Nuo 2024 metų sausio būtų draudžiama dalinti vienkartines gėrimų pakuotes, o nuo 2025 metų sausio – ir maisto pakuotes. Jas turės pakeisti stalo indai arba daugkartinė pakuotė, tačiau jų kaina negalėtų būti didesnė nei vienkartinės. 

Tokia tvarka negaliotų pakuotėms, į kurias skirtą maistą ar gėrimus supakavo gamintojas.

Vienkartinių pakuočių nebūtų galima dalinti masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose, išskyrus su užstatu.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus pardavėjus bausti 30-60 eurų, o įmonių vadovus – nuo 100 iki 200 eurų baudomis.

Komitetas pritarė tokioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Jas toliau svarstys Seimas.

Pakeitimų autorius konservatorius Andrius Vyšniauskas aiškino, kad geriamojo vandens tiekimas yra valstybės reguliuojama veikla, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustato kainas, o jei įmonės užsiimtų ir kitomis veiklomis, būtų sunku atskirti kaštus, apskaičiuoti kainą.

Tuo metu Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė teigė, kas jau yra tokia praktika, kai kelias komunalines paslaugas teikia viena įmonė, tai nesukelia kliūčių. 

„Elektrėnų komunalinio ūkio įmonėje yra atliekos, šilumos ūkis ir vandentvarka. (...) Nematome kliūčių, kodėl įmonės negalėtų optimizuotis, jungtis ir vykdyti skirtingas veiklas“, – sakė A. Kazlauskienė. 

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė komitete sakė, kad susijungti skirtingų komunalinių atliekų tiekėjai nori ne vienoje savivaldybėje. Jos teigimu, susijungimai arba diskusijos dėl to vyksta Marijampolėje, Trakuose, Zarasuose, Biržuose, Ignalinoje. 

Viceministrė sakė, kad įmonėms susijungus, nebūtų galima sustabdyti įkainių gyventojams kėlimo.

Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens, įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.

Aplinkos ministerija teigė, jog nepaisant 1,5 mlrd. eurų investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams: balsavo 116 Seimo narių, o du susilaikė.  

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, Seimo sprendimai dėl sanitarinių zonų, jeigu ketvirtadienį jie bus priimti, bus tik tarpiniai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad per kitą pusmetį bus rasti būdai, kaip panaikinti SAZ apribojimus.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad į SAZ patenkant gyvenamosios arba visuomeninės paskirties pastatams, tokioje zonoje turėtų būti laikomasi žmonių sveikatos saugos reikalavimų – įmonių skleidžiamų aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo sukeliama tarša neturi viršyti ribinių verčių ne tik už SAZ ribų, bet ir pačiose zonose ar jų dalyse.

Seimas, be kita ko, nusiteikęs sušvelninti statybų reikalavimus gyventojams ir įstaigoms, patekus į taršių įmonių SAZ – tokiems sklypams siūloma netaikyti apribojimų, bet jų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties. 

Tai reiškia, kad gyventojai, kurie ne vienerius metus yra įsikūrę neįregistruotos SAZ teritorijoje ar joje vysto komercinę, visuomeninę bei kitas veiklas, ir toliau turės galimybę tai daryti. 

Taip pat siekiama įteisinti privalomą poveikio sveikatai vertinimą. Jį turės atlikti verslas, kuris iki šiol neįsiregistravo savo SAZ, nors tai turėjo padaryti iki šių metų pabaigos.

Seimas, be kita ko, linkęs pritarti, kad šis terminas būtų pratęstas dar dvejiems metams, iki 2024 metų pabaigos.

Savo ruožtu Seimas neseniai dvejiems metams – iki 2025-ųjų – pratęsė laiką, per kurį valstybės įmonės ir biudžetinės institucijos privalo nustatyti ir įteisinti infrastruktūros apsaugos zonas.

