– Kaip paaiškintumėte pernykštę situaciją, kai dvigubai išaugo nekilnojamojo turto areštų?

– Turto areštų augimas pernai buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir jų suma sudarė beveik pusę milijardo eurų. Tai lėmė, kad įmonės, esant įtemptesnei ekonominei situacijai, daugiau dėmesio skiria skolų valdymui ir turint neapmokėtų sąskaitų, vėluojančių atsiskaitymų tiesiog griežčiau į tai reaguoja ir, tikėtina, daug greičiau kreipiasi į teismus dėl turto areštavimo. Geru laikotarpiu tai gali būti toleruojama ilgiau ir, tikėtina, dėl to turto arešto skaičiai būna daug mažesni. 

– Nekilnojamojo turto areštas praėjusiais metais persekiojo gamybos ir nekilnojamojo turto įmones. Gamybos įmones dar galiu suprasti, buvo sudėtingos sąlygos, o štai nekilnojamasis turtas išgyveno ir išgyvena pakylėjimą. Kainos, jei ir traukiasi, tai labai palengva. Kodėl nekilnojamojo turto įmonių turtas buvo areštuojamas?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kainas matome tikrai aukštas, tačiau pernai paklausa stojo ir matome šiokį tokį sąstingį nekilnojamojo turto sektoriuje. Tikėtina, kad tai – ir lėmė. 

– Kokie verslai dar buvo atsidūrę ties rizikos riba?

– Be pramonės ir nekilnojamojo turto sektorių ties rizikos riba taip pat buvo didmeninės bei mažmenines prekybos įmonės, kuriose turto areštų kiekiai šoktelėjo gana ženkliai.

Vienuose sektoriuose turto areštų skaičiai auga, tačiau žiūrint į darbuotojų skaičių, tai jis šiek tiek ūgtelėjo. Vienos įmonės investuoja į komandų plėtrą, tikisi geresnių metų, kai kurios susilaiko nuo to ir yra sektorių, kuriuose darbuotojų skaičius po truputį krenta. Turime įvairialypę situaciją.

– Turto areštas dar nereiškia įmonės bankroto. Kaip vyksta procedūros, kas būna su tokių įmonių darbuotojais, kai areštuojamas turtas?

– Tai jokiu būdu nereiškia įmonės bankroto, o tai, kad ji susidūrė su atsiskaitymo problemomis. Todėl jos kreditoriai nebenorėdami laukti ir ilgiau rizikuoti kreipiasi į teismą dėl turto arešto uždėjimo.

Kokią įtaką padaro darbuotojams, sunku prognozuoti, nes viskas priklauso nuo konkrečios įmonės turto arešto dydžio ir jos būklės. Tačiau tai tikrai nereikš, kad įmonė uždaroma.

Žiūrint į bendrą Lietuvos įmonių riziką, ji neblogėja. Netgi matome nedidelį pagerėjimą. Rizikingų įmonių dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 9 proc. Apskritai situacija yra gana stabili ir nereikėtų gąsdintis.

– Dabartinę situaciją rinkoje prilyginote su meškos ar lokio miegu pavasarį. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?

– Tai, ką dabar matome, rinkoje didelių pokyčių nėra, todėl tikėtina, kad įmonės miega žiemos miegu ir laukia pavasario. Matysime, kokias tendencijas jis atneš, nes kol kas situacija stipriai nekinta.

– Kokie įmonėms bus šie metai: lengvesni, o gal, priešingai, laukia daugiau sunkumų?

– Reikėtų vertinti atsargiai, palaukti pavasario ir iš anksto nespėlioti.

– O ar išaugęs turto areštų skaičius neišgąsdino gyventojų – gal pastaruoju metu labiau bijoma kurti naujas įmones, pradėti naują verslą?

– Pernai registruota daugiau įmonių negu ankstesniais metais. Buvo įregistruota beveik 17 tūkst. visiškai naujų verslų. Tai rodo, kad mūsų gyventojai mato verslo perspektyvas ir tuos verslus kuria.

