Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.

Registracija norintiesiems vasaros sezonu dirbti gelbėtojais prasidėjo kovo 1-ąją ir truks iki pat gegužės. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo, gelbėtojų vado Aleksandro Siakki, kaip įprastai, bus organizuojamos dvi grupės po 30–35 gelbėtojus.

Kuo daugiau užsiregistruos, tuo didesnis bus pasirinkimas.

„Balandžio pabaigoje bus pirma būsimų gelbėtojų atranka ir plaukimo įgūdžių patikrinimas, o gegužės pradžioje vyks kiti apmokymai, paskui mėnesio viduryje bus patikrinimas. Kartais būna, kad užsiregistruoja, eina į kursus, bet paskui išeina, nes randa kitą darbą. Registruojasi ne tik jaunimas. Kuo daugiau užsiregistruos, tuo didesnis bus pasirinkimas“, – sakė A. Siakki.

Šiemet pirmą kartą gelbėtojų, atvyksiančių iš kitų miestų, laukia pasiūlymas.

„Šiais metais pirmą kartą ne Klaipėdos gyventojus apgyvendinsime bendrabutyje. Apie 10–12 žmonių, priklausys, kiek bus norinčiųjų. Kad būtų konkurencija ir stipresnė komanda“, – tikino pašnekovas.

Aleksandras Siakki. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiuo metu iš viso užsiregistravo apie 30 gelbėtojų, daugiausia – senbuvių, bet yra ir naujų žmonių.

„Dar tik kovas, tad po truputį registruojasi. Gali registruotis iki vasaros, bet optimaliausia – iki gegužės, nes renkame komandas, rengiame apmokymus, o jeigu birželį užsiregistruos, liks rezerve ir juos reikės apmokyti atskirai“, – paaiškino A. Siakki.

Gelbėtojams siūlomas darbo užmokestis – nuo 1 231 euro, neatskaičius mokesčių.

72-ejų Alla neturi, kur grįžti. Namo kaime, netoli Kharkivo, neliko dar karo pradžioje. Pabėgusi į Lietuvą moteris dirbo viešbutyje, bet ištiko dar viena bėda – pakirto liga.

„Pernai kovą aptiko skrandžio vėžį. Pilnai pašalino skrandį. Aš dabar – nekokia, 40 kilogramų sublogau“, – kalbėjo pabėgėlė iš Ukrainos Alla Ponomorenko.

Bėgdami nuo karo, ukrainiečiai į Neringą suvažiavo iš skirtingų Ukrainos vietų.

„Mano namai – Berdianske, Zaporožės srity. Miestas dabar okupuotas. Aš našlė, turiu ketverių metų sūnų. Jis dabar lanko darželį, o aš čia dirbu. Susiradau draugų, įsiliejau į vietinį koloritą“, – pasakojo pabėgėlė iš Ukrainos Oksana  Kirpanova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Aš atvykau su dviem vaikais. Du sūnūs: vienam – šešiolika, kitam – septyneri. Vienas mokosi Nidos mokykloje, o kitas – Klaipėdoje“, – sakė pabėgėlė iš Ukrainos Tanya Volosiuk.

Beveik visi pabėgėliai rado darbus. 26 vaikai lanko mokyklas, darželius. Visi įsikūrę Nidos poilsio namuose „Medikas“. Su ukrainiečiais čia sudaryta apie 80 sutarčių.

„Pradėjom gyventi naują gyvenimą. Jeigu dabar reikės vėl viską keisti, tai būtų lyg naujas karas galvoje. Vėl nauja vieta, naujas darbas, butas, žmonės, darželis“, – kalbėjo O. Kirpanova.

Ukrainiečiams neramu, kad gali netekti laikinų namų, kurių dalį patys remontavo.

„Iš pradžių mus pasiekė tokia informacija, kad savininkas keičiasi, pastatą parduos. Visi puolė į paniką. Vėliau mums sako, kad 90 proc. tikimybė, jog viskas liks, kaip buvę. Gerai, 90 proc., o kaip tie likę 10 proc.?“ – klausė „Ukrainiečiai Neringoje“ koordinatorė Vasilisa Filatova. 

