„Dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms negalima derėtis“, – sakė TOK atstovas spaudai.

Diskusijos suintensyvėjo po to, kai praėjusią savaitę TOK pareiškė, kad svarsto galimybę leisti rusams varžytis Paryžiuje, tikriausiai kaip neutraliems sportininkams, o ne su savo šalies vėliava.

Šis TOK pareiškimas iš karto sulaukė Kyjivo reakcijos; Ukrainos prezidento patarėjas pavadino komitetą „karo kurstytoju“.

Ukraina pagrasino boikotuoti Paryžiaus žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti rusams.

Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Stanislavas Pozdniakovas antradienį pasisakė už visavertį dalyvavimą.

„Rusai turi dalyvauti lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti sportininkai. Bet kokios papildomos sąlygos ar kriterijai yra nepageidaujami, ypač tie, kurie turi politinį atspalvį, o tai olimpiniam judėjimui visiškai nepriimtina“, – sakė S. Pozdniakovas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, kuri leido, kad jos teritorija taptų Ukrainos puolimo placdarmu, po rusų pajėgų įsiveržimo į Ukrainą praėjusių metų vasarį buvo nušalintos nuo daugumos olimpinio sporto.

S. Pozdniakovas teigė, kad jo organizacija palankiai vertina TOK pastangas leisti Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose.

„Tačiau dėl papildomų sąlygų mes griežtai nesutinkame. Olimpinėje chartijoje teigiama, kad visi sportininkai turi dalyvauti vienodomis sąlygomis“, – pridūrė jis.

TOK greitai atkirto, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai „buvo vienbalsiai patvirtintos neseniai, gruodžio 9 dieną, vykusiame olimpiniame viršūnių susitikime“.

Sankcijos numato, kad „šių šalių vėliavos, himnas, spalvos ar bet kokie kiti identifikavimo ženklai negali būti demonstruojami jokiame sporto renginyje ar susitikime, įskaitant visą renginio vietą“, sakė TOK atstovas.

Prieš TOK atsakymą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog Rusijos dalyvavimas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse prilygtų parodymui, kad „teroras neva gali būti kažkas priimtina“.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis taip pat sakė pakvietęs TOK prezidentą Thomas Bachą (Tomą Bachą) apsilankyti fronto mieste Bachmute, „kad jis pats įsitikintų, jog neutralumo nėra“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad iš 71 medalio, kurį 2020 metais Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo Rusijos sportininkai, 45 medaliai atiteko sportininkams, priklausiusiems Rusijos armijos centriniam sporto klubui (CSKA).

„Kariuomenė, kuri vykdo žiaurius nusikaltimus, žudo, žagina ir plėšikauja, – sakė D. Kuleba. – Tai yra tie, kuriuos neišmanantis TOK nori pakišti po balta vėliava, leidžiančia jiems varžytis.“

2020 metų pradžioje buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvestas, o vėliau jo įpėdinio Joe Bideno (Džo Baideno) patvirtintas kelionių į šalį draudimas sulaukė daug kritikos ir tapo vienu nepopuliariausių dėl pandemijos įvestų apribojimų.

Ypač šis draudimas buvo nepalankiai vertinamas Europoje ir kaimyninėse Kanadoje bei Meksikoje.

Siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą, nuo 2020 metų kovo JAV sienos buvo uždarytos keliautojams iš daugelio pasaulio šalių, įskaitant Europos Sąjungą, Didžiąją Britaniją, Kiniją, Indiją ir Braziliją. Taip pat buvo uždarytos sausumos sienos keliautojams iš Meksikos ir Kanados.

Mėnesius trukę apribojimai paveikė šimtus milijonų žmonių, padidino jų su COVID-19 susijusius asmeninius ir ekonominius sunkumus.

„Buvo labai sunku, – sakė 63 metų britė Alison Henry (Elison Henri) naujienų agentūrai AFP. – Aš tik noriu pamatyti savo sūnų“.

Ji planuoja pirmadienį skirsti į Niujorką, kad pamatytų savo sūnų po 20 mėnesių trukusio išsiskyrimo.

Abejose Atlanto pusėse gyvenančios šeimos trokšta pagaliau pasimatyti su savo artimaisiais. Nors keliauti iš JAV į Europą buvo leidžiama jau nuo vasaros, JAV gyvenantys ir tam tikras vizas turintys užsieniečiai neturėjo jokių garantijų, kad vėl galės sugrįžti į šalį.

Siekdamos patenkinti didėjančią paklausą, oro linijų bendrovės padidino transatlantinių skrydžių skaičių. Skrydžiams jos taip pat numato naudoti didesnius lėktuvus, nes apribojimų švelninimas bus didelis postūmis pandemijos nualintam sektoriui.

