Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą.

Aplink daugėja kompiuterių

„Būtų sunku rasti šiuolaikinį įrenginį ar prietaisą, kurio viduje nebūtų kompiuterio, – sako programavimo paslaugų bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis. – Apskritai, kalbant apie kompiuterio sąvoką reikia turėti mintyje, kad į ją patenka ir maršrutizatorius, ir vaizdo stebėjimo kameros, ir net mikrobangų krosnelė“.

Pasak eksperto, jeigu prietaisai yra prijungti prie interneto, kaip, tarkime, robotas dulkių siurblys, teoriškai į juos galima įrašyti kenkėjišką programą ir piktybiškai naudotis.

R. Benečio teigimu, pastebėti tokio tipo įsilaužimus ir apkrėstas sistemas ar daiktus yra pakankamai sudėtinga. „Vienas iš pagrindinių įsilaužimo požymių galėtų būti pernelyg didelis suvartojamų resursų kiekis. Įsivaizduokite, kad nepažįstami asmenys per atstumą naudoja jūsų kompiuterio pajėgumus, siekdami išgauti bitkoinus. Tokiu atveju kompiuterio veikla pastebimai sulėtėja. Kita vertus, tai vienas iš išimtinių atvejų, kai kenkėjišką veiklą pastebėti lengviau. Įprastai kompiuteryje vienu metu vyksta daugybė procesų, tad gudresni įsilaužėliai dažniausiai sugeba efektyviai paslėpti savo pėdsakus“, – pasakoja IT specialistas.

Tūkstančiai įrenginių – su saugumo spragomis

Pasakodamas apie kibernetinių nusikaltėlių veiklos principus, R. Benetis atkreipia dėmesį į vadinamąjį botnetą – savotišką kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Užkrėtę daug svetimų įrenginių nusikaltėliai įgyja galimybes juos valdyti ir ima šią galimybę pardavinėti.

„Prieigą prie užkrėstų daiktų piktadariai nusiperka siekdami organizuoti kibernetines atakas. Pasinaudojant botnetais galima rengti paskirstyto paslaugų atsisakymo (angl. Distributed Denial of Service (DDoS)) atakas – tiesiog užtvindyti pasirinkto tinklalapio serverį ar serverius automatizuotomis užklausomis per užkrėstų daiktų IP adresus, taip laikinai sutrikdant pasirinkto tinklalapio veiklą“, – kalba R. Benetis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra užfiksavęs, kad DDoS atakomis buvo taikomasi į Vidaus reikalų ministerijos, VĮ „Registrų centro“, taip pat Seimo ryšių ir informacinių sistemų teikiamų paslaugų prieinamumą. Kibernetinių atakų rengėjai ne kartą yra bandę sutrikdyti ir Lietuvos žiniasklaidos portalų darbą, privačių ir valstybės valdomų įmonių veiklą.

NKSC ataskaitoje pažymima, kad įrenginių, turinčių saugumo spragas, skaičius auga. 2018 metais NKSC užfiksavo 28 630 įrenginių, turinčių saugumo spragų. Tai buvo 16 proc. daugiau, lyginant su 2017 metais užfiksuotais įrenginiais su saugumo spragomis.

Tai rodo, kad valstybės institucijų, įmonių ir visos visuomenės saugumas priklauso nuo kiekvieno piliečio sąmoningumo ir kelių paprastų žingsnių, padedančių užtikrinti elektroninio įrenginio apsaugą.

Mat dėl standartinių įrangos saugumo spragų įrenginiai gali tapti prieinami įsilaužėliams iš bet kurios pasaulio vietos. Įrenginius su saugumo spragomis nusikaltėliai randa ir užkrečia automatizuotai.

Pradinė apsauga – antivirusinė programa ir ugniasienė

Ką reikia daryti, norint apsaugoti savo kompiuterį ir išmaniuosius įrenginius nuo nusikaltėlių?

R. Benetis pataria pirmiausia į savo išmanųjį telefoną, kompiuterį, planšetę įdiegti antivirusinę programą.

„Prieš įsirašant antivirusinę programą svarbu pasidomėti, palyginti skirtingus pasiūlymus, panagrinėti, kurios iš jų patikimiausios ir t. t. Bet kuriuo atveju, geriau šiek tiek investuoti į legalią antivirusinę programą, nei naudotis nelegalia arba nemokama versijomis“, – mano ekspertas.