Pabėgėliai kreipiasi į Neringos ir šalies valdžią. Prašo, kol vyksta karas, leisti likti poilsio namuose.

„Labai neramina neapibrėžtumas. Tai siaubinga. Niekas nežino, kada baigsis karas. Niekas nežino, kiek ilgai jis truks“, – mintimis dalinosi V. Filatova.

Pastatą valdantis Turto bankas tikina, kad ukrainiečiams negresia likti be pastogės.

„Tai – dar ir turto vertinimas. Turime jį perimti pas save, baigiasi panauda. Tas vertinimas kažkada bus atliktas, bet jokios skubos nėra. Žmonės tikrai gali būti ramūs, nes parduodame tą turtą ir pinigus investuojame į kitus projektus, kurie yra reikalingi valstybei. Šiuo atveju, jeigu šita poilsinė kažkada bus parduota, lėšas numatyta skirti Santaros klinikų Pediatrijos skyriaus tvarkymui“, – aiškino Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius. 

„Nesam kvaili, visi žmonės supranta, kad biudžetas yra bendras. Įkrenta į katilą, o tada dalinama. Prisidengti, sakant, kad aukojama ukrainiečiams, kad remontuosim vaikams, manau, labai žema“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringos valdžia sako, jog prašė pastato neparduoti. Taip norėjo užtikrinti laikinus namus karo pabėgėliams, o vėliau leisti jį naudoti ir pusiasalio reikmėms.

„Neringos savivaldybė susiduria su didžiausia problema dėl gyvenamo būsto. Prašė šitą pastatą atiduoti nuosavybei, keisti į lygiai tokios pat vertės. Siūlė jį taikyti visuomenei, vaikų stovykloms, įvairiausių menininkų priėmimui“, – sakė Neringos meras.

Neringos savivaldybė susiduria su didžiausia problema dėl gyvenamo būsto 

„Turto bankas nesprendžia, kam atiduoti turtą, ir kam jo labiau reikia. Ar naujoms statyboms, ar savivaldybės poreikiams. Tai sprendžia Vyriausybė. Tas svarstymas jau buvo. Vyriausybė nusprendė, kad tokio turto jai nereikia“, – aiškino K. Vaitkevičius.

Turto bankas tikina, kad laikiną apgyvendinimą Lietuvoje suteikė jau apie 100 ukrainiečių.  

– Antras savaitgalis gausus žmonių, ar ne? Prieš tai buvo ilgasis, turbūt rekordus sumušęs, bet ir šis neblogas?

– Iš tikrųjų kiekvienas savaitgalis pritraukia į Lietuvos pajūrį tikrai daug svečių. Na, o šie savaitgaliai buvo labai intensyvūs. Laukia ir dar vienas išbandymas – kitas savaitgalis, nes pajūryje vyks labai daug įvairių renginių. Tad tiems, kas dar planuoja ar nori patekti į Palangą, jau siūlytume kuo greičiau suskubti ir rezervuotis vietas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar praėjęs savaitgalis išsiskyrė kažkuo? Geras oras visus priviliojo?

– Išsiskyrė karščiu, geru oru ir, aišku, gausybe renginių ir įvairių pramogų, kurias siūlo Palangos kurortas. Daug renginių buvo pačiame mieste ir apylinkėse. Tai iš tikrųjų traukė svečius. Na, ir nepamirškime, kad yra pats atostogų įkarštis, ir ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir užsienio, kurių mes kiekvieną dieną, atrodo, sulaukiame vis daugiau ir daugiau. Mūsų svečiai domisi užimtumo programomis, ne tik nori laiką praleisti pajūryje, bet nori ir kažką sužinoti, pakeliauti kartu su gidu po Palangos miestą ir, aišku, pasimėgauti įvairiomis virtuvėmis, kurių Palangos kurorte šiemet tikrai yra gausu. Kiekvienas pagal savo norus, pagal savo skonį gali išsirinkti tai, kas jiems patinka Palangoje.

– Bet turbūt pagrindinis traukos taškas vis tiek lieka jūra, taip?