Šiek tiek mažėjo

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras skaičiuoja, kad praėjusiais metais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2022-aisiais. Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų (2022 m. – 44,4 tūkst.). Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

„Tradiciškai dėl skolų buvo areštuojamas nekilnojamasis turtas – praėjusiais metais buvo areštuota apie 60 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų ir kitų statinių. Pernai maždaug trečdaliu padaugėjo transporto priemonių arešto atvejų – iš viso buvo areštuota apie 12 tūkst. kelių transporto priemonių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsidūrė ir žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos, teisės į paveldimą turtą“, – pasakojo Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.

Anot jos, praėję metai taip pat pasižymėjo ir įdomiais, išskirtiniais neidentifikuoto turto areštais. Pavyzdžiui, tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko bažnyčia, konfeti, karietos, akmenys krantinėje, batų šaukštai ir net dalgis.

Karietų likimas

Dažniausiai duomenis į Turto arešto aktų registrą apie areštuotą turtą teikia antstoliai. Jų teigimu, fizinių ir juridinių asmenų turto areštą antstoliai taiko tada, kai būtina užtikrinti nesumokėtų skolų išieškojimą ar kitų asmens prievolių vykdymą. Tam tikri įrašai turto arešto aktuose gali kelti šypseną, tačiau ir keisčiausių daiktų areštavimo aplinkybės dažniausiai nebūna nei linksmos, nei juokingos.

Juk įprastai žmonės dalgių kambariuose nelaiko. Niekas negalėjo žinoti, kokios mintys sukasi konfliktiško skolininko galvoje.

Kaip prisiminė antstolė Santa Selezniovienė, pernai pavasarį areštuotas dalgis stovėjo ne kur kitur, o skolininko bute, iš kurio tą skolininką reikėjo iškeldinti.

„Juk įprastai žmonės dalgių kambariuose nelaiko. Niekas negalėjo žinoti, kokios mintys sukasi konfliktiško skolininko galvoje, kai aprašyti kambaryje buvusių daiktų užėjęs antstolės padėjėjas pamatė į sieną atremtą dalgį. Laimei, incidentų išvengta. Dalgis buvo įrašytas į turto arešto aktą ir vėliau parduotas elektroninėse varžytynėse kartu su kitais bute buvusiais daiktais“, – pasakojo S. Selezniovienė.

Antstolei Svetlanai Kastanauskienei teko areštuoti keletą prabangių vienos bendrovės karietų, kad tokiu būdu būtų užtikrinti dar vieno bendrovės kreditoriaus reikalavimai grąžinti skolą.

„Visas bendrovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams, tad beliko areštuoti vertingesnį jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Pasirinktos būtent karietos, nes jų vertė solidi. Šiuo atveju karietoms taikytas areštas nereiškia, kad bendrovės klientai nebegali jomis pasivažinėti – gali, nes šio turto naudojimo teisė areštu neapribota“, – sakė antstolė S. Kastanauskienė.

Pasak antstolės, skolų turintiems žmonėms naudinga pasitarti su antstoliais dėl turto arešto apimties.

„Ne visais atvejais būtinai taikomi visų rūšių apribojimai: disponavimo, naudojimo ir valdymo teisės. Jei nėra rizikos, kad turtas gali dingti, būti sugadintas ar kitaip gali sumažėti jo vertė, areštuotas turtas įprastai paliekamas skolingam asmeniui, t. y. turtas neperduodamas saugoti išieškotojui ar kitam asmeniui. Skolingam asmeniui gali būti leidžiama areštuotu turtu naudotis ir tokiu būdu gauti pajamų“, – aiškino S. Kastanauskienė.

Antstolės teigimu, kai vis dėlto nepavyksta išvengti varžytynių, galima bandyti surasti ir antstoliui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Su tokiu pirkėju galima susitarti dėl turto atpirkimo ar nuomos. Ypač palanki išeitis – parduoti turtą artimiems giminaičiams. Šiuo atveju turtas lieka šeimoje, pasikeičia tik jo teisinis statusas.

Registro nauda

Jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.

Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.

Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.