Anot R. Benečio, taip pat verta pagalvoti ir apie vadinamąją „ugniasienę“ – apsaugos sistemą, saugančią vartotojo tinklą. „Ugniasienę“ kartais suteikia ir pats interneto paslaugos tiekėjas (ISP) – sistema ženkliai sumažina galimybę į jūsų kompiuterį ir kitus įrenginius patekti kenkėjiškoms programoms.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia su kompiuterių saugumu susijusių problemų dažniausiai sukelia vaikai – jie gali daug ką išnaršyti, daug ką parsiųsti bei daug ką įdiegti jums nežinant. Kitaip tariant: antivirusinė programa ir ugniasienė yra būtini dalykai“, – pabrėžia bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius ir priduria, kad įsigijus išmanų įrenginį reikia užtikrinti, kad jo programinė įranga būtų nuolat atnaujinama – patikimi gamintojai paprastai išleidžia pataisymus, kurie padeda „užlopyti saugumo skyles“.

Pasak „eScan“, abu šiuos kenkėjus galėjo sukurti neišmanėliai programišiai, anglišku žargonu vadinami „skiddies“ („script kiddies“), naudojantys atviro kodo išpirkos reikalaujančių kenkėjų kūrimo programas ar jų rinkinius.

Išpirkos reikalaujantis kenkėjas „Dharma“ šifruoja programišių pasirinkto formato failus ir prideda jiems plėtinį „.dharma“ kartu su nurodytu el. pašto adresu. Pavyzdžiui, viena iš kenkėjo atmainų, nustatytų „eScan“ PEAV (proaktyvaus elgesio analizės variklio) technologijos, šifravo failus su plėtiniu „[mr_lock@mail.com].dharma“.

Tuo tarpu „Karma“ šifruojamiems failams prideda tik plėtinį „.karma“. Tačiau kenksminga programa maskuojasi neva esanti „Windows“ derinimo įrankis „Windows Optimization Program“. Taip pat kenkėjas sukasi „mokėk už diegimą“ (angl. Pay-Per-Install) programinės įrangos monetizavimo schemoje, todėl nemokamomis programomis susigundę vartotojai gali tapti „Karma“ aukomis.

Spalio mėnesį rengtoje apklausoje dalyvavo 1000 socialinių tinklų naudotojų Jungtinėje Karalystėje. Rezultatai iškalbingi: 68 proc. respondentų jau ėmėsi priemonių dėl savo privatumo apsaugos internete, 75 proc. tiki, kad privatumas yra svarbesnis nei populiarumas socialiniame tinkle, o 53 proc. reguliariai tikrina savo socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymus.

ESET tyrimo duomenimis, 72 proc. respondentų neleidžia nepažįstamiems žmonėms jų pridėti į draugus ar sekti socialiniuose tinkluose, 57 proc. neleidžia nepažįstamiems matyti jų įrašų ir nuotraukų. Tuo tarpu 68 proc. apklausoje dalyvavusių socialinių tinklų naudotojų mano, kad buvimo vietos žymėjimas „Facebook“ ar „Twitter“ gali būti laikomas rizikingu.

„Duomenys yra 21-ojo amžiaus valiuta, ir kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip juos pasisavinti. Vis dėlto vartotojams vis labiau suvokiant privatumo svarbą, programišiams turėtų būti sunkiau įgyvendinti savo piktus kėslus“, – tyrimo rezultatus komentuoja ESET saugumo specialistas Markas Jamesas.

Saugumo ekspertus džiugina ir kiti tyrimo rezultatai: 62 proc. britų nebenaudoja to paties slaptažodžio kelioms skirtingoms paskyroms, 81 proc. naudoja slaptažodžius, nesusijusius su jų asmeniniu gyvenimu (gimimo datos ar jubiliejai), o 69 proc. respondentų atsiskaitydami už pirkinius neteikia savo kreditinių kortelių duomenų telefonu.

Įdomu tai, kad moterų ir vyrų požiūris į privatumą gerokai skiriasi. Remiantis tyrimo rezultatais, 1 iš 10 vyrų sutinka, kad populiarumas yra svarbiau nei privatumas socialiniame tinkle, tos pačios nuomonės laikosi tik 6 proc. moterų. 36 proc. vyrų niekada nesiėmė priemonių, kad apsaugotų savo privatumą internete – kaip ir 29 proc. moterų. Daugiau nei 10 proc. vyrų ir tik 5 proc. moterų niekada netikrino savo socialinių tinklų paskyros privatumo nustatymų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 39 proc. vyrų nemano arba nežino, kad buvimo vietos žymėjimas kelia grėsmę saugumui – tos pačios nuomonės laikosi 26 proc. moterų.