– Na, taip. Ypač kai geri orai. Tačiau, žinote, pabuvę dieną prie jūros, vakare arba vakarop jau užplūsta klausimais, kur skaniai pavalgyti, kur nueiti, ką pažiūrėti. Palangos kurortas tikrai laukia savo svečių ir turi ką pasiūlyti.

– Porą metų pagrindiniai Palangos svečiai buvo lietuviai, kad ir iš kitų pasaulio šalių suvažiavę. Kaip yra šiemet? Iš kur dar svečių sulaukiate? Ne tik iš Lietuvos?

– Ne, ne tik. Tikrai matome, kad didėja keliaujančių turistų skaičius. Aišku, didėja ir šalių spektras, iš kurių atvyksta. Pagrindinės šalys iš kurių atvyksta yra mūsų kaimyninės – Lenkija, Latvija, Estija, Skandinavijos šalių turistų turime didesnius srautus, taip pat čekai, vokiečiai. Na, o iš tolimesnių, kas mus labai džiugina ir stebina, tai ir iš Ispanijos, iš Prancūzijos, iš Kroatijos turėjome svečių. Daugelis tikrai nori susipažinti su Palangos kurorto istorija, su Klaipėdos krašto istorija. Kiekvieną dieną mes sulaukiame vis naujų, įdomesnių klausimų, į kuriuos kartais ir patys turime pagalvoti, kaip reikėtų atsakyti.

Palangos kurortas tikrai laukia savo svečių ir turi ką pasiūlyti.

– Kokie gi tie klausimai?

– Ir istorine tematika, ir apie kultūros paveldo objektus, istorinius objektus, gamtos objektus. Kai kurie klausimai, pavyzdžiui, kaip nuvykti iki japoniško sodo, iki Klaipėdos, atrodo tokie paprasti, bet kartais sulaukiame tikrai tokių įdomesnių. Vienas iš tokių buvo: kaip man reikėtų nuskristi iš Palangos į Ameriką? Tada ieškojome kelionių agentūrų, kurios padėtų nusipirkti bilietus.

– Minėjote, kad ateinantį savaitgalį Palanga taip pat lūš. Priminkite, koks gi tas renginys, kuris visada tikrai labai daug žmonių sulaukia?

– Jau nuo trečiadienio pradės šurmuliuoti 1 tūkst. kilometrų lenktynių paruošiamieji darbai, visai netoli ir „Jūros šventė“, ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, taigi, mes tikrai laukiame ir esame pasiruošę sutikti savo svečius ir, aišku, suteikti jiems kuo geriausią tiek informaciją, tiek paslaugas.

– Koks dabar planas? Ar teks mažiau teikti medicinos paslaugų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje?

– Svarbu pabrėžti, kad dar vyksta planavimo ir pasirengimo etapas. Labai konkrečių detalių nėra. Gydymo įstaigos vertinasi, ką reikštų tokio masto svečių priėmimas mieste ir, jeigu sutriktų sveikata, kokia apimtimi galėtų suteikti priežiūros paslaugas. Atlikus šiuos darbus paaiškės detaliau, ar reikėtų kokių paslaugų ribojimo. Apie skubiosios medicinos paslaugų ribojimą nekalbama. Viskas bus teikiama. Kalbama apie planines paslaugas, kur gali būti šiek tiek nežymus tam tikrų procedūrų atidėjimas tomis dienomis. Dar sprendimai nepriimti, vyksta vertinimas. Artėjant renginiui bus aiškiau, bet pagrindinis tikslas – kad gyventojai nepajustų jokio nepatogumo ir nesutriktų sveikatos priežiūros paslaugos. Rizikos veiksnius įsivardijome, juos vertiname, deramės dėl priemonių, reikalingų toms rizikoms suvaldyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Renginio vietose budės daugiau greitosios medicinos automobilių, vadinasi, jų mažiau dirbs Lietuvos gyventojams.

