D. Trumpo pasitikėjimo reitingai krito iki rekordinių žemumų ir šiuo metu siekia vos 29 proc., o nuo jo nusisuka net ir rėmėjai, nepatenkinti tuo, kaip jis elgiasi po lapkritį vykusių prezidento rinkimų.

D. Trumpo palaikymas itin krito po to, kai sausio 6 d. jo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų ir surengė riaušes, per kurias žuvo keletas žmonių, įskaitant vieną policijos pareigūną. Dėl D. Trumpo kurstymo surengti sukilimą Atstovų Rūmai pradėjo jam apkaltą.

Tik ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad respublikonas prezidentas nėra atsakingas už smurto proveržį.

Prieš pat riaušes D. Trumpas sakė kalbą miniai ir kartojo visiškai nepagrįstus teiginius, kad rinkimai buvo suklastoti.

Tuo metu rinkėjai yra iš esmės patenkinti išrinktojo prezidento Joe Bideno elgesiu pastaruosius du mėnesius. Teigiamą nuomonę šiuo klausimu išreiškė 64 proc. apklaustųjų.

Apklausa buvo atlikta sausio 8–11 dienomis, netrukus po riaušių Vašingtone.

Lapkričio 3 d. rinkimuose pergalę užtikrintai pasiekė J. Bidenas. D. Trumpo šalininkai į Kapitolijų įsiveržė būtent tada, kai parlamentarai tvirtino rinkimų rezultatus.

Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų. Penktadalis apklausos dalyvių teigė, jog jos išaugo iki 20 proc., o 4 proc. – kad brango daugiau kaip 20 proc.

Apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius sako, kad kainų ir išlaidų klausimu vartotojų nuomonė dažnai neatitinka statistikos ir tai nėra vien subjektyvumo klausimas ar išankstinis nusistatymas, kad visos prekių ir paslaugų kainos vien tik auga.

„Neužmirškime, kad nuo 2020 metų pradžios reguliuojama elektros kaina padidėjo apie 15 proc. Didžiausia dalis vartotojų nepajuto palengvėjimo asmeniniuose biudžetuose greičiausiai todėl, kad praėję metai ir COVID-19 pandemija jau antrą kartą gana ilgam laikui nemažą dalį žmonių „uždarė“ namuose. Natūralu, kad apšvietimo, įrenginių veikimo bei įkrovimo išlaidos, taip pat intensyvesnė buitinė veikla dalį išlaidų elektrai perkėlė į asmenines sąskaitas“, – sako H. Gaidamavičius.

„Litgrid“ duomenimis, pernai trečiąjį ketvirtį elektros vartojimo lygis šalyje kito nežymiai, tačiau pasikeitė jo struktūra: pramonėje per metus sumažėjo 6 proc., paslaugų sektoriuje smuktelėjo 1 proc., o gyventojų išaugo 7 proc. Apklausos metu paaiškėjo, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra daugiausiai tarnautojų ir biurų darbuotojų, elektros išlaidų augimą pastebėjo 29 proc. gyventojų, mažesniuose miestuose ir rajonų centruose – 20,5 proc., o regionuose – 20 proc. respondentų.

Didžiausią elektros sąskaitų padidėjimą pernai sako pajutusios namų šeimininkės (8 proc.), o tarp priešingą efektą pajutusiųjų daugiausiai ūkininkų. 12,5 proc. pastarųjų laikosi nuomonės, kad pernai jų išlaidos elektrai sumažėjo iki penktadalio.

Apklausos duomenimis, išlaidų elektrai sumažėjimą pernai pajuto tik 7 proc. gyventojų. Iš jų 6 proc. sako, kad išlaidos aptirpo iki 20 proc., 1 proc. tikino, kad sutaupė daugiau kaip 20 proc.

Be to, gana reikšminga dalis vartotojų pripažįsta nežinantys, kaip pasikeitė jų elektros sąskaitos – tokių yra 9 proc.

„Tokie klientai yra tikras galvos skausmas bet kuriam verslui. Vis dėlto, peržvelgus aiškaus atsakymo neturinčių apklausos dalyvių charakteristikas akivaizdu, jog taip teigiantieji patys sąskaitų net neapmoka. Pavyzdžiui, elektros kainų pokyčio negalėjo įvardinti net kas ketvirtas (25 proc.) moksleivis ar studentas, 16 proc. aukščiausių ir vidutinės grandies vadovų“, – sako H. Gaidamavičius.