„Nors tyrimo rezultatai rodo, kad vartotojai pradėjo rimčiau vertinti savo privatumo apsaugą internete, vis dėlto dar yra žmonių, kurie stumia save į pavojų. Saugumo priemonės, kurių rekomenduojama imtis, nieko nekainuoja, tačiau gali užtikrinti, kad jūsų duomenys ir privataus gyvenimo detalės nepateks nusikaltėliams į rankas“, – teigia ESET saugumo sprendimus platinančios įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.

Saugumo ekspertai pataria socialinių tinklų naudotojams pasitikrinti savo paskyrų privatumo nustatymus ir niekada neskelbti savo nuotraukų ar įrašų viešai, netraukti į kontaktus žmonių, kurių nepažįsta realiame gyvenime. Taip pat patariama naudoti skirtingus prisijungimo slaptažodžius kiekvienai socialinio tinklo paskyrai, o įrenginius apsaugoti patikimomis antivirusinėmis programomis.

Kai kuriems jų tėvai nupirks naują kompiuterį ar telefoną – jei ne mokymuisi ir pamokų ruošimui, tai pramogoms po pamokų. „eScan“ saugumo ekspertai pataria, kaip apsaugoti vaikų įrenginius prieš mokyklą.

Pasak saugumo ekspertų, savo vaikų saugumu besirūpinantiems tėvams pravartu pagalvoti ne tik apie fizinę jų apsaugą, bet ir apsaugą internete, ypač, jei vaikams įduodami nauji įrenginiai, atveriantys naujas galimybes jauniausiems interneto naudotojams.

„Šiuolaikiniai vaikai labai sparčiai perpranta naujas technologijas ir neretai žino geriau, kaip veikia naujas kompiuteris, išmanusis telefonas ar kitas aukštųjų technologijų įrenginys, nei jų tėvai. Tačiau būtent tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų saugumu internete“, – teigia „eScan“ antivirusines programas platinančios įmonės „Baltimax“ regiono vadybininkas Sergejs Romanovskis.

Pirmiausia tėvams patariama apsaugoti naujus įrenginius jiems skirtomis antivirusinėmis programomis, taip pat aktyvuoti įrenginyje integruotas apsaugos funkcijas, pavyzdžiui, ekrano užrakinimą slaptažodžiu. Kartu su vaiku galima peržiūrėti kompiuteryje ar išmaniajame telefone įdiegtas programas – nereikalingas ir nenaudojamas programas patariama pašalinti, o likusias būtinai atnaujinti.

Jei vaikas atsisiuntė ir įsidiegė įvairių žaidimų ar kitų pramoginio turinio programėlių, patariama patikrinti, ar jos visos yra legalios, atsisiųstos iš oficialių ir patikimų programėlių parduotuvių. Naudodami nelegalią programą gal ir sutaupysite keletą eurų, bet tuo pačiu galite įsidiegti virusų ir kitų kenkėjų.

„eScan“ saugumo ekspertai rekomenduoja tėvams kalbėtis su vaikais apie slaptažodžių svarbą ir saugų jų naudojimą: išmokykite savo vaikus kurti sudėtingus slaptažodžius arba naudotis slaptažodžių valdymo įrankiais. Būtina vaikus įspėti, kad jie nesidalintų savo slaptažodžiais su kitais žmonėmis.

„Itin svarbu vaikus apsaugoti socialiniuose tinkluose, kuriuose jie gali bendrauti ne tik su savo draugais ir bendraamžiais, bet ir sukčiais, apsimetėliais ir įvairiais piktadariais. Vaikai turi suprasti, kad asmeniniai duomenys, kaip namų adresas ar telefonas, neturėtų būti skelbiami viešai, taip pat, kad negalima į draugus priimti žmonių, kurių jie nepažįsta tikrame gyvenime“, – pataria S. Romanovskis.

Į pagalbą saugant vaikus internete galima pasitelkti ir papildomus įrankius, kaip tėvų kontrolės programėlės ar tokias apsaugos funkcijas turinčias antivirusines programas – blokuodami netinkamo turinio svetaines ir stebėdami, kokiuose puslapiuose lankosi vaikai, tėvai gali laiku užkirsti kelią galimiems pavojams.