Galimybė įtraukti esamus sklypus su gyvenamaisiais namais, švietimo ar kultūros įstaigomis, parduotuvėmis į SAZ atsirado 2019 metais. Tada buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriuo įmonės buvo įpareigotos įregistruoti SAZ į kadastro duomenis, nereikalaujant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo.

Tokiu sprendimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, atsiradusias dėl to, kad per 30 metų netinkamai buvo tvarkytas zonų registravimas. Terminas, iki kurio įmonės turėjo apsibrėžti savo SAZ, baigiasi 2023-ųjų sausio 1-ąją, tačiau verslas delsė kreiptis dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo, o tai padarę, susidūrė su aplink įsikūrusių gyventojų pasipriešinimu.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai.

Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.

Pasak jų, pagal dabar galiojantį įstatymą įmonėms neįregistravus zonų iki šių metų pabaigos, vėliau tai padaryti bus galima tik gavus jose esančių savininkų sutikimus. Iki 2025 metų zonų neįregistravusios įmonės nebegalėtų tęsti veiklos.

„Mūsų pagrindinis tikslas, kad Seimo nariai atsikvošėtų ir pratęstų galimybę įregistruoti sanitarines apsaugos zonas, kurios dėl valstybės aplaidumo nebuvo įrašytos iki šiol ir kurios priklausė ūkiams nuo tų laikų, kada jie buvo pastatyti (...) ir pratęsus terminą rimtai susėsti ir tartis, kaip spręsti gyventojų ir ūkių sandūros vietas, kur yra konfliktinės situacijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

„Nesame suinteresuoti, kad kažkas būtų griaunama, gyventojai būtų iškeldinami – tas jau nebeįmanoma. Bet rasti kažkokį sveiką balansą, kad ir įmonė galėtų tęsti veiklą, ir patys gyventojai turėtų ramybę, – tas turi būti rasta“, – teigė jis.

Pasak A. Baravyko, bent vienam savininkui nesutikus, kad jo objektas pateiktų į sanitarinės apsaugos zoną, iškiltų grėsmė žemės ūkio įmonių veiklai.

„Kas bus, jei bent vienas savininkas toje zonoje, o būna tokių principingų žmonių, jis nesutiks (...), kad jam ta sąlyga būtų įrašyta? Tada ūkis tik dėl to turės nuo 2025 metų turės nutraukti veiklą? Tai yra grėsmė ir mes prašome, kad tie sutikimai nebūtų reikalaujami, o NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS) dėtų pastangas, kad tas procesas būtų pabaigtas ir visa informacija būtų perduota į Registrų centrą“, – teigė asociacijos direktorius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad Seimas šiuo klausimu ketina ieškoti išeičių.

„Esame pasiruošę ieškoti formuluotės, kaip jiems padėti, ieškome. Dar nežinau, į kurią pusę pasiduosime. Dar neturiu pozicijos. Tikrai su įstatymu yra problemų, (...) sudėti labai optimistiški terminai ir neatsižvelgta į gyventojų interesus“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, iš pradžių, verslo reikalavimai buvo griežtai atmetami.

„Bet girdime problemą ir esame suinteresuoti, kad ūkio subjektai – čia ne tik kiaulininkus liečia, čia liečia daugybę ūkio subjektų, tame tarpe tokią svarbią įmonę, kaip „Mažeikių nafta“ („Orlen Lietuva“ – BNS). Tai dabar klausimas, kaip pasižiūrėti į situaciją, kad ir gyventojai būtų patenkinti, ir verslai neužsidarinėtų“, – pabrėžė ji.   

Seimas praėjusią savaitę dvejiems metams – iki 2025-ųjų – pratęsė laiką, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės nustatyti ir įteisinti infrastruktūros apsaugos zonas be jose gyvenančių ar dirbančių sutikimo, joms taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos.

