Situacija praeivius suglumino. Jei tai buvo asmeninis apsipirkimas, ar toks elgesys deramas pareigūnėms?

Ar policijos automobilį galima naudoti ne darbo metu, kaip traktuoti situaciją, jeigu į apsipirkimą išsiruošta darbo metu, kodėl jos be uniformų?

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui kauno.diena.lt teigė, kad nuotraukoje užfiksuotos neuniformuotos bendruomenės pareigūnės.

„Facebook“ nuotr.

Anot J. Samorokovskajos, pareigūnės tikrai nesavivaliavo, o vykdė joms pavestas pareigas.

„Komisariate šiandien ir šeštadienį numatyti renginiai. Pareigūnės nuvyko į artimiausią parduotuvę nupirkti prekių reikalingų renginiams. Bendruomenės pareigūnai turi teisę naudotis tarnybiniais automobiliais darbo metu ir darbo reikalais“, – komentavo poskyrio vedėja.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalui kauno.diena.lt taip pat teigė, kad automobilis naudotas tarnybinių funkcijų atlikimui.

„Šiuo automobiliu naudojasi Trakų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai, kurie atsakingi už prevenciją, susitikimus su gyventojais, renginius ir kita“, – komentavo departamento atstovas.

Tačiau tėvai dažnai nepasitiki savo vaikais ir neskuba jų mokyti savarankiškumo.

Prekybininkai ramina, kad mažieji pirkėjai gudrūs, moka suskaičiuoti, kiek ir kas kainuoja, tačiau pasitaiko, kad į parduotuvę atsineša net ir visą taupyklę. Ką dažniausiai perka vaikai?

Devynerių metų Domas pasakoja, kad vienas apsipirkti į parduotuvę pirmą kartą atėjo, kai jam buvo 5,5 metų.

"Dažniausiai perku ledų ir vandens", - pasakoja berniukas.

Teigiama, kad vaikai į parduotuves vieni noriai eina nuo šešerių metų.

Finansų ekspertė sako, kad jau nuo penkerių metų vaiką reikia mokyti skaičiuoti pinigus ir leisti jam apsipirkti.

Kaip teigia „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerard Rog, praėję metai įmonei pateikė ne vieną iššūkį. „Reikia pripažinti, jog metų pradžia nebuvo lengva – laukta daug įvairių permainų, kurių viena svarbiausių – prekybos tinklų susijungimas. Jam neįvykus, mes negalėjome ilgai sėdėti vietoje: turėjome maksimaliai sutelkti turimus pajėgumus, išsikelti naujus ilgalaikius tikslus ir jų iškart pradėti siekti. Iš ramaus laikotarpio, kol buvo laukiama susijungimo, mes pajudėjime aukščiausia pavara. O tai, kad visi žingsniai buvo atlikti teisingai patvirtina ir finansiniai rezultatai, kurie praktiškai buvo pasiekti per šiek tiek daugiau nei pusmetį“, – sako G. Rog.

Neįvykus vienam didžiausių sandorių Lietuvoje, bendrovė išsikėlė naujus strateginius tikslus ir susidėliojo artimiausių trijų metų plėtros planus, kuriuos įgyvendinti pradėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Visos investicijos pirmiausia buvo kreipiamos į vidinius procesus: jau veikiančių parduotuvių atnaujinimą visoje Lietuvoje, jų modernizavimą ir koncepcijos keitimą šiuolaikinio pirkėjo patogumui, tinkamą darbuotojų kompetencijų ugdymą steigiant nuosavus „Iki“ mokymų centrus ir kt.

Itin reikšmingas metų postūmis buvo vienos stambiausių Vokietijos mažmeninės prekybos įmonių grupės „REWE Group“ investicijų padidinimas ir tapimas didžiausia „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ akcininke, kuriai šiuo metu priklauso 93,75 proc. įmonės akcijų. Antra prekybos tinklo akcininke liko „E. Leclerc“ grupei priklausanti Prancūzijos bendrovė „Unilec“.

