Galimybė susipažinti su Žemaitija

Gegužės mėnesį lankytojams buvo atvertas vienas laukiamiausių projektų Žemaitijoje – Germanto pažintinis takas, įkurtas viename seniausių Lietuvoje Germanto kraštovaizdžio draustinyje. Šio tako ilgis siekia apie pusantro kilometro, jame gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Savęs pažinimui įrengtas lauko akmenų energetinis labirintas, susidedantis iš 1000 žingsnelių, 3 mediniai meditacijos nameliai, 5 ugnies pojūčių vietos. Jo ypatingai laukė telšiškiai: šalia miesto įkurtas takas dabar yra gausiai lankoma ir pamėgta vietinių bei turistų vieta.

Prie Germanto ežero dažnai ilsisi ir plungiškiai bei kiti apylinkių gyventojai. Dabar jie gali ne tik pasivaikščioti Germanto ir Ilgio ežerus juosiančiu taku, bet ir patogiai pasistatyti automobilį, susipažinti su apylinkių gamta informaciniuose stenduose, prisėsti įrengtose atokvėpio vietose.

Be to, atsivėrė galimybė pasigėrėti viena gurmaniškiausių teritorijų take – aukštapelke, kuri yra tarsi dalelė egzotiškojo Čepkelių raisto Žemaitijoje.

„Didžioji Germanto pažintinio tako dalis juosia Germanto ir Ilgio ežerus, šiek tiek mažiau tako veda mišku. Gamtos požiūriu tos atkarpos labai įvairios: aukštapelkė, pereinanti į užlietąjį juodalksnyną – žemapelkę. Šis takas pelnytai yra pažintinis – juo perėję galite susipažinti su daugeliu Žemaitijos kraštams ir Germanto draustiniui būdingų augalų“, – sako Edita Lydienė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė.

Tvarkomos ir Žemaitijos legendos

Žemaičių krašto laukia ir dar daugiau permainų: atgimsta garsiausios vietos. Visos trys šiuo metu tvarkomos legendos – ypatingos, bylojančios ne tik apie gamtos reljefų pokyčius, bet ir nuo pirmųjų akimirkų sekančios civilizacijos žingsnius apylinkėse.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu vykdomi projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ darbai: Salanto hidrografinio kraštovaizdžio komplekso, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio ir Apuolės valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Bendrai, visiems Lietuvoje vykdomiems saugomų teritorijų tvarkymo projektams, yra skirta iki 40 mln. eurų ES fondo lėšų, kai darbai vykdomi pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos finansavimo priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“.

Imbarės piliakalnis

Viena iš Žemaitijos legendinių vietų – Salanto hidrografiniame kraštovaizdžio komplekse įsikūręs Imbarės piliakalnis, dar vadinamas Pilale. Jis mena kelis tūkstančius prieš mūsų erą.

Čia pirmieji gyventojai kūrėsi dar neolito laikotarpiu (2-1 a. prieš Kristų), vėliau buvo įkurtas priešpilis, o viduramžiais čia savo gyvenvietes buvo įsitaisę kuršiai. Imbarėje stovėjo svarbi kuršių žemių pilis, tuometė didžiausia konkurentė Apuolės piliai. Šiuo metu piliakalnis tituluojamas vienu seniausių ir gražiausių Lietuvoje.

Apuolė

Apuolės gyvenvietė yra tikra šalies legenda. Rašytiniuose šaltiniuose paminėta anksčiau nei pati Lietuva: jos vardas užrašytas buvo dar 9 a. Šis, šalia dabartinio Skuodo, įsikūręs Apuolės miestelis, buvo svarbiausia kuršių žemių sostinė.

20 a. pradžioje pradėjus tyrinėti piliakalnį, juo susidomėjo ir švedų mokslininkai. Buvo nustatyta, kad Apuolės gyvenvietė pradėta kurti dar 1-2 mūsų eros amžiuje.

Šiuo metu tvarkomas 10 m aukščio Apuolės piliakalnis ir jo prieigos – siekiama, kad ant jo užkopti būtų dar patogiau ir šia legendine vieta galėtų pasigrožėti kiekvienas smalsuolis.

Minijos senslėnis

Neabejotinai viena gražiausių vietų Žemaitijoje – tarp Gargždų ir Kretingos plytintis Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, užimantis daugiau nei 1600 ha ploto. Jo teritorijoje į Miniją įteka net 12 upelių, randama retųjų augalų, žiemoja įvairūs paukščiai.

Senslėnyje bus įrengti informacijai pateikti skirti stendai, suoliukai, poilsio ir pasigerėjimo vietos, kuriose bus galima pasigrožėti upe ir jos apylinkėmis.

Gamtai ar žmogui?

Pasak E. Lydienės, saugomų teritorijų tvarkymas suteikia galimybę žmogui įžengti ten, kur be papildomos infrastruktūros patekti būtų sudėtinga. Bristi per pelkes ar vaikščioti krūmynais apaugusiose vietose būtų trumpas malonumas, be to, gamtai būtų padaryta nemenka žala.

„Tiesą sakant, pažintiniai takai ar draustinių tvarkymo darbai nėra atliekami dėl vietos grožio ar estetikos. Jų paskirtis, visų pirma, yra apsauginė. Pažintinis takas nukreipia, suvaldo srautą: žmonės vaikščioja toje pačioje vietoje, jau pramintu vienodu keliu. Stebint žmogaus judėjimą, lengviau prisitaikyti gyvūnams, augalams, o mums patogiau judėti saugoma teritorija“, – sako specialistė.

Be to, šalia draustinio ar kitos saugomos teritorijos, įrengtos automobilių parkavimo vietos, apsaugo nuo išvažinėjimo pievas ar miško paklotę. Įrengus regyklas, atokvėpio ir stebėjimo vietas, suoliukus, takelius, informacinius stendus žmonėms maloniau keliauti gražiausiomis šalies vietomis, o aplink esančiai augalijai ir gyvūnams – saugiau.