Tačiau po atlikto pinigų pavedimo, vaikinas prekės taip ir nesulaukė. Pardavėjas dingo, su juo susisiekti taip ir nepavyko.

Tikimasi, kad policijos pareigūnai padės nustatyti įtariamąjį ir atgauti aferistui „padovanotus“ pinigus.

Pareigūnai jau pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Įvykių suvestinėje nenurodyta, ar vaikinas su pardavėju kontaktavo internetu. Tačiau vis dažniau pasitaiko įvykių, kai aferistai, susikūrę įvairias anketas socialiniuose tinkluose, stengiasi išvilioti pinigus iš patiklių žmonių, siūlydami įvairiausias prekes už patrauklią kainą.

Ketvirtadienį, po 13 val., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą.

Jame nurodoma, kad tą pačią dieną, apie 9.40 val., bendrovės finansininkei į elektroninį paštą atsiuntus suklastotą nurodymą, iš įmonės apgaulės būdu išvilioti pinigai.

Ketvirtadienį, apie 11 val., 74-erių klaipėdietei paskambino kažkoks vyras ir prisistatė jos anūku.

Nors močiutė žinojo, kad anūkas yra išvykęs į užsienį, patikėjo apgavyste, kad jis Lietuvoje vairavo būdamas neblaivus, tapo eismo įvykio kaltininku, pats susižeidė ir pateko į ligoninę.

Sukčiai neleido moteriai padėti ragelio ir kaitino jos jausmus, tikindami, kad anūkas ne tik susižeidė pats, bet ir sužeidė kitą žmogų, kurio gydymui būtini pinigai.

Netrukus į pensininkės namus Laukininkų gatvėje atėjo nepažįstamas vyras, pasisakė esąs anūko draugas. Geraširdė močiutė davė jam savo mobiliojo ryšio telefoną, savo banko kortelę ir ant lapelio užrašė PIN kodą.

Vos tik nepažįstamasis išėjo, močiutė paskambino anūko draugei ir sužinojo, kad buvo apgauta, anūkas nė nebuvo grįžęs iš užsienio ir jokio nusikaltimo neįvykdė.

Kol kas nežinia, ar nusikaltėliams pavyko pasinaudoti moters banko sąskaitoje esančiais pinigais. Žinoma tik tiek, kad dabar žala sudaro 40 eurų, tai yra nukentėjusiosios telefono vertė.

Sukčių parankinis, atėjęs į moters namus, yra apie 30 metų, pliktelėjęs, aukšto ūgio.

Klaipėdos miesto policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį sukčiavimo tyrimą.

Kaltinimai dėl šių nusikaltimų pareikšti anksčiau šešiolika kartų teistam klaipėdiečiui ir septynis kartus teistam Molėtų rajono gyventojui, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Manoma, kad auka buvo įtikinta, jog vyras neva yra verslininkas, o moteris – nekilnojamojo turto agentė.

Pasak prokuratūros, nusikalstamos veikos nepavyko įgyvendinti paaiškėjus, kad moters butas yra įkeistas bankui. Tokiu būdu buvo pasikėsinta apgaulės būdu įgyti daugiau nei 12 tūkst. eurų vertės svetimą turtą. Įtariama, kad kaltinamiesiems pavyko apgaulės būdu įgyti kitos moters butą Šiauliuose, jo vertė siekia 8 tūkst. eurų.

Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šešiolika kartų teistas 46 metų klaipėdietis, šiuo metu atliekantis įkalinimo bausmę, vieną kartą teista 53 metų Šiaulių rajono gyventoja ir septynis kartus teistas 38 metų Molėtų rajono gyventojas yra kaltinami svetimo turto pasisavinimu apgaule. Dviem iš jų yra pareikšti kaltinimai ir veikus organizuotoje grupėje siekiant sukčiaujant įgyti svetimą turtą.

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras.

Su svetimais dokumentais įsigijo ir telefonų

Per ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad 2019 metais klaipėdietis ir Šiaulių rajono gyventoja, veikdami organizuotoje grupėje, galbūt pagrobė asmens dokumentą, kurį vėliau panaudojo bandydami Šiauliuose, Plungėje ir Klaipėdoje išsimokėtinai pasiimti telefonus ir kitą įrangą.

Kai kada telefonų jiems nepavykdavo įgyti, nes mobiliųjų telefonų salonų darbuotojai atsisakė sudaryti sutartis.