Kai kurie apribojimai išliks

Kelionių į JAV draudimo atšaukimas palies daugiau nei 30 šalių. Tačiau atvykimas į Jungtines Valstijas nebus  nekontroliuojamas: JAV valdžios institucijos planuoja atidžiai tikrinti, ar keliautojai yra pasiskiepiję, be to jiems reikės pateikti pažymėjimą apie neigiamą testo dėl COVID-19 rezultatą.

Jungtinės Valstijos nuo pirmadienio reikalaus, kad atvykstantys lėktuvų keleiviai būtų pasiskiepiję ir atlikę testą ne anksčiau nei likus trims dienoms iki kelionės. Oro linijų bendrovės bus įpareigotos užtikrinti kontaktų atsekimo sistemą.

Sausumos sienos atidarymas vyks dviem etapais.

Nuo pirmadienio skiepai bus privalomi „nebūtinoms“ kelionėms, pavyzdžiui, norint aplankyti šeimą arba keliaujant turistiniais tikslais, o neskiepyti keliautojai bus įleidžiami, jei jų kelionės yra „būtinos“ – kaip  ir pastaruosius pusantrų metų.

Antrasis etapas prasidės sausio pradžioje, kai visi į JAV sausuma atvykstantys keliautojai turės būti pasiskiepiję nuo COVID-19, nepriklausomai nuo jų kelionės priežasties.

JAV sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad atvykstantiems oro transportu bus pripažįstamos visos JAV maisto ir vaistų administracijos bei Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintos vakcinos.

Kol kas šios organizacijos yra patvirtinusios „AstraZeneca“, „Johnson & Johnson“, „Moderna“, „Pfizer/BioNTech“,„Covaxin“, „Sinopharm“ ir „Sinovac“ vakcinas.

Jungtinės Valstijos kol kas nekomentavo naujai registruojamų COVID-19 atvejų augimo visoje Europoje.

Tačiau kalbėdamas apie JAV šalies vyriausiasis gydytojas Vivekas Murthy (Vivekas Murtis) sekmadienį televizijai ABC sakė, kad „atsargiai optimistiškai vertina padėtį, kurioje esame“.

„Negalime nukelti kojos nuo akceleratoriaus pedalo, kol nesame finišo tiesiojoje“, – pareiškė jis.

Savo ruožtu PSO išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl sparčiai augančio užsikrėtimų skaičiaus Europoje ir perspėjo, kad, remiantis „viena patikima prognoze“,  dabartinės tendencijos gali reikšti „dar pusę milijono mirčių nuo COVID-19“ iki vasario mėnesio.

Kyla daug klausimų

Žiemą per karantiną būtinas minimalus plotas vienam žmogui buvo perpus mažesnis. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, jog ministerija nepaaiškino, kodėl plotą padidino.

„Mes siūlėme visą kompleksą priemonių, ką reikėtų daryti, kad tie užsikrėtimai nedidėtų ir situacija būtų kitokia, bet mums buvo pasakyta: jūs pasakykit kvadratinius metrus. Tai – viskas, kas domino Sveikatos ministeriją“, – sakė D. Matukienė.

Penktadienį įsigaliojančią tvarką kritikuoja vaistinės, mat joms jokios išimtys taikomos nebus. Tai reiškia, kad mažesnės vaistinės, kurių plotas nesiekia 30 kvadratinių metrų, galės priimti tik po vieną klientą. Vaistininkai sakė, kad dėl to problemų kils miesteliuose ir kaimuose, kur didelių vaistinių nėra.

„Kai kuriuose miesteliuose yra tik vienintelė vaistinė, į kurią pacientai ateina sunegalavę pasikonsultuoti, išsiimti vaisto, nes tokiose vietovėse paprastai ir mažiau skiepijasi, ir patekimas į gydymo įstaigą yra apsunkintas. Nerimaujame, kad teks ilgai stovėti eilėse“, – teigė „Camelia“ vaistinių tinklo atstovė Žiedūnė Juškytė.

Eilėse teks stovėti ir atėjus į prekybos centrus. Jei parduotuvės iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų apsispręs dirbti ne su galimybių pasu, o reguliuoti srautus, tai už prekybos centro durų lauks visi – ir su galimybių pasais, ir be jo.

Dėl visokių įmanomų apribojimų yra kaltinami prekybos tinklai, neva jie patys pasirinko tą daryti.

„Esame linkę kitose parduotuvėse dirbti su ploto ribojimu. Tai reiškia, kad srautus reguliuosime krepšeliais, taip, kaip ir praėjusiais metais per karantiną“, – kalbėjo „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.