„Šis žingsnis neabejotinai sustiprino „Iki“ pozicijas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje ir parodė, jog turime daug potencialo. Būdami vienos stipriausių mažmeninės prekybos grupių Europoje dalimi, turime dar daugiau galimybių semtis tarptautinės patirties ir gerąją užsienio praktiką pritaikyti Lietuvoje. Stiprėja mūsų derybinės galios, o tai yra ypač svarbu keliant viso prekybos tinklo veiklos kartelę“,  – teigia G. Rog.

„Palink“ generalinis direktorius taip pat pabrėžia, kad didžiulis sėkmingų metų nuopelnas – stipri komandinė dvasia, darbuotojų lojalumas bei atsidavimas. „Šis etapas parodė, kiek daug reiškia stipri, ištverminga komanda. Visų darbuotojų bendrystės dėka sugebėjome pasiekti tokius rodiklius ir išlikti rinkos lyderiais. Toliau dėsime visas pastangas, siekdami maksimaliai atitikti besikeičiančius pirkėjų poreikius ir užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį“.

Šiuo metu, anot G. Rog, „Iki“ juda pirmyn su dar didesniais pajėgumais: naujai suformuota vadovų komanda, sėkmingai atnaujinamos esamos parduotuves, planuojami naujų atidarymai. Taip pat didelis dėmesys skiriamas prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijai, esamų ir būsimų darbuotojų gerovės kūrimui.

2015 metais „Maximą“ kaip pagrindinę apsipirkimo vietą buvo linkę nurodyti net 57 proc. vartotojų, 2016 metais, atėjus „Lidl“, – jau tik 47 proc.

Antroje pozicijoje pastarasis prekybos tinklas ir pagal rodiklį, kiek vartotojų nurodo jį kaip savo pagrindinę apsipirkimo vietą (2018 metais 16 proc.). „Maximos“ šis rodiklis siekia 54 proc., „Lidl“ - 11 proc., tiek pat atsiriekia „Norfa“, „Rimi“ - 6 proc., rodo kasmetis KOG instituto tyrimas (2018 metais  pabaigoje atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa internetu).

2016 metais šis rodiklis labiausiai smuko „Maximoje“, „Rimi“ tuomet sumenko tik simboliškai , o „Iki“, „Norfai“ pavyko augti, o pernai į viršų pasistiebti pavyko jau tik „Maximai" ir „Lidl".

Kaip Eltai teigė prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, kai prekybos tinklas pristatė pirmąsias savitarnos kasas, galima teigti, kad toks apsipirkimo modelis Lietuvoje greitai prigijo. Pasak jos, daugelis jau neįsivaizduoja kitokio apsipirkimo - savitarnos kasomis naudojasi apie 40 proc. prekybos tinklo pirkėjų.

„Dažniausiai tai - skubantys ir laiką taupantys jaunesnio bei vyresnio amžiaus žmonės, kurie savo pirkinių krepšeliuose turi iki 5 skirtingų prekių“, - Eltai teigė ji.

Pasak B. Čaikauskaitės, savitarnos kasų plėtra ir toliau išlieka vienu pagrindinių prekybos tinklo veiklos prioritetų.

„Šiandien IKI parduotuvėse visoje Lietuvoje turime 100 savitarnos kasų „IKI Bitutė“, o per artimiausią pusmetį į savitarnos kasų tinklo atnaujinimą planuojame investuoti 1,7 mln. eurų. Investicijos bus nukreiptos į kasų pralaidumo gerinimą, efektyvesnį pirkėjų srautų paskirstymą bei patogesnį jų aptarnavimą, taip pat planuojame papildomai įrengti 50 naujų savitarnos kasų“, - Eltai pasakojo B. Čaikauskaitė.

Užėjęs į parduotuvę pirkėjas turi galimybę pasiimti specialų mobilų prietaisą, į krepšelį susirinkti ir prietaisu nuskenuoti prekių kainas, o priėjęs prie kasos - atsiskaityti.

Kaip teigė prekybos tinklo atstovė, naujosios kasos pasižymės dar didesne sparta ir modernesne išvaizda, taip pat jų funkcionalumą praplės pinigų cirkuliacijos funkcija.