Per mėnesį įmonių su areštuotu turtu skaičius išaugo 3 proc., tai rodo jų sunkumus grąžinant įsiskolinimus bei aktyvesnius kreditorių veiksmus, sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.

„Nedidelis turto areštų skaičiaus padidėjimas, palyginti ir su ankstesniais metais, ir su praėjusiu mėnesiu gali indikuoti tiek ir verslo iššūkius apmokėti įsiskolinimus, tiek ir aktyvesnes kreditorių pastangas susigrąžinti savo lėšas“, – pranešime teigia J. Tamašauskaitė.

Statybos įmonių su turto areštu per metus padaugėjo 14 proc., nekilnojamojo turto – 13 proc., meninės, pramoginės ar poilsio organizavimo – 12 proc., pramonės – 8 proc. Tuo metu suvaržytų transporto ir logistikos įmonių sumažėjo 7 proc., žemės ūkio – 3 procentais.

Rugpjūtį savo rizikos vertinimą gerino 41 proc. įmonių, iš jų daugiausiai – administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacinių technologijų ir statybų bendrovės. Pastarosios pirmavo ir pagal blogėjusius reitingus – 37 proc. sektoriaus bendrovių rizika blogėjo.

„Panašu, kad statybų sektoriuje nėra vidutinės pozicijos – arba įmonėms sekasi, arba ne, subalansuotos veiklos įmonių su nesikeičiančiais reitingais sektoriuje yra mažiau nei 10 proc.“, – teigia J. Tamašauskaitė.

Anot „Scorify“, rugpjūtį fiksuota 70 bankrutuojančių įmonių, teismuose pradėta 78 bankroto bylos, likviduojamų bendrovių skaičius viršijo 2,8 tūkst.

Ši priemonė, kuri taip pat taikoma jos giminaičiams, apima „banko sąskaitas, seifus, įmones ir kitą finansinį turtą“, sakė Graikijos kovos su pinigų plovimu institucijos pirmininkas Haralambas Vurliotis (Haralambos Vourliotis).

J. Borrellis: įtarimai dėl kyšininkavimo ES kelia didelį nerimą

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad įtarimai dėl kyšininkavimo, į kurį galimai įsitraukęs pasaulio futbolo čempionato šeimininkas Kataras, siekiantis pagerinti savo įvaizdį Europos Parlamente, kelia nerimą.

Pareiškimas nuskambėjo po to, kai Belgijos prokurorai apkaltino keturis įtariamuosius korupcija.

Iš socialistės E. Kaili pavardė sekmadienį plačiai nuskambėjo politinėje Europos arenoje po to, kai ji buvo sulaikyta tyrėjams jos namuose radus „banknotų pilnus krepšius“.

Kaltinimai kyšininkavimu sukrėtė ES įstatymų leidžiamąją valdžią ir paskatino raginimus itin akylai stebėti bloko institucijas, kad būtų atsikratyta išorinės įtakos.

„Vyksta procesas. Be abejo, šios naujienos kelia didelį nerimą – labai, labai didelį nerimą“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Jis teigė, kad jokie bloko diplomatinės tarnybos ar užsienio misijų pareigūnai nėra susiję su šiais kaltinimais.

„Yra policijos ir teismų veiksmai. Turime laikytis šių veiksmų“, – sakė J. Borrellis, pridūręs, kad negali peržengti „teismų pareiškimų“ ribų.

„Tai labai, labai, labai rimti kaltinimai“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį irgi pareiškė, kad kaltinimai korupcija Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojai kelia „didžiausią susirūpinimą“.

„Kaltinimai Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojai kelia didžiulį susirūpinimą ir yra labai rimti“, – sakė U. von der Leyen.

„Tai žmonių pasitikėjimo mūsų institucijomis klausimas, o pasitikėjimui mūsų institucijomis reikia aukštesnių standartų“, – pridūrė ji.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad šie kaltinimai yra „žalingi, ir mes turime išsiaiškinti jų esmę“.

Jo kolegė iš Vokietijos Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) įspėjo, kad „tai susiję ir su Europos patikimumu“.

