį komandoje. Treneris yra tiek klubo, tiek miesto legenda, be jokios abejonės norime, kad jis savo patirtimi bei patarimais prisidėtų prie Šiaulių krepšinio gyvavimo“, – priimtą sprendimą pakomentavo „Šiaulių“ krepšinio klubo valdybos pirmininkas Artūras Nacickas.

Trenerio darbą vyrų krepšinyje A. Sireika pradėjo dar ir pats būdamas krepšininku – Šiaulių „Statybos“ komandoje, o nuo 1994 m. savo sportinę karjerą palikdamas už nugaros vyr. trenerio kostiumą apsivilko atstovaudamas „Šiaulių“ krepšinio komandai. Su pertraukomis Europos čempionas klubą treniravo 19 sezonų (1994-2002 m., 2009-2012 m., 2017-2023 m.).

„Šiauliuose“ garbės prezidento bei konsultanto pareigos bus nauja, bet abejonių dėl savo reikšmės ir naudos nekelianti pozicija.

„Treneris yra neeilinė asmenybė, kuri savo įžvalgomis sustiprins trenerių štabo darbo kokybę. Jo pergalės, žinomumas ir patirtis prisidės prie Šiaulių krepšinio reprezentavimo, o garbės prezidento pozicija paliks dar vieną žymų pėdsaką komandos istorijoje“, – naująsias A. Sireikos pareigas pristatė klubo direktorius Donatas Slanina.

Per ilgą savo karjerą treneris Šiaulių krepšinio komandą atvedė į daugybę pergalių. 1996 m. kartu su Saulės miesto krepšininkais A. Sireika iškovojo Lietuvos krepšinio taurę, kas sudėjo pamatus ir tolimesnėms klubo pergalėms. 2000 m. pirmą kartą istorijoje šiauliečius jis atvėdė ant trečiosios pakylos Lietuvos krepšinio lygoje, iškovodamas bronzos medalius (tą patį vėliau pakartojo dar tris kartus).

Šiauliuose miesto garbės pilietis dirbo su pertraukomis, per kurias vadovavo Kauno „Žalgirio“, Kazanės „Uniks“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Točigio „Brex“ bei Utenos „Juventus“ komandoms. Per šiuos etapus treneris iškovojo du Baltijos bei tris Lietuvos krepšinio lygos titulus.

Nuo 1996 m. A. Sireika užėmė Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerio asistento pareigas bei pasidabino bronzos medaliu Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. 2001 m. perėmus rinktinės vairą, Bazilionuose gimęs ir augęs treneris padėjo nacionalinei komandai pakilti ant aukščiausios pakylos ir iš 2003 m. Europos čempionato Švedijoje grįžo su aukso medaliu.

Po šių pokyčių komandos vyr. trenerio pareigose iš karto bus pradėtos ir naujojo vedlio paieškos.

Jaunystėje strategas kabinosi į krepšininko karjerą, tačiau galiausiai buvo pastūmėtas link trenerio kelio. Prisimindamas savo paties žaidimą, A. Sireika brėžia paralelę su tuo, ko prašo iš savo dabartinių auklėtinių.

„Atsimenu žmonos komplimentą, ji ne sporto specialistė, bet aistringai žiūrėdavo rungtynes ir sakydavo: „Kai tu esi aikštelėje, pagauni kamuolį, man ramu žiūrėti.“ Aš nebuvau įžaidėjas, buvau viskas, ko reikėjo. Buvau toks, kad aikštelėje būtų gera visiems, – pasakojo treneris. – Sabeckiui sakau: „Nuo tavęs priklauso, kiek geri bus kiti žaidėjai, galvok ne tik apie save, bet visąlaik įjunk visus žaidėjus, kad jie jaustųsi maloniai aikštelėje, tada komanda bus tvirta.“

2012-2014 m. trenerio karjeroje žymi ypatingą karjeros stotelę – Japoniją. Prisimindamas dvejus Azijoje praleistus metus, A. Sireika pažymi išskirtinę šioje šalyje vyraujančią kultūrą ir pagarbą vienas kitam.

„Krepšinis gal ne aukščiausio lygio, bet žmonių kultūra, mąstymas, pagarba kitam yra aukščiausio lygio. Nuvažiavęs pamačiau, kad kuo daugiau metų turi, tuo daugiau reikia mokytis. Niekada neparodyk savo viršenybės, kad esi protingesnis, kad gali įsakinėti. Turi žmonėms parodyti, kad gali duoti žinių. Trenerį jie laiko mokytoju, o mokytojas nuo pat mažų klasių yra viskas. Viskas persiduoda ir gyvenime. Norėčiau, kad Lietuvoje būtų tokie santykiai tarp žmonių, pagarba kitam žmogui, kad niekas niekada nerodytų viršenybės ir nesakytų, kad yra aukštesnis, viršesnis, protingesnis. Labai džiaugiuosi, kad ten teko dirbti ir visą gyvenimą tai prisiminsiu“, – prisiminimais dalinosi „Šiaulių“ vairininkas.

Šiaulių krašte užaugęs A. Sireika yra tapęs neatsiejama Šiaulių dalimi, pripažintas miesto garbės piliečiu. Dalį nuopelnų dėl savo pasiekimų krepšinyje strategas priskiria būtent savo gimtinei.