„Esminis šios inovacijos pranašumas - vienu metu atliekamos tiek grynųjų pinigų priėmimo, tiek išdavimo funkcijos, taip pat sistema geba automatiškai atpažinti padirbtus pinigus“, - sakė B. Čaikauskaitė.

Kaip kiek anksčiau rašė „Verslo žinios“, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ vasario pradžioje Vilniaus Mindaugo gatvėje įsikūrusioje „Maximoje“ taip pat pasiūlys naujovę - savarankišką prekių skenavimą.

Čia bus diegiama per 100 tokių įrenginių. Vėliau ši technologija atsiras ir kitose parduotuvėse.

Naudojantis šia įranga, užėjęs į parduotuvę pirkėjas turi galimybę pasiimti specialų mobilų prietaisą, į krepšelį susirinkti ir prietaisu nuskenuoti prekių kainas, o priėjęs prie kasos - atsiskaityti. Pirkėjui nebereikės iškrauti prekių ant kasos konvejerio ar savitarnos kasų svarstyklių. Pirkėjas identifikuojamas nuskenavęs „Ačiū“ kortelę.

Tuo tarpu didžiausia „Rimi Baltic“ inovacijų plėtros vizija artimiausiu metu, kaip Eltą patikino prekybos tinklo marketingo ir verslo plėtros direktorius Gustavas Fernstromas - pradėti „Rimi“ elektroninę prekybą. „Rimi Baltic“ atstovo teigimu, taip pat svarstomi kiti skaitmeniniai sprendimai, ir kai tik bus pasirengta teikti naujas paslaugas pirkėjams, apie jas bus informuota.

Šluoja dekoracijas

Kaip teigė prekybininkai, didesni pirkėjų srautai parduotuvėse matomi jau nuo lapkričio vidurio.

Žmonės iš parduotuvių lentynų šluote šluoja kalėdines eglutes, žaisliukus, girliandas, mirksinčias LED lemputes.

Šiemet vidutinio dydžio natūralių eglučių kainos svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo pasirinkto medelio aukščio ir rūšies.

Už didesnius nei 2 m aukščio natūralius ir dirbtinius medelius gali tekti atseikėti net kelis šimtus eurų.

Parduotuvių tinklo "Iki" komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, prekybos centruose dirbtinių ir gyvų Kalėdų eglučių bei dekoracijų kainos šiemet išlieka tokios pat arba labai panašios kaip pernai.

"Pastebėjome, kad mūsų pirkėjams aktualiausios yra mažos dekoratyvinės eglutės, todėl tokias siūlome įsigyti. Šios eglutės universalios savo dydžiu, tinka papuošti tiek darbo stalą, tiek sukurti švenčių nuotaiką namuose. Kalbant apie Kalėdų dekoracijas, populiariausios yra spalvotos lempučių girliandos. Jomis pirkėjai puošia ne tik savo eglutes, bet ir dekoruoja namus", – pasakojo B.Čaikauskaitė.

Kad kalėdinių puošmenų kainos labai nekito, tikina ir prekybos tinklo "Norfa" atstovas spaudai Darius Ryliškis.

"Kainos šiemet beveik nesikeitė. Ypač gausiai perkami kalėdiniai žaislai, dirbtinės eglutės, girliandos, burbulai eglutėms puošti, žaislai vaikams, taip pat dekoracijos, skirtos laukui, namams ir šventiniam stalui papuošti", – atskleidė D.Ryliškis.

Maistui taupyti nežada

Prekybininkai tikisi, jog prieš šventes, kaip ir kasmet, išaugs maisto produktų pardavimas.

Jau dabar pastebima, jog pirkėjai vis dažniau žvalgosi saldumynų, konditerijos gaminių, šviežios mėsos produktų, šaldytų ančių.

Pasak B.Čaikauskaitės, atėjus šventiniam periodui, klientų krepšelis nuolatos kinta.

Ypač išauga vytintų mėsos gaminių, itališkų alyvuogių bei užtepėlių paklausa.

