„Karantinas Medvėgalio gatvėje“, – nuotrauką, kurioje matyti dešimties nuobodžiaujančių jaunų žmonių būrys, trečiadienį aprašė  gyventoja ir paviešino  Aukštųjų Šančių bendruomenės viešoje feisbuko grupėje.

Vieni paaugliai stoviniuoja vienas šalia kito, kiti – greta sėdi. Tik vienas atitolęs saugiu atstumu, tačiau ir tai gal tik sutapimas tą minutę, kai buvo daryta nuotrauka.

Paskelbus karantiną įvairaus amžiaus žmonių susibūrimų  viešose erdvėse buvo galima pamatyti begalę. Tad dar praėjusią savaitę nurodyta, kad žmonės turi vaikščioti, būriuotis mažomis – ne didesnėmis nei penkių žmonių – grupelėmis, o vaikų žaidimų aikštelėse – žaisti tik vienos šeimos vaikai.

Parkuose ir kitose atvirose viešose erdvėse besilankantieji įpareigoti laikytis didesnio nei 2 metrų atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis tinkamos asmens higienos.

Šią savaitę nurodyta atvirose vietose būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Kaunietės užfiksuotoje akimirkoje Medvėgalio gatvėje – nieko panašaus į minėtus įpareigojimus.

Per tokius dar ilgai po to teks karantine sėdėti.

„Jei dar kartą pamatysite, skambinkite [policijai, – aut.past.], net nedvejokite. Per tokius dar ilgai po to teks karantine sėdėti“, – ragino vienas kitą bendruomenės nariai saugotis vieni kitiems ir pranešti institucijoms, kad saugaus elgesio paisytų ir kiti.

Lietuvos policija pateikia skaičius per dieną sulaukianti kelių šimtų pranešimų apie karantino sąlygų nesilaikymo. Tarp nusižengusiųjų – ne tik nepilnamečiai, bet ir subrendę žmonės. Antai jonaviškis Andrius Lobovas viešai skelbėsi ir karantino metu darąs tatuiruotes, ir piktinosi sulaukęs policijos pareigūnės skambučio, įspėjančio, kad elgtis draudžiama.

Iki trečiadienio pavakario Lietuvoje buvo užfiksuoti keturi mirties nuo koronaviruso atvejai ir 255 susirgimai koronavirusu.  

Šiandien karantinas pratęstas iki balandžio 13-osios, tai yra, iki antrosios šv. Velykų dienos.

Šarvojimo salėje sėdėjimo vietos turėtų būti išdėstytos bent 1 metro atstumu. Laidotuvių dalyviai turi laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), asmens higienos (išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nedalyvauti ceremonijoje, jei pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai ir pan.), rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, – naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones).

Žmonės, kurie privalo būti izoliuoti, nes 14 dienų laikotarpiu keliavo į užsienio šalis ar turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19, šarvojimo ir laidojimo ceremonijose nedalyvauja. Išimtinais atvejais, mirus ypač artimam žmogui, tokie asmenys šarvojimo ceremonijoje dalyvauti gali, užtikrinant šias sąlygas: asmeniui nepasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas);  dalyvavimas ceremonijoje suderinamas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais; izoliuoti asmenys į šarvojimo salę gali atvykti nuosavu transportu ir suderinus su laidojimo paslaugas teikiančia įmone;  tokie asmenys į šarvojimo salę gali įeiti per atskirą įėjimą ir būti vieni be kitų, sąlytyje nebuvusių, asmenų prieš pat išnešant mirusiojo palaikus laidojimo ceremonijai.

Gedulingi pietūs negali būti organizuojami viešojo maitinimo įmonėse. Organizuojant gedulingus pietus namuose svarbu kuo labiau apriboti dalyvių skaičių. Gedulinguose pietuose taip pat negali dalyvauti žmonės, kurie yra privalomoje izoliacijoje dėl buvusio sąlyčio su sergančiuoju koronaviruso infekcija ar 14 dienų laikotarpiu keliavę į užsienio šalis.