Didieji prekybos tinklai „Norfa“ ir „Maxima“ taip pat reguliuos pirkėjų srautus mažesnėse savo parduotuvėse, galimybių pasus tikrins tik tose parduotuvėse, kurių plotas viršija  1,5 tūkst. kvadratinių metrų.

„Rimi“ neapsisprendė, kaip elgsis, o „Lidl“, kuris iki šiol galimybių paso reikalavo vos trijose parduotuvėse visoje Lietuvoje, nuo penktadienio galimybių paso reikalaus visose savo parduotuvėse.

„Pamatėme, kad per tą mėnesį, kai buvo įvestas galimybių paso reikalavimas, tie pokyčiai nebuvo labai žymūs, dėl to tikimės, kad ta tendencija kartosis ir toliau. Tikimės, kad klientai tą supras ir palaikys“, – šnekėjo „Lidl“ atstovas Valdas Lopeta.

Jei parduotuvė dirbs tik su galimybių pasu, minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui taikomas nebus.

Klientai kaltina parduotuves

Nors sugriežtinimai įsigalios jau rytoj, kai kurie tikino dar nežinantys, kokį variantą pasirinks. „Benedikto turgaus“ Vilniuje vadovė Ilona Drabavičienė sakė, kad sunku rasti apsaugos darbuotojų, kurie prižiūrėtų tvarką.

„Mūsų saugos tarnyba aptarnauja didžiuosius prekybos centrus, ten didžioji dalis darbuotojų dirba. Mes iš jų negauname atsakymo, ar mes gausime papildomai žmonių“, – teigė I. Drabavičienė.

Prekybos tinklai sakė, kad jiems trūksta ne tik darbo jėgos. Šiuo metu dirbantys pavargę dėl nuolatinės įtampos ir besikeičiančių reikalavimų.

„Su įtampa susiduria ir mūsų darbuotojai. Dėl kaukių, dėl galimybių paso, dėl visokių įmanomų apribojimų yra kaltinami prekybos tinklai, neva jie patys pasirinko tą daryti“, – kalbėjo „IKI“ atstovė V. Budrienė.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo šiol galimybių pasą galės gauti ir Lietuvos piliečiai, pasiskiepiję užsienio šalyse. Tiesa, gyventojai turi patys pasirūpinti, kad duomenys apie vakcinaciją užsienyje būtų suvesti e.sveikatą.

Žaidėjams, jaunesniems nei 18 metų, bus leidžiama žaisti internete tik nuo 20 val. iki 21 val. penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Skelbiama, kad šiuo sprendimu tikimasi sumažinti priklausomybę nuo žaidimų šalyje, kuri dėl jų kraustosi iš proto.

Žaidėjai, registruodamiesi žaisti internete, privalo pateikti asmens tapatybės korteles, kad nepilnamečiai nemeluotų apie savo amžių.

Mokyklinių atostogų metu vaikams bus leidžiama žaisti šiek tiek daugiau – 60 minučių per dieną.

„Priklausomybė nuo žaidimų daro įtaką studijoms ir normaliam gyvenimui... o daugybė tėvų tapo nelaimingi“, – sakoma Nacionalinės spaudos ir leidinių administracijos pranešime.

Įmonėms draudžiama siūlyti žaidimų paslaugas ne nustatytomis valandomis, nors pranešime nebuvo aiškiai pasakyta, kaip bus baudžiami taisyklių laužytojai.

Ankstesnis apribojimas, taikomas nuo 2019 metų pabaigos, uždraudė vėlyvo vakaro žaidimus ir leido žaisti tik 90 minučių darbo dienomis ir tris valandas savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Komunistinė Kinijos valdžia mėgina pažaboti technologijų ir kitus galingus sektorius, kurie pritraukia šimtus milijonų vartotojų.

Panašu, kad žaidimai tampa naujausiu reguliavimo institucijų taikiniu, kurio atžvilgiu pastaraisiais mėnesiais įvesta daugybė taisyklių, siekiant išvengti pasekmių Kinijos jaunimui – nuo blogėjančio regėjimo iki priklausomybės nuo žaidimų.

Sektorius, kuris, Kinijos garso ir vaizdo įrašų ir skaitmeninių leidinių asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 20 mlrd. JAV dolerių, pastarosiomis dienomis susilaukė kritikos žiniasklaidoje. Viename straipsnyje žaidimai buvo pavadinti „dvasiniu opiumu“.

