-
Po eglės įžiebimo Rotušės aikštė virto šiukšlynu 36
Papiktino kalnai šiukšlių
Tokį vaizdą užfiksavo vėlų lapkričio 28-osios vakarą į šeštadienį įžiebtą eglę atėjusi pažiūrėti Kristina.
„Tie šiukšlių kalnai atsirado ne per vieną vakarą nuo eglės įžiebimo, o per kelias dienas“, – plūdo moteris svarstydama, kad galbūt bendrovės „Kauno švara“, čia besirūpinančios aplinka, darbuotojai per pastarąsias dienas visai nebuvo užsukę į Rotušės aikštę.
Dabar, kai Vilniaus gatvė rekonstruojama, pabrėžė ji, šiukšlių problema tapo dar opesnė, nes minėtoje gatvėje nebeliko šiukšliadėžių – artimiausios dvi – prie Kauno pilies ir parduotuvės „Šilas“, esančios senamiestyje.
„Konteineriai Rotušės aikštėje yra pastatyti, bet jie – užmaskuoti eglės šakomis ir net nesimato, kad ten – konteineriai. Jei būtų užrašas, žmonės matytų, bet kadangi konteineriai taip paslėpti, jų nesimato. Kiekvienais metais per įžiebimą ir visą gruodžio mėnesį, kol stovi eglė, Rotušėje taip yra“, – piktinosi kaunietė.
Skaitytojos nuotr.
Turi pasiūlymą
„Aišku, dėl paliktos netvarkos kalti ir žmonės, bet reikėtų bent ištraukti paslėptus konteinerius, kad būtų matoma, jog į juos galima mesti šiukšles. Konteinerius praverstų pastatyti prie įėjimo į Rotušės aikštę – ties Rotušės aikštės, M. Valančiaus ir Vilniaus gatvės sankirta. Čia – mažas darbas – juos reikėtų tiesiog perstumti ir būtų visiems gerai. Galbūt tai būtų palengvinimas ir „Kauno švarai““, – pridūrė pašnekovė.
Čia – mažas darbas – juos reikėtų tiesiog perstumti ir būtų visiems gerai. Galbūt tai būtų palengvinimas ir „Kauno švarai“.
Kristina akcentavo, kad Laisvės alėjoje savaitgalį ji matė zujant „Kauno švaros“ techniką, todėl versija, kad įmonės darbuotojai lapkričio 27-28 dienomis nedirbo, esą atkrenta. „Laisvės alėją nuo pat ankstyvo ryto su siurbliais siurbia visada – ir sekmadieniais. Pati sėdėjau kavinėje ir mačiau – bendrovės technika kursavo pirmyn atgal. Susidaro toks įspūdis, kad tik Laisvės alėja yra tvarkoma sekmadieniais. Visas kitas Kaunas dzin...“ – plūdo gyventoja.
Spręs problemą
Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su bendrovės „Kauno švara“ atstovu Jonu Tumpa, šis sakė, kad lapkričio 27 dieną atliekas Rotušės aikštėje įmonės darbuotojai tuštino tris kartus. Taip pat ir lapkričio 28-ąją.
„Šiukšliadėžės tuštinamos ir šiokiadieniais, ir savaitgaliais rankiniu būdu bei elektriniais automobiliukais. Savaitgaliais atliekas stengiamasi ištuštinti bent jau keturis penkis kartus. Žinoma, atsižvelgiama į poreikį, bet grafike numatyta, kad darbai vykdomi ryte, per pietus, vakare ir prieš naktį“, – vardijo pašnekovas.
Užsiminus apie tai, kad kauniečiams kliūva nepatogi konteinerių, kurie, pasak gyventojų, paslėpti po eglės šakomis, vieta J. Tumpa tarstelėjo, kad savivaldybei bus siūloma juos perkelti kitur arba padaryti patogiau prieinamus žmonėms.
„Stengsimės aptarnauti dar daugiau, tačiau kadangi lankytojų srautas iš Vilniaus gatvės persikėlė į Rotušės aikštę, dabar ten didesnė koncentracija žmonių, todėl daugiau ir kavos puodelių, ir kitų vienkartinių atliekų, kurios yra labai didelės, sunkiai telpančios į šiukšliadėžes. Galbūt kai kurie žmonės nepamato ten esančių konteinerių, todėl viską meta į mažesnes šiukšliadėžes, o jos vizualiai greitai persipildo. Pirmąjį savaitgalį, kai įžiebiama miesto eglė, lankytojų srautas būna neracionaliai didelis, paskui jis susibalansuoja. Tikrai stengsimės sureguliuoti, kad problema nesikartotų“, – žadėjo jis.
Tikrai stengsimės sureguliuoti, kad problema nesikartotų.
„Kauno švaros“ duomenimis, Rotušės aikštėje yra aštuoni komunalinėms atliekoms skirti konteineriai, trys rūšiavimo konteineriai antrinėms žaliavoms. Taip pat iš viso yra devyniolika metalinių šiukšliadėžių.
Tuo tarpu Laisvės alėjoje šiukšliadėžių yra gerokai daugiau nei Rotušės aikštėje, todėl pastarojoje vietoje jos ir ištuštinamos greičiau nei Laisvės alėjoje, kuri yra ilga. Galimai, svarstė pašnekovas, dėl to kauniečiai čia ir mato ilgiau zujančią įminės techniką. Nors, pasak J. Tumpos, abejose lokacijose dirbama ir tikrai nėra taip, kad promenada prižiūrima labiau už senamiestį.
Primename, kad žaliaskarė buvo įžiebta lapkričio 27-ąją. Kaunui Kalėdų eglę jau tryliktą kartą padovanojo menininkė Jolanta Šmidtienė. Šių metų tema – stebuklingas Kalėdų sodas.
Eglutės kūrėja yra pasakojusi, kad dabar visi žmonės sušalę ne tik nuo oro, bet ir nuo pandeminės situacijos, todėl dažnas pagalvodavo apie rojų šiltuosiuose kraštuose.
Taip gimė idėja Kalėdų eglutę sušildyti vasarišku simboliu – drugeliais ir smilgomis, kurios linguos virš galvų. Todėl puošdama šiųmetę eglutę ji stengėsi sukurti Rojaus sodą, kad kiekvienas jame atrastų šilumos.
Kitą dienąpo žaliaskarė įžiebimo – sekmadienio popietę, smalsuolių buvo kur kas mažiau, tačiau sutemus ir atsiskleidus visam eglutės grožiui, į Rotušės aikštę vėl plūstelėjo šimtai žmonių.
Atėjusieji negailėjo gražių žodžių stebuklingam Kalėdų sodui ir mielai fotografavosi skraidančių ir vasarą primenančių drugelių fone.
-
Dar galima suspėti: Vilniaus savivaldybė laukia gyventojų idėjų aplinkos tvarkymui 1
Rugsėjo 13-ąją trijose seniūnijose startavęs pilotinis projektas „Dalyvauk! Vilnius” suteikia galimybę kiekvienam aktyviam vilniečiui pasiūlyti idėją savo miestui ir taip prisidėti prie seniūnijoms skiriamų biudžeto lėšų joms įgyvendinti. Siekiama, kad gyventojai įsitrauktų ir pasijustų savo aplinkos šeimininkais.
„Iš vilniečių siūlomų idėjų matyti, kad dauguma mėgsta aktyvų laisvalaikį ir nori leisti laiką atvirose erdvėse, prie savo namų. Vienas populiariausių pasiūlymų – įrengti įvairaus tipo treniruoklius ar jų atskiras zonas erdvėse prie gyvenamųjų namų. Taip pat populiarios tinklinio aikštelės, grilio, šachmatų stalai, pavėsinės, sūpynės ir net nameliai medžiuose“, – dar nepateikusius idėjų kviečia suskubti dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Lapkritį balsuodamos rajonų bendruomenės pačios nuspręs, kurių iniciatyvų labiausiai reiktų, o per ateinančius metus Vilniaus miesto savivaldybė jas įgyvendins.
Pirmą kartą įgyvendinamas projektas „Dalyvauk! Vilnius” leis sostinės gyventojams diskutuoti ir aktyviai prisidėti prie savivaldybės biudžeto skirstymo, aplinkos gerinimo, opiausių problemų sprendimo.
Savo aplinkai neabejingi sostinės gyventojai platformoje čia nuo rugsėjo 13 iki spalio 18 d. dar gali registruoti idėjas, kaip pagerinti savo bendruomenės gyvenamąją aplinką. Lapkričio 9–22 d. bus galima balsuoti už labiausiai patikusį ir reikalingiausią pasiūlymą.
Kol kas projektas yra pilotinis, vyksiantis trijose seniūnijose – Justiniškių, Rasų ir Verkių. Ateityje jis galėtų tapti prototipu organizuojant viso Vilniaus miesto gyventojų dalyvaujamąjį biudžetą.
Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis (iš viso 64 tūkst. eurų): Justiniškių seniūnijai – 18 tūkst. eurų, Rasų – 16 tūkst. eurų, Verkių – 30 tūkst. eurų.
Teikti idėjas čia gali visi vilniečiai, o kurias iš jų įgyvendinti spręs Justiniškių, Rasų ir Verkių seniūnijų gyventojai.