– Taip. Yra prašymas, kad renginio vietose budėtų greitosios automobiliai, bet tai ne toks skaičius, kad reikšmingai ribotų ar nebūtų galima reaguoti į iškvietimus. Greitosios pagalbos įstaigoms yra užduotis sureguliuoti srautus taip, kad gyventojai nepajaustų.

– Ar planuojama, kad tuo metu daugiau budės gydytojų?

– Taip. Gydymo įstaigos planuoja didesnes gydytojų komandas, jei reikėtų kokių paslaugų ar sutriktų sveikata. Bus pasiruošę reaguoti operatyviai į susiklosčiusias situacijas.

Kaip NATO viršūnių susitikimui ruošiasi restoranai ir viešbučiai? Ar tūkstančiai svečių suteiks labiau naudos, ar galvos skausmo? Apie tai pokalbis su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene.

Kiekvienas toks didelis renginys – didelis pliusas Lietuvai.

– Ar viešbučiams svečiai atneš daugiau naudos, ar sumaišties?

– Bus ir to, ir to. Be abejo, labai laukiame. Kiekvienas toks didelis renginys – didelis pliusas Lietuvai. Tokios reklamos ir žinomumo niekada nenusipirktume. Manau, visi gali palaukti ir pakentėti. Nepatogumų bus labai daug, skaičius žmonių labai didelis, bus per patį turizmo sezoną. Neteksime turistų grupių, skrydžių. Aišku, ankstyvą pavasarį ar rudenį būtų daug patogiau, bet niekas neklausia mūsų, ruošiamės atsakingai ir džiaugiamės, nes anksčiau atvažiuos ir žurnalistų, svečių, delegacijos atstovų. Miestas bus perpildytas. Nepatogu bus darbuotojams. Kiek žinome, bus visiškai uždraustas įvažiavimas į senamiestį, reikės darbuotojams pakentėti ir kažkaip nusigauti iki darbo vietos. Nei paspirtukai, nei dviračiai ar kitos transporto priemonės tam tikromis valandomis negalės važiuoti, ypač tomis dienomis. Kalbame dėl galimybės įvažiuoti tiekėjams. Žmonių skaičius bus didelis ir užsipirkti maisto neįmanoma tokiam laikotarpiui.

– Ar žinote, kokius viešbučius ir kelių žvaigždučių rinksis svečiai?

– Nežinosime. Tai konfidenciali informacija. Tai žino tik viešbučių direktoriai ir savininkai. Jie pasirašė konfidencialumo sutartis dėl svečių saugumo, mūsų pačių saugumo. Beveik visi viešbučiai bus užimti, ir ne tik Vilniuje – tiek Kaune, Birštone, aplinkui. Vilniuje tokio skaičiaus nėra. Viešbučiai bus imami ir trijų, ir keturių, penkių žvaigždučių. Turbūt patys paprasčiausi tikrai ne. Restoranai turės darbo iš peties.

Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams“, – pranešime sakė ministrė Monika Navickienė.

Atsižvelgus į tai, kad spalį Europos Sąjungos institucijos priėmė sprendimą dėl laikinosios apsaugos automatiško pratęsimo dviem šešių mėnesių laikotarpiams, tikslinama, kad tokia apsauga Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama nuo šių metų kovo 4 dienos iki 2024 metų kovo 4 dienos.

Šiuo metu kompensacijas gauna apie 5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, apgyvendinusių beveik 14 tūkst. ukrainiečių. Tam skiriama apie 1,1 mln. eurų per mėnesį.

Šiemet į Lietuvą atvyko daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, mūsų šalis yra penkta pagal atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos procentą, tenkantį šalies populiacijai, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (International Organization for Migration, IOM) parengta ataskaita. Be to, per dešimt šių metų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. baltarusių gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

„Pasaulyje kiekvieną minutę, bėgdami nuo karo, persekiojimo ir teroro, savo namus yra priversti palikti bent 20 žmonių. Tai nėra tuščia statistika – už jos slypi kiekvieno žmogaus istorija su savo netektimis, patirtais išgyvenimais ir prarasta teise į ramų gyvenimą. Per pastaruosius metus tai, kas atrodė labai toli nuo Lietuvos, tapo labai artima. Matėme, kaip savo namus bėgdami nuo persekiojimo palieka baltarusiai, o dabar nuo karo ir bado gelbėjasi ukrainiečiai. Lietuviai labai noriai padėjo tiek baltarusiams, tiek dabar padeda ukrainiečiams“, – sako IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Pasaulyje kiekvieną minutę, bėgdami nuo karo, persekiojimo ir teroro, savo namus yra priversti palikti bent 20 žmonių.