Programa „Shark“ leidžia pradedantiesiems programišiams ir kibernetiniams nusikaltėliams kurti individualius išpirkos reikalaujančius kenkėjus turint mažai arba visiškai neturint techninių žinių. Be to, programa tikina, kad ji naudoja greito šifravimo algoritmą, palaiko skirtingas kalbas ir išvengia antivirusinių programų nustatymo.      

Programa „Shark“ sukurti išpirkos reikalaujantys kenkėjai pasižymi tuo, kad sukuria „Microsoft” registro įrašą ir užšifruoja .pdf, .doc, .xls, .ppt ir kitus dokumentus pridėdami plėtinį .locked. Reikalaudamos aukų sumokėti išpirką kenkėjiškos programos pateikia instrukciją 30 kalbomis, kaip tą galima padaryti. Tada reikalauja nurodyti el. pašto adresą ir tik tada sumokėti išpirką pateiktu adresu.

Pasak „eScan”, tokių gana identiškų kenkėjiškų programų sėkmė priklauso nuo pasirinkto platinimo būdo – vieni kibernetiniai nusikaltėliai tokius kenkėjus platina el. laiškais, kiti talpina kenkėjiškose svetainėse, treti – socialiniuose tinkluose, todėl kyla grėsmė, kad su lengvai sukurtomis išpirkos reikalaujančiomis programomis susidurs daugybė vartotojų.

Ekspertų teigimu, labiausiai virusų mažėjimo situaciją nulėmė ne antivirusinių programų tobulėjimas, bet pačių vartotojų sąmoningumas ir didesnis technologinis išprusimas. Vis dėlto, nenorint patirti fizinių ir finansinių nuostolių, svarbu išlaikyti budrumą.

„Tiek virusai, tiek priemonės, skirtos jiems aptikti bei nukenksminti, nuolat tobulėja, todėl nėra ir turbūt greitu metu nebus ryškaus atotrūkio tarp vienos ir kitos pusės. Didžiausią įtaką šioje gėrio ir blogio kovoje turi vartotojas – jei prieš 15–20 metų, kai lietuviai dar tik pažino interneto galimybes, pasigauti virusą buvo nesudėtinga, tai dabar net ir kompiuteriu besinaudojantys vaikai supranta, kad nevalia atidaryti neaiškių dokumentų ar nuorodų“, – sako „Interneto vizija“ komandos vadovas Gintaras Skridulis. Ekspertas pažymi, kad naudotojų sąmoningumas bei budrumas vaidina svarbų vaidmenį žalingos programinės įrangos plitime ir išskiria 3 svarbiausius dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

1. Atidžiai skaitykite ir tikrinkite informaciją. Virusų platinimas ir toliau gana aktyviai vykdomas vartotoją masinant atidaryti siūlomą nuorodą arba dokumentą. Tiesa, suklaidinti įgudusį kompiuterio naudotoją įtartinais siūlymais tampa vis sudėtingiau, todėl kenkėjiškų programų kūrėjai stengiasi jas kuo labiau suasmeninti: laiške, dokumente ar nuorodoje pavartoti adresato ar jo draugo vardą, miestą, gyvenamą vietą, nes gauti šiuos duomenis, atsiradus socialiniams tinklams, tapo nesudėtinga. Dažnai ir pats elektroninis laiškas atrodo tarsi siųstas iš pažįstamo žmogaus ar patikimos įmonės. Kompiuterių specialistai pataria neskubėti ir įsitikinti, ar laišką gavote tikrai iš pažįstamo žmogaus ir ar jis tai padarė sąmoningai, mat kenkėjiškos programos virusą išsiunčia automatiškai, vartotojui apie tai nė nenutuokiant.

2. Imkitės svetainės saugumo priemonių. Turint savo asmeninį, o tuo labiau – įmonės internetinį puslapį, privalu imtis visų saugumo priemonių, trukdančių programišiams įsilaužti ir įdiegti „infekuotų“ dokumentų, kuriuos vėliau atsisiunčia įmonės klientai. Dažniausiai tokie atvejai nutinka naudojant pasenusią turinio valdymo sistemą (TVS) ar jos priedus – įskiepius, dizaino šablonus. Programišiai išorinių tikrinimų metu sugeba identifikuoti saugumo spragas, todėl ekspertai rekomenduoja įdiegti visus galimus programų ar įskiepių atnaujinimus – juose paprastai būna ištaisytos paliktos ir atrastos spragos. Saugumo neužtikrinimas gali sukelti fizinių ar finansinių nuostolių bei didinti vartotojų nepasitikėjimą įmonės veikla.

3. Saugokite savo duomenis. Didžioji dalis žalingos programinės įrangos yra kuriama siekiant pasipelnyti, pavyzdžiui – išgauti iš vartotojo kreditinės kortelės ar sąskaitos duomenis ir juos panaudoti išsigryninant pinigus. Kompiuterių specialistai galėtų papasakoti daugybę atvejų, kai net atsargiausi žmonės pakliūva į programišių spąstus, pavyzdžiui, suveda prisijungimo duomenis ir kodus ne į oficialų banko puslapį, o į tobulai padarytą jo kopiją. Pasinaudodamas šia kopija, programos kūrėjas lengvai perima visus duomenis. Siekiant apsisaugoti nuo tokios veiklos, patariama prie banko paskyros jungtis suvedant svetainės adresą, o ne paspaudus nuorodą laiške. Taip pat jeigu viešo naudojamo kompiuteriuose randate jau atverstą banko puslapį, neskubėkite vesti duomenų – išjunkite naršyklę ir patys įveskite adresą.

G. Skridulis pabrėžia, kad nėra absoliučiai efektyvios ir patikimos antivirusinės programos, nes virusų kūrėjai greitai pastebi net ir menkiausias spragas bei jomis pasinaudoja. Būtent todėl kompiuterių specialistai prašo žmones būti atidesnius – net jei atėjęs laiškas atrodo tarsi siųstas iš banko, prašoma pateikti kokius nors asmeninius ar prisijungimo duomenis, – paskambinkite banko atstovui ir pasiteiraukite, kaip yra iš tiesų. Virusai ne tik gali pažeisti kompiuterį ar negrįžtamai sugadinti svarbius dokumentus, bet ir sukelti finansinių problemų.

Netikri antivirusai vis dažniau pasirodo mobiliųjų priedų parduotuvėse. Gana neseniai dviejuose oficialių priedų mobiliesiems įrenginiams šaltiniuose „Kaspersky Lab“ aptiko iš karto dvi padirbtas programas, šiurkščiai imituojančias pačios bendrovės produktus.

Pirmoji padirbta programa rasta „Windows Phone Store“, ir tai netikėta. Paprastai apgavikai pirmenybę teikia „Google Play“, mat tarp vartotojų populiari mobilioji platforma „Android“ yra mėgstamas jų taikinys. Šis „antivirusas“ pavadintas „Kaspersky Mobile“, matyt, apgavikai tikėjosi vartotojų neatidumo – tarp „Kaspersky Lab“ produktų nėra apsaugos sprendimo tokiu pavadinimu. Įdomu, kad padirbtas priedas yra mokamas, dėl to jo kūrėjai gali iš karto užsidirbti, nesukdami galvos, kaip išvilioti pinigus iš vartotojų, pavyzdžiui, žadėdami šalinti  tariamai aptiktus virusus.

Antroji padirbta programa, naudojanti „Kaspersky Lab“ prekės ženklą, buvo parduodama „Google Play“ kaip „Kaspersky Anti-Virus 2014“. „Kaspersky Lab“ vėlgi neturi tokio sprendimo mobiliesiems įrenginiams, o parduotuvėje esančios netikro viruso momentinės ekrano kopijos (ang. screenshot) buvo tiesiog nukopijuotos iš oficialaus „Kaspersky Internet Security for Android“ puslapio. Įdomu, kad šiuo atveju, skirtingai nei kalbant apie padirbtą programą „Windows Phone Store“, apgavikai net nesivargino sukurti įrenginio skenavimo grėsmėms aptikti pakaitalo. Visas šio „antiviruso“ funkcionalumas – tik atsitiktinių išsireiškimų rinkinys „oficialaus“ logotipo fone.