Įtariama, kad kaltinamiesiems pavyko su pagrobtu dokumentu sudaryti kelias sutartis ir sukčiaujant įsigyti telefonus Šiauliuose bei Plungėje. Kaip įtariama, apgaulės būdu įsigytų telefonų vertė siekė daugiau nei 1 tūkst. eurų.

Pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamasis klaipėdietis pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą ir veikdamas vienas – melagingai prisistatęs ne savo vardu ir padiktavęs kitų asmenų duomenis, jis norėjo įsigyti mobiliuosius telefonus, kurių vertė siekė daugiau nei 5 tūkst. eurų. Vyrui pareikšti kaltinimai ir dėl svetimos banko kortelės panaudojimo bei svetimų pinigų pasisavinimu apgaulės būdu.

Trečiasis kaltinamasis, Molėtų rajono gyventojas, bus taip pat teisiamas dėl galimai apgaulės būdu įgyto svetimo turto. Manoma, kad kaltinamasis kaunietės paprašė nupirkti jam ir jo draugui telefonus, žadėdamas grąžinti už juos pinigus.

Įtariama, kad moteriai įsigijus beveik 3 tūkst. eurų vertės telefonus kaltinamasis juos paėmė, tačiau pinigų negrąžino. Vyras šios moters vardu galbūt bandė išsimokėtinai įsigyti dar du telefonus, kurių vertė siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, tačiau nesėkmingai. Vyras taip pat kaltinamas ir apgaulės būdu įgijęs moters pinigus – 1 600 eurų.

Netrukus į teisiamųjų suolą sėsiantys vyrai savo kaltę pripažino tik iš dalies, o moteris kaltės nepripažįsta.

Baudžiamasis kodeksas už nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinami minėti asmenys, numato viešuosius darbus, baudas arba areštą, taip pat – laisvės atėmimą nuo 6 iki 8 metų.

Byla perduota Šiaulių apylinkės teismui.

Liepos 28 d. apie 12.15 val. prie parduotuvės, Šilalėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, nepažįstamas asmuo apgaulės būdu pardavė senus drabužius kaip naujus 67 metų vyrui.

Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Panevėžietė Lukrecija meistrą susirado per skelbimus laikraštyje. Jai žinomi remontininkai darbo turėjo pusmečiui į priekį, o remonto norėjosi greičiau.

„Su paspirtuku atvažiavo, atsinešė vieną voliuką, plačią špakliuotę. Tai kaip jis kampus sutvarkys? Jis neturėjo net šepetėlio, su kuo dažyti“, – pasakojo apie pasamdytą meistrą Lukrecija.

Užsakovė pripažino pasitikėjusi viešai besiskelbiančiu meistru, tad dokumentų neprašė. Sutarčių dėl vieno kambario irgi nesudarinėjo. Dabar gailisi, nes meistras esą broko netaiso, avanso ir pinigų už medžiagas negrąžina.

„Sakau, pasižiūrėk, duobės, kvadratai, iškilimai. Sako, sudžius, viskas bus gražu“,  – skundėsi panevėžietė.

Sienos per pusę mėnesio išdžiūvo, bet vaizdas šeimininkei negražus.

Savo versiją papasakojo ir meistras. Anot jo, užsakovė sakė, kad reikės tik nuplėšti tapetus, patvarkyti ir nudažyti: „Aš pasižiūrėjau, kad ten nelabai geras buvo paruošimas po tais tapetais, sakau, reikia perglaistyti, rimčiau paruošti. Dariau, dariau, o net nebaigus darbo ji pradėjo kritikuoti, kad tas blogai, anas blogai. Sakau, dar nebaigtas darbas.“

Su paspirtuku atvažiavo, atsinešė vieną voliuką, plačią špakliuotę. Tai kaip jis kampus sutvarkys? Jis neturėjo net šepetėlio, su kuo dažyti.

Meistras tikino turintis patirties ir kritikos dėl nekokybiško darbo neprisiima. Atvirkščiai – pretenzijų turi užsakovams, kurie nori pigiai ir gerai.

„Sakė, man brangu. Gal man pigiau? Na, gerai, galima pigiau. Bus ne prastai, bet tiesiog nebus idealiai kaip stiklas. Sutarėm, o paskui sako, galėtum gražiau, čia pataisyk, ten pataisyk. Tada vargsti“, – kalbėjo meistras.

Buto savininkei Darbo inspekcija padėti negali. Kadangi su meistru nėra sutarties, kaip išvis įrodyti, kas bute dirbo?

„Turi sudaryti raštišką įrangos sutartį, kad atliks tuos darbus“, – teigė vyriausiasis darbo inspektorius Vaidas Pauliukas.

Anot vartotojų teisių gynėjų, žodinė sutartis irgi galima. Bet kaip įrodymas rekomenduotina rašytinė. Antraip broko niekas neprisiims, savininkui tektų samdytis ekspertą.

„Labai svarbu sutarty apibrėžti sutarties objektą: kokie ir kiek darbų remonto ir statybos srityje bus atlikta“, – aiškino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyresnioji patarėja Milda Deimantė.

Jeigu meistras pas užsakovą dirbo be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, tuomet ginčo sprendimas galimas tik per teismą. Vartotojų teisių gynėjai dažniausiai nagrinėja ginčus, kai turimos sutartys, čekiai. Skundai be šių įrodymų – sudėtingas procesas ir dažnai neįmanomas.

Daugiau – vaizdo įraše:

Liepos 9 d., 10 val. 42 min., Kauno policija gavo moters (g. 1964 m.) pareiškimą, kad liepos 8 d., apie 13 val., jai būnant namuose paskambino banko darbuotoja prisistačiusi moteris ir, apgaulės būdu, iš banko sąskaitos pasisavino 9 900 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

67-erių moteriai banko darbuotoju prisistatęs asmuo paskambino apie 12 valandą. Apgaulės būdu iš dviejų moters banko sąskaitų jis pasisavino beveik 16 tūkst. eurų.

17 valandą taip pat banko darbuotoju apsimetusio rusiškai kalbančio asmens skambučio sulaukė ir 35 m. klaipėdietis. Iš jo banko sąskaitos sukčiams pavyko pasisavinti beveik 10 tūkst. eurų.

Penktadienį į uostamiesčio policiją kreipėsi moteris, pranešusi, kad buvo apgauta nepažįstamo asmens.

Ji gavo trumpąją žinutę, kad laimėjo telefoną „Samsung“ ir tūkstantį eurų.

Tam kad galėtų pasiimti laimėjimą, ji buvo tikinama nupirkti kortelių išankstinei telefono sąskaitai papildyti.

Svajodama apie žadėtas dovanas moteris sukčiui padiktavo visų kortelių numerius. Kai nusikaltėlis papildė sąskaitą 183 eurais, bendravimą su klaipėdiete nutraukė. Tik tada ji suprato, kad buvo apgauta.

Tai yra sena įkalinimo įstaigose bausmes atliekančių nusikaltėlių suktybės schema, ant kurios dažniausiai užkimba apie 50 metų asmenys, sugundyti netikėtu laimikiu.

68-erių uostamiesčio gyventoja į policiją kreipėsi rugpjūčio 5-osios vakare. Moteris pranešė buvusi apgauta ir praradusi 48 282 eurus.

Detaliau pasakodama apie įvykius, ji dėstė, kad nuo birželio 22 iki liepos 17 dienos pasidavė gundymui investuoti.

Kodėl klaipėdietė taip vėlai kreipėsi į pareigūnus, policijos atstovai nepaaiškino.

Rusakalbė moteris, kaip ir daugybė kitų mūsų šalies gyventojų pastaruoju metu, sulaukė skambučio į savo mobiliojo ryšio telefoną.

Ne vienas taip kalbintas žmogus prisimena įkyrų kalbinimą nelaikyti santaupų bankuose ar namuose, verčiau investuoti juos į akcijas ir taip per trumpą laiką uždirbti nemažą pelną.

Sukčiavimo atvejį tirti ėmęsi pareigūnai pripažįsta, kad tarptautiniai tyrimai yra lėti ir ne visada rezultatyvūs. Jeigu apgavikai veiktų Lietuvoje, juos demaskuoti būtų kur kas lengviau.

Dažniausiai skambinama iš Latvijos arba Estijos, su pašnekovais skambinantys kalba rusiškai ir įkyriai juos atakuoja. Tik labai kategoriškas pokalbio nutraukimas apsaugo nuo įkyruolių ir apgavikų atakų.