Pasak įmonės atstovo, suklusti ne tik dėl savo elektros vartojimo įpročių, bet ir dėl elektros sąskaitų ypač turėtų ne tik tie, kurie iki šiol, kaip privalėjo, nepasirinko elektros tiekėjo, bet ir tie buitiniai vartotojai, kurie 2021 metais patenka į antrąjį elektros liberalizavimo etapą ir turės rinktis elektros tiekėją. Iki 2021 metų gruodžio 10 dienos elektros tiekėją turės pasirinkti tie, kurie per metus sunaudoja ne mažiau kaip 1000 kWh, priešingu atveju išlaidos elektrai gali smarkiai išaugti.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko pernai spalio 19–29 dienomis. Joje dalyvavo 1009 suaugę respondentai, kurių amžius – 18–75 metai.

Kaip rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią surengė kompanija „Morning Consult“ ir laikraštis „Politico“, rezultatai, jo darbą valstybės vadovo poste teigiamai vertina 34 proc. amerikiečių, neigiamai – 63 proc.

Sausio 6 d. įvykiai, kai Amerikos lyderio šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą Vašingtone, iš esmės įtvirtino procentinį JAV piliečių pasiskirstymą į D. Trumpo šalininkus ir priešininkus, pažymi „Politico“. Mat per analogišką apklausą, surengtą sausio 6-7 dienomis, taip pat 63 proc. amerikiečių pareiškė laiką JAV prezidentą D. Trumpą daugiau ar mažiau atsakingu už riaušes, kilusias trečiadienį ant Kapitolijaus kalvos.

Leidinys primena, kad per ketverius metus D. Trumpo reitingas svyravo nuo 40 proc. iki 50 proc. ir labai priklausė nuo respondentų politinių simpatijų. Tarp Demokratų partijos šalininkų prezidento populiarumas iš esmės buvo lygus nuliui, tarp respublikonų pasiekdavo ir 83 proc.

Kaip konstatuoja „Politico“, dauguma respublikonų rėmėjų net ir po sausio 6 d. įvykių liko ištikimi savo lyderiui – naujausios apklausos duomenimis, 75 proc. jų teigiamai vertina D. Trumpo darbą Amerikos prezidento poste. Tokios pat nuomonės laikosi ir 29 proc. politiškai nepriklausomų rinkėjų, nors dar gruodžio mėnesį tokių buvo 38 proc.

Sausio 8-11 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 996 amerikiečiai.

Tai rodo portalo užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 10–20 dienomis atlikta apklausa.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) rugsėjo mėnesį pasitikėjo 14,5 proc. gyventojų, gruodį – 16,8 procento.

Liberalų sąjūdis paramą nuo rudens pradžios išaugino iki 8,7 proc., rugsėjį savo balsus jiems atidavę būtų 6,7 proc. gyventojų.

Pasitikėjimas Laisvės partija nuo rugsėjo pakilo per 3,9 iki 8,4 procento.

Opozicijoje esančia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitikėjimas nuo rugsėjo nepakito – jai savo balsą atiduotų 14,2 procento gyventojų.

Parama Darbo partijai šiuo laikotarpiu smuko nuo 7,2 iki 5,8 proc., Lietuvos socialdemokratų partijai – nuo 8,4 iki 5,6 procento.

Už 5 proc. rinkimų barjero liko Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, pasitikėjimas ja beveik nesikeitė – nuo 3,5 proc. rugsėjį iki 3,3 proc. gruodį.

9,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kokią nors kitą politinę partiją ar judėjimą, 14,1 proc. atsakė, kad nebalsuotų, 13,9 proc. nurodė nežinantys arba neatsakė į klausimą.

Šioje apklausoje taip pat klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Gruodį tinkamiausia šioms pareigoms apklaustieji įvardijo dabartinę premjerę I. Šimonytę, ją pasirinko 36,6 proc. respondentų. Rugsėjį palaikymas jai siekė 17 procentų.

Premjero postą buvusiam ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui patikėtų 8,9 proc. apklaustųjų, šis rodiklis sumažėjo nuo rugsėjį buvusių 11,2 procento.

Trečiojoje vietoje liko europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, jai vadovauti Vyriausybei patikėtų 3,4 proc. apklaustųjų, rugsėjį tokių buvo 3,8 procento.

„Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko 2020 metų gruodžio 10–20 dienomis, joje dalyvavo 1007 gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Pusė respondentų apklausta telefonu, pusė – internetu.

Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento. 

Šiais duomenimis, 63 proc. apklaustųjų mano, kad D. Trumpas bent jau „tam tikru mastu“ yra atsakingas už įvykius, kurie paskatino šturmuoti Kongresą. 49 proc. visų respondentų įsitikinę, kad prezidentas „labai dideliu mastu“ atsakingas už tai.

Apklausa buvo surengtas sausio 6-7 dienomis, joje dalyvavo 1 986 žmonės. Galima paklaida – plius minus du procentiniai punktai.

Trečiadienį dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.

Joje dalyvavo 800 šalies gyventojų nuo 18 iki 60 metų amžiaus.