Seimas iki Kalėdų, be kita ko, nusiteikęs sušvelninti gyventojams ir įstaigoms taikomus reikalavimus statyboms, patekus į taršių įmonių sanitarines apsaugos zonas – tokiems sklypams siūloma netaikyti apribojimų, bet jų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Tokiose teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Taip pat siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą.     

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.

Kiaulių augintojų atstovai teigia, kad pataisos rengiamos matant tik vieno objekto problemas.

„Mes suprantame įtampas Rudaminoje, kur daug gyventojų, yra stambi paukštininkystės įmonė. Tačiau Seimo nariai turėtų matyti ne vieną objektą ir situaciją, o turi matyti visą situaciją plačiai“, – teigė A. Baravykas.

„Bandoma kažkaip įteisinti Rudaminos situaciją, bet visiškai negalvojama apie regionus, kas bus Telšiuose, Kupiškyje, Molėtuose ar kitame rajone, kur normaliai sutvarkyta sanitarinė zona“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Baravyko, asociacija dėl to kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

„Mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl procedūrų. Įstatymo pakeitimo ruošėjai atsisakė antikorupcinio vertinimo ir mes manome, kad keista procedūra, kai visas įstatymas rengiamas dėl vieno objekto Lietuvoje“, – teigė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Seimo Aplinkos komitetas siūlo, kad bendrovių sanitarinės apsaugos zonose esantiems komerciniams ar gyventojų sklypams nebūtų taikomi ribojimai. Be to, komitetas nutarė, kad šių zonų teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Komitetas taip pat siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą, kurį turėtų atlikti zonose besiregistruojantis verslas.    

„Dar kur užsmaugs ūkius tai dėl taršos. Jeigu nėra gyventojų ir nekenkiama žmonėms, tai sanitarinėje apsaugos zonoje nėra keliami aukšti amoniako, kvapų ar kiti reikalavimai. Bet jeigu atsiras gyventojas, valstybė puola jį gelbėti, saugoti, ir tada sanitarinėje apsaugos zonoje pradeda galioti tos normos, kurios taikomos gyvenamajai aplinkai“, – teigė A. Baravykas.

„Vadinasi, prie fermos nebūti būti nei kvapelio, nei garselio, nei dulkelės – tai neįmanoma“, – pridūrė jis. 

„Praėjusiais metais turėjome ne vieną skandalingą medžioklę, kurių tyrimai parodė, kad esama daug neskaidrumo medžioklių organizavime ir kontrolės užtikrinime. Taip pat nuo pat 2019 m., panaikinus medžiotojų sąvadą, nebuvo priimti nauji sprendimai, kurie užtikrintų medžioklių organizavimą ir apskaitą, taip pat būtina grąžinti diskusiją apie elektroninius medžioklės lapus“, – sako komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Kaip pastebi A. Gedvilienė, praktika ir vasario pabaigoje pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataskaita rodo, kad medžioklės leidimų išdavimas neužtikrina pakankamo skaidrumo bei gali sudaryti prielaidas pasireikšti korupcijai. Tokias išvadas pateikė STT, atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą, medžioklės kontrolę ir kitų procedūrų, vertinimą ir kritines pastabas dėl galimų korupcijos rizikų.

Diskusijoje kviečiami dalyvauti komiteto nariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Policijos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Medžiotojų ir žvejų draugijos, Medžiotojų sąjungos „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjungos, Ginklų pirklių asociacijos atstovai.

Parlamentaro įsitikinimu, toks aptarimas būtinas, atsižvelgiant į vos prieš kelis mėnesius įvykusį milžinišką ekologinį skandalą.

„Nerimą kelia tai, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“, be pateikto prašymo atnaujinti taršos leidimus, kol kas neatliko jokių realių papildomų veiksmų, kurie užtikrintų, kad vanduo bei aplinka tikrai nebūtų teršiama. Todėl labai svarbu įsitikinti, kad taršos leidimų atnaujinimas būtų įvykdytas laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų. Neturime jokios teisės leisti pasikartoti praeities klaidoms”, – pranešime cituojamas S. Gentvilas.

Parlamentaras atkreipia dėmesį į tai, kad prokuratūra kol kas nepanaikino bendrovei valymo įrenginių arešto ir neleido jų rekonstruoti, taip pat „Klaipėdos vanduo“ nepratęsė gegužės 15 dieną nutrūkusios nuotekų valymo sutarties.

Komiteto posėdyje planuota spręsti dėl Miškų įstatymo pataisų, siūlančių nuo 2020-ųjų liepos valstybinių miškų valdymą vėl patikėti kelioms urėdijoms, dėl kurių skaičiaus apsispręstų Vyriausybė, tačiau klausimo nepavyko pradėti svarstyti, nes daliai komiteto narių palikus posėdį, pritrūko balsų.

Dalis komiteto narių, įskaitant aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, iš posėdžio išėjo, kai nebuvo pritarta jų siūlymui šio klausimo svarstymą atidėti, kol bus gautos ir įvertintos teisininkų išvados dėl siūlomų pakeitimų.

Socialdemokratų Algimanto Salamakino ir Lino Balsio, konservatoriaus Jurgio Razmos ir „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos parengtos Miškų įstatymo pataisos numato, kad urėdijos turėtų juridinio asmens statusą ir galėtų valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Taip pat siūloma įteisinti urėdijų teritorinius padalinius – girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. hektarų.

Dabar veikiančią Valstybinių miškų urėdiją ketinama pervadinti į „Lietuvos valstybinius miškus“, tačiau koks būtų šios įmonės juridinis statusas nenurodoma. Siūloma nustatyti, kad tai būtų valstybės valdoma įmonė, o jos teisinę formą nustatytų Vyriausybė.

Praėjusią savaitę komitetas iš esmės buvo pritaręs šiems pakeitimams, bet galutinio balsavimo dėl pasiūlymų nebuvo, nes nutarta juos atiduoti Seimo teisininkams suredaguoti, kad vienas kitam jie neprieštarautų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį žurnalistams sakė nepalaikantis siūlymo vėl skaidyti Valstybinių miškų urėdiją, nes tai būtų žalinga valstybei. Anot ministro, nei Vyriausybėje, nei tarp Seimo daugumos „nebuvo net diskusijų apie tokį variantą“.

Tokio projekto Seime žada nepalaikyti ir didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.

Trečiadienį už jo kandidatūrą balsavo aštuoni komiteto nariai. J. Imbrasas nebalsavo.

J. Imbraso paskyrimui dar turės pritarti Seimas.

„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad komiteto pirmininko postas frakcijai priklauso pagal kvotas. Tam pritarė parlamento seniūnų sueiga.

„Tvarkiečių“ frakcija Seime yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su valdančiąja koalicija.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai šiuo metu vadovauja devyniems iš 15 parlamento komitetų.

Už tai balsavo 70 Seimo nariai , prieš – 32  , o susilaikė 13 parlamentarų. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad frakcija A. Skardžių „kiša į galimą ir neišvengiamą viešų ir privačių interesų konfliktą“ ir apgailestavo, kad frakcija A. Skardžiaus nesiūlo į tą komitetą, kur nėra „tokių konfliktų regimybės“. 

Seimas praėjusią savaitę jau buvo nepritaręs parlamentaro skyrimui į šį komitetą, bet jį atšaukė iš Ekonomikos komiteto.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika yra suabejojęs, ar A. Skardžius tinkamas dirbti komitete. A. Skardžiaus darbui jame priešinosi ir kiti komiteto nariai.

Po Antikorupcijos komisijos nepalankių išvadų A. Skardžius pats pasitraukė ir iš Energetikos komisijos.

Pasak komisijos išvadų, A. Skardžiaus šeimos nariai dalyvauja energetikos versle, o Specialiųjų tyrimų tarnyba komisija yra pareiškusi, kad A. Skardžiaus teiktos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų.