Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.

„Naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 43,7 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais. Bendra šie žemės sklypai užima 294 tūkst. hektaro (ha) plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 24 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 4 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 6 procentais“, – sako Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Iš viso Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą.

Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. ha apleistos žemės. Kaip ir pernai, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,3 tūkst. sklypų su 2 tūkst. ha apleistos žemės) ir Utenos (2,5 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleisto žemės), taip pat Zarasų (25 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha apleisto žemės), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.

Kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Zarasų rajone ir Druskininkų savivaldybėje (po 3,8 proc.), Molėtų rajone (3,2 proc.).

Apleistų žemės ūkio naudmenų nenustatyta Alytaus ir Palangos miestuose. Vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį, yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje.

REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. – mokesčio tarifas.

Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. Jie perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.

Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.

Naujausia Valstybės žemės fondo skelbiama informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA. Naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje yra apie 61,1 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, užimančių 34,3 tūkst. hektaro (ha) ploto, arba 0,5 proc. viso šalies ploto. Bendras žemės sklypų su apleista žeme plotas sudaro 398,2 tūkst. ha.

Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis padidėjo 1 procentu. Labiausiai tokių sklypų skaičius per metus išaugo Raseinių, Jurbarko, Kalvarijos, Kaišiadorių, Jonavos ir Prienų rajonuose. Didžiausias šių sklypų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Vilniaus rajone. Nepaisant to, čia apleistų sklypų skaičius didžiausias tarp visų šalies savivaldybių – iš viso Vilniaus rajone yra 5,2 tūkst. apleistos žemės sklypų.

Tuo metu apleistos žemės plotas šiuose sklypuose per metus sumažėjo 1,4 procento. Didžiausias teigiamas pokytis taip pat fiksuotas Vilniaus rajone, tačiau čia apleistos žemės plotas išlieka didžiausias visoje šalyje – apie 2,9 tūkst. ha. Labiausiai apleistos žemės plotai per metus padidėjo Jurbarko, Kalvarijos, Jonavos, Raseinių, Prienų ir Kaišiadorių savivaldybėse

Dar 2013 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti net 128 tūkst. apleistos žemės sklypai, kuriuose apleista žemė užėmė 113 tūkst. ha plotą.

Be Vilniaus rajono daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Šiaurės rytų Lietuvoje: Molėtų rajone yra 4,2 tūkst. tokių sklypų, kuriuose apleista žemė užima 2,5 tūkst. ha plotą, Utenos rajone (3,2 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Trakų rajone (3,1 tūkst. žemės sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Zarasų rajone (2,8 tūkst. žemės sklypų, 2,1 ha plotas) ir Ignalinos rajone (2,7 tūkst. žemės sklypų, 1,4 tūkst. ha plotas).

Mažiausiai apleistos yra Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto ir Visagino savivaldybėse, kuriose yra vos po kelis apleistos žemės sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį. Nė vieno apleistos žemės sklypo šiuo metu nėra Palangos miesto savivaldybėje.

REGIA žemėlapyje skelbiama aktuali informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 proc. – mokesčio tarifas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais už apleistą žemę apskaičiuota mokesčio suma buvo beveik 2,4 mln. eurų.

Viso Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota beveik 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,8 mln. ha plotą.

Apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. Šie duomenys perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje "NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės".

Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.   

Apleisto sklypo Nemuno gatvėje savininkė miestui nuo 2016 m. skolinga 1 873 eurus žemės mokesčio.

Skola už žemę susidarė todėl, kad sklypas, esantis Nemuno g. 47, įtrauktas į nenaudojamų sąrašą ir jam pritaikytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas.

Šis sprendimas, anot savivaldybės atstovų, buvo priimtas, nes savininkė vengia spręsti apleisto sklypo problemas.

O nevykdančiųjų su nuosavybe susijusių pareigų atleidimas nuo žemės mokesčio mokėjimo ar šio mokesčio sumažinimas esą neatitiktų mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principo, taip pat taptų precedentu asmenims netvarkyti apleistų sklypų ir nemokėti už juos žemės mokesčio.

Šį sprendimą moteris apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.

Anot savivaldybės atstovų, klaipėdietė prašymą atleisti nuo žemės mokesčio arba jį sumažinti motyvavo sunkia materialine padėtimi, tačiau šį faktą pagrįsdama tendencinga, tik sau palankia informacija.

Komisija jos skundą tenkino ir Klaipėdos miesto tarybą įpareigojo iš naujo išsamiai ir argumentuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą atleisti nuo žemės mokesčio arba jį sumažinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai dar kartą žemės sklypą, esantį Nemuno g. 47, identifikavo kaip apleistą ir nenaudojamą.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklypas visiškai neprižiūrimas, jame likusi namo griuvėsių dalis, didžioji dalis teritorijos neaptverta, apaugusi žole, krūmokšniais.

Kadangi bendrasavininkiai į raginimą susitvarkyti nereagavo, jų nuosavybės teise valdomas sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų kitos paskirties privačių žemės sklypų Klaipėdos mieste sąrašą ir buvo apmokestintas maksimaliu 4 proc. mokesčio tarifu.

Anot savivaldybės atstovų, klaipėdietė prašymą atleisti nuo žemės mokesčio arba jį sumažinti motyvavo sunkia materialine padėtimi, tačiau šį faktą pagrįsdama tendencinga, tik sau palankia informacija, nutylėdama apie nuosavybės teise valdomus kitus nekilnojamojo turto objektus, taip pat nepateikė informacijos apie turimo turto ir esamų finansinių skolų santykį.

Esą sunki materialinė padėtis negali būti pretekstas piktybiškai nevykdyti su nuosavybe susijusių pareigų.

Politikai vienbalsiai dar kartą patvirtino, kad apleisto sklypo savininkės nuo žemės mokesčio neatleis.

Vis dėlto nemaži apleistos žemės plotai, už kuriuos gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai, vis dar aptinkami Vilniaus rajone ir Šiaurės rytų Lietuvoje.

Naujausia Valstybės žemės fondo skelbiama informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA. Naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 60,6 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie užima 34,8 tūkst. hektaro (ha) ploto, arba 0,6 proc. viso šalies ploto.

Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu, o apleistų plotų - 16 procentų. O dar 2013 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti net 128 tūkst. apleistos žemės sklypai, užėmę 113 tūkst. ha plotą.

Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje - 6,5 tūkst. sklypų, kurie užima 3,6 ha plotą. Taip pat nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,9 tūkst. sklypų, 2,4 ha plotas), Utenos (3,2 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Trakų (3,1 tūkst. sklypų, 2 tūkst. ha plotas), Zarasų (2,7 tūkst. sklypų, 2,1 ha plotas) ir Ignalinos (2,7 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha plotas) rajonuose.

Mažiausiai apleistos yra Alytaus miesto, Palangos, ir Šiaulių miesto savivaldybėse, kuriose yra vos po kelis apleistos žemės sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį.

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. - mokesčio tarifas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais už apleistą žemę apskaičiuota mokesčio suma buvo beveik 2,3 mln. eurų.

Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota beveik 2,4 mln. sklypų, užimančių beveik 5,8 mln. ha plotą.

Numatyta, kad daugiau kaip 60 proc. patikrinimų bus planiniai, likę - neplaniniai: pagal gautus skundus, prašymus arba pakartotiniai patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar prieš tai nustatyti pažeidimai yra pašalinti.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas - užtikrinti, kad valdant ir naudojant žemę būtų laikomasi Lietuvos žemės įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės naudojimo priežiūrą, reikalavimų.

Kaip praneša NŽT, šiais metais vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę bus sistemingai tikrinami apleistos žemės plotai, taip pat stebima, ar žemė naudojama pagal paskirtį, ypač tokiuose rajonuose, kuriuose nustatyta daugiausia žemės naudojimo pažeidimų: Vilniaus mieste, Klaipėdos rajone.

Remiantis NŽT patvirtintu žemės tvarkymo darbų planu, vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę šiemet bus siekiama sustiprinti žemės naudojimo valstybinę kontrolę tose teritorijose, kur daugiausia nustatyta apleistos žemės plotų.

Taip pat siekiama sustiprinti žemės naudojimo valstybinę kontrolę dėl kitos paskirties išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimo bei kontrolę dėl savivaldybėms perduotos neatlygintinai naudotis panaudos teise valdomos žemės naudojimo. Ypač didelis dėmesys bus kreipiamas ir į valstybės sienos apsaugos zonos teritorijose esančių žemės sklypų naudojimą.

„Išnagrinėjus praėjusių metų žemės naudojimo valstybinės kontrolės duomenis, matyti, kad daugiausia pažeidimų nustatoma, kai žemės sklypai yra apleisti, netvarkomi ir nedirbami. Vis dėlto dar nemaža dalis žemės savininkų ir naudotojų netinkamai prižiūri bei naudoja turimą žemę. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pernai atliktų žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų skaičius viršijo numatytą skaičių, tai sudaro 105,79 proc. NŽT žemės tvarkymo darbų plane numatytų patikrinimų“, - pabrėžė NŽT direktorius Laimonas Čiakas.

Kasdien NŽT teritorinių skyrių specialistai nustato maždaug 13 žemės naudojimo pažeidimų. Nemažą skaičių patikrų sudaro ir neplaninės patikros, kurios atliekamos atsižvelgiant į piliečių skundus ar kitus pranešimus apie galimus pažeidimus.

Tvarka, kai didesni mokesčiai skaičiuojami apleistų žemių savininkams, nebus keičiama, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, tačiau praneša apie galimus pakeitimus dėl dirbamos žemės pardavimo procesų supaprastinimo.

"Ši tvarka naudinga ir jos nekeisime. Be to, savivaldybės, kurios aktyviai taikė didesnius mokesčius, surinko daugiau pajamų. Sklypų savininkus paskatino plotus arba sutvarkyti, arba išnuomoti. Kalbant apie žemės pardavimą, pakeitimai rengiami. Matome, kad įstatyme yra taisytinų dalykų. Per didelė biurokratija ir pažymų reikalavimas. Neaišku, kaip parduoti bendrovių akcijas, kai kuriais atvejais ribojama net galimybė paveldėti žemės ūkio paskirties žemę. Iš kitos pusės, reikia pasakyti, kad žemės rinkos šis teisės aktas nesustabdė", - interviu "Verslo žinioms" sakė V.Baltraitienė.

Pasak ministrės, apleistos žemės per kelerius metus sumažėjo 4 kartus nuo 10 proc. visų žemės ūkio naudmenų iki 2,5 procento.