„Mokamų netikrų mobiliųjų antivirusų istorija prasidėjo tada, kai „Google Play“ atsirado padirbta programa „Virus Shield“. Ir dabar mes stebime, kaip viena sėkminga apgavystė sukelia daugybę klonų: apgavikai jau siūlo dešimtis netikrų priedų, kopijuojančių originalų apipavidalinimą, bet ne funkcionalumą, – antivirusų ekspertas pasakoja Romanas Unučekas. – Įmanoma, kad panašių netikrų programų atsiras vis dažniau, juk oficialių mobiliųjų priedų parduotuvių apsaugos mechanizmai, kaip mes matome, kol kas bejėgiai pasipriešinti šioms apgavystėms.“

„Kaspersky Lab“ ne kartą skelbė apie mobiliąją kenkėjišką programinę įrangą, siunčiančią SMS premium numeriais arba vagiančią pinigus iš vartotojų banko sąskaitų. Apgavikai savo ruožtu nesėdi rankų sudėję ir nuolat kuria naujus vagystės būdus. Neseniai „Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko naują „Trojos“ virusą „Waller“, kuris ne tik siunčia mokamas SMS žinutes, bet taip pat bando pavogti pinigus iš elektroninės piniginės QIWI.

Patekęs į vartotojo telefoną šis virusas kreipiasi į savo valdantį serverį, atlikdamas standartinius tokių programų veiksmus: patikrina balansą, siunčia SMS, diegia kitas kenkėjiškas programas ir pan. Tačiau be šių funkcijų, „Waller“ turi dar kelias galimybes, kurios leidžia jam tuštinti elektroninę QIWI piniginę, registruotą užkrėsto išmaniojo telefono savininko numeriu. Gavęs atitinkamą komandą „Trojos“ virusas patikrina „QIWI-Wallet“ sąskaitos balansą siųsdamas SMS trumpuoju numeriu. Gautus atgal pranešimus virusas perima ir persiunčia apgavikams. Teigiamo elektroninės piniginės balanso atveju virusas gali pradėti pinigų pervedimą iš vartotojo sąskaitos į kenkėjų nurodytą „QIWI-Wallet“ sąskaitą. Šiam tikslui pagal komandą virusas trumpuoju numeriu siunčia atitinkamą SMS, kurioje nurodytas apgavikų piniginės numeris ir perlaidos suma.

Panašūs pinigų vagystės iš elektroninių piniginių mechanizmai atveria apgavikams plačias galimybes vogti pinigus iš vartotojų netgi tose šalyse, kur negalioja premium numeriai. Tarp jų – Rumunija, Brazilija, Kazachstanas, Baltarusija, Moldova, Jordanija, JAV, o kitose 15 šalių paslauga teikiama pagal frančizės modelį.

„Vartotojai, kurie naiviai tiki, kad kenkėjiškos programos gali sukelti tik nežymų finansinį praradimą, greičiausiai pakeis požiūrį. QIWI mokėjimo sistemoje per dieną leidžiamos perlaidos iki 290 eurų, o prarasti tokią sumą nejuokai. Nors kol kas „Waller“ nelabai populiarus, pastaruoju metu apgavikai vis aktyviau stengiasi šiuo virusu užkrėsti mobiliuosius vartotojų įrenginius. Mes dar kartą rekomenduojame mobiliuosiuose įrenginiuose neįjungti gamintojo nustatymų ir uždrausti priedų įdiegimo galimybę iš šalutinių šaltinių. Tačiau turint omenyje, kad pinigų vagystės tampa vis įmantresnės, vienintelis patikimas apsaugos būdas – apsauginės programinės įrangos įdiegimas“, – pabrėžė Romanas Unučekas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas.

„Trojos“ virusas plinta iš kenkėjų tinklalapių kaip įvairūs priedai, tarp jų – universal android firmware, media player classic for android, change your voice on android. Be to, nuorodos į „Waller“ aptinkamos ir SMS šlamštalaiškiuose.

Kiekvienas, besinaudojantis internetu, į savo el. pašto dėžutę kasdien gauna el. pašto šiukšlių (brukalų). Kaip veikia tokios kenkėjiškos sistemos bei kokią grėsmę mūsų asmens duomenims, kompiuteriams jos kelia, LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ pasakoja IT ekspertas Džiugas Paršonis.

– Pokalbį paskatino pranešimas apie tai, kad atskleistas kibernetinis tinklas „Windigo“, kasdien siuntęs beveik 35 mln. el. šiukšlių. Tinklas veikė nuo 2011 m. ir atakuodavo kai kuriuos serverius. Taip potencialiomis kibernetinių sukčių aukomis kasdien tampa apie pusę milijono interneto svetainių lankytojų. Kaip jis buvo atskleistas?

– Tokie tinklai atskleidžiami ne pirmą kartą, tačiau šis įdomesnis tuo, kad užkrėsti buvo kompiuteriai, kurie laikomi ganėtinai atspariais virusams – LINUX ir UNIX sistemos, kurios labai dažnai naudojamos būtent interneto infrastruktūrai, svetainėms, įvairioms interneto programoms. Tai parodė, kad ir tokie dalykai yra pažeidžiami, kai pastangos koncentruotos.

Brukalas išlieka didžiuoju galvos skausmu visiems interneto dalyviams, pradedant interneto paslaugų tiekėjais, baigiant eiliniais interneto vartotojais. Kuo toliau, tuo išradingiau pateikiami įvairiausi kenkėjai. Anksčiau reikėdavo parsisiųsti kokį nors nemokamą dalyką, o dabar tereikia atsidaryti tam tikrą svetainę, apsilankyti puslapyje. Vadinamieji skriptai „sutaupo“ mūsų pastangas ir grėsmė didėja, nes jos akivaizdumas – mažėja. Mūsų veiksmų reikia vis mažiau tam, kad kompiuteris būtų užkrėstas.

– Taigi dabar nebereikia atidaryti kažkokio dokumento, o tik neatsargiai nukeliauti į puslapį, kurio nežinome.

– Dažnai dar reikia kažką padaryti. Bet žinokime, kad [...] mūsų laiškų pašto programos geba atvaizduoti praktiškai visą puslapį, užkrauti paveikslėlius. Jie, jeigu yra HTML kodas, kraunami iš kitos svetainės. Tuomet mes nekontroliuojame turinio, nežinome, kas gali būti užkrauta. Kartais paštas net neturi galimybės nurodyti, kad nepriimtų turinio iš svetur. Atidarydami tuos laiškus mes krauname svetimą turinį. Jei tai paruošta labai tikslingai, net pašto atidarymas gali sukelti bėdų.

– El. šiukšles kas nors siunčia specialiai, siekdami kažką nuveikti mūsų kompiuteryje, ar tai yra tiesiog el. šiukšlės?

– Ne, jos pačios nesusikuria, tai yra tikslinga veikla. Kartais siekiama ką nors parduoti, kokį nors daiktą, tačiau tai daroma rečiau, dažniau paslaugą. Kadangi brukalo siuntimas, kai kasdien išsiunčiami milijonai laiškų, yra labai pigus dalykas, tai užtenka, kad vienas ar du žmonės iš tų milijonų gavėjų kažką nupirktų, – pardavėjui tai jau apsimokės.

Kartais pagrindinis laiškų tikslas yra toks, kad jį atsidarytų ne vienas interneto vartotojas. Pavyzdžiui, gauname angliškai ar vokiškai parašytą laišką. Suprantame, kad jis greičiausiai skirtas ne mums, bet turėkime galvoje, kad siunčiant šiuos laiškus mūsų kaip nors specialiai neatrenka, o siunčia kartu su milijonais kitų gavėjų. Galbūt tam tikrą laišką atsidarys vokiečiai ar švedai, ir kenkėjams to pakaks.

– Tai koks tikslas tų siuntėjų? Jei aš neatidarysiu laiško, o jį ištrinsiu, tai jų tikslas nebus pasiektas? Negi tokia šiukšlė, patekusi į mano paštą, gali paimti visus mano slaptus duomenis, užkrėsti kompiuterį taip, kad turėsiu jį išmesti?

– Tai yra menkesni tikslai. Pats praktiškiausias tikslas yra iš dalies valdyti kompiuterį, kad jis taptų zombiu, būtų galima juo pasinaudoti kitiems brukalams platinti arba išpuoliams. Stebint tai, kas vyksta pasaulyje ir tinklų saugumo srityje, galima tikėtis, kad kibernetinio karo galimybė tiek tarp valstybių, tiek tarp įvairiausių organizacijų, grupuočių aktualės. Kuo didesnį tinklą valdai, tuo didesnę įtaką turi.

Mes turėjome precedentų – išpuolių prieš Estiją, taip pat ne vieną išpuolį prieš Lietuvos objektus, įskaitant interneto portalus ar valstybės institucijas. Tam reikalinga didelė ir brutali jėga – ne vienas labai galingas kompiuteris, o milžiniškas tinklas.

