I. Kolomoiskiui pateikti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir sukčiavimo, už kuriuos gresia iki dvylikos metų nelaisvės. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pranešime teigiama, kad  2013–2020 m. jis legalizavo daugiau nei 0,5 mlrd. grivinų (12,6 mln. eurų), pervesdamas jas į užsienį, naudodamasis kontroliuojamų bankų įstaigų infrastruktūra.

Įtariamajam paskirta 60 dienų suėmimas, nurodyta pateikti visus dokumentus ir uždrausta bendrauti su liudininkais. Verslininko advokatai procesą vadina parodomuoju ir ketina pateikti apeliaciją dėl skirtos kardomosios priemonės.

Kelias į verslo viršūnes

I. Kolomoiskis, pelnęs Benios pravardę pagal Isaako Babelio apsakymus apie Odesos žydų kriminalinį pasaulį, gimė 1963 m. žydų šeimoje Dniepropetrovske. Tęsdamas šeimos tradiciją studijavo gimtojo miesto Valstybinėje metalurgijos akademijoje. Anot ukrainietiškojo „Forbes“, pasukęs į verslą I. Kolomoiskis importavo prekes iš Rusijos, tokias kaip telefonai ir kompiuteriai.

Verslininkas anksčiau stengėsi per daug nesikišti į politiką, taip pat ir per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją, bet atkreipė į save dėmesį, kai per vieną susitikimą su vietos administracija Dniepropetrovske pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „mažaūgiu šizofreniku“, pamišusiu ir „visiškai atitrūkusiu nuo sveiko proto“. Kitą dieną po to incidento V. Putinas pavadino I. Kolomoiskį sukčiumi.

Kai Kyjive buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, 2014 m. kovą I. Kolomoiskis tapo Dniepropetrovsko srities gubernatoriumi. Tuomet jis finansavo stiprius savanorių batalionus, kurie padėjo Ukrainos reguliariosioms pajėgoms kautis su Rusijos remiamais apsišaukėliškų Donbaso ir Luhansko respublikų gynėjais. Teigiama, kad būtent I. Kolomoiskio dėka separatistinės nuotaikos neįsitvirtino Dniepropetrovsko srityje.

Tačiau politinė verslininko karjera baigėsi dėl konflikto, susijusio su „Ukrnafta“ – pusiau valstybine privataus kapitalo bendrove, kurioje I. Kolomoiskiui priklausė 41 proc. akcijų.

Įtarimų pareiškimas I. Kolomoiskiui politinės taktikos požiūriu yra kovos su korupcija demonstracija. Strateginiu požiūriu tai įspėjimas politinio ir verslo elito atstovams.

 

Šlovės metais I. Kolomoiskio verslo grupė „Privat Group“ valdė kelias dideles metalurgijos įmones, naftos ir aviacijos bendroves, komercinį banką ir Dniepropetrovsko futbolo klubą „Dnipro“.

2021 m. „Forbes“ I. Kolomoiskio turtą vertino 1,8 mlrd. dolerių. Tuo metu jis buvo ketvirtas turtingiausių Ukrainos žmonių sąraše. Pernai gruodį jo turtas vertintas 850 mln. dolerių.

I. Kolomoiskiui priklausė žiniasklaidos kompanija „1+1“, kurioje sukurtas ir Volodymyro Zelenskio rinkimų kampanijos priešistore tapęs serialas „Tautos tarnas“. Tačiau, kaip pastebi „Interfax-Ukraina“ generalinis direktorius Aleksandras Martynenka, klysta manantys, kad oligarchas įsigijo kišeninį prezidentą, neatsitiktinai ir pats verslininkas apie tai niekada nekalbėjo.

Bankas ir naftos verslas

Nemalonumų metas milijardieriui prasidėjo 2016 m. gruodį, kai siekdama išvengti bankroto Ukraina nacionalizavo I. Kolomoiskiui ir jo ilgamečiam partneriui Genadijui Bogoliubovui priklausiusį „PrivatBank“. Sprendimą nesėkmingai bandyta apskųsti teisme. Norėdama išgelbėti banką, valstybė turėjo jį papildomai kapitalizuoti daugiau kaip 155 mlrd. grivinų.

Tada JAV Teisingumo departamentas apkaltino I. Kolomoiskį „PrivatBank“ lėšas išplovus per JAV įmones. Nors oligarchas neigė visus kaltinimus, tvirtino, kad visos investicijos buvo atliktos jo paties lėšomis, 2021 m. kovą JAV įvedė sankcijas jam ir jo šeimos nariams.

2017 m. „PrivatBank“ padavė ieškinį Londono Aukštajam Teismui, siekdamas susigrąžinti buvusių savininkų I. Kolomoiskio ir G. Bogoliubovo ir su jais susijusių Didžiosios Britanijos bendrovių išvežtą daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių vertės turtą. Ukrainoje taip pat vyksta apie 500 su buvusiais „PrivatBank“ savininkais susijusių teismo procesų.

