Tokmako savivaldybės administracija platformoje „Telegram“ pranešė, kad per apšaudymą penktadienio vakarą buvo smogta trims daugiabučiams. Pasak Kremliaus primesto srities vadovo Jevgenijaus Balickio, penki žmonės iš griuvėsių buvo ištraukti gyvi, o 13 žmonių buvo hospitalizuoti.

Rusijos gelbėjimo tarnybos šeštadienį toliau ieškojo civilių, įstrigusių po savo namų griuvėsiais Tokmako mieste – Pietų Ukrainos dalyje, kurią Maskva neteisėtai aneksavo po 2022 metų vasarį pradėto karo su Ukraina.

Vladimiras Rogovas – Maskvoje dirbantis pareigūnas, padedantis nustatyti Rusijos vyriausybės politiką neteisėtai aneksuotose teritorijose – platformoje „Telegram“ šeštadienį parašė, kad ukrainiečių raketa pataikė į gamyklą Rusijos okupuotame Luhanske Rytų Ukrainoje. Anot jo, buvo sužeisti trys civiliai.

Apie smūgį pranešęs Kremliaus primestas pareigūnas Leonidas Pasečnikas platformoje „Telegram“ parašė, kad Rusijos paskirta Luhansko valdžia planavo „artimiausiu metu“ vėl paleisti gamyklą, tačiau nenurodė, kas joje būtų gaminama.

V. Rogovas ir L. Pasečnikas pranešė, kad per raketos smūgį taip pat buvo apgadinti gyvenamieji namai, tačiau šį savo teiginį patvirtinančių įrodymų kol kas nepateikė.

V. Rogovo „Telegram“ žinutėje pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip už mažaaukščio namo, kuris atrodo neapgadintas, į dangų kyla dūmų stulpas.

Ukrainos pareigūnai nė vieno smūgio kol kas nepatvirtino ir nekomentavo.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos šeštadienį Ukrainoje apšaudė automobilį, gabenusį maisto produktus šiaurinėje Černihivo srityje. Žuvo automobilio vairuotojas civilis, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Pareigūnų teigimu, penktadienį ir naktį į šeštadienį dėl Rusijos atakos taip pat žuvo du civiliai gyventojai. Tai įvyko fronto linijoje esančioje Donecko srityje šalies rytuose, teigiama srities vadovo Vadymo Filaškino žinutėse platformoje „Telegram“.

Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose per naktį vykusį Rusijos apšaudymą vienas žmogus įstrigo po griuvėsiais, o kitas buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas ir Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Abu jie buvo paguldyti į ligoninę, teigiama atnaujintame valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ pranešime.

Ukrainos vietos pareigūnai pranešė, kad penktadienį ir naktį į šeštadienį per Rusijos apšaudymą šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose buvo sužeista keliolika civilių gyventojų.

Patikrinti J. Balickio ar Ukrainos institucijų teiginių iš karto nepavyko.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, o jos pakartotiniai smūgiai į elektros tinklus nutraukė elektros energijos tiekimą tūkstančiams žmonių.

Keturi žmonės, įskaitant tris gelbėtojus, žuvo per smūgius į gyvenamuosius namus tankiai apgyvendintame Charkivo rajone, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Žuvusiems gelbėtojams buvo 52, 32 ir 41 metai, sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, o policija nustatė, kad ketvirtoji auka yra 68-erių moteris.

„Šiandien Rusija ciniškai nužudė Charkivo gelbėtojus. Nusitaikyta. Pakartotinis smūgis, kai jie gelbėjo žmones. Dar mažiausiai dvylika žmonių buvo sužeisti“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naktinė Rusijos raketų ataka Charkive buvo niekinga.

„Tai niekingas ir ciniškas išpuolis, kai gelbėtojai atvyko į smūgio vietą, teroristai vėl puolė“, – teigė jis.

Per vėliau rusų suduotą smūgį žuvo traktorių vairavęs vyras, nurodė Charkivo regiono vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos oro pajėgos informavo, kad per praėjusią naktį rusai į Charkivo sritį paleido 20 atakos dronų „Shahed“. 11 jų buvo numušti.

Maskva taip pat nusitaikė į energetikos infrastruktūrą – per aviacijos bombų ataką kaimynėje Sumų srityje žuvo 47-erių energetikos sektoriaus darbuotojas, pranešė Energetikos ministerija.

Ukrainos pareigūnai paragino šalies sąjungininkus tiekti daugiau oro gynybos sistemų, ypač modernių JAV pagamintų sistemų „Patriot“.

JAV karinė pagalba Ukrainai stringa, Kongresui vis dar stabdant 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą.

Rusija taip pat apkaltino Ukrainą, kad ji smogė civiliams okupuotose teritorijose.

Ukrainos dronai pražudė du žmones Rusijos okupuotoje Chersono srities pietinėje dalyje, sakė Maskvos paskirtas administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka.

Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per ukrainiečių apšaudymą rytinėje Donecko srityje žuvo žmogus.

Be to, buvo sužeista žmonių per naktines Rusijos atakas Ukrainos centrinėse srityse.

Maskvos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus.

„Rusijos pajėgos atakavo įvairius civilių automobilius Chersono teritorinėje bendruomenėje“, – nurodė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo du vyrai“, – sakė jis.

Dar vienas žmogus žuvo šiaurės rytinėje Sumų srityje, kuri ribojasi su Rusija ir kurioje pastarosiomis savaitėmis padaugėjo išpuolių.

„Per apšaudymą žuvo vienas žmogus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Pranešime teigiama, kad per 24 valandas Sumų srityje buvo įvykdyti 136 išpuoliai, per kuriuos buvo apgadinti keli namai, įskaitant „mokyklą ir vaikų darželį, ligoninę, parduotuvę ir licėjaus pastatą“.

Centrinės Dnipropetrovsko srities vietos valdžia pranešė, kad per naktinį apšaudymą buvo sužeisti keli žmonės.

Srities gubernatorius Serhijus Lysakas sakė, kad Synelnykovėje sužeisti šeši žmonės, įskaitant du paauglius.

Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą, kad per pastaruosius tris mėnesius, vykstant intensyvioms kovoms fronto linijoje, smarkiai padaugėjo išpuolių prieš civilius gyventojus.

Ukraina nusitaikė į Panteleimonivką, esančią mažiau nei už 20 km į šiaurės rytus nuo Donecko, sakė vietos Jasinuvatos savivaldybės įgaliotasis vadovas Dmitrijus Ševčenka,

„Per rytinį apšaudymą žuvo trys žmonės, įskaitant 2009-aisiais gimusią mergaitę, ir buvo sužeisti keturi žmonės, įskaitant 2013-aisiais gimusią mergaitę“, – paskelbė jis.

Jo socialinio tinklo paskyroje paskelbtose nuotraukose matyti sugriuvusi gyvenamojo pastato dalis. Aplinkui mėtėsi visokios nuolaužos.

Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti šio pranešimo.

Apie apšaudymą pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai po intensyvaus Rusijos bombardavimo Ukrainos kariai pasitraukė iš Avdijivkos, taip pat esančios Donecko srityje.

Atskirame pranešime Rusija nurodė, kad numušė 33 ukrainiečių dronus, skraidžiusius virš jos teritorijos, įskaitant Belgorodo pasienio sritį.

Luhansko regione esantis Lysyčanskas į Rusijos pajėgų rankas pateko po įnirtingų kovų 2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

Pasak valdžios institucijų, Ukrainos pajėgos smogė pastatui, kuriame įsikūrusi kepykla, itin pamėgta vietos gyventojų.

„Ukrainos kariuomenė apšaudė kepyklą Lysyčanske, po griuvėsiais yra civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė sakė Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas.

„Po griuvėsiais gali būti dar dešimtys žmonių“, – pridūrė jis.

Vėliau L. Pasečnikas „Telegram“ sakė, kad iš po griuvėsių ištraukti penki kūnai, ir pridūrė, kad buvo išgelbėti šeši žmonės.

„Gelbėjimo darbai tęsiami“, – nurodė jis.

Rusijos naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“ citavo vietinį Maskvos policijos šaltinį, kuris pareiškė, kad žuvo mažiausiai du žmonės.

„Du žmonės žuvo, o šeši yra ligoninėje dėl Lysyčansko apšaudymo“, – kiek anksčiau naujienų agentūros citavo policijos šaltinius.

„Po griuvėsiais gali būti iki 40 žmonių“, – pridūrė jie.

L. Pasečnikas sakė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba policija ir gelbėjimo tarnybos.

„RIA Novosti“ paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti smarkiai apgadintas pastatas ir incidento vietoje dirbantys pareigūnai.

L. Pasečnikas dėl incidento apkaltino Ukrainos kariuomenę.

Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi jau beveik dvejus metus.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad rusai Kurachovės miestą apšaudė iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ ir kad jiems pataikius į gyvenamąjį namą žuvo 31-erių vyras.

Dar vienas asmuo buvo sužeistas.

Kurachovėje taip pat nukentėjo vaikų darželis ir keletas privačių namų.

Kiek vėliau V. Filaškinas pranešė, kad iš „Grad“ rusų pajėgos apšaudė ir Krasnohorivką.

Jis sakė, kad žuvo 62-ejų vyras, o 70-metis gyventojas patyrė sužalojimų. Sužeistasis gydomas ligoninėje.

V. Filaškinas taip pat paragino gyventojus evakuotis iš rusų apšaudomų teritorijų.

Kiek anksčiau antradienį Kremlius pažadėjo kovoti su padažnėjusiais ukrainiečių išpuoliais.

„Šią popietę iš Ukrainos pusės buvo apšaudytas Sudžansko rajono Gornalo kaimas. Nuo skeveldros žuvo moteris“, – platformoje  „Telegram“ pranešė R. Starovoitas.

Ukraina šio pranešimo nekomentavo.

Kremlius stengiasi palaikyti stabilios padėties regimybę Rusijoje, tačiau pastarojo meto išpuoliai, ypač Belgorode, esančiame netoli sienos su Ukraina,  tik dar labiau priartino rusus prie besitęsiančio karo.

Gruodžio 30 dieną per ukrainiečių smūgius mieste žuvo 25 žmonės – tai daugiausiai civilių aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje nuo karo veiksmų pradžios.

Po to miesto pareigūnai evakavo šimtus žmonių ir pratęsė atostogas mokyklose.

Ukrainiečių ataka surengta po to, kai Maskva surengė didžiulį bombardavimą visoje Ukrainoje – didžiausią tokį nuo pirmųjų konflikto savaičių. Tąkart žuvo dešimtys žmonių.

Energetikos bendrovė „Ukrenerho“ sakė, kad „250 tūkst. vartotojų Kyjive ir regione po Rusijos smūgių liko be elektros“.

Teismo posėdžio pradžioje bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Petras Meidus pranešė, kad gautas R. Zamolskio prašymas paskirti jam byloje kitą gynėją. Kaltinamasis nurodė nepasitikintis dabartiniu valstybės jam paskirtu advokatu Arvydu Alekna. 

Teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė šį R. Zamolskio prašymą atmesti.

„Neišgirdome ir neturime pagrindų, dėl ko gynėjas negali užtikrinti kaltinamojo teisių, interesų. Neturime pagrindo abejoti advokato kompetencija“, – pažymėjo teisėjas V. P. Meidus.

Paprašius parodyti krepšio turinį, ėmė šaudyti į pareigūnus

Teisme apklaustas nukentėjusysis Nikolaj Tumelevič prisiminė, kad 2001 m. birželį jis, būdamas kariškiu, patruliavo Vilniuje kartu su policijos pareigūnu. Anot vyro, tuomet buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ant suoliukų sėdi įtartini vyrai. N. Tumelevič teigė su pareigūnu išvykęs patikrinti šiuos vyrus.