– Tai kiekvieno mūsų asmeninį kompiuterį įmanoma prijungti prie didelės sistemos vien tam, kad jis veiktų tarsi papildoma jėga?

– Taip. Tuo metu mums tai atrodo labai smulkus ir nepastebimas dalykas, bet, pavyzdžiui, mūsų kompiuteris pagal svetimą komandą tam tikru metu puola. Pavyzdžiui, kas milisekundę kreipiasi į prezidentūros puslapį, reikalaudamas informacijos. Dėl mūsų vieno kompiuterio nieko baisaus nenutiktų, tačiau jei Lietuvoje tokių kompiuterių, įtrauktų į tinklą, yra 100 tūkst.? Prie jų prijungus gretimų valstybių kompiuterius turėsime labai rimtą ataką, kuriai ne taip lengva atsispirti.

– Kodėl neveikia ar nepakankamai veikia antivirusinės programos?

– Nors antivirusinės programos dabar stengiasi atnaujinti turimus aprašus ir priemones, dažniausiai tai yra tik reakcija, ligos gydymas. Tam reikia laiko: nustatyti diagnozę, parinkti vaistą ir tuomet galime išgydyti.

Tuo metu virusai gali mutuoti labai greitai. Per pastaruosius beveik 20 metų buvo dedama labai daug pastangų į universalius įrankius virusams kurti. Jų per dieną galima prigeneruoti įvairiausių ir rasti priešnuodį nėra paprasta.

– Kas kuria šiuos virusus, kaip jie gauna pajamas iš tų kenkėjiškų programų?

– Vieni yra profesionalai, kurių tikslas labai konkretus – pavyzdžiui, užvaldyti tam tikrus tinklus ir jų pajėgumus parduoti arba atlikti tam tikras užduotis, jei jie bendrauja su specialiosiomis vienos ar kitos šalies tarnybomis.

Kita grupė – banditėliai, kurie siekia pasipelnyti, ieško būdų pasukčiauti, išnaudoti virtualių pinigėlių galimybes. Jie stengiasi adaptuotis ir persikelti iš tamsių miestų alėjų į tamsesnes interneto alėjas.

Trečia grupė – smalsūs paaugliai, kurių motyvacija dažniausiai yra iššūkis sau, pasirodyti draugams, bet kartais šie dalykai nuveda labai toli.

– Ką patartumėte, kai atsiunčiamas neaiškus laiškas? Jokiu būdu jo neatidaryti?

– Jei jūsų pašto programa leidžia, nustatykite, kad jokie dalykai nebūtų atidaromi automatiškai, netgi kraunami paveikslėliai. Geriausia apsiriboti tekstu ir prisegtukais, kurių šaltiniai yra žinomi. Kai matote svetainę, pažiūrėkite jos adresą, ar jis yra logiškas. Paprastai svetainės adresas sudaromas iš trijų „w“, pavadinimo bei plėtinio „com“ arba „lt“. Jei jis kažkoks kitoks, pavyzdžiui, „us“, būkite atidūs.

– Koks būtų patarimas tiems, kurie neišsivalo el. šiukšlių? Kaip reikėtų išvalyti kompiuterį?

– Tai iš esmės gali būti ganėtinai skausminga, tačiau dažnas iš mūsų dar turime laikmenas, kompaktines, DVD plokšteles, kuriose yra originali operacinė sistema. Jos yra lėtos, bet turi vieną privalumą – į tas laikmenas nieko neįmanoma įrašyti, gamintojas įrašė operacinę sistemą ir tai yra originalas. Todėl reikėtų pasidaryti atsarginę duomenų kopiją ir tuomet perrašyti originalią operacinę sistemą iš autentiškos kompaktinės plokštelės.

– Daugelis naudojasi išmaniaisiais telefonais. Į juos taip pat taikomasi?

– Be jokios abejonės. Apie šiuos dalykus mes dar daug kalbėsime. Suprantama, kad ši rinka daug sparčiau plečiasi, yra daug didesnė įvairovė, todėl sunkiau viską aprėpti, bet tuo pačiu sunkiau ir sugaudyti nenaudėlius. Kuo labiau įprasime mokėti už pirkinius, paslaugas, tuo tais mygtukų paspaudimais, kurie dingsta per milisekundę, bus vis labiau siekiama pasinaudoti.