Apie tai praneša „South China Morning Post“.

65-erių kinas Xia su sukčiumi susipažino socialiniame tinkle. Aferistas, vardu Fengas, prisistatė dvidešimtmete studente ir papasakojo, kad rimtai serga, neturi pinigų gydymui apmokėti.  Xia tęsė bendravimą su apgaviku, ir netrukus tarp jų užsimezgė romantiški santykiai.

Vyras dvejus metus susirašinėjo su aferistu socialiniame tinkle „WeChat“ ir per tą laiką pradėjo juo visiškai pasitikėti. Fengas kreipdavosi į Xia „vyreli“ ir reguliariai prašydavo iš jo materialinės paramos.

Nukentėjusysis sukčiui užsakydavo maisto, taip pat pervesdavo pinigų naujam telefonui, gydymui ir mokslui. Iš viso aferisto reikmėms naivuolis išleido 100 tūkst. juanių (12 700 eurų).

Apie tai, kad užkibo ant sukčiaus kabliuko, kinas suprato tik tada, kai apie jo santykius su „studente“ sužinojo giminaitis. Pastarasis patarė apgautajam kreiptis į policiją.

Xia taip ir padarė. Netrukus Fengas buvo suimtas. Jį apkaltino sukčiavimu ir nuteisė trejiems metams laisvės atėmimo.

Apie tai pranešė „South China Morning Post“.

38-erių metų Šanchajaus miesto gyventoja Yuan su sukčiumi socialiniuose tinkluose susipažino 2022 metais. Nusikaltėlis greitai suartėjo su moterimi ir įgijo jos pasitikėjimą. Jis pradėjo draugauti su Yuan ir žadėjo moterį vesti.

Vėliau vyras pasiūlė mokytojai investuoti pinigus į projektus, susijusius su kriptovaliuta. Sukčius žadėjo, kad Yuan praturtės, jei jo klausys.

Moteris patikėjo aferistu ir keturis mėnesius pervedinėjo jam dideles pinigų sumas. Dėl to Yuan net užstatė butą ir paėmė banke paskolą. Iš viso mokytoja pervedė sukčiui net keturis milijonus juanių (519 tūkst. eurų).

Netrukus įtartinus moters pervedimus pastebėjo policija. Ji paragino moterį liautis pervedinėti pinigus. Yuan neigė, kad didžiules pinigų sumas pervedinėja aferistui. Per vieną apklausą mokytoja pareiškė, kad policija jai daro spaudimą.

Yuan kažką įtartino pajuto tik tada, kai su ja susisiekė moteris, kurią apgavo tas pats aferistas. Tada mokytoja jau pati kreipėsi į policiją.

Nepaisant to, moteris iki galo netikėjo, kad užkibo ant apgaviko kabliuko. Ji verkė ir kalbėjo, kad ruošėsi tekėti už aferisto.

Vyriškai taip pat turės apgautiems asmenims atlyginti daugiau kaip 400 eurų.

Pranešime nurodoma, jog feisbuke iš ne savo vardu sukurtos paskyros vyras paskelbdavo melagingus skelbimus apie parduodamus bilietus ar daiktus, o pirkėjai pervesdavo prašytas pinigų sumas, tačiau pirkinių negaudavo.

„Penki pirkėjai pinigus – nuo 30 iki 140 eurų – pervedė į sąskaitą sugyventinės, kuri nieko blogo nenumatydama, leido pasinaudoti savo banko kortele“, – nurodoma teismo pranešime.

Panevėžio apylinkės teismas pripažino T. M. kaltu ir paskyrė jam 75 parų arešto bausmę. Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vyras savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi, bausmės dydis sumažintas trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė.

„T. M. praeityje ne kartą yra teistas už analogiškas veikas – už sukčiavimus, teistumas neišnykęs, išvadų nepadarė, nusikalto dar kartą, yra nedirbantis, neturintis pastovaus pragyvenimo šaltinio. Todėl teismas sprendė, kad atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės vidurkį“, – cituojamas bylą nagrinėjęs Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas.

Vyras taip pat turės atlyginti valstybei teismo proceso išlaidas – 86,32 eurų.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Berlyno Senato kanceliarija paskelbė, kad penktadienį antroje dienos pusėje vaizdo ryšiu įvyks pokalbis su Kyjivo meru. Esą susitikimo paprašė Ukrainos atstovai.

Data buvo suderinta per Senato kanceliarijos Protokolo skyrių birželio pradžioje. Kokiais kanalais tai buvo padaryta, kol kas nežinoma.

18 val. 45 min. Senato kanceliarija pranešė, kad pokalbis buvo nutrauktas, nes jo eiga ir klausimų kėlimas berlyniečiams sukėlė įtarimų.

Pasak Senato spaudos sekretorės Lisos Frerichs, iš pradžių apsimetėlis teiravosi apie padėtį Berlyne ir pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą, bet vėliau pasipylė klausimai, kurie pasirodė įtartini.

„Deja, tai tikrovės dalis, karas kariaujamas visomis priemonėmis, taip pat ir internetu, siekiant pakirsti pasitikėjimą ir diskredituoti Ukrainos partnerius ir sąjungininkus“, - sakė žurnalistams F. Giffey.

Penktadienio vakarą „tikrasis“ V. Klyčko leidiniui „Bild“ patvirtino, kad su Berlyno vadovė bendravo ne jis.

Kol kas nežinoma, ar apsimetėlis buvo panašus į V. Klyčko, ar buvo naudojama speciali programinė įranga.

1932 metais gimusiai moteriai į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras, bandydamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, klausinėjo apie moters turimus pinigus, jų kupiūras, teigė, kad 100 eurų kupiūros būna padirbtos ir reikia jas patikrinti.

Policija sulaikė 1985 metais gimusį vyrą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Neilgai trukus, lapkričio 12 d. buvo gautas dar vienas pranešimas, kad tamsaus gymio vyras pardavinėja rūbus automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, Tauragėje, Vytauto gatvėje.

Atvykus į vietą paaiškėjo, kad asmuo nelegaliai prekiauja striukėmis. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad tai Latvijos pilietis, neturintis leidimo tokiai prekybai.

Jam surašytas protokolas už pažeidimą.

Policijos pareigūnams tiriant įvykius bei aktyviai bendradarbiaujant su Latvijos policijos pareigūnais buvo išaiškinta sukčiavimo schema. Paaiškėjo, kaip Latvijos piliečiai apgaudinėja pirkėjus.

Vietas renkasi dažniausiai prie didžiųjų prekybos centrų, kur apstu pirkėjų. Prekyba vyksta dažniausiai iš automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio numeriai latviški ir asmenys nekalba lietuviškai, dažniausiai rusiškai.

Reprezentuoja parduodamą prekę kaip naują, bet už mažą kainą. Pirkėjus sudomina tuo, kad ji sandariai supakuota, nepažeista. Tik išėmus iš pakuotės paaiškėja, kad ji jau „ne nauja“, kažkam priklausiusi. Taip pirkėjas nusiperka katę maiše.

Lapkričio 14 d. vakarop pastebėtas automobilis su latviškais numeriais bei tamsaus gymio vairuotoju. Sustabdžius patikrinimui paaiškėjo, kad tai dar vienas latvis, kuris automobilyje turėjo nemažai prekių. Apklausiant paaiškėjo, kad tai vyras, kuris lapkričio 7 d. apgavo minėtą moterį pardavęs jai prekių už 200 eurų. Asmuo sulaikytas.

Policijos pareigūnai aiškinasi aplinkybes ir prašo visų asmenų, susidūrusių su panašiu įvykiu nukentėjusių kreiptis į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkę Rimą Trijoniene tel. Nr. 8 700 65010, el. paštu rima.trijoniene@policija.lt arba bendruoju informacijos telefonu 8 700 60000/112.

Kaip pranešė policija, spalio 1 dieną į vieną iš bendrovių kreipėsi 1981 metais gimęs vyras ir apgaule sudarė darbo įrankių nuomos sutartį.