„Reikėjo patikrinti vyrą su krepšiais prie Operos ir baleto teatro. Atėjome prie to vyro, paprašėme parodyti, ką turi krepšyje. Jis patraukė ranką, patrulis apsisuko ir į mane jau „žiūrėjo“ ginklas. Apsisukau, šokau į priekį. Buvo šūviai. Išsitraukiau guminę lazdą ir ėmiau vytis vyrą. Paskui sužinojau, kad čia buvo R. Zamolskis. Jis nestojo, nubėgo link namo kampo, į ginklą įsidėjo dar vieną apkabą. Pribėgau prie medžio, jis dar kelis kartus šovė. Vėliau jis pabėgo, jo neradau“, – pasakojo N. Tumelevič.

Paprasčiausiai ištraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Jis šaudė iš „makarovo“.

Jis pasakojo, kad tik po gaudynių suprato, jog buvo peršautas. Nukentėjusysis tikino, kad kulkos pataikė į jo minkštuosius audinius, tad stipresnį skausmą jis pajuto tik vėliau.

„Vėliau pamačiau, kad esu peršautas. Buvau pašautas į petį ir į dešinę ranką“, – dėstė vyras.

N. Tumelevič, atsakinėdamas teisme į klausimus, teigė, kad R. Zamolskis pareigūnams nieko nesakė, jis, anot liudytojo, tiesiog pradėjo šaudyti.  

„Paprasčiausiai ištraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Jis šaudė iš „makarovo“, – pasakojo nukentėjusysis.

Jo teigimu, R. Zamolskis į jį šovė mažiausiai keturis kartus.

Anot N. Tumelevič, vėliau jis sužinojo, kad prie LNOBT, ant kitų suoliukų, sėdėjo R. Zamolskio bendrininkai Mindaugas Čepulis ir Virginijus Savickis.

Nukentėjusysis akcentavo, kad dėl patirtų sužalojimų šaudynių metu jis apie savaitę buvo gydomas ligoninėje. 

Inkasatoriui iš nugaros šovė į galvą

Teisme penktadienį taip pat liudijo 2001 m. balandį R. Zamolskio ir jo bendrininkų galimai apšaudytas buvusio Žemės ūkio banko inkasatorius Arvydas Zemenskas.

Nukentėjusysis prisiminė, kad tąkart šarvuotu inkasatorių mikroautobusu su dviem kolegomis atvyko į parduotuvę „Maxima bazė“, esančią Vilniuje, netoli Gariūnų turgavietės. Ten, pasak A. Zemensko, buvo Žemės ūkio banko valiutos keitykla, iš kurios reikėjo paimti pinigus. Buvęs inkasatorius teigė apie užpuolimą prisimenantis labai mažai, kadangi, kaip vėliau jam buvo papasakota, jis buvo pašautas į galvą.

„Žemės ūkio banko valiutos keitykloje atlikome inkasavimą ir ėjau prie automobilio. (...) Buvome trise. (...) Išeidamas į lauką, nieko įtartino nepastebėjau. (...) Nieko nepamenu, net paties šūvio garso negirdėjau. (...) Kai atsibuvau, tai jau gulėjau ant žemės. Buvo aptirpusi kairė pusė, atrodo, kad būčiau kaip beisbolo lazda gavęs“, – pasakojo A. Zemenskas.

Jis teigė, kad, laukiant medikų, iš parduotuvės atbėgę apsaugos darbuotojai jam dėjo ant galvos maišelius su ledo gabalais.

„Kai mane vežė į ligoninę, vėl netekau sąmonės. Vėliau atsipeikėjau reanimacijoje“, – pasakojo vyras.

A. Zemenskas pasakojo, kad po patirtos traumos jis iki šiol yra riboto darbingumo.

„Dešinės pusės pakaušyje buvo šautinė žaizda. (...) Kairės rankos normaliai iki šiol nevaldau, ji tokia aptirpusi. Esu 30 procentų darbingas. Po traumos reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti“, – kalbėjo nukentėjusysis.