"Gruodį pirkėjų krepšelis pasunkėja beveik penktadaliu. Šventiniu laikotarpiu lietuviai linkę daugiau išlaidauti, renkasi brangesnius, išskirtinius produktus bei gurmaniškas dovanas. Žinoma, pirkėjų išleidžiama suma skiriasi, priklausomai nuo suplanuoto biudžeto. Vieni gali skirti keliasdešimt eurų, o kiti šventiniams pirkiniams negaili ir kelių šimtų", – atskleidė "Iki" komunikacijos vadovė.

Prekybos tinklo "Maxima" Ryšiams su visuomene atstovo Pauliaus Stonio teigimu, lojalių klientų apklausos metu paaiškėjo, jog sveikesnius patiekalus ant stalų per šventes siekia dėti du iš trijų apklaustųjų ir 86 proc. iš jų stengiasi, kad maisto netektų išmesti, dėl to perka pagal iš anksto sudarytą sąrašą.

Anot P.Stonio, perkamiausia prekė šventiniu laikotarpiu – kūčiukai.

Jų prieš Kūčias vidutiniškai įsigyjama net iki 150 tonų.

Šventiniam stalui šiemet šio prekybos tinklo pirkėjai ketina skirti tiek pat, kiek ir pernai.

Penktadalis "Maximos" pirkėjų maisto produktams planuoja išleisti daugiau nei 100 eurų. Beveik pusė (40 proc.) apklaustųjų Kalėdų vaišėms skirs 51–100 eurų. Trečdalis pirkėjų (29 proc.) pernelyg neišlaidaus ir šventiniams patiekalams atseikės iki 50 eurų.

Prieš šventes – eilės

Pasak didžiųjų prekybos tinklų atstovų, lietuviai šventinei pirkimo karštinei kasmet pasiduoda vis anksčiau.

Nors intensyvi prekyba prasideda gruodžio viduryje, tačiau pagrindinis parduotuvių šturmas vyksta prieš pat šventes.

Didžiulės pirkėjų eilės nusidriekia prieš pat Kūčias – gruodžio 23 d.

Naujųjų metų šventei gyventojai ruoštis pradeda gruodžio 29 d., tačiau daugiausia nuperkama paskutinę metų dieną – gruodžio 31-ąją.

Alina:

– Per šventes šiemet daug neišlaidausiu. Manau, kad nupirksime vaikams simbolinių dovanėlių, saldainių, pasiruošime šventinį stalą. Dovanų paieškos sukelia daug bereikalingo streso. Juk ne jų kiekyje glūdi šventės esmė. Svarbiausia, kad širdyse pajaustume Kalėdų dvasią. Vaikų dovanėlėms ir šventiniam Kalėdų bei Kūčių stalui paruošti skirsime apie 100 eurų.

Irena:

– Mūsų šeima didelė. Auginame septynis vaikus, taip pat sulauksime ir anūkų. Ruošdamiesi šventėms, daugiausia išleidžiame maistui. Juk tokia gausi šeimyna! O dar ir dovanėlių visiems reikia nupirkti. Manau, kad šiemet šventiniam stalui ir dovanoms skirsime apie 300 eurų.

Laura:

– Šiemet įsirengėme būstą, tad išlaidauti nesiruošiame. Dovanėlėmis vaikui pasirūpins seneliai. Vis dėlto kainos parduotuvėse tikrai nemažos. Norint paruošti šventinį stalą, pasirūpinti dovanomis giminėms, šeimos nariams, teks atseikėti apie 300 eurų.

Akvilė:

– Užuot pirkę brangias dovanas, nusprendėme sau pasidovanoti kelionę. Grįžę taip pat neišlaidausime. Pirksime dovaną vaikui, ruošime šventinį stalą. Šventiniam pasiruošimui skirsime iki 300 eurų.

Kad nusipirktų norimas prekes, biurų darbuotojai tiesiog jas nuskenuoja, o išleista suma nuskaitoma nuo jų algos. 

Vis dėlto, ši parduotuvė nėra visiškai be darbuotojų, nes kažkas turi išdėlioti prekes ir pateikti užsakymus.

Penkiuose miestuose įsikūrusiuose skirtinguose prekybos centruose („Maxima“ „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“) buvo lyginamos 25 dažno vartojimo prekių kainos.

Tyrimui buvo pasirinktas prekių krepšelis, kurį sudarė: bananai (1 kg), pigiausios bulvės (1 kg), grikių kruopos be maišelių (800 g), ryžiai be maišelių (800 g), „Spaghetti“ makaronai (400 g), saulėgrąžų aliejus (1 l), baltasis cukrus (1 kg), pigiausias juodasis šokoladas (40 proc. kakavos, 100 g), pigiausia malta skrudinta kava (250 g), pigiausia juodoji arbata maišeliuose (20 vnt.), pigiausias batonas (300 g), šviežias viščiukas broileris (1 kg), virta kiaulienos ir (arba) jautienos dešra (1 kg), pigiausi koldūnai su mėsa (1 kg), šaldytos jūrinės lydekos be galvos ir uodegos (880 g), šviežias pienas maišelyje (2,5 proc. riebumo, 0,9 l), kefyras maišelyje (2,5 proc. riebumo, 1 l), vanilinis varškės sūrelis (40 g), pigiausias fermentinis sūris (45 proc. rieb., 1 kg), pigiausia varškė (9 proc. riebumo, 180 g), pigiausias sviestas (82 proc. riebumo, 200 g), pigiausios apelsinų sultys (100 proc., 1 l), pigiausias šviesus alus be užstato (~5 proc., 1 l), negazuotas mineralinis vanduo (1,5 l), pigiausia degtinė be užstato (38-40 proc., 0,5 l).

Visos išvardytos prekės buvo įsigytos lapkričio 6 d. Tyrime buvo lyginamos pigiausios kiekviename prekybos tinkle rastos prekės: neradus konkrečios prekės tam tikro miesto prekybos tinklo parduotuvėje, buvo perkama atitinkamai pigiausia toje parduotuvėje rasta prekė – jos nebuvo ieškoma kitoje to paties miesto ir prekybos tinklo parduotuvėje. Įsigijus prekes, buvo analizuojamos čekyje nurodytos jų kainos.

Jei tyrimo metu kuriame nors iš minėtų prekybos tinklų pasirinktai prekei buvo taikoma nuolaida, tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis prekės kaina be nuolaidos, nurodyta prekybos tinklo lentynų kainolapiuose. Kai kuriuose prekybos centruose prekių kiekis (gramais, litrais) skyrėsi nuo likusių prekybos centrų prekių kiekio, todėl prekių kainos buvo pakoreguotos atitinkamam kiekiui. Tyrime depozito mokestis į prekės kainą nebuvo įskaičiuotas.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatų duomenimis, tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 24,06 iki 27,65 euro.

Palyginus pasirinktų prekių krepšelio kainų vidurkius skirtinguose prekybos tinkluose, paaiškėjo, kad pigiausiai galima apsipirkti „Lidl“ prekybos tinkle, kuriame už minėtuosius produktus pirkėjui tektų sumokėti apie 24,06 euro.

„Maxima“ prekybos tinkle išvardytų prekių krepšelis šiek tiek brangesnis – jame už visas prekes reikėtų sumokėti keliais euro centais daugiau – 24,20 euro.

Apsiperkant „Rimi“ prekybos tinklo parduotuvėse minėtųjų prekių krepšelis pirkėjui atsieitų vidutiniškai 26,26 euro.

Dar didesnę pinigų sumą tektų išleisti „Norfa“ prekybos tinklo parduotuvėse, kuriose visų produktų kaina vidutiniškai siekia 26,32 euro.

Atlikto tyrimo duomenys rodo, jog brangiausiai tektų apsipirkti IKI prekybos tinkle, kuriame vidutinė minėtojo krepšelio kaina pati didžiausia – 27,11 euro.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, matyti, kad prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse visuose išvardytuose miestuose prekės buvo įsigytos už vienodą pinigų sumą – 24,06 euro.

„Maxima“ tinklo parduotuvėse prekių krepšelis kone visuose miestuose buvo įsigytas už tą pačią pinigų sumą – 24,26 euro, išskyrus Vilniaus miesto „Maxima“ parduotuvę – joje buvo apsipirkta už 23,97 euro. „Rimi“ to paties prekių krepšelio kaina svyravo nuo 25,81 euro Panevėžyje iki 26,70 euro Kaune.

„Norfa“ tinklo parduotuvėse pigiausiai buvo apsipirkta Vilniuje, už visas prekes sumokėjus 25,77 euro, o brangiausiai – Klaipėdoje, kur to paties prekių krepšelio kaina siekė 27,01 euro. Kainų svyravimas akivaizdus ir brangiausiame pagal tyrimo rezultatus prekybos tinkle IKI, kuriame išvardytos prekės skirtingų miestų parduotuvėse kainavo nuo 26,42 euro Šiauliuose ir siekė 27,65 euro Vilniuje ir Klaipėdoje.

Išanalizavus konkrečių produktų grupių kainas paaiškėjo, kad pieno produktus už mažiausią kainą siūlo „Lidl“ prekybos tinklas, tuo metu brangiausiai šiuos produktus tektų įsigyti IKI parduotuvėse.

Mėsos produktai taip pat mažiausiai kainuoja „Lidl“ prekybos vietose, o daugiausiai – „Norfa“. Pigiausių grūdinių produktų reikėtų ieškoti „Maxima“ parduotuvėse, o brangiausiai juos parduoda IKI prekybos tinklas.

Pigiausių gėrimų galima įsigyti „Maxima“ tinklo parduotuvėse, o brangiausiai šios kategorijos prekės kainuoja „Norfa“ prekybos tinklo parduotuvėse. Likusieji produktai už patrauklias kainas taip pat gali būti įsigyti „Maxima“ tinklo prekybos vietose, o daugiausiai už juos tektų sumokėti apsiperkant IKI parduotuvėse.

Slapto pirkėjo tyrimų agentūra „SeeNext“ specializuojasi – slapto pirkėjo tyrimų srityje. Agentūra turi didesnį nei 850 slaptų pirkėjų tinklą Lietuvoje. „SeeNext“ yra asociacijos MSPA (Mystery Shopping Providers Association) Europe, kuri vienija slapto pirkėjo tyrimų įmones visoje Europoje, narė.

Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, vyrai šiais vartojimo laikais akivaizdžiai perka dažniau ir daugiau. Anot jos, vartotojiškos visuomenės dėsniai bemaž vienodai palietė vyrus ir moteris: kai kuriems vyrams, kaip ir moterims, pirkimas tapo kur kas labiau pramoga, o ne būtinybės diktuojamas veiksmas. „Panašu, kad vartotojiška visuomenė ir jos įpročiai - vienas iš veiksnių lytims suvienodėti“, - sako G. Petronienė.

Lietuvos gyventojų apsipirkimo ypatumus atskleidė šių metų birželį prekybos centro CUP užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta darbingo amžiaus žmonių apklausa. Tyrimas patvirtino, kad labai daug vyrų aiškiai žino, ko jiems reikia prekybos centruose.

Apklausos duomenimis, apsipirkdami prekybos centruose savo nuomone pasitiki 45,8 proc. vyrų, 42,8 proc. stipriosios lyties atstovų apsipirkdami išklauso lydinčiojo asmens pastabas. Pardavėjo konsultanto patarimo klausia 7,6 proc. ir tik 3,8 proc. nešasi namo parodyti antrajai pusei.

„Nieko keista, kad daugelis vyrų tariasi dėl maisto ar drabužių, nes šiose srityse moterys turi tikrai daug daugiau įdirbio, o vyrai tingi vargti studijuodami daiktų savybes. Todėl apsiperkant moterys vadovauja ir viršininkauja, o vyrai su jomis nesiginčija - nenori nereikalingo konflikto. Vis dėlto abejočiau, ar vyrai labai tariasi pirkdami vadinamuosius „vyriškus žaisliukus“, tarkim, įvairią aparatūrą, žvejybos ar sporto reikmenis, kurie yra retesni, nekasdieniai pirkiniai“, - aiškina G. Petronienė.

Ji neatmeta minties, kad vyrai tariasi su juos lydinčiu asmeniu dėl pirkinio, pvz., drabužio, dėl to, kad jiems rūpi, kaip kiti vertins jų pasirinkimą ar išvaizdą. Tokie vyrai elgiasi kaip tik taip, kaip anksčiau buvo tikimasi iš moterų ar priskiriama tik joms - esą tik joms rūpi skudurai, kailiniai ir aukso papuošalai, bet ne vyrams: šią idėją iliustruodavo ir 6-7 dešimtmečio karikatūros.

„Mūsų prekybos centro parduotuvių darbuotojai pastebi, kad jau kuris laikas daugėja vyrų, kurie negaili laiko rinkdamiesi tinkamą drabužį, matuojasi vieną drabužį po kito, kreipiasi į personalą patarimo, klausia, ar gerai atrodo. Mūsų nuomininkai atkreipia dėmesį, kad anksčiau vyrai būdavo gerokai santūresni. Dabar dauguma mūsų prekybininkų teigia beveik nematą skirtumo tarp vyrų ir moterų apsipirkimo įpročių“, - sako prekybos centro CUP rinkodaros vadovė Remigija Račylienė.

Psichologė G. Petronienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vyrai šiais laikais labiau rūpinasi būti stilingi ir netgi tai pabrėžia - giriasi nauju drabužiu, drąsiai fotografuojasi per įvairius renginius, didžiuodamiesi rodo savo atnaujintą įvaizdį socialiniuose tinkluose. Dabartiniai vyrai per savo aprangą labiau išreiškia save nei, tarkime, prieš 30 metų.

Didesnis pasirinkimas ir dar didesnės nuolaidos

Į Hamburgą sausio-vasario mėnesiais skuba ne tik Vokietijos gyventojai, bet ir turistai. Šiame mieste gausu parduotuvių – eidami nuo centrinės miesto geležinkelio stoties Rotušės link, rasite vieną didžiausių Europoje batų parduotuvių „Görtz“, vieną didžiausių pasaulyje elektronikos prekių parduotuvių „Saturn“, baldų ir kitų prekių namams centrą „Ikea“ bei firminių prekių išparduotuves „TkMaxx“.

Kylyje būtina apsilankyti išparduotuvių miestelyje „Raisdorf“, o Bremene – „Ochtum Park“, kuriuose rasite viską, pradedant rūbais ir avalyne, baigiant buitine technika ir namų ūkio prekėmis. Čia kainos prasideda nuo vieno euro. Kylyje taip pat nepraleiskite progos užeiti į prekybos centrą „Sophienhof“, kuriame įsikūrusi itin didelio ploto „Peek & Cloppenburg“ parduotuvė, prekiaujanti vyriškais, moteriškais ir vaikiškais „Hugo Boss“, „Aigner“, Adidas“, „Armani Jeans“, „Calvin Klein“ ir kitų garsių firmų drabužiais bei aksesuarais. Jei vertinate garsių prekių ženklų gaminius, būtinai apsilankykite ir „Europa Passage“ ar „Karstadt Sport“ parduotuvėse. Taip pat napamirškite sustoti pusiaukelėje tarp Kylio ir Hamburgo esančiame Neumünstero išparduotuvių miestelyje.

Apsipirkti Vokietijoje verta dar ir todėl, kad čia, kitaip nei Lietuvoje, nuolaidos dažnai taikomos ne tik praėjusio sezono, bet ir naujoms kolekcijoms, o sutaupyti galima net iki 70 proc. visų pirkinių vertės.