Liepos mėnesį Kinijos technologijų milžinė „Tencent“ įdiegė veido atpažinimo funkciją „vidurnakčio patrulis“, kad neleistų prisijungti vaikams, kurie apsimeta suaugusiaisiais, norėdami išvengti vyriausybinės komendanto valandos, įvestos nepilnamečiams žaidėjams.

Kinija sekmadienį pranešė apie 75 naujus koronaviruso atvejus, iš kurių 53 buvo vietiniai. Pranešama, kad protrūkis siejamas su rytinėje šalies dalyje esančiu oro uostu, o virusas išplito į daugiau nei 20 miestų ir daugiau nei dešimtį provincijų.

Protrūkis yra geografiškai didžiausias Kinijoje per kelis mėnesius. Pernai šaliai pavyko sėkmingai suvaldyti viruso plitimą.

Visgi liepą Nankino oro uoste rytinėje Dziangsu provincijoje paplito lengvai užkrečiama koronaviruso delta atmaina.

Institucijos jau yra atlikusios tris 9,2 mln. miesto gyventojų tyrimo etapus, įvesdamos karantiną šimtams tūkstančių žmonių, kad pažaboti protrūkį. Pekinas protrūkį paaiškino delta atmaina ir turizmo sezono įkarščiu.

Institucijos taip pat mėgina atsekti daugiau nei 5 tūkst. žmonių visoje šalyje, dalyvavusių teatro festivalyje turistiniame Hunano provincijos Džangdziadzijėje mieste, kuriame karantinas paskelbtas visiems 1,5 mln. gyventojų ir buvo uždarytos visos turistų mėgstamos vietos, kai paaiškėjo, jog keturių lankytojų tyrimai buvo teigiami.

Sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, nedidelį protrūkį Džangdziadzijėje sukėlė keliautojai iš Nankino, o liga išplito daugiau nei į 20 miestų.

„Džangdziadzijė dabar tapo naujuoju Kinijos epidemijos plitimo centru“, – šeštadienį žurnalistams teigė virusologas Zhong Nanshanas (Džong Nanšanas).

„Privalome plačiau išplėsti tinklą, atsekdami artimus užsikrėtusiųjų delta atmaina kontaktus“, – pažymėjo sveikatos specialistas.

Sekmadienį Pekinas pranešė apie tris lokalius protrūkio atvejus, susijusius su Kinijos sostinės pakraštyje gyvenančia šeima, kuri neseniai grįžo iš Džangdziadzijėje, pranešė vietos sveikatos biuras.

Pekinas nutraukė visą susisiekimą geležinkeliais, autobusais ir oru su rajonais, kuriuose buvo nustatyti koronaviruso atvejai.

Kinijos sostinė taip pat užvėrė duris turistams, nepaisydama vasaros atostogų sezono piko, leisdama atvykti tik „būtinu reikalu“ tiems keliautojams, kurių tyrimai yra neigiami.

Sekmadienį taip pat buvo pranešta apie naujus atvejus Hainano saloje – dar vienoje populiarioje turistų lankomoje vietoje, taip pat Ningsios ir Šandongo provincijose, pranešė pareigūnai.

Šalis taip pat kovoja su nesusijusiu koronaviruso atvejų skaičiaus padidėjimu potvynių nusiaubtame Džengdžou mieste Henano provincijoje, kai paaiškėjo, jog dviejų ligoninės, kurioje gydomi iš užsienio atvykę koronaviruso sergantys asmenys, valytojų tyrimai buvo teigiami.

Aptikus 30 lokaliai plintančių atvejų, sekmadienį institucijos nurodė atlikti visų 10 mln. gyventojų tyrimus, o miesto sveikatos apsaugos komisijos vadovas buvo atleistas iš pareigų.

Pasirodžius pranešimų, kad kai kurie iš naujai užsikrėtusių buvo paskiepyti, sveikatos apsaugos pareigūnai pažymėjo, jog tai yra „normalu“, ir pabrėžė skiepų svarbą kartu su kitomis griežtomis priemonėmis.

„Vakcinos nuo COVID-19 teigiama apsauga nuo delta atmainos gali būti šiek tiek mažesnė, tačiau dabartinės vakcinos vis dar turi gerą prevencinį ir apsauginį poveikį prieš šią atmainą“, – teigė Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro virusologas Fengas Zijianas.

Iki šiol Kinijoje paskirstyta daugiau nei 1,65 mlrd. vakcinų nuo COVID-19 dozių, pranešė Pekino nacionalinė sveikatos komisija (NHC). Pranešime nenurodyta, kiek žmonių yra visiškai paskiepyti.