Remonto darbai valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja nuo 11,945 iki 19,057 kilometro truko apie tris mėnesius.

Remontuoti asfalto dangą ėmėsi bendrovė "Eurovia Lietuva".

Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir bendrovės "Eurovia Lietuva" pasirašyta sutartis, kurios vertė – apie 2,4 mln. eurų, įsigaliojo šiemet rugsėjo 11 d.

Darbams atlikti buvo duotas keturių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo terminas.

Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas patikino, kad kelio rekonstravimo darbai jau baigti, ir kelias yra tinkamas eksploatuoti.

Ar kelininkai čia dar grįš pavasarį, kol kas nežinia.

Vairuotojus nudžiugino galimybė važiuoti be didesnių apribojimų, o kai kurie greičio mėgėjai jau spėjo nuslysti nuo naujai suremontuoto kelio.

Kasdien važiuojantieji šiuo keliu dalijosi įspūdžiais. Anot jų, posūkyje kelias turi tokį pakrypimo kampą, kad gali pasirodyti, jog mašina važiuoja su nuleista padanga.

Pareigūnai ketina šioje vietoje rengti patikras ir taip pripratinti vairuotojus laikytis leistino greičio.

Apribojimai netaikomi

Nors transporto priemonių išmetamųjų dujų standartai yra vienodi visoje Europoje, kai kurie miestai turi individualių, labai skirtingų apribojimų, zonų ir planų, kurie skirti ateityje siekiant mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tokie apribojimai miestuose skiriasi – kai kurie taikomi ir benzinu varomoms transporto priemonėms. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dyzelinu varomiems automobiliams, atitinkantiems standartą "Euro 6" (taip pat galioja nuo 2014 m. naujai patvirtintiems ir nuo 2015 m. rugsėjo naujai įregistruotiems automobiliams), yra leidžiama įvažiuoti į bet kurį ES miestą. Nors ateityje numatoma griežtinti taisykles, leidžiančias daugumai automobilių įvažiuoti į miesto teritorijas, "Euro 6" standartą atitinkantys automobiliai išliks dyzelinių transporto priemonių ateitimi Europoje.

2017 m. Europos Komisijos duomenimis, visuomenei pastebimai trūksta supratimo apie apribojimus, susijusius su transporto priemonių judėjimu miesto teritorijoje. O tai trikdo dyzeliu varomų transporto priemonių savininkus – kada ir kur jie gali važiuoti. "Regitra" atliko 2018 m. Lietuvos lengvųjų automobilių parko tendencijų apžvalgą – dyzelinės transporto priemonės sudaro apie 68 proc. viso lengvųjų automobilių parko.

Naujieji dyzelinu varomi automobiliai išvengia naujų apribojimų bei daro mažesnę žalą aplinkai. Ne vienas pasaulyje vykdytas tyrimas ir Rygos Technikos Universitete dar kartą atlikti bandymai patvirtino, kad naujieji dyzeliniai automobiliai išmeta 20 proc. mažiau anglies dioksido nei panašaus variklio ir galios benzinu varomi automobiliai. Visgi, žalingų išmetamųjų dujų kiekis dyzeliniams bei benzininiams automobiliams yra beveik vienodas dėl naujųjų technologijų ("Ad Blue" tirpalo, DFP filtro bei kitų), kurios mažina šių dujų kiekį. Tad pateikiame penkis faktus apie dyzelinius automobilius, jų ekologiškumą ir dalyvavimo eisme galimybes.

Pirmas faktas

Mažos taršos zonos ("The Low Emission Zones") Europoje vadinamos skirtingai, tačiau pagrindinė jų paskirtis yra apriboti daugiausiai aplinką teršiančių, senų transporto priemonių ("Euro 1", "Euro 2", "Euro 3" ir standartų neatitinkančių benzininių) judėjimą. Paprastai tai reiškia, kad transporto priemonės su didesniu išmetamųjų dujų kiekiu (seni automobiliai, sunkiosios transporto priemonės) negali įvažiuoti į tam tikras teritorijas. Kai kuriose mažos taršos zonose labiau orą teršiančių transporto priemonių savininkai privalo sumokėti už įvažiavimą.