600 tūkst. eurų grynaisiais

Vėliau pirmadienį Strasbūre turi prasidėti, kaip numanoma, audringas EP posėdis.

Kai kurie europarlamentarai ketina nepritarti diskusijų dėl vizų režimo liberalizavimo katariečiams pradėjimui ir taip gali sužlugdyti svarbų naftos ir dujų turtingos šalies diplomatinį tikslą.

Skandalas kilo Katare vykstant 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui – renginiui, kuris, kaip tikėjosi šeimininkai, pagerins šalies reputaciją.

Visgi turnyrą temdo įtarimai dėl netinkamo elgesio su migrantais darbuotojais, stačiusiais čia naujus stadionus.

E. Kaili, viešai pasisakiusi už neseniai Katare įgyvendintas darbo reformas, buvo viena iš keturių įtariamųjų, sulaikytų po pateiktų kaltinimų.

Dar du asmenys buvo paleisti, o dar bent vieno EP nario namuose tyrėjai atliko kratą.

Tai įvyko po penktadienį Briuselyje surengtų reidų, kurių metu, prokurorų teigimu, rasta 600 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Policija taip pat konfiskavo kompiuterius ir mobiliuosius telefonus.

Kataras kategoriškai atmeta kaltinimus, kad yra susijęs su kokiu nors nusižengimu.

Tuo metu E. Kaili neteko EP pirmininkės Robertos Metsolos (Robertos Mecolos) pavaduotojos pareigų, o visų pirma, įgaliojimų atstovauti jai Artimuosiuose Rytuose.

Ji tebėra EP narė ir įprastomis aplinkybėmis turėtų neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo. Tačiau yra išimtis tais atvejais, kai įtariamasis pagaunamas įtariamo nusikaltimo metu.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas šią informaciją pateikė portalui „Ukrinform“.

Jis pabrėžė, kad Rusija privalo sumokėti už visą sunaikintą turtą. O Tarptautinis baudžiamasis teismas turėtų įvertinti Rusijos specialiųjų tarnybų ir valdžios veiksmus. Ukraina bendradarbiauja su teismu ir siekia įrodyti Rusijos karo nusikaltimus. Aukščiausioji Rada jau priėmė visas su tuo susijusias teisėkūros iniciatyvas.

„Dabar laukiame aktyvių prokuroro veiksmų ir atitinkamo teismo sprendimo“, – sakė R. Stefančukas

Kalbant apie kompensacijas, nuostoliai skaičiuojami jau dabar. Po karo Rusijai bus įteiktas „bendrasis čekis“ su reikalavimu sumokėti nurodytą sumą. Jei ji atsisakys, kompensacija bus paimama iš areštuoto Rusijos turto.

„Ir toliau reikalausime iš šio turto atlyginti Rusijos padarytą žalą Ukrainai [...] Jeigu bus priimtas bendras Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimas, tai sutikimo mums nereikės. Turtas bus tiesiog konfiskuotas, parduotas ir padengti visi Ukrainai padaryti nuostoliai“, – teigė jis.

Aukščiausiosios Rados deputatai jau kreipėsi į kitas šalis dėl reparacijų sumokėjimo Ukrainai iš areštuoto turto.

Primename, kad kai kuriose pasaulio šalyse buvo įšaldytas milijardinis Rusijos turtas. Prancūzijoje bendra suma viršijo 23 milijardus dolerių, Šveicarijoje – 7,5 milijardo, o JAV – daugiau nei 300 milijardų. Valstybės jau svarsto galimybę pervesti įšaldytus pinigus Ukrainai.

Ukraina skaičiavo, kad šalies atkūrimui po karo prireiks mažiausiai 600 mlrd. dolerių.

Tai pranešė Valstybinio tyrimų biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Balandžio 13 d. Lvivo Lyčakivo rajono teismas Valstybinio tyrimų biuro teikimu areštavo dar 154 Ukrainos liaudies deputato V. Medvedčuko ir jo žmonos O. Marčenko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektus“, – sakoma pranešime.

Be kita ko, areštuoti 26 automobiliai, 30 žemės sklypų, 23 namai, 32 butai, jachta.

Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas.

