Kaip nurodė Aplinkos ministerija, naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų ir šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Taisyklėse taip pat sudarytas leidžiamų laikyti laukinių gyvūnų sąrašas, nurodoma, kad leidžiama veisti įvairių rūšių peles, žiurkėnus, šinšilas, bizonus, stumbrus, stirnas danielius, elnius, muflonus. Kai kurias rūšis – paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą – bus galima veisti iki 2025 metų rugsėjo 1 dienos.

Taip pat nustatyti nauji minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant vieną-du kiškius, kiškėnus ar triušius lauko patalpos plotas turės siekti 20 kvadratinių metrų, o jeigu laikomi 1-2 juodieji ar rudieji lokiai, lauko patalpų plotas turėtų būti 900 kvadratinių metrų.

Taisyklėse pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalūs dydžiai, nelaisvėje laikomus paukščius uždrausta laikyti pririštus.

Laukinius gyvūnus ne blogesnėmis nei numatytos sąlygos asmenys privalės įkurdinti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo naujų taisyklių įsigaliojimo.

Šiame teisės akte nustatytas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant vieną stirną ar danielių bus galima aptverti 0,5 ha ploto, o kiekvienam papildomai laikomam gyvūnui numatytas papildomas plotas nuo 0,15 iki 0,3 ha.

Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše yra 30 rūšių ir keturių genčių žinduoliai. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2024 metų balandžio 1 dienos.

Kaip ir dabar, leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimus naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui ir kitiems tikslams išduoda, gali sustabdyti ar panaikinti Aplinkos apsaugos agentūra.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai tikrins medienos įsigijimo dokumentus, laikymo sąlygas. Jie primena, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.

Daugiausia žalos pušynams pridaro verpikas vienuolis ir žievėgraužis tipografas. Medžiai įprastai natūraliai atsikrato kenkėjų, užpildami po žieve išgraužtas vietas sakais, bet, pavyzdžiui, per sausringą sezoną, nusilpusios eglės ar pušys tampa palankia terpe plisti kenkėjams.

Tokį nutarimo projektą, šiuo metu perduotą derinti ministerijoms, Vyriausybei pirmadienį pateikė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Saugomose teritorijose, ypač Labanore, esantys miškai yra didelio dėmesio centre. Miškų perdavimas iš Valstybinių miškų urėdijos Nacionalinio parko direkcijai leis spręsti nerimstančius nuogąstavimus“, – ministerijos pranešime teigė S. Gentvilas.

Šiliniškių kraštovaizdžio draustinyje esančiame Ginučių ąžuolyne ketinama atkurti miško ganyklas.

„Ginučių ąžuolynas turi unikalias medžiais apaugusių ganyklų buveines, pasižyminčias didele rūšių įvairove. Joms išsaugoti ir gerai būklei palaikyti būtina iškirsti perteklinius medžius ir krūmus, nuolat šienauti miškapieves“, – rašoma pranešime.

Tokiu būdu bus išplėstos buveinių teritorijos. Aplinkos ministras S. Gentvilas teigia, kad tai – vienas jo prioritetų.

Siekiama, kad saugomų teritorijų plotas per šios Vyriausybės kadenciją būtų padidintas iki penktadalio – kas penktas hektaras Lietuvoje būtų saugomas.

Į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (Klaipėdos RAAD) Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko S. Sudeikio darbo vietą atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 0,49 prom. girtumą.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, dėl galbūt neblaivaus inspekcijos viršininko Bendrajam pagalbos centrui pasiskundė su S. Sudeikiu bendravęs interesantas.

„Tokie nemalonūs atvejai, kaip pastarasis – neblaivaus inspektoriaus pasirodymas darbe – yra tiesiog netoleruotini. Tokiu būdu ne tik šiurkščiai pažeidžiama darbo drausmė, bet ir diskredituojamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, menkinama visos sistemos reputacija“, – pranešime teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Nors remiantis Klaipėdos RAAD duomenimis, S. Sudeikiui pirmadienį buvo suteiktas laisvadienis, Aplinkos ministerijos teigimu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams taikomi aukšti elgesio standartai ir darbo metu, ir po darbo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklės ne tarnybos metu valstybės tarnautojus įpareigoja privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija.