Giedriaus Kadziausko teigimu, planuojami reidai bus skirti vairuotojų prevencijai, o baudos kol kas baudos nebus taikomos siekiant paskatinti vairuotojus sutvarkyti taršius automobilius.

„Rengsime reidus, kurių metu vairuotojai turės galimybę pasitikrinti. Kažkurį laiką vairuotojams netaikysime atsakomybės, paskatindami juos susitvarkyti. Tam, kad parodytumėm vairuotojams, visuomenei, kaip veikia šita sistema, kad ji yra draugiška“, – pirmadienį bendrame Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų posėdyje sakė G. Kadziauskas.

Kažkurį laiką vairuotojams netaikysime atsakomybės, paskatindami juos susitvarkyti. 

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad taršių automobilių vairuotojus tik įspėjant  apie pažeidimą ir neskiriant baudos reikėtų keisti teisės aktus.

„Jei neturime teisės aktų bazėje galimybės paleisti, pagauti pažeidėją, jis turėtų gauti baudą. Bet galbūt čia yra kelias į tai, kad turėtume turėti šiokias tokias pataisas dėl įspėjimo galimybės“, – posėdyje teigė A. Gedvilienė.

G. Kadziausko teigimu, galimybė reidų metu taikyti įspėjimą ne tik prevencinių akcijų, bet ir patikrinimų metu turėtų būti numatyta  Administracinių nusižengimų kodekse: „Kad greta tų šiandien numatytų sankcijų būtų ir įspėjimas“.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymo pakeitimams, aplinkosaugininkai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti transporto priemonių taršos matavimus. Vis tik dėl šaltų orų patikrinimai dar nebuvo atliekami.

Pasak G. Kadziausko, patikra nebus atliekama tamsiu paros metu, transporto priemones stabdys tik uniformuoti pareigūnai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas posėdyje kalbėjo, kad gyventojams trūksta patikimos informacijos apie patikrą, internete skleidžiamos melagienos, esą AAD reidus vykdys naktimis, be uniformų, konfiskuos automobilius ir panašiai.

„Tai nėra visuotinė kontrolė, tai yra proporcinga kontrolė (...). Kviečiu matyti tą taršos prevencijos užduotį, kurią turime išspręsti““, – teigė ministras.

Kaip anksčiau skelbė AAD, už transporto priemonių, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, naudojimą gresia 100-300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300-500 eurų bauda.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais asmenims užtraukia 60-120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150-300 eurų baudą.

Per metus AAD planuoja patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. automobilių.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) keliuose prevenciškai tikrina automobilių keliamą taršą jau nuo balandžio mėnesio. AAD Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė yra pažymėjęs, kad prevencinių reidų metu administracinės sankcijos dar nėra taikomos, o tikrieji reidai galėtų prasidėti pavasario viduryje.

E. Skrebė yra sakęs, kad galima bauda už teršalų normatyvų viršijimą – nuo 100 iki 300 eurų.

Nuo sausio 1 d. AAD įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą. Tai reiškia, kad aplinkosaugininkai galės be kitų institucijų dalyvavimo tikrinti ir nustatyti, ar automobiliai viršija numatytas oro taršos normas techniškai tvarkingiems automobiliams ir „čia ir dabar“ panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pavyzdžiui, tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.

Per metus planuojama patikrinti nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), incidentas įvyko prieš 14 val. Šilutėje esančioje Tulpių gatvėje, kur šalia Šyšos upės įsikūrusi miesto ligoninė, Socialinių paslaugų skyrius ir AAD padalinys.

Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojoms pastebėjus vyriškį ir ėmus šaukti pagalbos, sureagavo Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai Vitalijus Gutauskas ir Mindaugas Mačiulis.

Kaip teigiama AAD pranešime, V. Gutauskas liko krante ir laikė virvę, o kitą galą prisirišęs M. Mačiulis nėrė į ledinį vandenį gelbėti skęstančiojo.

Iš vandens ištrauktas 1972 metais gimęs vyras neberodė gyvybės ženklų. Aplinkosaugininkai vyrą pradėjo gaivinti, atvykusi greitoji pagalba atgaivintą vyriškį išvežė į ligoninę, kur juo rūpinasi Šilutės medikai.

Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnams pranešus apie galimą bandymą papirkti valstybės tarnautojus ir Vidaus tyrimui skyriui surinkus papildomą informaciją, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo.