Taip jis užvaldė betono ir mūro ardymo skeliamąjį kirstuvą, plokščią kaltą, asfalto ir betono ardymo kirstuvą. Turtinė žala siekia 2,3 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną tas pats vyras apgaule sudarė sutartį su kita bendrove ir užvaldė jai priklausantį giluminį betono vibratorių, padarydamas 605 eurų žalą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gauna pranešimų apie miesto gatvėse pėsčiojo imituojamas avarijas, kuomet jis neva būna sužalojamas automobilio. Pėsčiasis įvykio vietoje medikų pagalbos ir policijos nepageidauja, bet stengiasi iš vairuotojų išvilioti pinigų.

Turimais duomenimis, apgavikas – 46-erių metų A. R. Jis 2012-2013 m. imituodavo eismo įvykius Vilniuje, 2013-2014 m. – Kaune, galimai ir kituose miestuose bei miesteliuose. A. R. dažniausia prisistato išgalvotais vardu ir pavarde.

Vairuotojus, susidūrusius su tokia situacija ar atpažinusius nuotraukoje esantį asmenį, kaip tą, nuo kurio nukentėjo, policija prašo kreiptis į artimiausią policijos komisariatą arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Apie šį aferistą jau rašė "Kauno diena". „Jis ramiai stovi prie perėjos pasirėmęs lazda. Renkasi šviesoforu reguliuojamą perėją su žalia rodykle. Kai jo pajudėjimo nesulaukęs vairuotojas ryžtasi važiuoti, prasideda didysis teatras“, – pasakojo savo kailiu apsimetėlio išbandymą patyręs kaunietis Rimantas.

Vairuotojų siaubas palaukia, kol automobilis pro jį pravažiuos, o tada trenkia rankoje laikyta lazda į galinį mašinos ratą ir griūna. Suprask, vairuotojau, – kliudei nelaimėlį.

Tokia taktika – smūgiuoti į mašinos galą – pasirinkta neatsitiktinai. Ankstesnieji eismo įvykių imitatoriai krisdavo ant priekinio kapoto, kiti griūdavo po stovinčio automobilio ratais. Po to imdavo klykti, kad buvo parblokšti, reikalaudavo policijos. Šis aferistas laukdavo, kol vairuotojas pro jį pravažiuos ir nebematys, kas iš tiesų atsitiko.

Panevėžio miesto apylinkės teismas laisvės atėmimo bausme nuteisė panevėžietį, apgaule pasisavinusį daugiau kaip 70 žmonių turtą, penktadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.

21 metų R.B. nuteisas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme. Vyras ir anksčiau yra teistas už tokius pat nusikaltimus.

Ši Panevėžio apygardos prokurorų teismui perduota didelės apimties byla teisme nagrinėta kartu su keturiomis kitomis bylomis dėl 2011 metais ir vėliau įvykdytų analogiškų nusikalstamų veikų. Visose bylose jaunas panevėžietis kaltintas padaręs 250 nusikalstamų veikų ir apgaule pasisavinęs daugiau kaip 70 Panevėžio ir kitų šalies miestų bei rajonų gyventojų turtą.

Nusikaltimus tyrę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnai nustatė, kad R.B., prisistatydavęs išgalvotais vardais, socialiniuose tinkluose gundydavo bendraamžius užsidirbti šimtą ar net tūkstantį litų už tariamai menką paslaugą – sąskaitos ir jos kodų paskolinimą.

Pirmosios internetinės bankininkystės sukčiavimų nusikalstamos veikos padarytos dar mokyklos suole, todėl bauda už jas atsipirkusiam jaunuoliui leista baigti vidurinę mokyklą. Vieną nusikaltimą po kito daręs jaunuolis nesiliovė gudrauti ir po to, kai pareigūnai paėmė ištirti jo kompiuterį. Dar kartą nusikalsti jis spėjo likus pusvalandžiui iki teismo sprendimo paskelbimo apie jo suėmimą.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis ir už svetimo turto įgijimą apgaule – iki trejų metų.