Problemos susijusios ne tik su I. Kolomoiskio bankininkystės verslu.

Pernai rugsėjį Ukrainos kovos su korupcija institucijos pranešė aštuoniems asmenims, kad jie įtariami pasisavinę 13 mlrd. grivinų vertės „Ukrnaftos“ lėšų. I. Kolomoiskis ir jo partneriai galėjo daryti įtaką jos valdymui. Dėl to verslininkas ne kartą liudijo Ukrainos nacionaliniame antikorupcijos biure (NABU), tačiau įtarimai iki šiol jam nebuvo pateikti.

Lapkritį buvo areštuotas penkių strategiškai svarbių bendrovių, tarp jų „Ukrnafta“ ir „Ukrtatnafta“, turtas. Vasarį I. Kolomoiskio namuose buvo atlikta krata. Tuo metu pranešta, kad ji susijusi su tyrimu dėl 40 mlrd. grivinų (apie 1 mlrd. eurų) pasisavinimo iš šių bendrovių.

Naujausi įtarimai

Ukrainos žiniasklaidos teigimu, naujoji byla susijusi su verslininko, banko „PrivatBank“ ir „Neftechimik Prikarpatia“ finansiniais ryšiais, kuriais pasinaudojęs I. Kolomoiskis esą galėjęs pasisavinti 25,5 mln. eurų.

Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad oligarchas su nenustatytais banko „PrivatBank“ darbuotojais susitarė užvaldyti gamyklos „Neftechimik Prikarpatia“ turtą. Savo planą bendrininkai pradėjo įgyvendinti 2013 m. gruodžio 31 d.

Iš pradžių verslininkas esą imitavo 949 mln. grivinų grynųjų pinigų įnešimą į banko „PrivatBank“ pagrindinio biuro kasą. Šios lėšos buvo įskaitytos į I. Kolomoiskio sąskaitą „PrivatBanke“. Vėliau, remiantis keturiomis paskolos sutartimis, kuriose I. Kolomoiskis buvo laiduotojas, „PrivatBank“ darbuotojas iš oligarcho sąskaitos, į kurią jam buvo pervestos fiktyvios lėšos, į „Neftechimik Prikarpatia“ sąskaitą pervedė 600 mln. grivinų. Taip bendrovė tapo skolinga verslininkui kaip fiziniam asmeniui.

Nuo 2014 m. iki 2020 m. I. Kolomoiskis pateikė gamyklai keletą reikalavimų grąžinti skolą. Įmonė per kelis mėnesius 2020 m. pervedė 572,24 mln. grivinų dirbtinai sukurtos skolos iš sąskaitų „Concord Bank“ ir „Ayboks“ į I. Kolomoiskio sąskaitą „Ayboks“ banke.

Paskui I. Kolomoiskis pateikė „Ayboks“ bankui nurodymą pirkti eurus už pinigus, gautus iš gamyklos „Neftechimik Prikarpatia“, – jie buvo pervesti į kitų asmenų sąskaitas JAV, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje už esą suteiktas teisines paslaugas. Taip, pasak tyrėjų, verslininkas legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas. Iš viso – apie 25,5 mln. eurų.

26 proc. „Neftechimik Prikarpatia“ akcijų priklauso Ukrainos valstybei, todėl I. Kolomoiskio veikla galėjo padaryti žalos ir valstybei. Du iš galutinių „Neftechimik Prikarpatia“ naudos gavėjų dalyvauja banko „PrivatBank“ ieškinyje prieš I. Kolomoiskį Delavero teisme. Ieškinyje teigiama, kad per Delavero fiktyvias bendroves, kurios pirko įmones ir komercinį nekilnojamąjį turtą JAV  I. Kolomoiskio ir G. Bogoliubovo naudai, buvo plaunami milijardai dolerių.

Bijo būti išduotas JAV

2021 m. kovą JAV uždraudė į šalį įvažiuoti I. Kolomoiskiui ir jo artimiesiems, apkaltinusios oligarchą korupcija ir kenkimu demokratijai.

Šios sankcijos yra susijusios su laikotarpiu, kai jis vadovavo Dniepropetrovsko sričiai. Remiantis JAV Valstybės departamentu, I. Kolomoiskis buvo susijęs su „didelio masto korupcija“ ir naudojosi „politine įtaka ir kitomis galiomis, siekdamas naudos sau“.  Jis įtariamas piktnaudžiavęs „PrivatBank“ lėšomis 60 mln. dolerių vertės nekilnojamajam turtui JAV pirkti.

I. Kolomoiskis taip pat sušmėžavo viename didžiausių su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu susijusių skandalų, kai D. Trumpas siekė apjuodinti jo tuomečio varžovo prezidento rinkimuose Joe Bideno sūnų. D. Trumpo asmeninis advokatas, buvęs Niujorko meras Rudy Giuliani buvo susitikęs I. Kolomoiskiu, kaip manoma, bandydamas prieiti iki V. Zelenskio.

Ukrainos žiniasklaidos teigimu, baimė patekti į Federalinio tyrimų biuro pareigūnų rankas buvo tokia didelė, kad I. Kolomoiskis net Rusijai pradėjus plataus masto invaziją nepaliko Ukrainos.

Įdomu ir tai, kad tyrimo medžiagoje jis minimas kaip Ukrainos pilietybės netekęs asmuo, turintis Izraelio ir Kipro pilietybes. Prieš kurį laiką Ukrainoje buvo kilęs skandalas dėl esą jam neteisėtai atimtos Ukrainos pilietybės. Tai esą gali palengvinti ekstradiciją į JAV.

Tai dar vienas pavyzdys, kad nėra prasmės prognozuoti Ukrainos politiką keleriems metams į priekį.

 

Žodžius lydėjo veiksmas

Žinia apie prieštaringai vertinamo verslininko, kuriam priklausanti žiniasklaidos imperija buvo siejama su tuomet dar tik kandidatu į šalies prezidentus V. Zelenskiu, areštu Ukrainoje vertinama nevienareikšmiškai.

Viena vertus, jo suėmimas yra svarbus kovos su korupcija Ukrainoje ženklas, tačiau kitiems įtarimų kelia tai, kad teismas remiasi Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) medžiaga ir kad verslininkas pasirinko areštą, o ne laisvę už užstatą.

Anot politologo Volodymyro Fesenkos, jei prieš ketverius metus kas būtų pasakęs tokią naujieną, niekas nebūtų patikėję. „Tai dar vienas pavyzdys, kad nėra prasmės prognozuoti Ukrainos politiką keleriems metams į priekį“, – radijui NV komentavo ekspertas. Lygiai kaip 2014 m. mintis, kad V. Zelenskis gali tapti Ukrainos prezidentu, 2019 m. ar net 2021 m. – kad jį Vakaruose vadins naujuoju Winstonu Churchilliu.

V. Fesenkos nuomone, įtarimų pareiškimas I. Kolomoiskiui politinės taktikos požiūriu yra kovos su korupcija demonstravimas, noras perduoti žinią, kad šioje kovoje nebus neliečiamųjų. Strateginiu požiūriu tai įspėjimas politinio ir verslo elito atstovams.

Oleksandras Krajevas iš Užsienio politikos tarybos „Prisma“ mano, kad, neišsiaiškinus I. Kolomoiskio bylos, nebus galima kalbėti apie kovą su korupcija.

Įžvelgia institucijų konkurenciją

Anksčiau su I. Kolomoiskiu vardu buvo siejami korupciniai nusikaltimai, kuriuos tyrė NABU, o nauja byla – SBU darbo rezultatas.

BBC ukrainiečių redakcijos žurnalistų kalbinti ekspertai sieja I. Kolomoiskio suėmimą su V. Zelenskio pareiškimu. Tą patį vakarą savo tradiciniame kreipimesi prezidentas pareiškė, kad nebebus gyvenimo „kaip įprasta“ tiems, kurie „apiplėšė Ukrainą ir iškėlė save aukščiau įstatymo“.

Be to, Ukrainos žiniasklaida akcentuoja, kad NABU – antikorupcinės infrastruktūros, kurią remia Vakarų partneriai, dalis, o SBU, puikiai kovojančios su Rusijos pajėgomis, ekonominių nusikaltimų tyrimus esą visada lydėjo skandalai ir kritika.

BBC citavo Antikorupcijos centro teisininkę Tetjaną Ševčiuk: „Neatsitiktinai SBU iš karto parodo, kad gali pateikti kaltinimus aukščiausio rango oligarchui. Tai tarsi šios prezidento iniciatyvos reklamos kampanija.“

Anot A. Fesenkos, vyksta tam tikra tarpžinybinė konkurencija. „Ukrainian Forbes“ citavo savo šaltinius NABU, esą rugsėjo 7 d. biuras taip pat ketino pareikšti oficialius įtarimus I. Kolomoiskiui, tačiau SBU aplenkė. NABU tiriamoje byloje verslininkas įtariamas 2015 m. užvaldęs beveik 13 mlrd. grivinų vertės „Ukrnafta“ turtą.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, M. Vilčinskui ir I. Vilčinskienei prašoma skirti 60 parų arešto bausmes, jų vykdymą atidedant atitinkamai metams ir dešimčiai mėnesių ir tuo metu taikant intensyvią priežiūrą.

Tai pat teismo prašoma kaltinamuosius įpareigoti per ketverius mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos – grupinėse ir individualiose pozityvios tėvystės – programose, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Penktadienį ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Gitana Kaupė kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tokį sprendimą lėmė tai, kad abu kaltinamieji pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamasis įsakymas savo galia prilygsta nuosprendžiui.

Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.

M. Vilčinskui teismas rugpjūčio 2 dieną skyrė mėnesio trukmės suėmimą, jo sutuoktinė buvo suimta devynioms paroms. Vėliau moteris iš suėmimo paleista, jai skirta intensyvi priežiūra.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaip pranešė teismas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose birželio 21 dieną buvo gautas nuteistojo  advokato Aloyzo Kruopio prašymas išaiškinti, ar nuteistajam paskirta vienų metų vieno mėnesio ir dešimties dienų laisvės apribojimo bausmė, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų balandžio 19 dienos nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, turėjo ir galėjo būti vykdoma.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad ši bausmė birželio 9 dienos priimtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su trejų metų laisvės atėmimo bausme, paskirta nuteistajam už naujų nusikaltimų padarymą.

Vietoje 90 parų arešto bausmės prie nuteistajam R. J. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėtas vienas mėnuo laisvės atėmimo. Taip pat advokatas prašė nutarus, kad arešto bausmė buvo pradėta vykdyti nepagrįstai, arešto bausmės vykdymą nutraukti ar sustabdyti ir nuteistąjį R. J. paleisti.

Skaitytojų, Justinos Lausauskaitės ir Shutterstock nuotr. / Redakcijos montažas

Kauno apylinkės teismas liepos mėnesį  priimta nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Jis konstatavo, kad prašyme keliamas klausimas dėl neaiškumų nutarties vykdymo procese pašalinimo yra visiškai nepagrįstas, nes baudžiamasis įstatymas yra aiškus, Kauno apylinkės teismo balandžio 19 dienos nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma.

„Tai, jog Kauno apylinkės teismo 2023 metų balandžio 19 dienos nutartimi pakeista arešto bausmė jau yra subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 metų birželio 9 dienos nuosprendžiu paskirta bausme savaime nereiškia, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 dienos nutarties vykdymas turi būti nutrauktas“, – paskelbė teismas.

Kauno apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas teisingai aiškino Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksų nuostatas, teisės aiškinimo klaidų nepadarė, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo sustabdyti ar nutraukti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo.

„Kadangi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nuteistajam skirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu, ir kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, yra įsiteisėjusi, ji privalo būti vykdoma“ – rašoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teismas penktadienį paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, juo 23 metų klaipėdietis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei dėl beveik 41 tūkst. eurų vertės turto sugadinimo, pranešė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokuratūra.

Bylos duomenimis, pernai liepą Pajūrio gatve, Klaipėdoje, BMW automobiliu važiavęs vyras viršijo leistiną greitį, ir tai užfiksavo kelkraštyje stovėjęs mobilus greičio matuoklis.

Prietemoje pamatęs greičio matavimo prietaiso blykstelėjimą, BMW vairuotojas gerokai susierzino. Sustabdęs savo automobilį, jis iš jo išlipo ir, nuėjęs prie prietaiso, į jį spyrė. Tokius jaunuolio veiksmus paliudijo netoliese buvęs, nežymėtame policijos automobilyje sėdėjęs pareigūnas, įvykis užfiksuotas ir filmavimo kameromis.

Jaunuolio išpuolis prieš greičio matuoklį Policijos departamentui kainavo 40 tūkst. 998 eurus.

Dėl šio incidento pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama padaryta žala.

Jaunuolio išpuolis prieš greičio matuoklį Policijos departamentui kainavo 40 tūkst. 998 eurus.

Pasak prokuratūros, tokią solidžią sumą specialistai pateikė įvertinę apgadintą aparatą bei paskaičiavę išlaidas, susijusias su jo diagnostika, remontu, kalibravimu ir kitais atliktais darbais.

Tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė Kristina Blinstrubienė prašė teismo kaltinamajam skirti arešto bausmę. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sutiko su prokurorės pozicija ir skyrė klaipėdiečiui areštą 58-ioms paroms. Teismo sprendimu jaunuolis taip pat privalės atlyginti ir padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė K. Blinstrubienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas.

Kaip pranešė policija, ketvirtadienį apie 13.10 val. Vaidoto gatvėje per patikrinimą automobilyje BMW rasta ir paimta 19 vienetų užspaudžiamų maišelių su gelsvos spalvos sintetine medžiaga.

Įtariama, jog tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

32 metų įtariamasis buvo pristatytas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą.

„Jis buvo pristatytas dėl to, kad nevykdė teismo sprendimo dėl arešto, todėl buvo pristatytas į kalėjimą policijos pareigūnų“, – BNS sakė Kauno apskrities policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Be to, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotikais neturtint tikslo platinti.