56 metų P. Porošenka kaltinamas padėjęs prorusiškiems separatistams, kontroliuojantiems du šalies rytinius regionus, parduoti anglis Ukrainos sostinei.

„Teismas nusprendė areštuoti įtariamojo turtą“, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir privačių įmonių akcijas, rašoma prokuratūros pranešime.

Šiuo metu užsienyje esantis ir žadantis grįžti į Ukrainą sausio 17 dieną P. Porošenka teismo sprendimo kol kas nekomentavo.

Buvęs lyderis kaltinimus neigė ir sakė, kad išdavystės tyrimą organizavo dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Dar prieš ketvirtadienio teismo sprendimą P. Porošenka socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad „grįš į Kijevą“ ir stos prieš teismą „ne tam, kad apsigintų nuo Zelenskio, o tam, kad apgintų Ukrainą nuo nekompetentingos vadovybės“.

P. Porošenka įtariamas tuo, kad 2014–2015 metais esą padėjo vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms parduoti Kijevui anglių už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (48 mln. eurų). Jei jis būtų pripažintas kaltu dėl išdavystės, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.

„Sienos“ teigimu, prokuratūra patvirtino, kad politiko ir jo sūnaus turtas buvo areštuotas ikiteisminiame tyrime dėl jų valdomos įmonės „Agrolira“ bankroto, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir išplėstinį turto konfiskavimą.

Tikslaus areštuoto turto vertės ir sąrašo prokuratūra nepateikė, tačiau patvirtino, kad vienas iš turto, kuriam apribotos nuosavybės teisės, yra Komskių šeimai priklausanti apleista sodyba Pagėgių savivaldybėje, ant Nemuno kranto.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po „Sienos“ publikacijų apie tai, kaip „Agrolira“ netikėtai bankrutavo 2019 metų pabaigoje, o didelė dalis šios įmonės darbuotojų persikėlė į ta pačia veikla užsiimančią bendrovę „Kalibrus“.

Įmonės bankroto išvakarėse „Agroliros“ akcininkais tuomet tapo trys darbininkai iš Pagėgių, kurie patys žiniasklaidai sakė jokių akcijų nepirkę.

Pasak „Sienos“, visus tris akcininkais tapusius darbininkus – Saulių M, Saulių S ir Donatą G. – prokuratūra šiame tyrime jau apklausė.

Prokuratūra taip pat tiria ir galimą dokumentų klastojimą įmonei „Kalibrus“ dalyvaujant Pagėgių savivaldybės viešuosiuose pirkimuose.

„Bent vieną didelį konkursą „Kalibrus“ laimėjo pateikdama pažymą apie darbus, neva atliktus Ugniui Kiguoliui priklausančiame Lentvario dvare. Tačiau tiek dvarą restauruojanti bendrovė „Senamiesčio restauratoriai“, tiek pats U.Kiguolis patvirtino, kad K.Komskio darbininkų šioje teritorijoje nebuvo nė kvapo“, – rašo Tiriamosios žurnalistikos centras.

Dėl šio epizodo įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Nei K. Komskis, nei A. Komskis savo kaltės dėl jokių nusikaltimų nepripažįsta.

Stambios vagystės šešėlis

Tokia nutartis yra šiuo metu Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje. Joje A.Dankovskis kaltinamas nusikalstamu būdu įgyto turto, siejamo su stambia vagyste Belgijoje, realizavimu. pareigūnams verslininkas taip pat bando sekti panašias pasakas, kaip ir jo veiksmais Žaliakalnyje pasipiktinusiai visuomenei. O jo sutuoktinė prašo teismo atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Minėtas turtas – 180 tūkst. eurų vertės filmavimo technika. Ir tai, bylą teismui rengusių Vilniaus teisėsaugininkų duomenimis, tėra tik dalis nusikaltėlių, prieš keletą metų įvykdžiusių stambią vagystę Belgijoje, grobio.

Ciniškas pasakas šaltu veidu A.Dankovskis pasakoja ir Kauno apylinkės teisme, kurio slenkstį mina jau daugiau kaip pusmetį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Teisme A.Dankovskis bandė teigti, kad itin brangią filmavimo įrangą gavo iš asmens, kurio duomenis esą netyčia ištrynė. Esą šis jam paskambino, nes jis anksčiau tokią techniką nuomojo. Ir pasiteiravo, gal jis žino, kam jos reikėtų.

Apie šio ginklo įsigijimą A.Dankovskis taip pat sukūrė pasaką primenančią istoriją.

Demaskavo pilietiški asmenys

Bylos duomenimis, tokiomis aplinkybėmis, 2018-ųjų vasarą ši filmavimo technika atsidūrė pas žinomą vaizdo operatorių ir režisierių Nerijų Broką, šiandien teisiamą kartu su A.Dankovskiu.

N.Brokas teigia, kad iš A.Dankovskio gauta kino kamera filmavęs vieną lenktynininką. Tačiau šis, kaip žadėjo, jam už tai nesumokėjo. Norėdamas kompensuoti patirtus nuostolius, nuėjo į vieną filmavimo aikštelę, kur ir paaiškėjo, kad jo turimai kino kamerai trūksta tam tikrų dalių ar priedų. Apie tai jam pasakę šioje filmavimo aikštelėje dirbę profesionalai, kurie išsiaiškino ir tai, kad ši filmavimo technika vogta. Internete rasti duomenys rodė, kad Belgijoje. Buvo paskambinta ir tikrajai šio turto savininkei, kuri, greičiausiai, ir kreipėsi į Vilniaus teisėsaugininkus, pradėjusius šį ikiteisminį tyrimą.

Per kratą A.Dankovskio namuose rasta tik dėžė nuo šios kino kameros. Jis teigė, kad po to, kai N.Brokas jam šią grąžino, savo ruožtu grąžinęs ją asmeniui, iš kurio buvo šią filmavimo techniką gavęs. Nustatyti šio asmens dėl jau minėtų A.Dankovskio pasiaiškinimų, kodėl nebeturi jo duomenų, nepavyko.

Tačiau, atliekant kratą A.Dankovskio namuose, seife rastas nelegaliai laikomas 9 mm kalibro pistoletas "Browning" ir 20 šovinių.

Dar viena pasaka

Apie šio ginklo įsigijimą A.Dankovskis taip pat sukūrė pasaką primenančią istoriją. Esą pistoletą rado krūmuose netoli namų, bevedžiodamas šunį. O nepranešė apie tai policijai, nes jau buvo vėlu – nenorėjo šios trukdyti.

A.Dankovskiui yra pareikštas kaltinimas ir dėl neteisėto disponavimo ginklais bei šaudmenimis, už ką gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Šią bylą teismui rengusiems Vilniaus teisėsaugininkams A.Dankovskis, kuriam tai – pirmoji akistata su Temide, prisistatė Didžiojoje Britanijoje registruotos firmos vadovu.

Bando gudrauti teisme

Iš pradžių – šių metų sausį ši byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau šis persiuntė ją į Kauną – pagal nusikaltimų, kuriais kaltinami 38-erių A.Dankovskis ir 40-metis N.Brokas, padarymo vietą.

Pirmasis šios bylos posėdis Kauno apylinkės teisme įvyko prieš pat paskelbiant pirmąjį karantiną. Tačiau prieš tai – vasario 5-ąją iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pratęstas laikinasis A.Dankovskio teisių apribojimas į turimą turtą. Tokį sprendimą pernai lapkritį, prieš baigiant ikiteisminį tyrimą, priėmė jį atlikę Vilniaus teisėsaugininkai – dėl galimo civilinio ieškinio šioje byloje užtikrinimo. Turto, į kurį A.Dankovskiui pernai lapkritį laikinai apribotos nuosavybės teisės, sąraše – ir Perkūno alėjoje stovėjusi art deco stiliaus tarpukario vila, kurią jis įsigijo prieš penkerius metus.

Bando apeiti įstatymus ir A.Dankovskio sutuoktinė, prašanti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Tačiau tokia išlyga galima tik tada, kai asmuo kaltinamas vienu nusikaltimu. Tai, kad laikė ginklą ir šovinius neteisėtai, A.Dankovskis pripažįsta pats. Jeigu jis iš tikrųjų, kaip tikina, nežinojo, kad filmavimo technika, kurią bandė realizuoti, yra vogta,  po to, kai N.Brokas jam šią grąžino ir nurodė dėl ko, jau abu tą žinojo, bet ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Reikalaus atstatyti

Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) turi reikalauti pastatą Perkūno alėjoje atstatyti, atkuriant identiškus fasadus, teigiama Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešime.

"Specialiajame plane nebuvo numatytas šio pastato griovimas. Pagal kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tas pastatas turi egzistuoti. Realiai jį reikia atstatyti", – sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.

Nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį turi duoti VTPSI.

Paveldosaugininkai per teismą sieks, kad tarpukario vila būtų atstatyta. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį. Paklausimą išsiuntėme ir Kultūros paveldo departamentui, ir Kauno miesto savivaldybei", – sakė inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Pasak E.Danilevičiaus, statinio griovimas sustabdytas neterminuotai – kol bus duoti kiti nurodymai.

Kaune kilo didelis rezonansas, kai Perkūno alėjoje pradėta griauti žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuota 1928 m. pastatyta vila.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno al. 11 neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė. 2012 m. savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, savivaldybės teisininkai šiuo metu analizuoja turimus dokumentus ir galimybes, kokių priemonių reikėtų imtis.

"Mes sieksime, kad pastato griovimas nebūtų tęsiamas. Antras dalykas – kad namas būtų atstatytas, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, parengus restauravimo projektą. Trečia, kad asmenys, kurie pažeidė įstatymus, būtų nubausti dėl tokio savo elgesio", – sakė S.Rimas.

"Tikiuosi, kad pastato savininkas supranta, jog negaus leidimo griauti pastatą ir savanoriškai parengs projektą pastatą restauruoti ir atkurti", – pridūrė jis.

KPD teigimu, realiai nugriauta pusė pastato, sunaikinta dalis vertingų autentiškų tarpukario detalių – durys, langai, radiatoriai.

"Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos išieškojimo spręs KPD teisininkai", – teigiama departamento pranešime.

Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunaikinto kultūrinę reikšmę turinčio objekto.

Šaltinis: BNS

Teismas nutarė, kad yra pagrindas įtarti P. Melnikovą mokesčių slėpimu ypač dideliu mastu, vykdytu 10 metų, pirmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Pranešime sakoma, kad P. Melnikovas savo kaltę neigia.

2018 metų rugsėjį suomių tarnybos atliko kratas bendrovei „Airiston Helmi“ priklausančiuose 17-oje objektų Turku salose ir žemyne. Operacijoje dalyvavę 400 pareigūnų aptiko negyvenamojoje Sakiluoto saloje daugybę stebėjimo kamerų, sraigtasparnių pakilimo aikštelę, dešimt valčių prieplaukų, daugiau nei 3 mln. grynųjų ir duomenų laikmenų, kurių bendra talpa – 200 terabaitų. Per šiuos reidus buvo areštuoti du asmenys.

Policija įtaria, kad „Airiston Helmi“ padarė ekonominių nusikaltimų, bet Suomijos žiniasklaida rašė, kad suimtiesiems pareikšti įtarimai dėl ekonominių nusikaltimų galimai tėra tikrosios policijos operacijos priežasties „priedanga“.

Žiniasklaidos pranešimuose reiškiami nuogąstavimai, kad Rusija galėtų pasinaudoti bendrovei priklausančius objektus su prieplaukomis ir sraigtasparnių aikštelėmis kariniais tikslais, pavyzdžiui, vykdant „hibridinį karą“.

Remiantis pranešimais, bendrovė „Airiston Helmi“ supirkinėjo nekilnojamąjį turtą netoli strateginių šalies objektų Turku salyno regione. Įmonei vadovauja dvigubą Rusijos ir Maltos pilietybę turintis asmuo, įtariamas ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ši bendrovė įtariama mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir kitomis finansinėmis aferomis.