Konservatorius Sergejus Jovaiša siūlo, kad alkoholio būtų galima įsigyti aštuonias valandas per parą – kasdien nuo vidurdienio iki 20 valandos.             

„Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė, siūlau nustatyti, kad Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 val. iki 12 val.“, – argumentuoja parlamentaras.

„Kad Lietuva bent pusę dienos išliktų blaiva. Kas čia tokio nutiktų, jeigu iš ryto kažkas kam labai jau reikia ir negautų“, – BNS teigė parlamentaras.

Pasak S. Jovaišos, trumpinant prekybos laiką pirmoje dienos pusėje, būtų galima pailginti prekybą sekmadieniais. 

Kad Lietuva bent pusę dienos išliktų blaiva. Kas čia tokio nutiktų, jeigu iš ryto kažkas kam labai jau reikia ir negautų.

S. Jovaišos teigimu, analogišką pataisą jis jau siūlė 2016 metais, kai valdžioje būdami „valstiečiai“ konstravo alkoholio prekybos reformą. 

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti kelias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: siūloma leisti alkoholiu visomis dienomis prekiauti 10-20 val., o 18 metų sulaukę žmonės galėtų vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus, tuo tarpu stipresnius – tik nuo 20 metų.

Alkoholio kontrolės įstatymus prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama.

BNS užsakymu „Vilmorus“ gegužę atlikta apklausa rodo, kad 46,5 proc. apklaustųjų nepritaria ar greičiau nepritaria alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrai, tuo metu jai linkę pritarti 41,5 procento.

Net 74,6 proc. apklaustųjų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui, 59,3 proc. respondentų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pardavimo valandų ilginimui. 

„Tai, kad dalis politikų po mėnesio laiko sugalvoja tai, kad čia kažkokie iššūkiai yra, tai akivaizdu, kad iššūkių yra. Situacijoje yra pilna iššūkių ir jų negali nebūti, tai jeigu orientuojiesi į darbų padarymą, tai darai darbus, o jeigu orientuojasi į darbų nedarymą, tai randi priežasčių, kodėl nedaryti“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Šimašius.

„Mano supratimu, išeiti iš pandemijos reikia planingai, sistemingai ir saugiai. Galimybių pasas yra vienas iš tų metodų, kuris leidžia išeiti iš apribojimų greičiau, bet išeiti saugiu būdu, tai reiškia, kad mes turėtume dėlioti, kaip tą pasą įdiegti, o ne ieškoti argumentų, kaip neįdiegti“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį feisbuke rašė, kad jeigu Europos Sąjungos (ES) imuniteto pasas ims veikti jau birželį, nėra tikslo skubinti lietuvišką jo atitikmenį, o šias lėšas verčiau investuoti į pagalbą verslui.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad sprendimą dėl galimybių paso Vyriausybė priims trečiadienį.

Galimybių pasas turėtų pradėti veikti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pristatė tokio paso idėją – jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.

Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.

„Mūsų trumpojo nuotolio skrydžių tinklas visuomet buvo „Norwegian Air“ atrama ir jis taps būsimo atsparaus verslo modelio pagrindu“, – sakė generalinis oro linijų direktorius Jacobas Schramas.

Kaip nurodoma atnaujintame verslo plane, kurį patvirtino oro linijų valdyba, „Norwegian Air“ 2021 m. eksploatuos apie 50 „Boeing 737“ modelio orlaivių, o 2022 m. šį skaičių padidins iki 70.

Tačiau dėl tokio žingsnio teks atleisti darbuotojų, kadangi oro linijos planuoja kelti bankroto bylas savo antrinėms įmonėms Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Italijoje ir JAV, sakė J. Schramas.

„Tai buvo tikrai nelengvas sprendimas“, – virtualioje konferencijoje sakė J. Schramas, pridurdamas, kad teks atsisakyti daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų.

Šie pastarieji metai buvo „ypač sunkūs“, sakė J. Schramas, daugiausiai dėl pandemijos ir dėl jos įvestų kelionių apribojimų, smarkiai paveikusių bendrovę.

Tačiau net ir prieš pandemijos sukeltą krizę „Norwegian Air“ patyrė sunkumų, kadangi oro linijos turi itin didelę skolą dėl lėktuvų nuomojimosi ir naujų maršrutų kūrimo.

Dabartinį oro linijų parką sudaro apie 140 lėktuvų, įskaitant 35 „Boeing 787 Dreamliner“ orlaivius, į padanges nekilusius nuo 2020 m. kovo.

Ilgojo nuotolio skrydžių atsisakymas galėtų padėti sumažinti oro linijų skolą 60 proc. iki 20 mlrd. kronų (maždaug 2 mlrd. eurų).