Prasidėjus karui Ukrainoje, IOM įdiegė specialias sistemas, kurios padėjo stebėti ukrainiečių judėjimą šalies viduje ir persikėlimus į kitus miestus. Duomenys rodo, kad apie 7 mln. žmonių persikėlė į kitus Ukrainos miestus, kuriuose kariniai veiksmai nevyksta, beveik 8 mln. žmonių išvyko iš šalies, o 17,7 mln. žmonių reikalinga pagalba.

IOM padėjo apie 1,5 mln. žmonių 24 Ukrainos apskrityse ir beveik 300 tūkst. už šalies ribų. Organizacija visose šalyse vykdo vienodas veiklas – tai laikinas apgyvendinimas, vienkartinės išmokos, psichologinės paramos linija. Kiekvienoje šalyje, kur yra IOM būstinė, atvykę ukrainiečiai gali pasinaudoti jos teikiama pagalba. Pavyzdžiui, organizacija suteikė daugiau nei 120 tūkst. nakvynių „Airbnb“ būstuose ir padėjo daugiau nei 5 tūkst. žmonių Lenkijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje suteikta beveik 600 saugių naktų, o nemokamu trumpalaikiu apgyvendinimu pasinaudojo apie 30 šeimų.

Oficialiai Lietuva prieglobsčio prašytojus priimančia šalimi tapo 1997 m., ratifikavus Ženevos konvenciją. Per 25 metus prieglobstį gavo kiek daugiau nei 5 tūkst. pabėgėlių iš Afganistano, Sirijos, Baltarusijos, Eritrėjos ir kitų šalių. Per pastaruosius metus laikinus namus Lietuvoje jau surado daugiau kaip 71 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, iš jų apie 24 tūkst. – nepilnamečių.

„Mes manome, kad šiai dienai būtume pasiruošę priimti apie šešis–aštuonis tūkstančius žmonių jau dabar, jeigu jie kirstų Lietuvos sieną (...), nes yra paruoštos tam tikros mokyklos, kiti pastatai, kurie nėra naudojami savivaldybėse – jie yra pritaikyti, aprūpinti. Lygiai taip pat ir pačiame pabėgėlių priėmimo centre dabar gyventojų yra gerokai mažiau, tai esame pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, esant poreikiui ir įtraukus daugiau apgyvendinimo vietų per „gana greitą laiką“ būtų galima priimti apie 30 tūkst. žmonių.

„Iš viso apie 30 tūkstančių – tokie pajėgumai turbūt būtų jau su arenomis, kurias mes galėtume greitai adaptuoti tam, kad apgyvendintume karo pabėgėlius“, – sakė M. Navickienė.

Jeigu jų pajudėtų daugiau, tikrai būtų problematiškiau juos sutalpinti.

„Jeigu jų pajudėtų daugiau, tikrai būtų problematiškiau juos sutalpinti“, – pridūrė ministrė. 

Vis dėlto, M. Navickienė pripažino, kad sąlygos gyventi didesnėse patalpose būtų ne itin patogios. 

„Kai mes apgyvendindavome žmones tokiais kiekiais, kokie jie atvykdavo į Lietuvą, mes galėdavome jiems parinkti, pasiūlyti gyvenamąją, kuri galbūt yra patogesnė, arčiau darbo, mokyklos ir panašiai. Dabar tos vietos būtų didesnės, žmonės būtų apgyvendinami po vienu stogu mokykloje ar tame pačiame pabėgėlių priėmimo centre, bet žmonėmis tikrai būtų pasirūpinta“, – sakė ministrė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar į Lietuvą yra atvykę daugiau nei 71 tūkst. ukrainiečių. Pasak M. Navickienės, šiuo metu į Lietuvą per savaitę atvyksta apie 100 pabėgėlių. 