Tyrimo duomenimis, 49 proc. apklaustųjų pareiškė nesiskiepysią nuo koronaviruso. 17 proc. respondentų neatsakė į klausimą.

22 proc. vaikų turinčių apklausos dalyvių teigė ketiną paskiepyti vaiką, kai vakcina bus plačiai prieinama. Dar 58 proc. sakė, kad neplanuoja skiepyti savo vaiko, o penktadalis tėvų konkrečiai neatsakė į šį klausimą.

Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Latvijoje buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 2 d. Nuo to laiko šalyje Covid-19 diagnozuotas 45 171 žmogui, mirė 754 infekuotieji.

Apklausos duomenimis, 69 proc. šalies gyventojų finansinė padėtis per pandemiją nepakito arba net pagerėjo. Dešimtadalis apklausos dalyvių prisipažino pandemijos metu patirią daugiau išlaidų, 21 proc. yra priversti labiau taupyti. Dėl sumažėjusių pajamų labiausiai taupyti turintys pripažino nedirbantys žmonės (60 proc.) ir dirbantys savarankiškai (38 proc.).

Daugiau progų sutaupyti karantino metu dažniausiai atranda jaunesni, 18–29 metų, gyventojai – net 39 proc. jų atsideda daugiau lėšų negu iki karantino. Pagal padidėjusias galimybes sutaupyti taip pat išsiskiria biurų darbuotojai (41 proc.) ir studentai (50 proc.), didesnes nei 1500 eurų pajamas gaunantys asmenys (36 proc.) ir gyvenantys didmiesčiuose (29 proc.). Visgi teigusieji, kad per karantiną gali sutaupyti daugiau, reikšmingą dalį gyventojų sudaro visose sociodemografinėse grupėse.

Anot „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko duomenys taip pat rodo, kad vartojimas šalyje išliko stabilus, o atsiskaitymų skaičius ir apimtis nesumažėjo.

Apklausa atskleidė ir tai, kad pandemija reikšmingai paveikė gyventojų mokėjimų bei pirkimo įpročius. Maždaug trečdalis (30 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad per pandemiją ėmė naudoti mažiau grynųjų pinigų, dažniau atsiskaito banko kortele ar kitomis moderniomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis. Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs šalies gyventojas pradėjo dažniau pirkti internetu.

Lietuvos gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis vyresnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvoje.

Paminėjimo sulaukė Kauno „Žalgirio“ gynėjas Rokas Jokubaitis – 61,1 proc. apklaustųjų mažeikiškį įvardijo kylančios žvaigždės kategorijoje.

„Barcelonos“ vairininkas Šarūnas Jasikevičius buvo dažniausiai įvardijamas geriausio trenerio rinkimuose – jam skirta 27,8 proc. balsų, o Maskvos CSKA treneriui Dimitriui Itoudžiui – 16,7 proc.

Eurolygos klubų vadovų buvo paprašyta įvardyti po keturias komandas, kurios bus finalo ketverte. 94,4 proc. apklaustųjų įvardijo „Barceloną“ ir Maskvos CSKA, 72,2 proc. – Madrido „Real“, 55,6 proc. – Stambulo „Anadolu Efes“.

Geriausiu lygos snaiperiu apklausoje buvo pripažintas Kyle'as Kuricas, kuris „Barcelonos“ gretose renka po 8,7 taško ir pataiko 58,8 proc. tritaškių.

Labiausiai nustebinusia komanda išrinkta Miuncheno „Bayern“, kuri pirmoje sezono pusėje laimėjo 11 pergalių ir su „Barca“ dalijasi 3-4 vietomis. Už Vokietijos klubą balsavo 72,2 proc. apklaustųjų.

MVP rinkimuose klubų vadovų apklausoje laimėjo Mike'as Jamesas. Jį įvardijo 61,1 proc. apklaustųjų, o Nikola Mirotičių – 38,9 proc.

M. Jamesas laimėjo ir geriausiai lemiamu metu žaidžiančio krepšininko rinkimuose (72,2 proc.), ir įspūdingiausiai žaidžiančio krepšininko (38,9 proc.).

Geriausiai perdavimus atliekančiu krepšininku apklausoje buvo pripažintas Nickas Calathes (61,1 proc.), o geriausiu žaidėju gynyboje – Walteris Tavaresas (44,4 proc.).

Kaip neparankiausią varžovą dažniausiai klubų vadovai įvardijo „Barceloną“ (27,8 proc.) ir CSKA (22,2 proc.).

Tuo metu didžiausią proveržio sezoną, anot apklaustųjų, žaidžia Jordanas Lloydas. Belgrado „Crvena Zvezda“ lyderis renka po 18,7 taško ir 18,1 naudingumo balo, o praėjusį sezoną 27-erių atletas „Valencia“ klube fiksavo 11,1 taško ir 8,8 efektyvumo balo statistiką.

„Norstat“ ir Visuomeninių klausimų tyrimų instituto (MTÜ Ühiskonnauuringute Instituut) atliktas tyrimas rodo, kad net 69 proc. suomių pasitiki savo vyriausybe.

Rodikliai trijose Baltijos šalyse žemesni. Latvijoje ir Lietuvoje parlamentu ir vyriausybe pasitiki mažiau kaip pusė žmonių, o Estijoje – šiek tiek daugiau kaip pusė.

Estijoje, tyrimo duomenimis, vyriausybe pasitiki 53 proc., Lietuvoje – 41 proc., o Latvijoje – 30 proc. Parlamentu Suomijoje pasitiki 70 proc. žmonių, Estijoje – 51 proc., Latvijoje – 28 proc., o Lietuvoje – 24 proc.

Apklausa šiose keturiose šalyse buvo vykdoma internetu vasarą. Apklausoje kiekvienoje šalyje dalyvavo po 1 000 respondentų, vyresnių nei 18 metų amžiaus, ir turėjo atsakyti į daugiau kaip 100 klausimų. Tarp dalyviams užduotų klausimų buvo klausimai apie jų pasitikėjimo skirtingomis institucijomis lygį.

„Visą dieną buvau apklausoje. Vokietijos prokuratūra apklausė mane Rusijos valdžios prašymu“, – parašė opozicionierius socialiniame tinkle „Twitter“.

Jo žmona Julija taip pat buvo apklausta. A. Navalnas apie tai pranešė kiek vėliau ketvirtadienį platformos „YouTube“ kanale „Navalnyj.Live“.   

Pasak opozicionieriaus, apklausa buvo surengta Rusijos generalinės prokuratūros prašymu.

„Buvo apklausos anketa, atsiųsta iš Rusijos. Faktiškai buvau apklausiamas Rusijos prokuratūros. Buvo užduodami standartiniai klausimai: koks jūsų vardas, kur gyvenate, ką valgėte Tomske, kur vykote, kas sprendė, kada vyksite, ar sergate cukriniu diabetu, ar keliaudami vartojote kokių nors vaistų. Apklausa buvo gana formali, apie dešimt klausimų“, – nurodė jis.    

A. Navalnas rugpjūtį iš Tomsko į Maskvą skridusiame lėktuve pasijuto blogai ir, lėktuvui neplanuotai nutūpus Omske, buvo nuvežtas į šio miesto ligoninę, o po kelių dienų komos būklės nuskraidintas į Vokietiją gydyti.

Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos laboratorijose bei Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) atlikti tyrimai parodė, kad jis buvo apnuodytas viena iš Sovietų Sąjungoje sukurtų nervus paralyžiuojančių medžiagų „Novičiok“.

Rusijos valdžia kategoriškai neigia prisidėjusi prie opozicionieriaus apnuodijimo.

Pirmadienį tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Bellingcat“, JAV televizija CNN, Rusijos tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „The Insider“ ir Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, jog atlikę bendrą tyrimą nustatė, kad Federalinės saugumo tarnybos (FSB) cheminių ginklų ekspertai Kremliaus kritiką A. Navalną sekė keletą metų, taip pat ir tą dieną, kai jis buvo apnuodytas.

Šie žmonės A. Navalną reguliariai sekdavo nuo 2017 metų, daro išvadą „Bellingcat“, remdamasis įvairiais duomenimis, įskaitant informaciją apie skambučius ir keliones.

„Šie operatyvininkai buvo netoli opozicijos aktyvisto tomis dienomis ir valandomis, kai jis buvo apnuodytas koviniu cheminiu ginklu“, – nurodė „Bellingcat“, identifikavęs 37 išvykas nuo 2017 metų, kai A. Navalną sekė vienas ar daugiau minimų agentų.

Per tą tyrimą taip pat nustatytos FSB operatyvininkų tapatybės ir laboratorijos, kuriose gaminamos tokios medžiagos kaip „Novičiokas“. Tyrimas buvo atliekamas analizuojant telefoninius duomenis ir skrydžių informaciją. Tyrime minimi du atvejai 2019 ir 2020 metais, kai A. Navalnui arba jo sutuoktinei Julijai pasireiškė nepaaiškinami simptomai.

A. Navalnas pareiškė, kad šis tyrimas be jokių abejonių įrodė, kad FSB operatyvininkai bandė jį nužudyti V. Putino įsakymu.

Kremliaus kritikas antradienį pareiškė planuojantis kreiptis į Rusijos tyrimų komitetą (TK) ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB), kad šios ištirtų Vakarų žiniasklaidos paskelbtą naują informaciją apie jo apnuodijimo aplinkybes.

„Galite juoktis, kiek jums patinka, bet kitos procedūros šiuo atveju nėra“, – A. Navalnas sakė interviu radijui „Echo Moskvy“.