Iš tiesų, potencialūs Vokietijos dyzelio draudimai yra ne kas kita, kaip ultra mažos taršos zonos, kurių reikalavimai apima visas motorines transporto priemones, o ne tik dyzeliu ir benzinu varomus automobilius. Mažos taršos zonos taip pat yra žinomos kaip Aplinkos zonos, "Umweltzonen" (Vokietija), "Milieuzones" (Olandija), "ZCR, Zone à Circulation Restreinte" (Prancūzija), "Lage-emissiezone" (Belgija), "Clean Air Zones" (Anglija), "Miljøzone" (Danija), "Miljözon" (Švedija), "Lavutslippssone" (Norvegija), "ZTL ambiente" (Italija).

Dauguma šių zonų yra kontroliuojamos eismo stebėjimo kamerų tam, kad būtų patikrinama, ar įvažiuojantis automobilis atitinka vietinio taršos reguliavimo normas. Kai kuriuose miestuose apribojimai keičiasi pagal oro užterštumo kiekį, kuris gali padidėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aukštos temperatūros ar gaisrų. Šių metų liepos 1-ąją Prancūzijos Grenoblio mieste dėl taršos buvo apribotas visų žemesnį nei EURO4 standartą atitinkančių automobilių eismas, o maksimalus greitis kai kuriose vietose sumažintas nuo 80 km/val. iki 70 km/val. Paprastai, Grenoblio mieste apribojimai taikomi tik sunkvežimiams, tačiau šiuo atveju apribotas visų transporto priemonių eismas.

Antras faktas

Taršos zonos turi įtakos tik dyzeliniams automobiliams, neatitinkantiems "Euro 6" išmetamųjų dujų standarto. Vadinasi, jei motorinėms transporto priemonėms yra leidžiama įvažiuoti į zoną, "Euro 6" ir aukštesnės standartą atitinkantiems dyzeliniams varikliams taip pat bus leista įvažiuoti.

Dauguma miesto teritorijų pamažu pereina prie zonos apribojimų bei draudimų senesniems, labiau aplinką teršiantiems automobiliams (tiek benzininiams, tiek dyzeliniams), kurie priskiriami ankstesniems taršos standartams, tam, kad skatintų įsigyti švaresnius, "Euro 6" modelių automobilius.

Trečias faktas

Egzistuoja tik kelios vietos Europoje, kur ribojamas visų motorinių transporto priemonių įvažiavimas į tam tikrą teritoriją tam tikru metu.

Pavyzdžiui, Škotijos sostinėje Edinburge kiekvieną pirmąjį mėnesio sekmadienį nuo vidurdienio iki 17 val. draudžiama važinėti absoliučiai visoms transporto priemonėms. Italijos mieste Turine eismas taip pat draudžiamas pirmąjį mėnesio sekmadienį nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro. Groningene, Olandijoje, atnaujino miesto centrą ir pavertė jį zona be automobilių. Tokiu būdu bandoma išvengti motorinių transporto priemonių miesto širdyje.

Kitas apribojimas motorinėms transporto priemonėms galioja pasirinktose teritorijose, pasirinktu laikotarpiu (piko valanda ar atostogų metas). Pavyzdžiui, Londono centre esančiose teritorijose (Islingtone bei Haknyje) planuojama nustatyti papildomus, laikinus apribojimus daugumai transporto priemonių darbo dienomis nuo 7 iki 10 val. ryto bei nuo 16 iki 17 val.

Įvažiuoti į šias zonas būtų ribojama visiems, išskyrus ultra mažos taršos transporto priemonėms (pavyzdžiui, 100 proc. elektra bei vandeniliu varomoms transporto priemonėms bei kai kurioms mažiausiai aplinką teršiančioms hibridinėms transporto priemonėms). Kai kurie miestai planuoja įvesti stipresnius apribojimus benzininėms bei dyzelinėms transporto priemonėms tik per ateinančius penkerius metus (pavyzdžiui, Paryžiuje tokie apribojimai įsigalios 2030-aisiais), tačiau tik darbo dienomis bei tam tikrais laiko intervalais.

Kai kurios šalys turi specialius lipdukus, leidžiančius pasiekti specifinius kelius ir zonas – juos galima įsigyti prieš įvažiuojant į šalies teritoriją.

Ketvirtas faktas

Kad įvažiuotumėte į mažo užterštumo zoną, jūsų automobilis turi būti užregistruotas. Labai svarbu patikrinti informaciją apie jūsų kelionės tikslą dar prieš pradedant kelionę tam, kad spėtumėte užregistruoti savo transporto priemonę bei būtumėte garantuoti, kad įvažiuosite į norimą miestą ir išvengsite baudų. Kai kurios šalys turi specialius lipdukus, leidžiančius pasiekti specifinius kelius ir zonas – juos galima įsigyti prieš įvažiuojant į šalies teritoriją. Daugiau informacijos apie aplinkos zonas bei minėtus lipdukus galima rasti adresu www.green-zones.eu. Pavyzdžiui, tam, kad įvažiuotumėte į Briuselio regioną, reikia užsiregistruoti internetinėje svetainėje. Ši registracija galioja trejus metus, tačiau sąlygos skiriasi priklausomai nuo miesto. Tam, kad įvažiuotumėte į keletą miestų Prancūzijoje, Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ar Belgijoje, reikės nusipirkti specialų ženklelį, kurį galima gauti pagal automobilio "Euro" standartą – būtent nuo šios kvalifikacijos priklauso, į kurias teritorijas jums bus leista įvažiuoti.

Prancūzijoje toks ženklelis vadinamas "Crit’Air" ir kainuoja apie 30 eurų, Austrijoje jis vadinamas aplinkos ženkleliu ir kainuoja apie 40 eurų, Danijoje ženklelio analogas yra "Eco" lipdukas, kurį galima įsigyti už 40 eurų, Vokietijoje galioja Vokietijos aplinkos ženklelis už 32 eurus, o Belgijoje už ženklelį reikėtų sumokėti beveik 20 eurų. Konkretus ženklelis suteikiamas pagal transporto priemonės variklio tipą bei atitikimą specifiniams "Euro" išmetamųjų dujų kiekio standartams. Londone galima sumokėti papildomą sumą prie grūsčių mokesčio (apie 13 eurų) – darbo dienomis nuo 7 iki 18 val. važiuojantiems į ultra mažos taršos zoną (ULEZ) taikomas papildomas 14 eurų mokestis, jei vairuojate automobilį, kuris kvalifikuojamas iki "Euro 6" standarto. Transporto priemonės, kurios neatitinka mažos taršos zonos kriterijų gali pasiekti Briuselio regioną su apmokestintu dieniniu pasu, kuris kainuoja 35 eurus. Prieš kiekvieną kelionę pasitikrinkite, ar bus reikalingas leidimas įvažiuoti į tam tikras teritorijas.

Penktas faktas

Naujųjų dyzelinių automobilių ateitis Europoje yra panaši į benzininių variklių automobilių ateitį. Įmanoma prisiderinti prie standartų bei turėti naują dyzelinį automobilį, kuris atitinka nustatytus Europos išmetamųjų dujų kiekio reikalavimus.

Šiuo metu miestai labiau rūpinasi, kaip mažinti teršalų ore kiekį kurdami ir įvesdami apribojimus sunkiesiems automobiliams miesto centruose bei ieškodami aplinkai naudingesnių viešojo transporto galimybių. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dabartinės taisyklės bei normos turi galiojimo datą bei gali keistis. Remiantis prieinama informacija apie miestų teritorijų ateities planus, "Euro 6" dyzeliniai automobiliai galės važinėti po Europą. Iki to laiko, kai bus įvesti nauji apribojimai, savo ruožtu bus tobulinami dyzeliniai varikliai, kurių technologija sparčiai vystosi.

Siūlymui, kad krematoriumai galėtų būti statomi ne arčiau kaip per kilometrą iki gyvenamųjų, visuomeninių, gamybinių ar pramoninių bei sandėliavimo pastatų taryba pritarė vienbalsiai.

Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius taip pat žadėjo šiuos apribojimus suderinti ir su Kauno rajono savivaldybe.

Šių sprendimų savivaldybė ėmėsi, verslininkams pradėjus derinti galimybes krematoriumą statyti Taikos prospekte Kaune.

Šią vasarą savivaldybė rengė apklausą, ar Kaune reikėtų leisti statyti krematoriumus. Savivaldybės duomenimis, balsai pasiskirstė apylygiai: 1346 lankytojai pasisakė prieš, 1318 – už.

Pasak kreipimąsi pasirašiusių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo, tokio plano įregistravimas rodo ne tik politinės atsakomybės stoką, tačiau plane numatyti apribojimai ir mokesčių didinimas jau dabar sukėlė chaosą visuomenėje.

Seimo nariai savo rašte ragina Vyriausybę atsisakyti skubotų, per artimiausius 2 metus planuojamų įgyvendinti priemonių ir mokesčių įvedimo, o į strategijos parengimą įtraukti kuo platesnę transporto sektoriaus atstovų bei kitų suinteresuotų grupių dalį.

„Susipažinę su planu konstatuojame, kad įregistruotas dokumentas buvo neišdiskutuotas su visuomene ir šalies transporto sektoriui atstovaujančiomis grupėmis. Dauguma plane numatytų oro taršos mažinimo priemonių itin neigiamai paveiktų mažiausias pajamas gaunančias ir socialiai labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

Automobilį ir net po kelis Lietuvoje turi kone kiekviena šeima, o automobilis ne prabangos, bet ir būtinybės dalykas.

Besąlygiškas siekis įvedant naujas oro taršos mažinimo priemones pasivyti ir aplenkti tokias valstybes, kaip Vokietija ar Norvegija, gali privesti prie katastrofiškų padarinių - padidėjusios socialinės ir galimybių nelygybės”, - teigė A. Ažubalis.

Parlamentaro L. Kasčiūno teigimu, apribojimai ir papildomi mokesčiai palies ne tik pavienius gyventojus, bet ir visą Lietuvoje išplėtotą transporto sektorių.

„Automobilį ir net po kelis Lietuvoje turi kone kiekviena šeima, o automobilis ne prabangos, bet ir būtinybės dalykas, todėl plane numatytų mokesčių didinimo ir ribojančiųjų oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimas apribotų didelės dalies gyventojų galimybes įsigyti automobilį, sumažintų gyventojų mobilumą.

Plane numatyti apribojimai ir mokesčių didinimas neigiamai paveiks ir visą Lietuvoje išplėtotą transporto rinką bei galiausiai prisidės prie kainų augimo. Todėl esame įsitikinę, kad mokesčių už automobilius didinimo ir kitų ribojančių priemonių turi būti atsisakyta“, - kreipimosi turinį komentavo L. Kasčiūnas.

Konservatorius Paulius Saudargas ragina neskubėti su papildomais mokesčiais ir užsimena apie alternatyvas.

„Pavyzdžiui, manome, jog tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių įsigijimas turėtų būti skatinamas tiesioginėmis kompensacijomis, nes tai ne tik padėtų siekti Lietuvos įsipareigojimų ES dėl klimato kaitos kontrolės, bet ir augintų visos visuomenės sąmoningumą renkantis transporto priemonę, varomą visiškai netaršia kuro rūšimi.

Tokia skatinamoji priemonė padėtų pagrindus ne tik naujų elektromobilių rinkos plėtrai mūsų šalyje, bet kurtų ir konkurencingą naudotų elektromobilių rinką, kuri būtų prieinama didesnei Lietuvos gyventojų daliai“, - teigė P. Saudargas.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerija paskelbė, jog siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Pasak ministerijos, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.

Priemonių plane numatomos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse.

Apie šį planą išgirdęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad jis nėra net preliminariai aptartas Vyriausybėje.

„Jis ne tik, kad yra diskutuotinas, bet kai kurios pozicijos visai nesuprantamos, ir galiu pasakyti, kad šitas planas Vyriausybės nepasieks“, - sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas priminė, kad svarstomas vienintelis galimas naujas automobilių mokestis, skatinantis neįsigyti taršių automobilių - didesnis registravimo mokestis naujai įsigyjamiems seniems, labai taršiems automobiliams.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas po to patvirtino, kad ministerijos parengtas Nacionalinis taršos mažinimo planas yra tik juodraštis ir kad iki jo patvirtinimo dar laukia ilgas derinimo procesas.

„Tai yra juodraštis, kuris yra derinamas tarp institucijų, tada bus spalio mėnesį viešas pristatymas visuomenei, antras derinimas su visomis institucijomis, tuomet bus pateikta Vyriausybėje. Vyriausybėje bus pasitarimas, tada (klausimas, - ELTA) ateis iki posėdžio, tada tik, gruodžio mėnesį, išeis iš Vyriausybės į Seimą“, - Eltai tada sakė M. Norbutas.

Anot jo, dabartinis planas yra „įvairių galimybių juodraštis, kuriomis linkmėmis būtų galima kalbėtis“.

Tokius pranešimus, įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) nuo sausio privalo pateikti visi tiekėjai, siūlantys paslaugas, skirtas Lietuvos auditorijai, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra registruoti, BNS teigė komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas.

Dar gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas LRTK prašymu įpareigojo interneto tiekėjus riboti vartotojams Lietuvoje prieigą prie šešių tinklalapių, penki iš jų turėtų būti nepasiekiami iki šiol: samorodok.tv, onelike.tv, freeintertv.com, tvtune.net ir lttv.us. Tuo metu megogo.net pateikė pranešimą apie savo veiklą ir veikia legaliai.

LRTK Teisės ir reguliavimo skyriaus vedėja Gintarė Ivanauskaitė sako, kad į komisiją kreipėsi ir apie savo veiklą pranešė tik viena minėta internetinė televizija.

Šiuo metu komisija bylinėjasi su bendrove „Vintera TV“, ji, anot LRTK, neteistai vykdo televizijos transliacijas per mobiliąją programėlę.

„Esame kreipęsi į teismą, teismas nurodė atlikti papildomus veiksmus dar dėl dviejų svetainių. Tad rugpjūtį komisija planuoja blokuoti dar dvi svetaines“, – sakė G. Ivanauskaitė.

Leidinio duomenimis, D. Trumpas taip pat ketina užblokuoti papildomą JAV technologijų eksportą į Kiniją.

Manoma, kad JAV prezidentas apie naujas priemones Kinijai paskelbs artimiausiu metu.

Kiek anksčiau D. Trumpas skelbė, kad jam pavyks sureguliuoti prekybinius ginčus su Kinija. Prezidentas tvirtino „neleisiantis Kinijai pelnytis Jungtinių Valstijų sąskaita“.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Olego Mariničiaus, pagalbos kreipėsi aktyvūs Tauralaukio gatvės gyventojai.

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu eismas čia ypač intensyvus. Dažniau važiuoja krovininis transportas. Pasak gyventojų, situacija nėra saugi, tad būtina imtis priemonių.

"Sunkiasvorių mašinų eismas Tauralaukio gatve tapo intensyvesnis, nes remontui buvo uždaryta Akmenų gatvė, kuria paprastai jos važiuodavo į statybas. Darbai šioje arterijoje baigti, tačiau krovininis transportas vis tiek juda Tauralaukio gatve. Gal iš įpročio", – spėjo pavaduotojas.

Gyventojai pateikė savo pasiūlymų, kaip reikėtų spręsti situaciją. Miesto valdžios atstovai visiems jiems pritarė. Tačiau dar turės pasisakyti miesto Saugaus eismo komisija. Jos nariai šį klausimą svarstys gegužės 3 d.

Siūloma, kad Tauralaukio gatvėje nuo jos sankryžos su Klaipėdos gatve ir sankryžos su Akmenų gatve leistinas transporto priemonių greitis būtų sumažintas iki 40 km/val.

Gyventojai taip pat prašo riboti krovininio transporto judėjimą šia gatve bei keturiose vietose įrengti greičio slopinimo kalnelius.

"Šiuos įrenginius miestiečiai vertina skirtingai, tad sprendimą reikia priimti atsargiai. Atkreipėme gyventojų dėmesį, kad kalneliai ne tik apriboja eismą, bet ir kelia triukšmą, kai automobiliai jais pravažiuoja. Gyventojai tvirtino, kad tai suvokia. Pabrėžė, kad geriau garsai, nei pro šalį dideliu greičiu lekianti mašina. Gyventojai pateikė visų aplinkinių namų žmonių parašus, kad su tokiomis priemonėmis sutinka", – komentavo pavaduotojas.

Jei Saugaus eismo komisija pritars, specialistai vyks įvertinti situaciją Tauralaukio gatvėje ir spręs, kokias priemones čia galima įgyvendinti.

O.Mariničius tvirtino, kad sunkiasvorio transporto eismo apribojimas neturėtų trukdyti Tauralaukio gatvėje vykstančioms gyvenamųjų namų statyboms. Pasiekti statybvietę krovininės mašinos galės Akmenų gatve, kaip buvo iki jos remonto.

"Laisvai galės patekti į statybvietę", – tikino pavaduotojas.

„Vyriausybės vienybė ir ryžtingumas šiuo klausimu liudija apie mūsų norą atkreipti dėmesį į vis dažnėjančius Rusijos (vykdomus) tarptautinės teisės pažeidimus. Negalime nereaguoti į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė S. Mikseris, kurio žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Pasak ministro, šiomis priemonėmis Estija palaiko teisinės valstybės principo užtikrinimą. „Mes  itin rimtai vertiname žmogaus teises ir norime minėtomis priemonėmis pademonstruoti tai ir sąjungininkams. Mums visiems derėtų reaguoti į pasaulio tvarkos, grindžiamos tam tikromis taisyklėmis, pamynimo atvejus ir tuo pačiu įnešti indėlį ir savo saugumą“, – sakė S. Mikseris.

Tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos Taryba, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), Europos Parlamentas paragino vyriausybes taikyti sankcijas dėl Sergejaus Magnitskio atvejo ir kitų analogiškų atvejų.

Priemonių dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant draudimą įvažiuoti, jau ėmėsi JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Latvija ir Lietuva, pažymėjo vyriausybės atstovas.

Rusų teisininkas Sergejus Magnitskis 2008 metais buvo areštuotas tiriant bylą dėl vengimo mokėti mokesčius fonde „Hermitage Capital“. Auditoriaus draugų ir kolegų nuomone, jis buvo sulaikytas todėl, kad atskleidė aferą su dukterinėmis „Hermitage“ firmomis, per kurias, jo teigimu, virtinė valdininkų ir teisėsaugos pareigūnų su mokesčių grąžinimo pretekstu iš iždo išgrobstė 5,4 mlrd. rublių (apie 128 mln. eurų tuomečiu kursu).

2009 metais, po 11 mėnesių trukusio kardomojo kalinimo, S. Magnitskis mirė sulaikymo centro „Matrosskaja tišina“ ligoninėje, būdamas 37 metų. Manoma, kad kalėjime jis buvo mušamas ir kankinamas.

S. Magnitskio mirtis sukėlė didelį rezonansą Rusijoje ir pasaulyje. JAV dėl jo mirties įvedė sankcijas kai kuriems Rusijos valdininkams ir paragino Europos Parlamentą padaryti tą patį.

Dar 2016 metų gruodį Estijos parlamentas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias galima uždrausti atvykti į Estiją asmenims, įtrauktiems į vadinamąjį Magnitskio sąrašą, bet Vidaus reikalų ministerija šių apribojimų iki šiol netaikė.