Ministerijos duomenimis, vien už spalį numatyta išmokėti apie 1 mln. eurų kompensacijų. Jos mokamos nuo šių metų balandžio.

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų yra didmiesčiuose: spalį Vilniuje jų buvo 2029, Kaune – 450, Klaipėdoje – 294, Kauno rajone – 182, Šiauliuose – 170, Panevėžyje – 142.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį valstybė moka 150 eurų kompensaciją, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.

Išmoka gali būti skiriama ne ilgiau nei devyniems mėnesiams, pirmąjį mėnesį karo pabėgėlius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai.

Augančio Ukrainos karo pabėgėlių srauto į Lietuvą kol kas nėra, tačiau laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 65 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje. Atvykstančių į šalį ukrainiečių skaičius kol kas stipriai nedidėja: per paskutinę savaitę jų atvyko apie 500.

„Augančio Ukrainos karo pabėgėlių srauto į Lietuvą kol kas nėra, tačiau laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis. Tikėtina, kad, artėjant žiemai, jis dar padidės, nes karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja“, – pranešime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos, apgyvendinę ukrainiečius būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, taip pat ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.

Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.

„Kol kas tokio naujo srauto nematome, bet matome valstybės pastangas, stebime situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus“, – LRT radijui pirmadienį sakė savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Anot jo, paskelbta Rusijos mobilizacija ir sustiprėję karo veiksmai gali paskatinti Ukrainos žmones ieškoti saugesnių vietų gyvenimui.

„Tam reikia ruoštis, suprantame, kad valstybė prie to, kas padaryta, ieško papildomų resursų, papildomų vietų, kad būtume pasiruošę, jei pabėgėlių skaičiai suintensyvėtų“, – teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, daugumoje savivaldybių likusios nebenaudojamos patalpos, netinkamos pabėgėlių apgyvendinimui.

„Reikalas tas, kas mūsų pajėgumai nėra begaliniai, gal vieną kitą nebenaudojamą patalpą rasi, jos visai kitos paskirties, jų pritaikymas neleidžia priimti pabėgėlių. Kuria prasme? Iliustratyviai pasakysiu – na, nepriimi gi svečių į šaltą, drėgną rūsį. Nori priimti šiltai, patogiai. Kai kur tos galimybės priimti kaimo mokykloje, kuri uždaryta, ji tiesiog nepritaikyta, nes šildymo sistema atjungta, sanitariniai mazgai gal veikia arba veikai per mažai“, – kalbėjo LSA prezidentas.

Nenorime, taip  savotiškai, į palapinę priimti, be patogumų, be karšto vandens.

Anot jo, savivaldybės nenori tokių situacijų, kai priimama, nes „lygtai yra stogas, nelyja, nesninga, durys, langai yra, to šiuolaikiniam žmogui jau seniai nebepakanka“.

„Daugumos merų atsakymas toks centrinei valdžiai – taip, turime kaime x mokyklą, taip, ji stovi, neplanuojam šildyti, neplanuojam jos šiais metais eksploatuot, bet jei norite kaip valstybė priimti, norite, kad mes gebėtume priimti tinkamai, reikia įjungti šildymo sistemą, kažką padaryti. Daugelis merų pasako, kad jei yra laisvos patalpos, reikia kokių tai einamųjų investicijų. Nenorime, taip  savotiškai, į palapinę priimti, be patogumų, be karšto vandens“, – teigė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, turi būti atsižvelgta, ar verta investuoti į patalpą, „su viltimi, kad galbūt atvažiuos pabėgėliai, o jeigu neatvažiuos?“

Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, jog artėjant šaltajam sezonui gali išaugti būstų poreikis pabėgėliams iš Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Praėjusią savaitę pranešė apie dalinę mobilizaciją jo šalyje. Tai signalizuoja, jog Rusija neketina sustoti vykdyti karinių veiksmų, o šie gali paskatinti ukrainiečius bėgti iš šalies.