„Esu sakęs, reikia dirbti tą darbą, kurį geriausiai supranti, su kuriuo gali duoti daugiausiai naudos. Turi gyventi tame mieste, kuris tau yra gimtas, kuris yra artimiausias. Manęs klausinėja apie artimus pasaulio miestus. Jie gražūs, gražesni negu Šiauliai, nėra ką lyginti, bet širdy tai yra mano miestas. Niekada nesivaikiau garbės, nenorėjau gyventi kitur. Galvoju, kad gyvendamas kitur, tiek nebūčiau pasiekęs“, – teigė 66-erių specialistas.

Pilnas pokalbis su legendiniu treneriu – Betsafe-LKL TV „YouTube“ kanale.

„Žalgiris“ išvykoje 89:76 nugalėjo „Šiaulius-7bet“, sausai triumfavo mažojo finalo serijoje (4-0) ir pergalingai išlydėjo karjerą baigiantį Jankūną.

Savo paskutiniame mače Jankūnas per 16 minučių surinko 9 taškus (2/5 dvit., 1/3 trit., 2/2 baud.), 5 atkovotus kamuolius, 1 rezultatyvų perdavimą ir 12 naudingumo balų.

Nuskambėjus finalinei sirenai, Jankūnas savo marškinėlius įteikė treneriui, kuris jį pirmą sykį pakvietė į „Žalgirį“ (2003-04 m.) – Antanui Sireikai.

„Ką tik baigėsi rungtynės, baigėsi sezonas, baigėsi karjera, – televizinėje transliacijoje po mačo sakė Jankūnas. – Minčių daug nėra, gal emocijų dabar daugiau, bet jos viduje, kaip ir visos karjeros metu. Moku jas valdyti, tai kol kas valdausi, bet kažkada pratrūksiu ir aš.“

Per 18 sezonų „Žalgiryje“ Jankūnas rinkosi vien tik „Betsafe-LKL“ auksus ir sidabrus. Karjerą teko pabaigti su mažesnės prabos apdovanojimu, tačiau dėl to jis stipriai nesijaudina.

„Su mielu noru neturėčiau šio medalio, bet gyvenimas yra toks ir kartais nežinosi, kur tave nuves, – kalbėjo Jankūnas. – Viskas gerai, tikrai be galo sunkus sezonas, daug geros patirties, kuri pravers ateityje ne kaip krepšininkui. Manau, kad viskas gerai, buvo kas buvo ir žiūrime į priekį.“

Žaliai baltų kapitonas skyrė padėkas savo artimiausiems žmonėms bei „Žalgirio“ gerbėjams.

„Visų pirma, noriu padėkoti savo šeimai, savo žmonai Ievai, savo trim nuostabiems vaikams, savo tėvams, savo sesei su šeimyna už visus tuos metus, kai mane palaikė, aukojosi dėl manęs labai daug. Ačiū jums, be jūsų nebūtų nieko buvę.

Visiems fanams ačiū irgi už palaikymą. Tikrai jaučiau ir asmeniškai, ir „Žalgiryje“, ir Lietuvos rinktinėje, kad fanai mus ir mane myli. Smagu buvo žaisti dėl jų ir tikiuosi, kad kažką gero padariau“, – dėkojo Jankūnas.

Kalbėdamas apie seriją, aukštaūgis pabrėžė, kad „Žalgiriui“ svarbiausia buvo rasti motyvacijos.

„Sudėtingos rungtynės, turėjome ir bėdų, nes trenerio Sireikos komanda visada žaidžia nenuspėjamai. Žinau iš mūsų skautų, kad yra sunku paruošti taktiką. Tačiau nemanau, kad šioje serijoje reikėjo daug taktikos. Reikėjo daugiau nusiteikimo, emocijų ir mūsų, kaip žaidėjų, atėjimo į rungtynes.

Pati serija nebuvo lengva. Rezultatas yra toks, bet jis neatspindi to, kas vyko rungtynėse. Antrajame mače čia (Šiauliuose) išvis per plauką laimėjome, bet ir visos kitos, manau, buvo įtemptos. Tikrai šiauliečiai su tiek netekčių žaidė labai gerai ir manau, kad turėjo gerą sezoną“, – spaudos konferencijoje sakė Jankūnas.

– Prieš rungtynes Kaune minėjote, kad buvo daug emocijų ir reikėjo su jomis tvarkytis. Kaip buvo dabar?

– Mažiau buvo emocijų. Vis tiek namuose yra šeima, draugai, tos emocijos sukyla, sava arena, fanai, sirgaliai... viskas kažkaip stipriau. Čia jau žinojau, kad turime laimėti, kito kelio nėra, tikrai nenorėjome tęsti tos serijos, pabaigti ir eiti atostogų. Emocijas pavyko užgniaužti.

– Iš komandos ir personalo gavote apdovanojimą...

– Tai yra vinis ir geležiniai sportbačiai. Tai yra „Žalgirio“ sena tradicija. Jei neklystu, pirmasis juos gavo Darius Songaila, vėliau Robertas Javtokas, o dabar aš gavau.

– Sezonas baigėsi, tad ar galime pakalbėti apie pirmuosius Jankūno darbus biure? Kiek per vasarą šis „Žalgiris“ keisis?

– Manau, kad apie darbus dar ankstoka kalbėti, nes dar tik sezonas pasibaigė ir apie darbus negalvoju. Žinau, kad jie prasidės truputį vėliau.

Manau, kad „Žalgiris“ keisis. Jei galima lengvai pasakyti, sezonas nebuvo sėkmingas, tad reikės permainų, tikrai.

– Ką reikėtų stiprinti „Žalgiriui“, kad toks sezonas nepasikartotų?

– Daug ką, turbūt. Turėjome problemų ne vienoje pozicijoje – visur buvo problemų. Turime trenerių štabą, kuris gali išreikšti savo nuomonę, atkreipti dėmesį ir pasirašyti tokius žaidėjus, kaip jie įsivaizduoja savo žaidimą. Manau, kad nuo jų priklausys didžioji dalis, kas žais „Žalgiryje“ kitais metais.

– 19 profesionalo karjeros metų. Ko labiausiai trūks?

– Kasdienės rutinos. Vis tiek nuo mažens sportuojame krepšinį. Kai pradedi žaisti profesionaliai, yra viskas labai aišku: visas ritmas 10 mėnesių, kada rungtynės, kada treniruotės, kada laisva diena. Truputį pripranti prie to ir galbūt tau nereikia planuotis savo laiko, nes tau viskas paduota ir suplanuota. Dabar visas tvarkaraštis išnyks ir reikės priprasti prie naujo tvarkaraščio, rasti laiko pasportuoti, su šeima paatostogauti.

– Kiek garbės buvo nešioti „Žalgirio“ kapitono raištį? Ką matytum jį perimantį?

– Atsakomybė yra didžiulė. Jei viskas gerai, komanda laimi, papuoli į finalo ketvertą, galbūt tame sezone to kapitono indėlio mažiau reikia, nes viskas važiuoja. Mažų ar didelių problemų būna, bet kapitonui mažiau reikia įsikišti, nes kai laimi visi linksmi, sportuoja pilnu pajėgumu.

Kai klube buvo kelios krizės, tada ir reikėjo įsikišti. Lietuviams lengviau buvo, nes mes žinojome, kad čia žaisime, niekur neišvyksime. Reikėjo su legionieriais šnekėti, ir su treneriais. Buvo laikas, kai reikėjo ir su Pauliumi (Motiejūnu) pas rėmėją kažkokį nueiti.

Per karjerą buvo daug tokių dalykų, kuriais džiaugiuosi, kad jie buvo. Gavau anksti patirties, kuri man pravers tolimesniame etape.

– O kas galėtų perimti kapitono raištį?

– Turime vyresnių žaidėjų, nes vis tiek kalba eina apie juos. Tiek Artūras (Milaknis), tiek Mantas (Kalnietis), tiek (Edgaras) Ulanovas yra priaugęs tą dalyką. Kitais metais pagaliau bus kapitono rinkimai, kurių nebuvo labai ilgą laiko tarpą ir žaidėjai išsirinks, kas jiems atrodys geriausiai (juokiasi).

– Po rungtynių įteikėte marškinėlius Antanui Sireikai. Kaip ši idėja kilo ir ką šis treneris jums reiškia?

– Vakar sėdėjau vakare ir sugalvojau. Treneris po rungtynių Kaune labai gražiai atsiliepė apie mane ir galvojau, kad reikia kažkaip padėkoti, bet žodžių, galbūt, neužtenka, tai simboliškai atidaviau savo „Žalgirio“ marškinėlius.

Vis tiek prie jo aš atėjau į „Žalgirį“, prie jo gavau visą pasitikėjimą. Nuo pat pirmų dienų jaučiau, kad esu lygiavertis komandos narys. Kartais būna su jaunimu, kad duoda sportuoti ne visą treniruotę, stovi ant šoninės linijos.

Mane įvedė nuo pirmos treniruotės į „Betsafe-LKL“ ir Eurolygos rungtynes. Tai yra žmogus, kuris labai daug man davęs, nes pradžia kiekvienam jaunam žaidėjui yra svarbi. Kai gauni tokį pasitikėjimą – tiesiog negali nuvilti žmogus.

– Ar buvo minčių, kad reikėjo pernai baigti karjerą, nes šiemet sunkus sezonas?

– Ne, nes jis sunkus ir pasiekta vieta netenkina nei manęs, nei klubo, nei klubo žaidėjų. Tačiau žiūriu per tą prizmę, kad yra patirtis. Juokavome su vyresniais žaidėjais, kad šiemet sukrito tiek dalykų, kad galima iš kiekvieno sezono paimti po vieną dalyką ir sudėti į vieną.

Tikrai nebuvo tokių minčių, kad reikia pabaigti ir pabėgti nuo šio sezono. Niekada nebėgau nuo kažkokių atsakomybių ir dabar nebėgsiu.

– Per šį sezoną turėjote daug atsisveikinimų...

– Kažkaip nesitikėjau tų atsisveikinimų po Eurolygos. Tikėjausi po paskutinių „Betsafe-LKL“ rungtynių, gerai, gavosi vienos rungtynės po namų, bet smagu, kad pagerbia, kad parodė dėmesį, pagarbą. Tačiau jau šiandien sakiau, kad paskutinį kartą atsisveikinu ir visiems laikams.

Žalgiriečiai 85:70 įveikė „Šiaulių-7bet“ ir atsidūrė per pergalę nuo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos ir penktadienį gali užbaigti sezoną Šiauliuose, o tai reikštų ir Jankio įspūdingos karjeros pabaigą.

Jankūnas aikštėje praleido 19 minučių, pelnė 4 taškus, atkovojo 4 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, perėmė kamuolį, išrašė 2 blokus ir surinko 12 naudingumo balų, o rungtynių pabaigoje klubo legenda net susigraudino, kuomet specialiai jo išlydėtuvėms buvo paprašyta minutės pertraukėlė.

„Ar reikia to komentaro? Rimtai?“ – tik atėjęs į spaudos konferenciją juokavo Jankūnas. – Daug emocijų, kažkaip atrodo, kad nustūmiau jas į šalį, bet tas filmukas sukėlė emocijas. Visi draugai, pažįstami, vaikai. Tai iš tikrųjų jaudina. Atrodo, kad buvau pasiruošęs. Šnekėjome, kad galbūt paskutinės rungtynės „Žalgirio“ arenoje.“

Po pirmųjų bronzinės serijos rungtynių aktyvusis „Žalgirio“ sirgalių būrys „Green White Boys“ pareiškė, jog stabdo savo palaikymą. Po šio pareiškimo jie nevyko į antrąsias serijos išvykos rungtynes Šiauliuose, o trečiosiose atvyko tik į pačią pabaigą.

Gausus būrys GWB grupės fanų prieš ketvirtąjį trečiųjų LKL mažojo finalo rungtynių kėlinį įbėgo į tribūną ir skanduotėmis Pauliui Jankūnui pradėjo kurti triukšmingą atmosferą.

„Laukiau jų, nes nėra paslaptis, kad buvome susitikę pasikalbėti, – apie GWB sakė Jankūnas. – Buvo iškilę tam tikrų problemų. Tai daugiau komunikaciniai dalykai, kur dvi pusės nori to pačio, bet kai mažai šnekasi, tas nesigauna. Tikėjausi, kad viskas labai lengvai išsispręs ir tokių dalykų ateityje nebus. Ačiū jiems, kad jie atėjo. Per pirmus du kėlinius galvojau, ar tikrai neateis. Bet vėliau išgirdau, kai jie pagyvino areną. Ačiū jiems už tą pagarbą, kurią parodė man.“

– Ar GWB pasakė, kad ateisime?

– Nebuvo pasakyta, kad ateisime, bet visą laiką tikiesi, kad įvyks.

– Ar pavyko susivokti, kad tai galimai paskutinės karjeros rungtynės „Žalgirio“ arenoje?

– Pavyko, vis tiek žiūri į tą kalendorių ir matai tą pabaigą. Tai labai lengva su tuo susitaikyti, nes daugiau nebus nieko. Kaip ir sakiau, esu visiškai apsisprendęs ir pasiruošęs tai pabaigai. Aišku, dėl tų vaizdo įrašų užplūsta emocijos, bet tiesiog žinai, kad ateis ta diena ir viskas.

– Ko labiausiai pasiilgsi iš krepšininko karjeros?

– Turbūt rūbinės. Vis tiek tai yra savitas dalykas. Jeigu ir paklausi, kas tai yra, tai aš tau neatsakysiu. Bet tai – tas kasdienis buvimas visų rūbinėje. Viskas, kas vyksta rūbinėje, treniruotėse ir tarp jų. Be abejo, rungtynių adrenalino, tų visų emocijų. Tai nesulyginami dalykai ir jie patys svarbiausi. Yra adrenalinas ir pergalės siekimas, o po to yra tas kasdieninis buvimas tarp žaidėjų, bendravimas su komanda. Ką jau dariau 20 metų.

– Šis sezonas atrodo yra vienas sunkiausių tavo karjeroje, pernai nusprendei pratęsti karjerą. Ar matant tai, kaip viskas susiklostė, nesigaili dėl tokio savo sprendimo?

– Daug kas to klausia. (juokiasi) Nesigailiu, ne visos istorijos turi gražią pabaigą ir reikia su tuo susitikayti. Sezonas buvo toks, koks buvo, nieko nesigailiu, turėjome daug bėdų, stengėmės jas spręsti... Smagu, kad nė su vienu išvykusiu ar atvykusiu sezono metu žaidėju nėra jokių pykčių, išlikome žmonėmis ir profesionalais. Be abejo, apie rezultatus aš nešneku, jie yra nuviliantys. Tiesiog matyt iš aukščiau buvo taip suplanuota, kad šis sezonas bus toks.

– Karjerą „Žalgiryje“ pradėjai pas Antaną Sireiką, ją užbaigsi – prieš jį. Treneris pats susigraudino kalbėdamas apie tave. Kiek apskritai tavo karjeroje yra svarbus Antanas Sireika?

– Tai vienas iš svarbiausių žmonių mano karjeroje. Pirmi žingsniai „Žalgiryje“ buvo žengti jo dėka, atėjau su Antano palaiminimu į aikštelę. Gavau visą pasitikėjimą, kurio kitas treneris jaunam žaidėjui galbūt nebūtų suteikęs. Visą gyvenimą būsiu dėkingas treneriui Antanui, kuris man, jaunam, liaunam, leido žaisti tarp tokių vyrų. Turbūt visi puikiai prisimenate, kokia tuomet buvo aukštaūgių sudėtis „Žalgiryje“, po to ir į vyrų rinktinę pakvietę. Taip, kad jis – vienas svarbiausių žmonių mano karjeroje.

– Sireika pabaigoje paprašė dar vienos minutės pertraukėlės, kad galėtų tave pasikviesti. Ką pasakė treneris į ausį?

– Pasakė, kad labai manimi didžiuojasi ir yra laimingas dėl to, kaip susiklostė mano karjera ir prie to prisidėti. Ne tik prisidėti, bet, kaip aš sakau, būti vienu svarbiausių žmonių karjeros pradžioje. Tiesiog emocionalus pokalbis, prisiminimais pasidalinome ir tiek.

– Pats jau po Eurolygos sezono pabaigos sakei, kad tęsi darbus „Žalgiryje“. Ar pavyko su Pauliumi Motiejūnu išsigryninti laukiančią poziciją klube?

– Nepavyko, nes niekas pozicijos labai stipriai ir negrynino. Suprantame, kad tie dalykai niekur nepabėgs. Laukėme sezono pabaigos, kuri tikrai buvo ne pati lengviausia. Daug įtampų ir tie dalykai, kurie sezono metu gali palaukti, buvo nustumti į priekį. Manau, kad baigsis sezonas, susirinksime ir pasišnekėsime. Niekada su Pauliumi (Motiejūnu) neturėjau problemų ir manau, kad ir šį kartą jų nebus.

– Kaip sakei, ilgai žvalgeisi į kalendorių. Kokių per tą laiką sulaukei patarimų, ką veikti po karjeros pabaigos?

– Turbūt svarbiausias patarimas buvo nenustoti sportuoti, nes tai būtų labai negerai sveikatai, širdžiai ir panašiai. Kažkada, kai jaunas buvau, atsimenu su Tadu Klimavičiumi sakėme, kad po karjeros dvejus metus nieko neveiksime, tiesiog žvejosime ir gamtoje būsime, bet kai suaugi, supranti, jog tai nerealu ir taip niekada nebus. Dabar kaip tik norisi įsijungti į naują veiklą. Žinoma, bus atostogos su šeima, bet atsiradęs vakuumas per porą savaičių bus užpildytas naujais iššūkiais, kurių bus be gale ir juos reiks išmokti.

– O ar teko pačiam dalyvauti susitikime su fanais?

– Taip, teko, bet manau, kad nereikia labai viešinti tų dalykų. Buitiniai daugiau dalykų, vienas kitų nesupratimas, nebuvo didelių dramų. Kaip ir minėjau, per mažai bendravimo yra komandos ir fanų po rungtynių, kad būtų artimesnis ryšys ir nekiltų tokių dalykų. Manau, kad tai išsispręs automatiškai.

– Tai bus pirmas darbas sporto direktoriaus darbo kalendoriuje?

– Nežinau kokiame kalendoriuje, bet, be abejo, bus susitikimų daugiau su fanais. Taip pat ir dėmesio tiek iš mūsų, tiek iš sirgalių.

„Apmaudu, kad pralaimėjome kovą dėl patekimo į finalą, – sakė Sireika. – Džiugu, kad po ilgos pertraukos „Šiauliai-7bet“ kaunasi finalo ketverte. Mintys dvejopos.

Šiandien pritrūko jėgų, kozirių, bet buvo geras nusiteikimas, psichologinis klimatas pusę rungtynių. Po pertraukos pradėjome byrėti, kai mus šiek tiek paspaudė. Mačiau, kad pavargę, neklauso nei kojos, nei rankos. Džiaugiuosi, kad kovėsi iki galo ir žmonės pasakė, kad šaunuoliai, kovėtės, gaudėte iki paskutinių sekundžių.“

Spaudos konferencijoje po mačo Vilniuje Sireika pateikė 100 proc. pasiteisinusią Eurolygos pranašystę.

Trečiadienį 66-erių strategas sakė, kad finale susitiks Stambulo „Anadolu Efes“ ir Madrido „Real“.

Dabar Sireika pateikė savo spėjimą ir intriguojančiam ketvirtajam serijos mačui tarp „Lietkabelio ir „Žalgirio“. Pastarojoje serijoje rezultatu 2-1 pirmauja panevėžiečiai ir šeštadienį žais namuose.

„Aš galvoju, kad kitas rungtynes laimės „Žalgiris“. Seriją – bus matyt“, – sakė Sireika.

Paprašytas nuspėti ir Eurolygos laimėtoją Sireika jau kratėsi: „Negadinkite mano orakulo etiketės.“

Šiame mače šiauliečių treneris į rotaciją sugrąžino Nemanja Bezbradica ir Martyną Varną, kurie praleido trečiąjį mačą dėl traumos. Komandai vis dar negalėjo Paulius Danusevičius.

Treneris sakė, kad nelabai ir tikėjosi solidaus sugrįžusių žaidėjų indėlio.

„Niekada nebūna, kad sugrįžta geros formos. Kai grįžta žmogus po traumos, jis yra statistinis vienetas, bet ne toks kovotojas, koks buvo. Eurolygoje visko būna, bet čia žais tada, kai įgaus formą, pasportuos su komanda. Džiaugiuosi, kad jie galėjo judėti, Varnas bėgiojo šlubčiodamas. Pagarba kovojantiems“, – sakė Sireika.

Šiauliečiams sunku buvo sulaikyti Speedy Smithą, nugalėtojams surinkusį 21 tašką, pataikiusį 6 iš 13 tritaškių. Amerikietis atkovojo 6 ir perėmė 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, 5 kartus suklydo bei užfiksavo 16 naudingumo balų.

„Antrojo kėlinio pabaigoje jis įmetė tritaškį ir sakiau Baslykui, kad jis neteisingai gynėsi ir gaus dar ne tiek tritaškių. Tai sako mano patirtis. Jei žaidėjas yra metikas ir nori gauti kamuolį, tai reikia daryti viską, kad jis negautų. Smithas nebuvo įmetęs iki tol, sakiau, kad leistų veržtis, bet įmetė tritaškį ir išėjome į pertrauką blogos nuotaikos. Jis pagavo gerą momentą ir sumetė. Ne vien mes turime problemų su juo“, – sakė Sireika.

Mažojo finalo seriją šiauliečiai pradės gegužės 25 d. arba Kaune, arba Panevėžyje.

Sėkmingame šiame sezone „Šiauliai-7bet“ po 10 metų pertraukos sugrįžo į stipriausių Lietuvos krepšinio lygos komandų ketvertuką ir gegužės 13 d. pradės čempionato pusfinalio seriją su Vilniaus „Rytu“.

Taip pat šiauliečiai pateko į Citadele KMT taurės turnyro finalo ketvertą, o Šiaurės Europos krepšinio lygoje (ENBL) iškovojo sidabro apdovanojimus, džiaugiasi „Šiaulių“ klubas.

Todėl 2003 m. Europos čempionate Lietuvos nacionalinę rinktinę ant aukščiausio pakylos laiptelio atvedęs strategas sulaukė „Šiaulių“ klubo pasiūlymo vadovauti komandai dar vieną sezoną.

„Prieš sezono startą treneriui ir komandai kėlėme tikslus patekti į ketvertuką LKL čempionate. Nors sezonas nesibaigė, planas jau yra įgyvendintas“, – sakė klubo valdybos pirmininkas Artūras Nacickas.

„Negana to, komanda gerai pasirodė KMT taurės turnyre bei tarptautinėse varžybose. Tai įvertinusi valdyba priėmė sprendimą pratęsti sutartį su treneriu A.Sireika dar metams.

Kitame sezone laukia kur kas rimtesni tikslai, nes patekimas į LKL pusfinalį klubui taip pat suteikia galimybę dalyvauti viename iš didžiųjų Europos krepšinio turnyrų. Turime ambicijų tai daryti.

Be to, privalėsime įrodyti, kad geri šių metų rezultatai nėra atsitiktinumas. Iššūkiai ir uždaviniai – nemaži, bet mes tikime, kad vienas labiausiai patyrusių šalies trenerių padės mums juos įveikti“, – pridūrė A.Nacickas.

Būtent A.Sireika tapo pirmuoju 1994 m. įsikūrusio „Šiaulių“ krepšinio klubo komandos vyr. treneriu. Jo vedami „Šiauliai“ keturis sykius iškovojo LKL bronzą.

Treneris per savo karjerą yra dirbęs Kauno „Žalgirio“, Kazanės UNIKS (Rusija), Vilniaus „Lietuvos ryto“, Točigio „Brex“ (Japonija) ir Utenos „Juventus“ komandose.

LKL pusfinalio seriją su Vilniaus „Rytu“ A.Sireikos treniruojami „Šiauliai“ pradės jau šį penktadienį.

Nenado Čanako auklėtiniai namuose 71:66 (14:25, 19:15, 14:20, 24:6) dramatiškai palaužė „Šiaulius-7bet“ (12-11).

Giedrius Staniulis padėjo šiauliečiams startuoti geriau (8:3), o Jonathano Elmore’o inicijuotas spurtas leido susikrauti dviženklę persvarą – 21:10. Antrame ketvirtyje Gediminas Orelikas ir Karolis Giedraitis mažino skirtumą (19:27), tiesa, perimti iniciatyvos „Lietkabelis“ neįstengė. Kristupas Žemaitis ir Gabrielius Maldūnas toliau likvidavo deficitą (33:36), tačiau į ilgąją pertrauką panevėžiečiai nešėsi 7 taškų atsilikimą – 33:40.

G.Staniulis per du kėlinius spėjo pelnyti jau 15 taškų.

Po pertraukėlės situacija ėmė kisti. „Lietkabelio“ bandymai artėti kurį laiką buvo atremti, o Martyno Varno bei Donato Sabeckio taškai stabilizavo „Šiaulių-7bet“ situaciją – 51:38.

Vis tik Džordže Gagičius sumetė baudas bei dvitaškį, o Arminui Urbučiui atsakė Kristupas Žemaitis, tad „Lietkabelis“ atsiliko jau tik 58:64. Gediminas Orelikas dar pridėjo baudos metimus (60:64), tiesa, jis pats netrukus ir klydo. Situaciją vėl gerinti ėmė K.Žemaitis (63:64), tad Antanas Sireika buvo priverstas prašyti pertraukėlės.

Po jos „Šiaulių-7bet“ situacija tik prastėjo – G.Maldūno metimas lygino rezultatą (66:66), o žaisti liko pustrečios minutės. K.Žemaitis gavo progą išvesti į priekį „Lietkabelį“ ir įmetė vieną baudos metimą, tuo tarpu G.Maldūnas didino panevėžiečių persvarą – 69:66. J.Elmore’as nepataikė ir prasižengė, tad P.Kalaitzakio lengvi taškai tvirtino pergalę šeimininkams.

J.Elmore’as rungtynių pabaigoje dar patyrė rankos traumą, jam galimai lūžo riešas.

„Lietkabelis“: Kristupas Žemaitis 16 (1/6 trit., 4 per. kam.), Panagiotis Kalaitzakis 12 (4 kld.), Dovydas Giedraitis 10, Vytenis Lipkevičius 8 (7 atk. kam.).

„Šiauliai-7bet“: Giedrius Staniulis 19, Jonathanas Elmore’as 16, Martynas Varnas 10 (6 atk. kam., 5 rez. perd., 0/4 trit.), Donatas Sabeckis 7 (5 kld.).

„Rungtynes pradėjome blogai. Ne bėgome, o vaikščiojome, kai kurių žaidėjų kūno kalba buvo ne tokia, kokią turi demonstruoti aukštų tikslų siekianti komanda. Gerai, kad parodėme, jog esame vieningi, palaikome viskas kitą. Pakeitėme tempą su zonine gynyba ir pasiekėme reikalingą pergalę“, – sakė Nenadas Čanakas.

„Žaidėme neblogas rungtynes, ypač pirmoje pusėje. Bloga buvo pabaiga. „Lietkabelis“ turi pripažinti, kad jiems truputį pasisekė“, – kalbėjo Antanas Sireika.

Šiauliečiai vienu metu turėjo 15 taškų pranašumą, bet galop trimis taškais 86:83 įveikė nukraujavusią Utenos „Uniclub Casino – Juventus“.

„Tyčia neišbarstėme. Reiškia varžovai vertė klysti, – apie pamestą pranašumą kalbėjo A. Sireika. – Niekas nenutiko. Pora klaidų, blogi perdavimai, gauni metimą. Galvojo, kad reikia pasilikti ir Vytautas Šulskis išsimeta laisvą tritaškį. Trys ar du metimai – labai greit skirtumas mažėja. Nereikia čia galvoti – 15 taškų pranašumas ar kažkiek. Ne tiek dar esame matę. Svarbiausia, kad visi esantys žaidėjai aikštėje norėtų kamuolį gauti. Priešpaskutinė ataka, kai Eimantas Stankevičius turėjo kamuolį... du krašte, du kitur ir jis vienas per vidurį vargsta. Kodėl jūs neieškote kamuolio? Duokite kamuolį, vienas pro kitą prabėkite, įkirskite. Nepalikite žmogaus vieno, gal jis apskritai negali to daryti. Turime labai daug kur dirbti.“

Šiauliečiai niekaip nesustabdė siautėjusio V. Šulskio, kuris per 33 minutes pelnė 23 taškus (4/8 trit., 9/11 baudų), atkovojo 9 kamuolius ir surinko 28 naudingumo balus.

„Viską galima padaryti ir visus uždengti. Nereikia palikti laisvų. V. Šulskis užeina už didelio žmogaus, supranta, kad reikia pasikeisti ir meta. Aišku, V. Šulskis labai protingas žaidėjas. Jis moka užstumti savo žmogų. Net nesugebėjo Danusevičius ar Armwoodas pasikeisti. Tai čia yra jo meistriškumas, o ne mūsų gynyboje“, – varžovo benefisą aiškino A. Sireika.

Šiauliečių gretose išsiskyrė 16 taškų pelnęs Jonas Elmore'as. Vis tik amerikietis iš žaidimo pataikė 4 metimus iš 13 ir 4 kartus suklydo.

Treneriui užkliuvo komandos lyderio žaidimas. Taip pat Sireika prisiminė tinklalapyje „BasketNews“ pasirodžiusi interviu su J. Elmore'u.

„Nieko neleidžiu. Čia žurnalistai rašo, man labai nepatinka. Išėjo didžiulis interviu, kad Sireika ruošia, naujas MVP ir taip toliau. Viską jie moka pasiskaityti ir viską žino. Žaidėjas išeina ir šiandien nori tapti MVP. MVP reikia tapti po kantraus ir juodo darbo. Ir, visų pirma, reikia žaisti dėl komandos. Aš nenoriu kepti tuščius MVP, kurie neduos pergalių. Šiandien, aišku, laimėjome ir man maloniausia, kad jis ir rūbinėje atsistojo, pripažino, kad ne jo diena. Čia yra labai geras dalykas. Svarbiausia, kad komandoje būtų geras mikroklimatas ir kai suklysta ne į krūmus lenda, o pripažįsta vyriškai. Mums nesvarbu, kad mes žaisime atsakomąsias rungtynes. Reikia sugauti save, kaip tu nori laimėti, o ne rodyti individualius rodiklius. Kaip aš sakau: stenkis daryti visus geresniais ir komandai bus geriau. Čia ne Elmore'ui, o bet kam tinka“, – pasakojo A. Sireika.

Buvusiam rinktinės strategui užkliuvo ir klausimai spaudos konferencijoje. Komentatorius Vaidas Čeponis paklausė trenerio apie varžovų spaudimą ir jėgų eikvojimą.

„Vaidai, labai nori būti trenerių mokytojas. Vienas prieš vieną jie ir taip gerai žaidė, jei tu aktyviai ginsiesi, tai jie žais vienas prieš vieną, o ne penki prieš penkis. Milleris, Sederevičius ar Airingtonas gali žaisti labai aktyviai. Jei mes neisime į pagalbą, tai jie laisvi mėtys į krepšį. Aktyvi gynyba yra komandinė, kai kažkokią silpną vietą randi, gali rizikuoti, palikti. Šulskis žaidė penktu numeriu – kokia čia aktyvi gynyba? Man labai malonu už įdomius klausimus, bet nereikia patarinėti treneriams“, – pasisakė Sireika.

Prieš atsakomąją dvikovą šiauliečiai turi 3 taškų pranašumą, tačiau Sireika lieka optimistiškas. Trenerio nuomone, kokie šansai, kad „Šiauliai“ pateks į pusfinalį?

„Nežinau, kiek procentų. Žinau, kad pateksime“, – sakė treneris.

Tuo metu uteniškiai turėjo verstis ne tik be jau anksčiau susižeidusių Martyno Gecevičiaus ir Norberto Gigos, bet ir šią savaitę traumą patyrusio Gintauto Matulio. Taip pat dėl negalavimų Ignas Vaitkus sužaidė vos 16 minučių.

Aikštėje pasirodė aštuoni „Juventus“ krepšininkai, tarp jų – du pernai NKL rungtyniavę žaidėjai Ernestas Sederevičius ir Tomas Zdanavičius.

„Kažkokia nesąmonė. Gintautas Matulis vakar čiurną timptelėjo – negali žaisti. Ignas Vaitkus irgi dvejojo – likome septyniese. Reikia priminti, kad Ernestas Sederevičius deda pirmus žingsnius LKL, bet šiandieną užsitarnavo komandos draugų ir mano pagarbą. Taip pat ir Tomas Zdanavičius. Tokia situacija, kad net sunku apie krepšinį kalbėti. Tiesiog minutės pertraukėles imi, kad pailsėtų. Čia ne krepšinis. Tokios traumos nutinka, kurių negali kontroliuoti. Tačiau ne verkti susirinkome ir iš dalies esu patenkintas rungtynėmis,“ – rungtynes apibendrino uteniškių vairininkas Žydrūnas Urbonas.

Šeimininkų gretose į aikštę grįžo Emmanuelis Lecomte'as ir Evaldas Šaulys. Jie atitinkamai pelnė 13 ir 2 taškus.

„CBet“ strategas Virginijus Šeškus po susitikimo rėžė tiesiai šviesiai – Jonavos komanda tokių rungtynių šį sezoną dar neturėjo.

„Kažko tikėjausi, kad tokios rungtynės mums bus nelabai. Po dviejų savaičių pertraukos turėjome kartu gal tik tris treniruotes.

Galvoju, kad reikėjo neįvedinėti visų žaidėjų. Ir Šaulys matėme kaip įėjo, kiekvienas įėjimas mums kainavo labai daug. 17 minučių ir 5 klaidos...

Negalima sakyti, kad problema vienas žaidėjas, bet norėjome įtraukti juos į žaidimą, nes sakė, kad gerai jaučiasi. Dabar pagalvojus, gal ir geriau, kad rotacija būtų buvusi mažesnė. Tais tarpais, kai žaidė žmonės buvę prieš pertrauką, galvoju, kad mes atrodėme geriau.

Aišku, ir sėkmės pritrūko. Kai prisiveji ir gauni porą tritaškių, Stankevičiaus taškai tie tokie... Visur galima buvo apsiginti, padaryti.

Pirma pusė buvo labai nervinga, ir žaidėjai matėsi, kad diorginasi, aš irgi. Šiandien manau sužaidėme blogiausias sezono rungtynes. Sunku žaisti, kai turi realiai vieną aukštą žmogų. Perimetre nori išbandyti tuos žmones po traumų, nes vis tiek juos reikės įvesti.

Manyčiau, kad kitą savaitę vaizdas bus kitoks. Pažiūrėsime“, – atvirai kalbėjo Šeškus.

– Pirmoji akistata buvo labai rezultatyvi (93:87). Kas pasikeitė šiandien?

– Aš galvoju, kad nutiko pertrauka dviejų savaičių. Šiauliai tai bent penki prieš penkis pasižaidę, o mes, su vaikais, turėjome šešis žaidėjus.

Prieš tą pertrauką atrodo žaidžiame šešiese, pikenrolai, numetimas, laisvas žmogus meta. Šiandien kamuolys stovėjo. Vienas žaidėjas pabando, kitas, nepakrito tritaškiai.

23 klaidos. Rungtynes pradedame per 7 minutes 7 klaidos. Varžovas tikrai geras ir mus baudė.

– Ar labiausiai pritrūko šalto proto, kai priartėdavote?

– Aišku trūko. Tačiau jo nebuvo visas rungtynes. Gynyboje, išmetus Stankevičiaus tritaškius, mes daug ką įvykdėme. Tačiau puolimas neveikė absoliučiai.

– Kaip sekasi ieškoti naujo aukštaūgio?

– Nesiseka. Kalbi, kalbi ir dabar šnekam. Trūksta mums jo. Ketvirtoje pozicijoje turime vieną veteraną Kisielių ir kitą jauną žmogų. Mums tikrai reikia žmogaus, bet yra kaip yra.

Galime ir tokia sudėtimi žaisti. Šiauliuose dar turėjome Juaną Palaciosą ir tikrai geriau sužaidėme. Šnekėti galima labai daug. Norėčiau, kad tai būtų prasčiausios rungtynės, nes jos buvo tikrai prastos.

Kai žaidėjai pradeda klaidas daryti, aš pats įsiveliu į kalbas su teisėjais. Tačiau mes patys kalti, kad taip žaidžiame. Su žaidėjais pašnekėsime ir eisime į priekį.

– Kada sugrįžti turėtų Palaciosas?

– Pagal planą kitą savaitę jis turėtų žaisti. Vėl gi, tikėjausi tokių rungtynių. Galima net aukšto lygio žmogų įvesti po pusantro mėnesio.

Lecomte'as palyginus dar tikrai gerai atrodė, bet ant Evaldo tai tikrai matėsi. Jis jaučiasi labai gerai, bet matosi, kad kondicijos nėra. Žmogus gerai jaučiasi, norisi duoti šansus. Galvoju jam reikėjo įmesti pirmą metimą ir viskas būtų susitvarkę.

„Šiauliai-7bet“ strategas Antanas Sireika rungtynes apibūdino lakoniškai.

„Įvardinčiau vienu sakiniu – poatostoginės rungtynės. Tik mums geriau, kad mes laimėjome“, – sakė Sireika.