Tokia informacija pateikta Energetikos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Pagal jį ministerijai būtų suteikti įgaliojimai atstovauti valstybei ginant jos interesus teismuose ir ginčus sprendžiančiose užsienio institucijose.

Projekto lydraštyje nurodoma, jog Vyriausybės pavedimą parengti nutarimo projektą kartu su „Inter RAO“ pretenzija ministerija gavo vasario 18 dieną – tai yra dar iki tol, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas „Inter RAO“ direktorių tarybos pirmininkui Rusijos oligarchui Igoriui Sečinui, pasak FNTT, buvo įšaldytos „Inter RAO Lietuvos“ sąskaitos, o elektros importas iš Rusijos sumažintas iki techninio minimumo.

Kaip teigiama dokumente, konkreti prašomos atlyginti žalos suma nėra įvardijama, tik nurodoma, kad dėl galimų sutarties pažeidimų investuotojai – „Inter RAO“ – patyrė „didelę ekonominę žalą“, kuri vėliau bus patikslinta.

Pirmasis apie tai pranešė portalas delfi.lt.

2014 metais Hagoje įsikūręs tarptautinis Nuolatinis arbitražo teismas Rusijai nurodė išmokėti įspūdingo dydžio kompensaciją, tačiau Rusija užginčijo sprendimą Nyderlandų teismuose.

Nyderlandų Aukščiausiasis teismas nusprendė „atmesti Rusijos Federacijos prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą“, kol teismas nagrinėja bylą, sakoma teismo pranešime.

„Aukščiausiojo teismo sprendimas reiškia, jog buvę akcininkai gali toliau siekti arbitražo sprendimų įgyvendinimo, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje“, – pažymėjo Nyderlandų teismas.

Abiejų šalių advokatai savo argumentus byloje pateiks 2021 metų pradžioje.

Nuolatinis arbitražo teismas, sprendžiantis ginčus, kylančius dėl tarptautinių susitarimų bei ginčus tarp tarptautinių organizacijų ar privačių ginčo šalių, 2014 metais „Jukos“ akcininkams priteisę rekordinę teismo istorijoje kompensaciją.

Teismas nusprendė, kad Rusija pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje privertė „Jukos“ bankrutuoti taikydama pernelyg didelius mokesčius, o tada pardavė bendrovės turtą valstybinėms įmonėms.

2016 metais vietos Nyderlandų teismas panaikino Nuolatinis arbitražo teismo sprendimą, teigdamas, kad pastarasis teismas „nėra kompetentingas“ nagrinėti šią bylą.

Visgi Nyderlandų apeliacinis teismas vasario mėnesį vėl panaikino sprendimą, todėl Rusiją kreipėsi į Nyderlandų Aukščiausiąjį teismą.

Lietuvos priešieškinio reikalavimą priteisti iš „Veolia“ daugiau nei 130 mln. eurų kompensaciją už jo padarytą žalą valstybei ir vartotojams nuspręsta toliau reikšti ne arbitraže, o Lietuvos teismuose, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Pasak ministro patarėjos Aurelijos Vernickaitės, tokį prašymą teikianti Lietuva remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2018 metų kovą priimtu sprendimu Slovakijos ir Nyderlandų bendrovės „Achmea“ byloje, kad ES šalių narių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių nuostatos, numatančios ginčų sprendimą arbitraže, yra nesuderinamos su ES teise ir neturinčios teisinės galios.

Be to, ES narės yra pasirašiusios deklaraciją, kuria susitarta siekti, kad bylos, kurių arbitražo teismai neturi kompetencijos nagrinėti, turi būti nutrauktos.

„Mūsų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, jokie Vašingtono arbitražo sprendimai negalėtų būti įgyvendinti ES šalyje, taip pat ir Lietuvoje, kaip prieštaraujantys ES teisei. Siekiant, kad „Veolia” padaryta žala būtų atlyginta valstybei ir šilumos vartotojams, Lietuva reikalavimus dėl daugiau nei 130 mln. eurų žalos teiks Lietuvos teismams“, – BNS sakė A. Vernickaitė.

Lietuva antradienį Vašingtono arbitražui pateikė atsiliepimą ir vienus paskutinių procesinių dokumentų šioje byloje. Šalims baigus apsikeitimą dokumentais, 2020 metų sausį planuojamas pirmasis arbitražo posėdis.

„Veolia“ Vašingtono arbitražui pateiktame ieškinyje teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir reikalauja 118 mln. eurų žalos atlyginimo.

Tuo metu Lietuvos valdžios, Vilniaus miesto ir teisėsaugos pareigūnai kaltina „Veolios“ atstovus neteisėtai manipuliavus energijos kainomis ir savo ruožtu pateikė pretenziją koncernui.

Vilnius savivaldybė ir jos kontroliuojama įmonė Vilniaus šilumos tinklai dėl 2002–2017 metų „Veolia“ investicijų į miesto šilumos ūkį su prancūzais bylinėjasi Stokholmo arbitraže, kur siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Dalį – iki 5 mln. eurų – Vilniaus valdžios teisinių išlaidų šiame ginče finansuos Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“. Jo sėkmės mokestis priklausys nuo prisiteistos sumos – ji gali siekti iki 21,5 mln. eurų.

Ginče Vašingtono arbitraže Lietuvai atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų JAV „Shearman & Sterling“ kartu su Lietuvos advokatų kontora „Tark,Grunte, Sutkiene ir partneriai“. Anksčiau teigta, kad šis bylinėjimasis Lietuvai gali kainuoti 3–4 mln. eurų.

Apie fondo ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS patvirtino, kad Lietuva gavo pranešimą apie ICC arbitraže inicijuojamą teisinį ginčą ir atsakyti į jį turi per 30 dienų.

„Tą kreipimąsi gavome praėjusią savaitę, penktadienį, šiuo metu vertiname jo argumentus. Atsakymą turime pateikti per mėnesį“, – BNS sakė V. Šapoka.

Lrytas.lt teigimu, Rusijos fondo ieškinį parengė JAV advokatų kontorą „Alston and Bird“, ji pasamdyta bylinėjimuisi. Teigiama, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi žalos V. Antonovui, pažeidė keturis su Rusija pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.

Lietuva per 30 dienų turi arba paskirti savo arbitrą, arba sudaryti taikos sutartį ir atlyginti nuostolius. Atsisakius atlyginti žalą abiejų pusių pasirinkti arbitrai išsirinks trečią – kolegijos pirmininką, kuris vadovaus arbitražo posėdžiams Paryžiuje. Rusijos fondas nori, kad kolegijos pirmininkas būtų Tarptautinio arbitražo teismo generalinis sekretorius, nurodo lrytas.lt.

V.Antonovas 2016 metais jau buvo inicijavęs ieškinį Lietuvai Maskvos arbitražo teisme, kur siekė prisiteisti daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimą dėl „Snoro“ nacionalizavimo. Byla buvo nutraukta Lietuvai nusprendus pasinaudoti tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos.

Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos rūmų arbitraže, ICC arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.

„Snoras“ buvo nacionalizuotas ir jo veikla sustabdyta 2011 metų pabaigoje. Lietuvos prokurorai šių metų sausį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei V. Antonovui. Jie taip pat įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.

Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį. Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.

Pirmasis teismo posėdis vyko gegužės pradžioje, byla toliau nagrinėjama antradienį ir trečiadienį, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Pasak jos, tikimasi, kad Švedijos apeliacinis teismas sprendimą priims šių metų viduryje.

Jei 9 mln. eurų Lietuvai kainavęs arbitražo sprendimas būtų visiškai ar iš dalies panaikintas ir pripažintas negaliojančiu, tai atvertų Lietuvai galimybes toliau ginti vartotojų interesus ir siekti, kad jiems būtų atlyginta „Gazprom” dėl itin brangiai pirktų dujų padaryta žala, preliminariais skaičiavimais, siekianti 1,5 mlrd. eurų.

Aktyvus pasirengimas bylos svarstymui ir procesinių dokumentų teikimas teismui truko daugiau nei dvejus metus.

Kai kurie teisininkai anksčiau skeptiškai vertino Lietuvos galimybes anuliuoti arbitražo sprendimą. Pasak jų, tokia galimybė yra labiau teorinė, ja bandoma išnaudoti visus įmanomus teisinius būdus. Teisininkai teigė, kad tokiu būdu Lietuva tikisi ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.

Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą nagrinėjęs Stokholmo arbitražas 2016 metų birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.

Prašymą anuliuoti arbitražo sprendimą Švedijos apeliaciniam teismui Lietuva pateikė 2016 metų rugsėjį. 

Pirmadienį „Vilniaus šilumos tinklai“ teikia priešieškinį prieš „Veolia“. Tai Eltai patvirtino „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Mantas Burokas.

„Dokumentų apimtis yra labai didelė, greičiausiai ieškinys bus pateiktas pirmadienį po pietų“, - Eltai sakė M. Burokas. Anksčiau skelbta, kad atsakymą VŠT turės pateikti iki sausio 23 dienos, bet terminas buvo pratęstas.

Anot jo, kartu su priešieškiniu teikiamas ir atsiliepimas į „Veolia“ anksčiau pateiktą priešieškinį.

Vilniaus savivaldybė ir VŠT pateikė 200 mln. eurų ieškinį „Veoliai“ arbitraže, tačiau M. Burokas kol kas neatskleidžia, ar suma po priešieškinio išaugs.

„Kol kas negaliu pasakyti, dar daug skaičiavimų ir tikslinimų, bet sumos tikrai nemažos“, - teigė M. Burokas.

Pernai pavasarį pasibaigus nuomos sutarčiai „Vilniaus energija“ sostinei grąžino šilumos ūkį. Tačiau 2016 metais įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausomą vertintoją. Vėliau susigrąžinusi ūkį savivaldybė ir VŠT pateikė preliminariai 200 mln. eurų vertės ieškinį dėl padarytos žalos šilumos ūkiui.

Į tai pernai spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ sureagavo priešieškiniu. Įmonės neatskleidžia jo vertės, bet neoficialiai jis siekia 100 mln. eurų.

„Veolia“ su Lietuva ginčijasi ir Vašingtono arbitraže, kur prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio. Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.

Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija.

Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas metų birželįio pabaigoje paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Tačiau arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.

Pasak ministerijos pranešimo, po šio sprendimo vienintelė galimybė toliau ginti savo interesus – kreiptis į Švedijos teismą. Pareiškimas jam turi būti pateiktas iki rugsėjo 22 dienos.

Premjeras Algirdas Butkevičius birželio pabaigoje teigė, kad arbitražo sprendimas rodo, jog buvusi valdžia padarė klaidą, nes į arbitražą kreipėsi pati valstybė. Tuo metu buvęs premjeras, konservatorius Andrius Kubilius, kuriam vadovaujant buvo inicijuotas ieškinys prieš „Gazprom“, apkaltino dabartinę Vyriausybę, kad ši nesugebėjo laimėti bylos.

Energetikos ministras Rokas Masiulis birželį teigė, kad Stokholmo arbitražas Lietuvą nuvylė. Jo teigimu, nė viena šalių neįrodė savo reikalavimų ir nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, o tai rodo, kad byla buvo labai sudėtinga. Kad byla buvo per sudėtinga arbitražui, BNS teigė ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

2004 metais įsigydamas 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už teisingą kainą, atsižvelgiant į energetinių išteklių rinką Lietuvoje bei alternatyvaus kuro kainų dinamiką.

Tačiau nuo to laiko dujų kainos formulė buvo ne kartą keičiama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. Dėl to dujų kaina vartotojams dramatiškai išaugo. Be to, 2010 metų pabaigoje „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė į Stokholmo arbitražą kreipėsi 2012 metų spalį.

2014 metais, „Lietuvos dujoms“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino kainą už dujas, įmonei tiektas bei tiekiamas 2013-2015 metais. 2014-ųjų sausį „Gazprom“ dar buvo „Lietuvos dujų“ akcininkas, tačiau sprendimas dėl kreipimosi į arbitražą buvo priimtas, Energetikos ministeriją (17,7 proc. akcijų) šiuo klausimu palaikius didžiausiam įmonės akcininkui (38,9 proc.) - Vokietijos koncernui „E.ON“, kuris netrukus pardavė savo akcijas valstybei, o juo pasekė ir „Gazprom“.

„Lietuvos dujos“ ketino inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“, kuri vėliau buvo ne kartą keičiama.

Europos Komisija, baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, 2015 metų balandį pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi.

Balandžio pradžioje „Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą Jungtinių Tautų UNCITRAL arbitraže dėl ES trečiojo energetikos paketo.

Vašingtono arbitraže šalių ginčą nagrinės trys arbitrai - po vieną "Veolia" ir Lietuvos paskirtą atstovą bei abiejų šalių sutarimu paskirtas pirmininkas.

Tarptautinis investicinių ginčų arbitražas(ICSID) savo interneto svetainėje nurodo, kad arbitražui bylai vadovaus Šveicarijos ir Brazilijos pilietis Laurentas Levy (Loranas Levi), "Veolia" paskirtas čilietis Francisco Orrego Vicuna (Franciskas Orega Vikunja) ir Lietuvos paskirtas britas Toby Landau (Tobis Landau).

L. Levy yra tarptautiniuose arbitražuose dirbančios teisininkų bendrovės "Levy Kaufmann-Kohler" partneris. Jis turi patirties, sprendžiant naftos, dujų, oro bei kosmoso ir finansų įmonių ginčus. Jis yra išsprendęs per 200 arbitražo bylų.

T. Landau daugiau nei 20 metų dirba advokatu ir arbitru Esekso teismo rūmuose, Didžiojoje Britanijoje. Teisininkas turi patirties sprendžiant užsienio investicijų, užsienio prekybos, jungtinių verslų, energetikos ir kitų didelės apimties infrastruktūros projektų, naftos ir dujų, telekomunikacijų, laivybos bendrovių ginčus. Visame pasaulyje jis yra sprendęs daugiau kaip 280 didelių tarptautinių ginčų.

F. O.Vicuna dirba Didžiosios Britanijos teisininkų įmonėje "20 Essex Street", jis yra pirmininkavęs arbitrų kolegijoms Venesueloje, Ispanijoje, Egipte, Vengrijoje, Argentinoje, Turkijoje ir Čilėje, kur sprendė komercinės teisės, investicijų, laivybos teisės, aplinkosaugos ir tarptautinės prekybos ginčus.

"Veolia Enviroment" valdoma įmonė "Veolia Baltics & Eastern Europe" kartu su "Vilniaus energija" ir "Litesko" sausio pabaigoje ICSID pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų, įskaitant šilumos punktus, Lietuvoje nusavinimo. Neatmetama, kad galutinė ieškinio suma bus didesnė.

Paskyrus arbitrus, jie sprendžia dėl jurisdikcijos, o "Veolia" ir kiti ieškovai teiks detalų ieškinį, o atsakovai - atsiliepimus. Gavus visus dokumentus, bus rengiamas posėdis. Pasak teisininkų, bylos nagrinėjimas gali trukti apie 3-4 metus.

Lietuvai arbitraže atstovauja tarptautinė advokatų kontora "Shearman& Sterling LLP" ir Lietuvos advokatų kontora"Tark,Grunte, Sutkiene ir partneriai", o "Veolia" - tarptautinė advokatų kontora "Sidley Austin LLP".

"Veolia" valdoma "Vilniaus energija" iki 2017 metų balandžio sostinėssavivaldybės valdomai įmonei turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo penkiolikai metų ir į kurį teigia investavusi apie 160 milijonų eurų, tačiau šis procesas, kaip manoma, bus sudėtingas. Vilniaus šilumos tinklai ir miesto savivaldybė neatmeta galimybės taip pat kreiptis į teismą.

"Vilniaus energija" su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam "Vilniaus energijos" valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

"Veolia" valdoma kita šilumos tiekimo bendrovė "Litesko" valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi 20-30 metų. Ši veikla kai kuriuose miestuose taip pat nėra sklandi - tarkime, "Litesko" nesutinka Alytaus valdžiai perduoti miesto šilumos ūkio, todėl savivaldybė neseniai kreipėsi į teismą, kuris paskyrė laikiną turto administratorių. Konkurencijos taryba ir teismas yra įpareigojęs "Litesko" panaikinti šilumos ūkio nuomos sutartį, tačiau bendrovė šį sprendimą yra apskundusi aukštesnės instancijos teismui.

Lietuva iki šiol ICSID turėjo tik vieną ginčą - su Norvegijos "Parkerings-Compagniet", kuri 2005-2007 metais nesėkmingai bandė priteisti 38,5 mln. eurų nuostolių dėl investicijų į Vilniaus parkavimo sistemos kūrimo projektą. Lietuva bylą 2007 metais laimėjo, šalis turėjo padengti 1,341 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Advokatų profesinės bendrijos "Fort" advokatas Andrius Bambalas BNS yra sakęs, kad procesas ICSIDgali trukti apie 4 metus, o su juo susijusios Lietuvos išlaidos viršys 4 mln. JAVdolerių. Jis taip pat pabrėžė, kad ICSIDsprendimas, skirtingai, nei pavyzdžiui Stokholmo arbitražo, įsigalios automatiškai - pagal Vašingtono konvenciją jo sprendimo pripažinimui nereikia kreiptis į ginčo šalių teismus, jis yra laikomas galutiniu aukščiausios instancijos teismo sprendimu.

Vašingtono arbitraže su "Vilniaus energiją" valdančiu Prancūzijos koncernu "Veolia" besibylinėjančiai Lietuvai atstovaus tarptautinės advokatų kontoros "Sherman& Sterling LLP" padalinys Prancūzijoje.

Energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS patvirtino, kad ministerija sutartį su vienintele apklausoje dalyvavusia teisininkų kontora pasirašė vasario 29 dieną.

Pasak jo, suma, kuri bus sumokėta teisininkams, priklausys nuo darbų apimties. Ministras Rokas Masiulis anksčiau BNS sakė, kad bylinėjimasis gali kainuoti 3-4 mln. eurų ir trukti iki penkerių metų.

Kartu su šiais advokatais dirbs Lietuvos advokatai iš „Tark, Grunte, Sutkiene ir partneriai“. Kartu su pastarąja bei advokatų kontora „Valiūnas ir partneriai Ellex“ įmonė „Shearman & Sterling LLP“ Lietuvai atstovauja Stokholmo arbitraže prieš Rusijos „Gazprom“.

"Veolia" sausio pabaigoje Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo. "Veolia" arbitraže atstovaus tarptautinė advokatų kontora "Sidley Austin LLP".

"Vilniaus energija" iki 2017 metų balandžio sostinėssavivaldybės valdomai įmonei turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo penkiolikai metų ir į kurį teigia investavusi apie 160 milijonų eurų, tačiau šis procesas bus sudėtingas, šalims ginčijantis dėl grąžinamo turto vertinimo.

"Vilniaus energija" su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam "Vilniaus energijos" valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

"Veolia" valdoma kita šilumos tiekimo bendrovė "Litesko" valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi 20-30 metų.

Prancūzijos vyriausybė atidžiai stebi ginčą dėl šios šalies energetikos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo grupės „Veolia“ investicijų Lietuvoje ir tikisi, kad jį pavyks išspręsti taikiai, antradienį pareiškė Vilniuje viešintis Prancūzijos Europos reikalų ministras.

Harlemas Desiras (Harlemas Deziras) sakė susidariusią situaciją pirmadienio vakarą aptaręs susitikime su Lietuvos energetikos ministru Roku Masiuliu.

„Be abejo, mes esame susirūpinę, nes tai Prancūzijos kompanija, nors mes kaip valstybė ir nesame šios bylos šalis“, - žurnalistams Prancūzijos ambasadoje Vilniuje antradienį sakė ministras, atsakydamas į BNS klausimą.

„Šiuo metu tęsiasi teisinės procedūros, į kurias valstybė nėra tiesiogiai įsitraukusi, bet mes labai atidžiai stebime ir tikimės, kad bus pasiektas susitarimas. Manau, kad tai geriausiai atitiktų visų interesus“, - teigė H.Desiras.

„Veolia“ Vašingtone veikiančiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) sausio pabaigoje pateikė daugiau nei 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą. Prancūzijos grupė teigia, kad jos valdomos antrinės įmonės „Vilniaus  energija“ ir „Litesko“ patyrė nuostolių dėl nesąžiningų ir diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų.

Energetikos ministro R.Masiulio atstovas sakė, kad ministras susitikime su H.Desiru pristatė Lietuvos Vyriausybės poziciją, bet ieškinio detalės nebuvo aptarinėjamos.

„Ieškinio detalės nebuvo aptarinėjamos, nes dar vyksta teisiniai procesai. Buvo konstatuota, kad tokia situacija yra, ministras pristatė savo poziciją ir buvo aptarti kiti klausimai“, - BNS sakė R.Masiulio atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

„Vilniaus  energija“, kuri priklauso „Veolia“ grupei, iki 2017 metų balandžio sostinės savivaldybės valdomai įmonei turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo penkiolikai metų ir į kurį investavo apie 160 milijonų eurų, tačiau šis procesas gali būti sudėtingas dėl grąžinamo turto vertinimo.

„Vilniaus energija“ su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam „Vilniaus  energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

Kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais, H.Desiras pabrėžė, kad Prancūzija didžiuojasi „Veolia“ sėkminga veikla visame pasaulyje.

„Tai labai svarbi Prancūzijos įmonė, sėkmingai veikianti visame pasaulyje, mes ja didžiuojamės, ji dirba daugybėje savivaldybių visame pasaulyje ir Lietuvoje. Norėtume, kad ši byla būtų išspręsta kaip įmanoma sklandžiau pasiekus susitarimą“, - teigė ministras.

H.Desiras sakė nenorintis, kad šis atvejis atbaidytų Prancūzijos investicijas Lietuvoje, bet pridūrė, kad visiems tarptautiniams investuotojams svarbus „verslo klimatas ir tai, kaip elgiamasi su investavusiomis įmonėmis“.