Teisme liudijo kitas buvęs Žemės ūkio banko inkasatorius Dalius Petraukas, kuris kartu su A. Zemensku 2001 m. balandį važiavo į „Maximą bazę“ paimti pinigus iš valiutos keityklos. Nukentėjusysis tada vairavo šarvuotą inkasatorių mirkoautobusą.

Jis pasakojo, kad atvykęs su kolegomis iki valiutos keityklos nieko įtartino nepastebėjo. D. Petrauskas tvirtino galiausiai pamatęs iš parduotuvės išbėgusį vyrą, kuris jo kolegai A. Zemenskui iš nugaros šovė į galvą.

„Iš parduotuvės išbėgo žmogus ir šovė kolegai iš nugaros į pakaušį. Ir tuo pačiu kažkas pradėjo iš automato šaudyti iš priekio į priekinius automobilio langus. (...) Išsigandau ir pasilenkiau prie vairo“, – pasakojo liudytojas.

D. Petrauskas tvirtino, kad į jo kolegą šovęs vyras atrodė neįprastai.

„Man pasirodė, kad žmogus ant galvos buvo užsimovęs moterišką kojinę“, – tvirtino vyras.

Vyras išėjo į darbą ir negrįžo

Panevėžio apygardos teisme penktadienį liudijo ir kita nukentėjusioji byloje Kristina Židžiūnienė. Bylos duomenimis, R. Zamolskis nužudė jos vyrą.

Moteris pasakojo, kad 2001 m. liepą jos sutuoktinis Kaune išėjo į darbą, tai yra metalo supirktuvę, ir iš jo namo nebegrįžo.

„Dirbau kavinėje, pas mane atvažiavo žmogus, pas kurį vyras dirbo, ir pasakė, kad vyras nužudytas“, – teigė K. Židžiūnienė.

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų.

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

Tuo tarpu Rusija pranešė, kad nuo traumų, patirtų per ukrainiečių drono ataką, mirė Rusijos televizijos žurnalistas.

Ukrainos miestai ir miesteliai netoli fronto linijos nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva įsiveržė į šalį, nuolat apšaudomi.

Per išpuolį Čornobajivkoje, esančioje pietinėje Chersono srityje, ketvirtadienį žuvo trys žmonės, sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Socialinėje žiniasklaidoje jis paskelbė sugriauto pastato ir ant grindų telkšančios kraujo balos nuotraukas, kurios, anot jo, yra smūgio pasekmės.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti, o 60 pastatų sugriauta.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad bando atstumti rusų pajėgas nuo Dnipro upės, kad apsaugotų Ukrainos miestus nuo kasdienės Rusijos artilerijos ugnies.

Ši upė yra faktinė fronto linija šalies pietuose.

Per pastarąsias 24 valandas rusų vykdomus apšaudymus žuvo dar du žmonės rytinėje Donecko srityje, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Ihoris Morozas.

Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad nuo traumų, patirtų darbo metu per drono ataką Pietų Ukrainoje, Rusijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje, mirė televizijos žurnalistas Borisas Maksudovas.

Suintensyvėjęs Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros bombardavimas paskatino Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes sustiprinti oro gynybos sistemas. Pareigūnai baiminasi, kad Kremliaus pajėgos šią žiemą kartos oro atakas prieš Ukrainos elektros tinklus, siekdamos palaužti šalies valią.

Trečiadienį vykusiame maždaug 50 šalių, remiančių Ukrainos karo veiksmus, susitikime JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) sakė, kad jos skiria ypatingą dėmesį antžeminei oro gynybai, o Vokietija ir Prancūzija vadovauja Europos pastangoms tiekti įrangą.

„Ukrainos dangaus skydas tampa vis galingesnis tiesiog kiekvieną mėnesį“, – platformoje „Telegram“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.