Miestas – žavingas ir žiemą

Hamburgiečiai savo miestą vadina gražiausiu pasaulyje. Nors jis garsėja gausiais vandens telkiniais, uostais ir žydinčiais parkais, čia yra ką veikti ir žiemos metu. Taigi, jei po sėkmingų pirkinių dar turėsite jėgų, būtinai aplankykite keletą įdomiausių Hamburgo vietų. Žinoma, būtina pamatyti didžiulį šio miesto uostą, esantį prie Elbės upės, o taip pat verta pereiti senuoju Elbės tuneliu, vedančiu nuo uosto miesto link. Šis tunelis jau šimtmetį jungia du upės krantus ir yra beveik pusės kilometro ilgio.

Kita lankytina Hamburgo vieta – miesto rotušė ir Alstero ežeras. Pačiame miesto centre esančioje Rotušės aikštėje dėl pastatų architektūros galima pasijusti tarsi atvykus į Italiją, nes Hamburgo rotušė pastatyta pagal Venecijos rotušės pavyzdį.

Menininkų kvartale, Schulterblatto gatvėje turistai traukia į daugybę mažų butikų, kuriuose galima rasti originalių sendaikčių. Reeperbahno rajone, garsėjančiame naktiniu gyvenimu, rasite melomanų mėgstamą muzikos klubą „Indra“, kuriame šešiasdešimtaisiais savo karjerą pradėjo tuomet dar mažai kam žinomas jaunuolių kvartetas iš Liverpulio – „The Beatles“ – vėliau tapęs tikra popmuzikos legenda. Daugybė iki paryčių veikiančių naktinių klubų – St. Paulio gatvėje, pavyzdžiui, „Grosse Freiheit 36“, kuriame jau keturis dešimtmečius vyksta įspūdingi gyvos šiuolaikinės muzikos koncertai. Jei planuojate paragauti tradicinio vokiško maisto, užsukite į restoraną „Erika Eck“, kuriame gausite sočių mėsos patiekalų, taip pat ir didžiulį klasikinį „Wiener schnitzel“.

Hamburgo pasididžiavimas – vienas seniausių Europoje šviežios žuvies turgus po atviru dangumi. Tarsi aukcione čia galite siūlyti savo kainas, už kiek pageidautumėte įsigyti tik ką iš jūros ištrauktą žuvį, ir dėl geriausio laimikio rungtis su kitais pirkėjais. Nuo lapkričio iki kovo mėnesio turgavietė veikia sekmadieniais nuo 7 valandos ryto iki pietų.

Kelionė – kaip atskira pramoga

Nuo Lietuvos iki Šiaurės Vokietijos yra daugiau nei 1300 kilometrų, tačiau, jei manote, kad laukia sunki kelionė – klystate. Vairuoti automobilį jums tereiks tik kiek daugiau nei pusantros valandos, nes didžiąją dalį kelio praleisite kelte, plukdančiame iš Klaipėdos į Kylį, esantį tik už 100 kilometrų arba 40 minučių nuo Hamburgo.

Kelionė keltu iki Kylio trunka apie 21 valandą, tačiau ji neprailgsta, nes čia veikia barai, restoranas, parduotuvė, yra televizoriai, transliuojantys lietuviškas programas, kajutėse galima patogiai išsimiegoti ir pailsėti prieš pirkinių maratoną. Skirtingai nei keliaujant lėktuvu, pasirinkusiems plaukti keltu nereikia rūpintis bagažo dydžiu, kuris tampa aktualus norint gerai apsipirkti. Išbandę šį kelto maršrutą pažymi, kad taip ypač patogu keliauti su vaikais, draugų kompanija bei pageidaujant į kelionę pasiimti ir gyvūnus.

„Tokios kelionės, kai pramogos derinamos su nauda – vis labiau populiarėja. Per vieną savaitgalį galima daug pamatyti, apsipirkti, pabūti su šeima ar draugais kitokioje aplinkoje. Kelionė keltu – nekasdieniška, todėl pati savaime yra pramoga. Be to, tai ir ekonomiškas pasirinkimas, nes, renkantis specialius pasiūlymus, automobilio perkėlimas nieko nekainuoja, o viešbučiui suteikiama nuolaida“, – sakė turizmo parodoje „Adventur“ apie kelionių tendencijas 2018 metams pasakosianti Neringa Sinkevičienė, bendrovės DFDS rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovė.