„Kol kas nesu tikra, ar jos bus taikios, ar policija sulaikys tuos, kurie ateis atsisveikinti su mano vyru“, – Europos Parlamente sakė J. Navalnaja.

Vladimiras „Putinas yra organizuotos nusikaltėlių gaujos lyderis“, sakė J. Navalnaja, dėl savo vyro „nužudymo“ apkaltinusi Rusijos prezidentą. „Turite reikalą ne su politiku, o su kruvinu banditu“, – sakė ji.

Rusijos valdžios institucijos teigė, kad A. Navalnas mirė dėl natūralių priežasčių, praradęs sąmonę po pasivaikščiojimo savo kalėjimo kolonijoje Arktyje. Jo šeima šį teiginį atmeta.

„Aleksejus buvo kankinamas trejus metus, – savo kalboje EP sakė J. Navalnaja. – Jis buvo marinamas badu mažytėje akmeninėje kameroje, atskirtas nuo išorinio pasaulio, jam buvo draudžiami pasimatymai, telefono skambučiai, o vėliau net ir laiškai“.

„O tada jie jį nužudė. Ir net po to jie žiauriai elgėsi su jo kūnu“, – sakė ji.

A. Navalno kūnas buvo laikomas aštuonias dienas – jo komanda mano, kad taip buvo siekiama nuslėpti, kas atsakingas dėl jo mirties, ir užkirsti kelią viešoms laidotuvėms.

Jei iš tikrųjų norite nugalėti V. Putiną, turite tapti novatoriški. Ir turite nustoti būti nuobodūs.

„Putinas turi atsakyti už viską, ką padarė Aleksejui, – sakė J. Navalnaja. – Mano vyras niekada nepamatys, kaip atrodys graži ateities Rusija, bet mes privalome ją pamatyti. Ir aš padarysiu viską, kad jo svajonė išsipildytų, kad blogis žlugtų ir ši graži ateitis ateitų“.

„Norint nugalėti V. Putiną, negalima būti nuobodiems“

Aleksejus įkvėpė žmones, nepaisant suvaržymų, kurių ėmėsi V. Putinas, toliau savo kalboje EP nariams sakė J. Navalnaja.

Kai jam neleido rodytis per televiziją, jis atsigręžė į „Youtube“. Kai jam neleido dalyvauti rinkimuose, jis sugalvojo strategiją, kaip atimti vietas iš V. Putino partijos.

„Net ir būdamas Putino gulage Aleksejus sugebėjo perduoti idėjas projektams, kurie Kremliui kėlė paniką“, – sakė ji.

J. Navalnaja pažymėjo, kad norint nugalėti V. Putiną reikia tapti novatoriškiems.

Ji perspėjo, kad V. Putinui negalima pakenkti nei sankcijomis, nei rezoliucijomis, nei vadovaujantis morale ar taisyklėmis.

„Tai yra atsakymas į klausimą. Jei iš tikrųjų norite nugalėti V. Putiną, turite tapti novatoriški. Ir turite nustoti būti nuobodūs, – kalbėjo J. Navalnaja. – Jūs negalite pakenkti Putinui dar viena rezoliucija ar dar vienu sankcijų paketu, kuris niekuo nesiskiria nuo ankstesnių. Negalite jo nugalėti manydami, kad jis yra žmogus, turintis principus, moralę ir besilaikantis taisyklių“.

Jachtoje – vertingi paveikslai

Šių metų gegužės viduryje Rusijos oligarchų jachtų ar jose esančio turto areštų tyla nutraukta Hamburge. Šis didžiausias Vokietijos uostamiestis yra ir ta vieta, kur buvo daugiausia areštuota Rusijos oligarchų jachtų. Tai suprantama, nes Hamburgas yra vienas iš didžiausių bent jau Europos prabangių jachtų statybos vietų.

Hamburge Vokietijos Federalinių tyrimų biuro pareigūnai gegužės 11 d. prabangioje jachtoje „Luna“ konfiskavo brangią meno kūrinių kolekciją. Vokietijos leidinio „Spiegel“ duomenimis, kuriuos patvirtino Vokietijos prokuratūra, paveikslų vertė siekia kelis milijonus eurų.

Galimai pažeistas Užsienio prekybos įstatymas, kuris numato, kad Vokietijoje, o greičiausiai ir kitose ES šalyse, apie laikomą didelės vertės prabangų turtą turi būti pranešta valdžios institucijoms.

Kaip teigiama „Spiegel“, jachta „Luna“ priklauso iš Azerbaidžano kilusiam verslininkui Farkhadui Achmedovui. 67 metų verslininkas siejamas su Kremliumi, bent jau palaiko su Rusijos prezidentūra gerus ryšius, jam taikomos ES numatytos sankcijos.

115 m ilgio prabangi jachta pastatyta Hamburgo laivų statykloje „Blohm+Voss“. Jos užsakovu buvo kitas žinomas Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, kuris vėliau jachtą pardavė F. Achmedovui.

Kol kas nėra duomenų, kad Vokietijos teisėsauga rengtųsi areštuoti pačią jachtą „Luna“. Galbūt jai yra pritaikytos kokios nors sankcijos neišplaukti iš Hamburgo?

Prabanga: Rusijos oligarchų jachtos buvo statomos uždaruose Hamburgo „Blohm+Voss“ dokuose. „Faz.net“ nuotr.

Startas turto areštui

Rusijos oligarchų jachtų ir jose esančio prabangaus turto areštai ES šalyse prasidėjo pernai vasarį, kovą, balandį ir tęsėsi beveik visus metus.

Aktyviausiai prabangios Rusijos oligarchų jachtos buvo sulaikomos Vokietijoje ir Italijoje.

Viena pirmųjų dar 2022 m. vasario pabaigoje Hamburge buvo areštuota Rusijos milijardieriaus Ališerio Usmanovo 156 m ilgio maždaug 600 mln. JAV dolerių vertės jachta „Dilbar“.

Maždaug tuo pat metu Italijos Ligūrijos regione buvo areštuota Rusijos energetikos, transporto ir statybų sektoriaus milijardieriaus 40 m ilgio jachta „Lena“. Kita tame regione areštuota 60 m ilgio jachta „Lady M“ priklausė vienam turtingiausių Rusijos verslininkų Aleksejui Mordašovui.

Didesnė dalis Rusijos oligarchų yra tik priedanga, jie laikomi kaip valdžioje esančių tikrųjų „šeimininkų“ turto saugotojai.

Prabangių jachtų „medžioklė“ įvairiuose senojo žemyno uostuose pernai buvo pradėta po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie oligarchų turto įšaldymą. Manyta, kad Rusijos oligarchai yra įtakingi ir jų žodis gali lemti, kad būtų nutraukta invazija į Ukrainą.

Tokios viltys neišsipildė, nes paaiškėjo, kad didesnė dalis Rusijos oligarchų yra tik priedanga, jie laikomi kaip valdžioje esančių tikrųjų „šeimininkų“ turto saugotojai. Tokiu, kaip skelbė opoziciniai Rusijos informacijos šaltiniai, pasirodė esantis ir bent kelių prabangių jachtų savininku pristatomas R. Abramovičius. Darytos prielaidos, kad jis buvęs tik tiesioginis paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino prisigrobto turto saugotojas.

Atsiranda jachtų gynėjų

Per vienus metus ir daugiau nei du mėnesius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios įvairiuose Europos uostuose buvo areštuotos kelios dešimtys Rusijos oligarchų jachtų.

Beveik nebuvo atvejų, kad areštuotos jachtos būtų parduotos, o už jas gauti pinigai kaip kompensacija už Rusijos padarytus nuostolius perduoti Ukrainai.

Nemaža dalis prabangias jachtas areštavusių institucijų susidūrė su problema, kaip laikyti ir saugoti areštuotas jachtas, kad jos kaip turtas nebūtų sugadintos.

Atsirado ir tokių atvejų, kai Europos šalių gyventojai ėmėsi „ginti“ Rusijos oligarchus, kurių jachtos buvo areštuotos.

Nuskambėjo istorija, kai Ispanijoje buvo areštuoti laivavedžiai rusas ir britas, kurie bandė padėti išvengti sankcijų Rusijos oligarchui Viktorui Veselbergui dėl jo 90 mln. vertės jachtos „Tango“ arešto.

Šie jūrininkai bandė pristatyti laivą „Tango“ kaip savo nuosavybę ir taip apgauti valdžią, kad prabangi jachta neva priklausanti jiems. Jūrininkai buvo apkaltinti sąmokslu apgauti valdžios institucijas, pinigų plovimu, Tarptautinio ekonominių galių įstatymo pažeidimu.

Vokietijos policijos duomenimis, apieškota 14 nekilnojamojo turto objektų Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje bei Žemutinėje Saksonijoje, per kratas suimti trys žmonės, konfiskuota 100 tūkst. eurų grynaisiais.

Tuo pačiu metu Ispanijos policija surengė reidus šešiuose objektuose ir areštavo 3 asmenis, konfiskavo 1200 marihuanos augalų. Nyderlanduose policija patvirtino, kad apieškojo vieną nuosavybę, bet daugiau detalių nepateikė, nes tebevyksta tyrimas.

"Kovodami su organizuotu nusikalstamumu turime ne tik išliekančią galią, bet ir ilgą ranką. Tai rodo ne tik areštai Gelzenkirchene ir Bochume, bet ir Ispanijoje bei Nyderlanduose",- dpa sakė Šiaurės Reino ir Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulis. Jis pridūrė, kad būtent tarptautinis nacionalinių policijos pajėgų koordinavimas leido policijai pirmadienį suimti tiek daug asmenų.

„Džiaugiuosi, kad nuo šiandien jie nebegali turtėti iš narkotikų sandorių ir priklausomų bei sergančių žmonių kančių“, - sakė jis.

Per Paryžiuje šeštadienį įvykusią demonstraciją ir mitingą buvo areštuota 150 žmonių. Prancūzijoje masiniai protestai prieš vadinamojo visuotinio saugumo įstatymo projektą, pagal kurį būtų apribotos visuomenės galimybės kontroliuoti teisėsaugininkų veiksmus, vyko trečią šeštadienį iš eilės. Pirmuosius du savaitgalius protestus temdė smurtas.

Kelių žmogaus teisių gynimo grupių ir žurnalistų profesinės sąjungos SNJ sekmadienio pareiškime smerkiami „masiniai areštai, nepateisinami eisenos vaikymo antpuoliai“ ir žmonių sulaikymas „be teisėtos priežasties“.

Pasak prokurorų, buvo sulaikyti 124 žmonės, tarp jų du žurnalistai, kurių vienas galiausiai buvo paleistas nepateikus kaltinimų, sakė Emmanuelis Vire'as iš SNJ.

Kitas žurnalistas, žiniasklaidos organizacijos QG reporteris, įtariamas „susirinkimu ketinant smurtauti“, nes atsisakė vykdyti nurodymą išsiskirstyti ir slėpė savo veidą, sakė QG įkūrėja Aude Lancelin. Pasak jos, žurnalistas paprasčiausiai dėvėjo apsauginę kaukę.

Prokuratūra sekmadienį vakare pranešė, kad 30 žmonių vis dar laikomi, bet 19 per demonstracijas sulaikytų nepilnamečių buvo paleisti nepateikus jiems kaltinimų. Penkiems šių nepilnamečių pareikšti policijos įspėjimai.

Šeštadienį protestai prieš žemųjų parlamento rūmų priimtą įstatymo projektą vyko visoje Prancūzijoje. Kritikai sako, kad priėmus šį įstatymą žurnalistams ir paprastiems piliečiams bus sunkiau fiksuoti policijos brutalumo atvejus.

Organizatoriai sakė, kad šeštadienį demonstracijoje sostinėje dalyvavo 10 tūkst. žmonių, bet policijos nurodytas dalyvių skaičius yra perpus mažesnis.

Nors per protestą Paryžiuje didelių konfliktų nebuvo, vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad „keli šimtai banditų atėjo smurtauti“.

Pasak Anatolijos naujienų agentūros, vakarinio Izmyro miesto prokurorai inicijavo tyrimą prieš įtariamuosius, įskaitant penkis pulkininkus, sausumos ir oro pajėgose 50-yje provincijų.

2016 metų liepą pamėginus nuversti Turkijos vyriausybę žuvo daugiau kaip 285 žmonės. Ankara dėl nesėkmingo pučo kaltina JAV gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną. Pats jis savo kaltę neigia.

Tačiau vyriausybei pradėjus susidorojimo su jo šalininkais kampaniją per pastaruosius ketverius metus buvo sulaikyti 292 tūkst. žmonių; iš jų 96 tūkst. laukia teismo kalėjime.

Daugiau nei 130 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, įskaitant nemažai mokytojų ir policininkų, buvo atleisti ar nušalinti nuo pareigų dėl įtariamų ryšių su F. Gulenu.

Kritikai teigia, kad dėl Turkijos aptakių kovos su terorizmu įstatymų areštų ir atleidimų taikiniais tapo ir platesnė opozicija, nepritarianti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybės politikai.

Anatolijos naujienų agentūros duomenimis, Izmyre vykdoma operacija yra didžiausia iš nukreiptų prieš kariuomenę, kalbant apie įtariamųjų skaičių ir rangą.

Ministerija nurodė, kad ketvirtadienį buvo areštuoti mažiausiai 106 asmenys. Jiems gali būti pateikta kaltinimų dėl vaikų pornografijos gamybos, laikymo ir dalijimosi ja internetu. Už tokius nusikaltimus gali būti skirta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

Ministerija nurodė, kad orderių areštams, kratoms ir turto paėmimui buvo išduota visose 26 šalies valstijose ir sostinėje Brazilijoje.

Daugiausiai įtariamųjų areštuota San Paulo ir Gojaso valstijose.

Tarp žmonių, sužeistų per šeštadienio protestą, kurio metu Paryžiaus centrą krėtė smurtas, yra 23 policijos pareigūnai.

Policija nurodė, kad 378 iš areštuotų žmonių yra sulaikyti.

Per protestą prieš didėjančius mokesčius ir brangų pragyvenimą kilus riaušėms, aktyvistai su nepasitenkinimą prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) valdymu simbolizuojančiomis geltonomis liemenėmis padeginėjo automobilius, daužė langus, plėšė parduotuves ir grafičiais apipaišė Triumfo arką.

E. Macronas vėliau sekmadienį surengs skubų pasitarimą su savo premjeru ir vidaus reikalų ministru. Prezidentas pažadėjo, kad už smurtą atsakingi asmenys sumokės už savo veiksmus.

E. Macronas žada „niekada nesutikti su smurtu“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) šeštadienį „chaoso norinčiais“ žmonėmis pavadino tebesitęsiančių protestų prieš jo valdymą dalyvius.

„Niekada nesutiksiu su smurtu“, – spaudos konferencijoje Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Buenos Airėse sakė E. Macronas.

Jis kalbėjo Prancūzijoje šeštadienį tęsiantis didelėms „geltonųjų liemenių“ demonstracijoms, kurios prasidėjo dėl brangstančio kuro, bet peraugo į didelio masto judėjimą prieš prezidento valdymą.

Tūkstančiams žmonių jau trečią savaitgalį išėjus į gatves protestuoti, buvo padegta dešimtys automobilių ir parduotuvių fasadų.

Riaušių policija buvo dislokuota visame Paryžiaus centre ir prieš akmenis svaidžiusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas.

„Jokia priežastis nepateisina to, kad puolami pareigūnai, kad plėšiamos kompanijos, kad grasinama praeiviams ar žurnalistams, ar kad niekinama Triumfo arka“, – pareiškė E. Macronas.

Buenos Airėse Prancūzijos prezidentas stengėsi sutelkti dėmesį į pasaulio reikalus ir vadovauti panašiai mąstančioms šalims dėl tokių klausimų kaip klimato kaita.

Tačiau jis ne kartą buvo priverstas kalbėti apie krizę namuose, nors ir stengėsi nevartoti frazės „geltonosios liemenės“.

„Tie, kas kalti dėl šio smurto, nenori permainų, nenori pagerinimo: jie nori chaoso. Jie išduoda reikalą, kuriam apsimeta atstovaujantys ir kuriuo manipuliuoja, – sakė E. Macronas. – Jie bus nustatyti ir patraukti atsakomybėn.“

E. Macronas nurodė, kad grįžęs į Paryžių sekmadienį ryte sušauks pasitarimą su premjeru ir vidaus reikalų ministru dėl susiklosčiusios situacijos.

Protestai pirmiausia kilo kaimiškojoje Prancūzijoje, kur piliečiai sako, kad didesni degalų mokesčiai yra miesto prabanga, kurios jie negali sau leisti.

Šeštadienio susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų, vilkėjusių šviesą atspindinčias geltonas liemenes, simbolizuojančias nepasitenkinimą E. Macrono politika, įsiplieskė netrukus po to, kai minios žmonių susirinko prie Eliziejaus laukų galinės dalies esančios Triumfo arkos.

„Geltonųjų liemenių“ blokuotame kelyje žuvo žmogus

Prancūzijos pietuose praėjusią naktį žuvo žmogus, kurio automobilis pateko į avariją per spūstį, susidariusią dėl „geltonųjų liemenių“ antivyriausybinių protestų, sekmadienį pranešė vietos prokuroras.

Arlyje „mikroautobusas visu greičiu rėžėsi į didelį sunkvežimį, o paskui į mikroautobusą įsirėžė kitas automobilis“, naujienų agentūrai AFP sakė Taraskono prokuroras Patrickas Desjardinsas (Patrikas Desžardensas).

Jis pridūrė, kad avarija yra „tiesiogiai susijusi“ su protestuotojų įrengta kelio blokada, dėl kurios 10 km nusidriekė automobilių eilė.

Baltarusijos opozicija mini šimtąsias trumpai 1918–1919 metais gyvavusios Baltarusijos Liaudies Respublikos metines. Ši respublika yra laikoma nepriklausomos Baltarusijos pagrindu.

Opozicija kaltina Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, kad šis sąmoningai naikina baltarusišką tapatybę ir „rusifikuoja“ šalį.

„Viasna“ teigimu, tarp suimtųjų yra ir net devyniasdešimtmetis senolis. Grupė skelbia, kad mažiausiai 15 aktyvistų buvo suimtas rytiniame Mogiliovo rajone, o Minske sulaikyti mažiausiai penki asmenys.

Anksčiau valdžia sulaikė opozicijos politikas Mikalajų Statkevičių ir Vladimirą Nekliajevą bei 12 žygio organizatorių.

Nors penktadienį pareiškė, kad minėta Baltarusijos respublika buvo „liūdna diena mūsų istorijoje“, A. Lukašenka šiemet pirmą kartą per 24 savo valdymo metus leido kovo 25 d. viešai minėti šią datą. Tačiau nors buvo leistas koncertas Minsko centre, opozicijos žygis buvo uždraustas.

Sekmadienį  „Laisvės dienos“ koncerte daug žmonių laikė 1918 metų respublikos raudonos ir baltos spalvų vėliavą, kuri jau tapo opozicijos simboliu.

Pernai per kovo 25 d. opozicijos žygtį buvo suimta per 700 žmonių, kas paskatino Europos Sąjunga perspėti Minską. Analitikai sako, kad po pernykščių neramumų Minskas leido minėti žymią datą baimindamasis naujų Briuselio priekaištų.

„Šis klausimas buvo iškeltas per A. Lukašenkos susitikimą su ES komisarais, – sakė analitikas Aleksandras Klaskovskis. – Europa pasiuntė signalą, kad valdžia turi leisti žmonėms minėti Respublikos Liaudies Respublikos 100-ąsias metines.“

N. Statkevičiui skirtas 10 parų areštas

Sekmadienį per Baltarusijos opozicijos surengtą nesankcionuotą žygį sulaikytam šalies politikui, ankstesniuose šalies prezidento rinkimuose dalyvavusiam Nikilajui Statkevičiui skirtas 10 parų administracinis areštas, pranešė žmogaus teisių grupė „Viasna“.

Baltarusijos opozicija sekmadienį minėjo šimtąsias trumpai 1918-1919 metais gyvavusios Baltarusijos Liaudies Respublikos metines, kuri yra laikoma nepriklausomos Baltarusijos pagrindu.

„Viasna“ teigimu, iš viso Minsko Jakubo Kolaso aikštėje buvo sulaikyta apie 30 žmonių, kurie nešė Baltarusijos nacionalinės simbolikos baltos, raudonos ir baltos spalvų vėliavas, taip pat gėles.

Pernai per kovo 25 dienos opozicijos žygį Baltarusijoje buvo suimta per 700 žmonių, o tai paskatino Europos Sąjunga perspėti Minską.

Šie asmenys buvo sulaikyti praėjus savaitei po Pekine surengtos demonstracijos, per kurią buvo protestuojama dėl veiksmų prieš kompaniją, siejamą su finansine piramide.

Dėl finansinės piramidės, žinomos kaip „Shanxinhui“ (“Geranoriški mainai”), šiuo metu atliekamas tyrimas. Anksčiau šį mėnesį pareigūnai sulaikė kompanijos įkūrėją Zhang Tianminą (Džang Tianminą) ir dar kelis darbuotojus.

Praėjusį pirmadienį per vieną iš itin retų pilietinio nepaklusnumo akcijų šimtai su finansine piramide susijusių žmonių surengė protesto akciją Pekine. Per tą demonstracija sulaikyti 67 žmonės.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti didžiulė minia, skandavusi įvairius šūkius ir laikiusi raudonus plakatus su raginimais prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) nutraukti kompanijos atžvilgiu atliekamą tyrimą. Pasak protestuotojų, šis tyrimas yra legaliai veikiančios platformos „persekiojimas“.

Panašaus masto protestai nėra dažni Pekine, nes valdančioji Komunistų partija nelinkusi toleruoti viešų demonstracijų ir itin jautriai žiūri į bet kokias pilietinio nepaklusnumo apraiškas šalies sostinėje.

Sekmadienį Guangdongo viešojo saugumo biuras savo oficialioje paskyroje nurodė, kad buvo sulaikyti 230 piramidės schemos narių, iš kurių 142 gresia baudžiamieji kaltinimai.

Biuras pridūrė, kad dėl 55 kompanijų, įtariamų dalyvavus schemoje, buvo pradėtas tyrimas, ir pažadėjo „tęsti griežtus veiksmus“ sukčiavimui pažaboti.

„Shanxinhui“ yra naujos eros „Falun Gong“, pirmadienį pareiškė vienas socialinės tinklų vartotojas, turėdamas galvoje uždraustą religinį judėjimą,. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje „Falun Gong“ surengė didžiulę protesto akciją Pekino centre ir nuo tada yra brutaliai persekiojamas Kinijos valdžios.

„Shanxinhui“ buvo registruota 2013 metais pietiniame Šendženo mieste kaip įmonė, užsiimanti „kultūrine veikla“, nurodė vienas kinų kalba leidžiamas laikraštis, remdamasis vyriausybės archyvo duomenimis.

„Shanxinhui“ oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Weibo“ nuo praėjusios savaitės nėra jokios informacijos ar įrašų, o kompanijos tinklalapis nepasiekiamas.

Tinklalapyje buvo rašoma, kad „Shanxinhui“ yra 2013 metais įsteigta kapitalo investicijų grupė, prisidedanti prie miškų išsaugojimo ir skurdo mažinimo.

Iki birželio savo išmokos buvo negavę maždaug 2,3 mln. žmonių, dalyvavusių šioje schemoje, kurioje sukasi milijardai juanių, nurodė Kinijos valstybinis radijas.

„Shanxinhui“ įkūrėjas Zhang Tianminas ir keli kompanijos darbuotojai buvo sulaikyti dėl kaltinimų apgaule išviliojus iš aukų didžiules sumas prisidengiant tariama pagalba skurstantiesiems ir bendros gerovės siekiu, rašoma policijos pareiškime.

Pastaraisiais metais finansinės piramidės sparčiai išpopuliarėjo Kinijoje ir prie to nemažai prisidėjo jų reklama socialinėje žiniasklaidoje.

Pernai policija vykdė tyrimus dėl 2 826 finansinių piramidžių. Kaip skelbia Viešojo saugumo ministerija, palyginti su 2015 metais, pernai tokių tyrimų skaičius išaugo 20 procentų.