„Džiaugiuosi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai mūsų inspektoriai reaguoja principingai ir nedvejodami. Taikome nulinę toleranciją bet kokioms korupcijos apraiškoms. Dėkoju mūsų pareigūnams už sąžiningumą ir profesionalią reakciją“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Aplinkos apsaugos departamente įsteigti anonimiški ir saugūs informacijos kanalai tiek visuomenei, tiek departamento darbuotojams, tad susidūrus su galimomis korupcijos apraiškomis galima kreiptis:

į Vidaus tyrimų skyrių elektroniniu paštu vts@aad.am.lt;

vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu praneseju.apsauga@aad.am.lt. 

Už neteisėtus veiksmus medžioklėje du asmenys turės sumokėti baudas iki 1,8 tūkst. eurų ir atlyginti žalą gyvūnijos ištekliams – beveik 8 tūkst. 234 eurus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Praėjusią savaitę Anykščių rajono „Traupio“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyrių pareigūnai nustatė, kad medžioklėje su varovais, vienas asmuo neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną.

Tauriųjų elnių ir briedžių medžioklė yra limituojama, per 2023–2024 metų medžioklės sezoną iš viso Lietuvoje leidžiama sumedžioti apie 6 tūkst. tauriųjų elnių patinų.

Šių gyvūnų medžioklės limitas medžioklės plotų vienete jau buvo išnaudotas, medžiotojai šio fakto neįrašė į medžioklės lapą ir bandė nuslėpti. Pasibaigus medžioklei du jos dalyviai gyvūną įkėlę į visureigį nugabeno į vieno iš medžiotojų sodybos ūkines patalpas Anykščių rajone, kur jį ir išdorojo.

Už neteisėtą medžioklę, gyvūno gabenimą ir dorojimą vienam medžiotojui gresia bauda nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų, kitam medžiotojui už neteisėtai sumedžioto limituojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą gresia bauda nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų.

Asmenys gali netekti teisės medžioti nuo 3 iki 5 metų ir turės atlyginti žalą gyvūnijos ištekliams – 8 tūkst. 234 eurus.

Iš pažeidėjų paimti nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės: medžioklėje naudotas šautuvas ir visureigis.

Pernai už tokius pažeidimus buvo paimti devyni krovininiai automobiliai ir du traktoriai, iš jų šešias transporto priemones nutarta konfiskuoti, BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

„Stiprindamas nelegalių atliekų ir jų vežėjų priežiūrą, departamentas sugriežtino kontrolę – vien per 2023 metus paimta vienuolika transporto priemonių iš nelegalių atliekų vežėjų, aštuonios iš jų – Vilniaus mieste ir rajone. Šešiose administracinių nusižengimų bylose departamentas priėmė nutarimus, kuriais transporto priemonės buvo konfiskuotos“, – teigia departamentas. 

Anot jo, iki šiol tik vienas nutarimas dėl konfiskavimo įsiteisėjo, dėl kitų vyksta ginčai teismuose.

Pavyzdžiui, AAD pernai balandį skelbė, kad 2023 metų pradžioje per pasalą Vilniaus rajone aptiktas nelegalus Juodžių sąvartynas, užfiksuotas į jį šiukšles atvežęs vyras, kuriam už pažeidimą skirta 2,6 tūkst. eurų bauda, konfiskuotas krovininis automobilis. Jo savininkas šį sprendimą yra apskundęs teismui, ginčas nagrinėjamas iki šiol.

BNS žiniomis, šis asmuo anksčiau už aplinkosaugos pažeidimus baustas daugiau kaip 50 kartų.

Portalas „15min“ pernai vasarį paskelbė tyrimą apie Vilniaus rajone esančiame Marijampolio miške aptiktą 1,7 hektaro nelegalų Juodžių sąvartyną. Pasak portalo, daugiau nei pusmetį departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti nelegalių vežėjų kontrolės.

Paviešinus tyrimą departamentas perdavė Generalinei prokuratūrai medžiagą apie nelegalų sąvartyną, o Vilniaus apskrities policijoje pradėtas tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla, neteisėtai naudotų gamtos išteklių bei dėl svetimo turto pagrobimo. Anot AAD, tyrimas pradėtas dėl trijų užterštų sklypų ir neteisėtai naudotų gamtos išteklių dviejuose sklypuose.

Aplinkosaugininkai teigia, kad neteisėtai verčiant atliekas aplinkai taip galėjo būti padaryta apie 4,3 mln. eurų žalos. Sklypų savininkams buvo išsiųsti privalomieji nurodymai, kuriais jie įpareigoti susitvarkyti nelegaliai išverstas atliekas.

Konfiskuoti nelegalių atliekų vežėjų transportą leidžia 2022 metų liepos 1-ąją įsigaliojusios Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, pagal kurias automobilį galima paimti nustačius, jog aplinka užteršta daugiau kaip 5 kubinių metrų atliekų.

Departamento teigimu, 2022 metais nebuvo konfiskuota transporto priemonių.

Kol kas, informuoja institucija, perkama speciali įranga.

„Šiuo metu AAD dar ruošiasi: perkama speciali įranga, derinama patikrinimų tvarka. Patikrinimai bus atliekami šiltesniu oru, kuomet matavimams skirta įranga tiksliausiai fiksuoja rodmenis“, – Eltai komentavo AAD.

Iki tol departamentas dar įsigis daugiau dujų analizatorių komplektų. Vienokia įranga bus naudojama dyzelinu varomiems automobiliams, kitokia – benzininėms ir dujomis varomoms transporto priemonėms.

Nuo sausio 1 d. AAD įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą. Tai reiškia, kad aplinkosaugininkai galės be kitų institucijų dalyvavimo tikrinti ir nustatyti, ar automobiliai viršija numatytas oro taršos normas techniškai tvarkingiems automobiliams ir „čia ir dabar“ panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pavyzdžiui, tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.

„Teršalų koncentracijų matavimas bus atliekamas pačioje transporto priemonės dujų išmetimo sistemoje (į išmetimo vamzdį įkišus dujų analizatoriaus zondą). Rezultatai bus gaunami matavimo vietoje“, – teigė AAD.

Per metus planuojama patikrinti nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.

AAD pažymi, jog patikrų metu automobilius stabdys uniformuoti aplinkosaugos pareigūnai, kurie, vairuotojui paprašius, privalo pateikti AAD darbuotojo pažymėjimą. Vieną tikrintojų patrulį sudarys bent du pareigūnai.

Kilpa pagautas tauriojo elnio jauniklis 

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai iš medžiotojų gavę informacijos apie Elektrėnų savivaldybėje kilpoje rastą negyvą tauriojo elnio jauniklį, atliko patikrinimą. Vietoje, kur buvo pastatytos kilpos, rastas sugautas laukinis gyvūnas. Aplinkosaugininkai sniege pastebėję žmogaus pėdsakus netrukus susekė pažeidėją ir rado dar šešias pastatytas kilpas. 

Už neteisėtą medžioklę kilpomis asmeniui gresia iki 1,7 tūkst. eurų bauda ir reikės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 4 tūkst. 937 eurus.

Kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti neteisėtas ir itin brutalus medžioklės įrankis, nes pasmerkia gyvūną ilgoms kančioms. Pakliuvęs į kilpą žvėrelis, norėdamas pasprukti, ilgai blaškosi, kol uždūsta.

Draudžiamu metu sumedžiotas stirnos patinas

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai reide Kretingoje sustabdė visureigiu važiavusį medžiotoją. Per patikrinimą medžiotojas pateikė aplinkosaugininkams medžioklės lapą, kuriame buvo reikiami įrašai apie medžioklėje sumedžiotą stirną. 

Apžiūrėjus automobilį aplinkosaugininkams kilo įtarimas, kad rasta išdoroto gyvūno mėsa gali būti ne tik stirnos. Įtarimai pasitvirtino – be stirnos buvo sumedžiotas ir suaugęs, ragus numetęs, stirnos patinas. 

Paaiškėjo ir daugiau tyrimo detalių: gyvūnas sumedžiotas draudžiamu laikotarpiu Plungės rajone.

Be to, nustatyta, kad medžiotojas su kitu medžioklės būrelio nariu gyvūną išdorojo vieno iš jų namuose ir dorojimo atliekas išvežė bei išmetė į griovį netoliese. 

Asmenims už šiuos pažeidimus gresia iki 1,8 tūkst. eurų baudos. Nušovęs ir gabenęs stirniną asmuo neteko visureigio „Toyota Land Cruiser“, graižtvinio šautuvo ir turės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą – 2 tūkst. 345 eurus. Medžiotojams gresia netekti teisės medžioti iki 5 metų.

Pasak pranešimo, lapkričio 9 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė vandens mėginius iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo ir Akmenos-Danės upės žiotyse vandens užterštumo nustatymui.

Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad tirtų parametrų (biocheminis deguonies suvartojimas, azotas ir jo junginiai, fosforas ir jo junginiai, skendinčios medžiagos) koncentracijos neviršijo ribinių verčių, nustatytų karpiniams vandens telkiniams.

Iš „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos į aplinką išleistos buitinės nuotekos buvo smarkiai praskiestos lietaus vandeniu, todėl neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nebuvo padaryta.

Anot departamento, išleidus dalį nevalytų nuotekų, į aplinką pateko 6405,6 kubinių metrų nuotekų.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš avarinio išleistuvo paėmus nuotekų mėginius, gauti tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos viršijo nuotekų išleidimui į aplinką nustatytus parametrus. Pavyzdžiui, biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras normatyvus viršijo 2,8 karto, o skendinčių medžiagų – 11,23 karto.

Anot departamento, lyginant su kitais nevalytų nuotekų išleidimo atvejais, situacija nėra pavojinga.

„Išleistos nevalytos nuotekos buvo smarkiai praskiestos dideliu kiekiu kritulių vandens, todėl teršalų koncentracijos, nors ir viršijo normatyvus, nėra labai didelės. Dėl nuo lietaus pakilusio Tenžės upės vandens, šios nuotekos dar kartą gamtinėje aplinkoje buvo atskiestos ir į aplinką pateko dar mažesnės teršalų koncentracijos“, – nurodė AAD.

Bendrovei „Kretingos vandenys“, turinčiai taršos leidimą ir išleidus teršalus per avarinį išleistuvą bei apie tai informavus departamentą, reikės susimokėti didesnį mokestį už išleistus teršalų kiekius su nevalytomis nuotekomis.

AAD atkreipė dėmesį, kad tokie taršos incidentai negali būti toleruojami. Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė bet kurioje Lietuvos vietovėje auga, todėl visos savivaldybės ir nuotekų tvarkymo įmonės turi įvertinti nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę ir imtis priemonių jų atsparumui klimato pokyčiams didinti.

Ekstremali situacija Kretingos rajono savivaldybėje buvo paskelbta valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio. Jo sankaupas Kretingos valdžia su tarnybomis nusprendė iš nuotekų vamzdynų išleisti į upę – taip siekta išvengti valymo įrenginių gedimo.

Praėjusį trečiadienį ekstremali situacija buvo atšaukta baigus likviduoti padarinius. 

Pasak aplinkosaugininkų, Šiaulių apygardos teismas spalio pradžioje galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė mažosios bendrijos „Drangė“ apeliacinį skundą dėl 22 tūkst. 582 eurų žalos atlyginimo jai ir kitai mažajai bendrijai „Miško zona“, palikęs nepakeistą Kelmės rūmų kovo mėnesį priimtą nutartį. 

Pasak AAD pranešimo, 2021 metų lapkritį privataus miško žemės sklype Kelmės rajone Degučių kaime atlikę neplaninį patikrinimą pareigūnai nustatė, kad 2,22 ha ploto bendrovei „Aunola“ priklausančiame privačiame miško sklype įvykdytas neteisėtas plynas kirtimas.

Neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką buvo nukirsta 755 žali sveiki medžiai ir neteisėtai kertant mišką padaryta per 22 tūkst. eurų žala, nurodo departamentas.

45 metų amžiaus beržynas, kuriame  neteisėtai kirsti medžiai, buvo priskirtas ūkiniams miškams. Miško sklype medžių ligų židinių, vėjavartų, vėjalaužų ir kitų augusių medžių pažeidimų nebuvo.

Tiriant neteisėto miško kirtimo aplinkybes nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2021 metų rugpjūtį išdavė leidimą privataus miško savininkui R. G.  2,8 ha plote vykdyti plyną miško kirtimą miško žemės sklype.

Miško savininkas savo mišką išsikirtimui 2021 metais rugpjūtį pardavė mažajai bendrijai „Drangė“, kuri sudarė miško kirtimo paslaugų teikimo sutartį su „Miško zona“. Pastaroji bendrija įsipareigojo vykdyti miško ruošos darbus.

Pasak aplinkosaugininkų, baigus darbus paaiškėjo, kad iškirstas ne tas sklypas, kuriam buvo gautas leidimas, o gretimas „Aunola“ priklausantis sklypas.

Aplinkos apsaugos departamentas padarytą žalą prašė iš abiejų bendrijų priteisti solidariai, bet „Miško zona“ siekė, kad visa suma būtų priteista iš „Drangė“, motyvuodama tuo, kad ši mažoji bendrija pateikė netikslų biržės planą, todėl visa finansinė atsakomybė turi kristi ant jos pečių. 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai nurodė aplinkai padarytą žalą abiem bendrijoms atlyginti lygiomis dalimis, apeliacinį skundą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas Kelmės rūmų sprendimą paliko nepakeistą. Tai yra galutinis nuosprendis.