O viskas prasidėjo nuo gražios progos – sekmadienį Jungtinėje Karalystėje minėtos Motinos dienos. Ta proga būsima karalienė Kate Middleton socialiniuose tinkluose pasidalino jaukia nuotrauka su trimis vaikais. Tik vienas niuansas... Jau netrukus akylūs britai pastebėjo, kad nuotrauka – redaguota!

Dėl tokių savo klaidų ėmė atsiprašinėti ir pati K. Middleton. Neva, ji nėra profesionali grafikos dizainerė, dėl to ir pridarė klaidų redaguodama nuotrauką…

Tačiau, anot etiketo specialisto Armino Lydekos, tai gali išduoti ir apie visai kitokias bėdas – ne pačią geriausią būsimos karalienės sveikatą po planinės pilvo operacijos. Viešumoje moteris nesirodo jau nuo sausio. Tad, galbūt, tokia fotošopinta nuotrauka bandyta užmaskuoti ne tokią gerą princesės sveikatą?

„Karališkoji šeima turės taisyti šią klaidą – mes labai greitu metu pamatysime naujas nuotraukas. Tikras nuotraukas. Arba viešą princesės Kate pasirodymą, kad visi pamatytų, kaip ji atrodo ir jaučiasi gyvai“, – mintimis dalinsis A. Lydeka.

Visai kitokios nuomonės laidoje bus fotografas ir dirbtinio intelekto menininkas Adas Vasiliauskas. Nors trūkumų nuotraukoje tikrai ne vienas – koreguota princesės Šarlotės ranka, princo Luiso megztinis, K. Middleton plaukai ir net plytelės – anot jo, problemos čia tikrai nėra.

„Mano nuomone, ji tiesiog ištrynė tai, ko nenorėjo parodyti. O tai būna paprasti dalykai, kurie žmonėms nepatinka. Kad keturi žmonės viename kadre gautųsi gerai, nėra lengva. Vaikai – ypač“, – sakys jis.

O kokias Lietuvos garsenybes dirbtinio intelekto pagalba patobulins „TOP 3“ laidos komanda? Tą išvysite šį vakarą.

Karališkoji šeima turės taisyti šią klaidą – mes labai greitu metu pamatysime naujas nuotraukas. Tikras nuotraukas.

Antrojoje laidos temoje – Aplinkos ministro S. Gentvilo nemalonumai. Pasklido žinia, kad Klaipėdos rajone jis galimai padarė ne vieną pažeidimą. Aplinkos ministras ne tik plynai iškirto jam tėvo dovanoto miško gabalą, bet ir plynėje paliko tokį vaizdą, tarsi toje vietoje būtų praūžęs galingas uraganas!

„Labai gaila – ašaros byra pamačius tokį mišką. Įdomu, kur jis iškeliavo, nes sandoris nėra deklaruotas, kam jis pardavė ir kas naudą gavo“, – sakys pasibaisėjusi Seimo narė Ligita Girskienė.

Tiesa, ji tokia – ne viena. Šio vakaro laidoje išgirsime ir kitų nuomones – nuo gamtininkų iki profesorių.

Galiausiai paskutinėje laidos temoje – tradiciškai Kovo 11-ąją sostinėje įvykusių „Lietuvos garbės“ apdovanojimų užkulisiai. Laukia pažintis su herojais – paprastais žmonėmis, kurie daro nepaprastus darbus. Tiesa, nė vienas apdovanotasis nesijaučia didvyriu, nors jų darbai kalba patys už save. Svarbiausia jiems daryti gerus darbus dėl savo šalies.

„TOP 3“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais, 21 val. per TV3

Valstybinės mokesčių inspekcijos trečiadienį paskelbtais duomenimis, G. Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės bendras turtas per metus išaugo 1,78 mln. eurų. Tiesa, didžiąją dalį, t.y. 18,1 mln. eurų šeimos turto deklaravo A. Landsbergienė, paties G. Landsbergio deklaruotas turtas siekia beveik 403 tūkst. eurų.

Antrasis turtingiausiųjų parlamentarų sąraše – Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas su 4,893 mln. eurų vertės turtu ir dar 40 tūkst. suteikta paskola, trečiasis – Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka su žmona nurodė pernai turėję 2,17 mln. eurų ir turintys 9 tūkst. eurų paskolą.

Ketvirtoje vietoje pagal 2021-ųjų deklaracijų duomenis – Seimo „valstietis“ Valius Ąžuolas su sutuoktine, turėjęs 1,87 mln. eurų turto, jis taip pat buvo paėmęs 175 tūkst. eurų paskolą.

Penktoje vietoje – energetikos ministras ir parlamentaras konservatorius Dainius Kreivys, su šeima pernai turėjęs 1,47 mln. turto, jis su žmona paėmęs ir 285 mln. eurų paskolą.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus su sutuoktine, Širvintų mere Živile Pinskuviene deklaravo 1,23 mln. eurų turto ir 90 tūkst. eurų paskolą, dar 142 tūkst. eurų jie nurodė paskolinę patys.

Toliau rikiuojasi konservatorius Kazys Starkevičius ir jo sutuoktinė – jie nurodė turintys per 980 tūkst. eurų, taip pat turėjo beveik 104 tūkst. eurų paskolą.

Opozicinių Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas su žmona deklaravo 853 tūkst. eurų turto ir 116 tūkst. eurų pasiimtą paskolą.

Dar kelių parlamentarų šeimų turtas viršija 0,7 mln. eurų, likusiųjų nesiekia 0,5 mln. eurų.

Mažiausiai iš parlamentarų asmeninio turto deklaravo Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys – 4,3 tūkst. eurų, nors jo ir sutuoktinės bendra turto vertė siekė 109 tūkst. eurų. Regionų frakcijos narė Beata Petkevič nurodė pati turinti 5 tūkst. eurų vertės turto, o kartu su sutuoktiniu – 240 tūkst. eurų.

5,5 tūkst. eurų turto nurodė turintis valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, be kita ko, jis deklaravo paėmęs ir per 25 tūkst. eurų paskolą. Konservatorius Justas Džiugelis deklaravo 8,3 tūkst. eurų vertės turtą ir 92 tūkst. eurų paskolą, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė asmeniškai turėjo 8,4 tūkst. eurų turto, su sutuoktiniu – 19 tūkst. eurų ir beveik 17 tūkst. eurų paskolą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su vyru nurodė sukaupę beveik 353 tūkst. eurų vertės turto ir turintys 140 tūkst. eurų paskolą.

Kitų valdančiųjų frakcijų vadovai, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas su šeima deklaravo 269 tūkst. turto ir 219 paskolą, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pernai nurodė turėjęs 351 tūkst. eurų vertės turto.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas su žmona turėjo 147 tūkst. eurų turto ir beveik 94 tūkst. eurų paskolą.

Taip pat opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis deklaravo 355 tūkst. eurų turto ir 16 tūkst. eurų paskolą.

Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnė Aušrinė Norkienė su vyru deklaravo 215 tūkst. eurų turto ir 24 tūkst. eurų paskolą.

Tokią nuostatą Liberalų sąjūdžio inicijuotoje diskusijoje išsakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka, aptardamas padėtį su Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktore Evelina Gudzinskaite.

„Turim daugiau nei 1000 migrantų, tad, kai palygini su šimtais tūkstančių pabėgėlių per antplūdį į Italiją ar Graikiją prieš kelis metus, tas skaičius nėra toks didelis. Kada pradėsime vykdyti readmisijos procedūrą ir pasienio miestelių gyventojai pamatys, kad pabėgėliai yra išsiunčiami į savo kilmės šalis, manau, kad tos emocijos ir įtampa atslūgs. Tuomet galėsime ramiai žvelgti į situaciją ir suprasime, kad yra natūrali migracija, kuri yra normali, ir yra nelegali, nuo ko valstybė privalo apsisaugoti“, – dėstė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Lydeka.

Žinoma, galėtume užmerkti akis, ir pabėgėliai per kelias dienas pasišalintų toliau į Vokietiją ar Švediją, tačiau tai rodytų Lietuvos nebrandumą.

Migracijos departamento vadovės E. Gudzinskaitės teigimu, Lietuvos sieną jau kirto daugiau nei 1000 nelegalių migrantų iš Baltarusijos pusės. Daugumą sudaro Irako piliečiai, tačiau nemažai žmonių yra pabėgėliai iš Afrikos – Kongo, Gvinėjos, Senegalo, Kamerūno. Apie 400 asmenų jau yra pateikę prašymus prieglobsčiui gauti.

„Taip, problema yra, bet ta problema nėra tokia didelė, ir bus priimtos visos reikalingos priemonės šiai situacijai suvaldyti. Žinoma, galėtume užmerkti akis, ir pabėgėliai per kelias dienas pasišalintų toliau į Vokietiją ar Švediją, tačiau tai rodytų Lietuvos nebrandumą. Mes elgiamės remdamiesi Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliucija, Tarptautine konvencija dėl migrantų ir kitais teisės aktais“, – sakė A. Lydeka.

Pasak jo, dėl padidėjusio krūvio Migracijos tarnyba ketina didinti savo pajėgumus, priimti į darbą daugiau darbuotojų. A. Lydeka teigia, kad prie situacijos suvaldymo daug prisideda ir Europos Sąjungos institucijos – tiek finansine pagalba, tiek žmogiškaisiais resursais. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ jau yra atsiuntusi savo pareigūnus, kurie dirbo per ankstesnes pabėgėlių krizes Italijoje, Graikijoje, Maltoje ir kitur.

„Mūsų pasienis su Baltarusija Europos Sąjungos kontekste nėra blogai saugoma siena. Žinoma, ne visas ruožas padengtas stebėjimo kameromis, bet situacija tikrai yra kontroliuojama. Mes ne pirma ir ne paskutinė Europos valstybė, kuri susiduria su nelegalių migrantų problema“, – teigė A. Lydeka.

Dabar tapo įprasta „pamiršti“ paduoti moteriai paltą ar švarką, kavinėse mokėti kiekvienam už save: moterys nori būti stiprios ir neretai jautriai priima seniau įprastus vyriško dėmesio ženklus.

Šio sekmadienio laidos „Pasaulis pagal moteris“ svečias – etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka – pastebi, kad moteris gali nesutikti eiti pro vyro pravertas duris ir net supykti, kad neva laikoma silpnesne, tačiau toks vyriško dėmesio rodymas, anot svečio, nėra blogas. Moteris, anot A. Lydekos, ėmusi kritikuoti pro duris ją praleidžiantį vyrą, tiesiog bus labai neišmintinga, juk tai tėra pagarbos ženklas.

„Vyrui tai gali būti net įžeidimas, juk jis norėjo pademonstruoti pagarbą šalia esančiam žmogui. Lygiai taip pat iš pagarbos vienas vyras gali atidaryti duris kitam vyrui ir pasiūlyti eiti pirmam“, – apie etiketo niuansus kalba laidos svečias.

Och, rūta žalioji...

Laidos vedėjos Kristinos Rimienės paklaustas apie vaikus ir etiketą bei gerą elgesį, laidos svečias pabrėžė, kad šeimoje būtina mokyti vaikus gerbti šalia esančius žmones, ypatingai skirtingų lyčių. Pagarba neapsiriboja vien kultūringu elgesiu, tai ir mokėjimas bei žinojimas, kur ir kaip dera kalbėti.

Jei kaip kalbos iliustraciją, išreikšdami emociją ištarsime: „och, rūta žalioji“ – kas tame blogo, kad kalbame emocionaliai, kad nesame visi pikti, oficialūs „diedai“ ir tetos, kalbantys tik biurokratine, sausa kalba?

Anot A. Lydekos, kuo geriau esame įvaldę kalbą, tuo geriau atrodome ir aplinkiniams pademonstruojame, kad esame kultūringi, raštingi bei išsilavinę žmonės. Tačiau nereikia baimintis trumpinių, tarptautinių žodžių, svarbu suprasti, kur, kokius ir kada juos reikia vartoti, kaip ir... keiksmažodžius.

„Keiksmažodžiai yra kalbos sudėtinė dalis, tačiau jei jie savo kilme ir reikšme yra šlykštūs, be abejo, stengiamės jų nevartoti ir negatyviai žiūrėsime į tą, kuris juos vartoja. Tačiau jei kaip kalbos iliustraciją, išreikšdami emociją ištarsime: „och, rūta žalioji“ – kas tame blogo, kad kalbame emocionaliai, kad nesame visi pikti, oficialūs „diedai“ ir tetos, kalbantys tik biurokratine, sausa kalba?“, – ironizuos etiketo žinovas.

Žaidimo taisyklės visiems vienodos

Laidoje bus aptartas ir aprangos kodo reikalavimas – vedėja domėsis, ar vaikams ir paaugliams taip pat galioja aprangos kodas. Į tai svečias atsakys konkrečiai – aprangos kodas, kaip ir kalbos vartojimas, turi atitikti laiką ir vietą, o kiekviena kultūringa šeima turi įdiegti savo atžaloms tam tikras sociumo žaidimo taisykles.

„Paaugliai taip pat turi rengtis pagal aprangos kodą. Suprantu, kad jaunimas dažnai protestuoja: čia jūs, seniai, susigalvojote taisykles, aš nenoriu taip gyventi, noriu kitaip, deja, neturime tokių galimybių, kad renginyje būtų sukurtos kitos taisyklės vaikams ar paaugliams“, – paaiškins A. Lydeka.

Aišku viena – visiems tos taisyklės yra vienodos ir nuo tėvų auklėjimo priklauso, kiek vaikai jas žino ir kaip jų laikosi.

Taip jis įvertino A.Lydekos žiniasklaidai išsakytus svarstymus, jog žindyti viešai nederėtų arba tai reikėtų daryti prisidengus, nes tai intymus dalykas „kaip ir natūralus gamtinis dalykas - nueiti į tualetą“.

„Man atrodo, kad tokių žodžių paleidimas į viešą vietą yra panašesnis į tuštinimąsi, negu žindymas. Nes žodžiai, jie tikrai žeidžia, jei jie yra neadekvatūs pasakyti (...). Valgymas yra socialus dalykas: jei žmogus valgo pasislėpęs kažkur kampe, su kitais nevalgo kartu, tai labai dažnai iliustruoja tam tikras problemas, nes valgydami bendraujame, kalbame. Man atrodo, tai labai svarbu“, - teigė R.Šimašius.

Jis sako dar būdamas Seimo nariu siūlęs nesteigti žindymo kambario ir pasisakęs už viešą žindymą. R.Šimašius pabrėžė negirdėjęs A.Lydekos pasisakymo.

„Girdėjau gandus, kad jis taip pasakė. Jeigu tai tiesa, tai nepritariu“, - pridūrė liberalų vadovas.„(...) žindymas – intymus dalykas. Kaip ir natūralus gamtinis dalykas – nueiti į tualetą, bet mes to nedarome viešoje vietoje, nors tai irgi natūralu ir gamtiška. Žmogus tam suranda tinkamą vietą“, - 15min.lt teigė A.Lydeka. Anksčiau panašią poziciją parlamentaras išsakė ir portalui delfi.lt. Tai sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą viešojoje erdvėje.

Žadina seksualumą

Laiško iš išdykėlės, vėjo, šaldytuvo, Nefertitės ir net Jėzaus Kristaus sulaukusiam žmogui gali kilti įvairių minčių.

Ypač jeigu jo turinys – oficialus.

Tačiau kasdienybėje tokių pavyzdžių tiek daug, kad drąsiai būtų galima skelbti kvailiausio elektroninio pašo adreso rinkimus.

Ko gero, daugiausia šansų juos laimėti turėtų lietuviškąja Ala Pugačiova praminta atlikėja Aušrinė Beigaitė, pramogų pasaulyje prisistatanti kaip "Tikroji išdykėlė".

Oficialiame šios dainininkės tinklalapyje nurodytas elektroninis paštas, artimas sceniniam amplua: "isdykele13".

Psichologas Tomas Lagūnavičius paaiškino, kad elektroninio pašto adresas nemažai byloja apie jo savininką ir yra kelių tipų.

Esą šis – emocinis, seksualinio pobūdžio ir slepia tam tikrą autoriaus intenciją.

"Akivaizdu, kad šiuo atveju skatina išdykauti, įsitraukti į seksualinius žaidimus", – žodžių į vatą nevyniojo psichologas.

Jo žodžiais tariant, vadinamaisiais emociniais paštais žmonės bando sukurti kitokį, neoficialų įvaizdį ir tam prisigalvoja keisčiausių pavadinimų, personažų.

Taip lengviau užmegzti asmeninius kontaktus.

"Emociniai paštai yra kelių pobūdžių – seksualiniai ir kvaili (angl. "stupid"). Pastarieji, grubiai tariant, parodo, kad su manimi galima juokauti, esu linksmas. Trečioji grupė – "crazy" – tai absoliučiai nieko bendro su jo savininko asmenybe neturintys pašto adresai, pavyzdžiui, Eglė žalčių karalienė. Tokiu būdu žmonės siekia pasislėpti", – komentavo T.Lagūnavičius.

Todėl neretas naudoja kelis elektroninius paštus.

"Vieną – oficialiems darbo reikalams spręsti, na, o kitą – norėdami paišdykauti", – šyptelėjo pašnekovas.

Įkvėpė televizijos veikėjai

Keistenybių netrūksta ne tik šou pasaulyje, bet ir tarp akademikų.

Klaipėdos universiteto (KU) dėstytojas mokslų daktaras Valdas Jankūnas internetinėje erdvėje yra "žmogas".

KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentams dėstantį vyrą prieš keletą metų susikurti tokį neįprastą elektroninį paštą įkvėpė pramoginėje laidoje "Dviračio šou" pasirodantys peliukai.

"Atrodo, Sūrskis visus žmogais vadino. Pamaniau, kad visai unikalu. Tiesa, kai rinkausi pavadinimą, dar nebuvau mokslų daktaras", – juokdamasis kalbėjo V.Jankūnas.

Pašnekovas minėtą adresą naudoja ir darbo, ir asmeniniais reikalais.

"Žmogas. Kai kuriuos tai stebina, todėl universiteto tinklalapyje nurodytas kitas – vardo ir pavardės motyvais sukurtas elektroninis paštas. Tačiau tai labiau oficialumas", – pridūrė inžinierius.

Jo žodžiais, katedros, kurioje darbuojasi, kolegos turi dar keistesnių elektroninio pašto adresų.

"Pavyzdžiui, "u hot" (angl. trumpinys "tu karštas"). Matote, žmonės nori būti originalūs, kam įdomu vardas ir pavardė?" – teigė KU mokslo darbuotojas.

Anarchizmas ir saviraiška

2014-ųjų Tolerancijos žmogumi išrinktas interneto dienraščio "Bernardinai.lt" vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys, tapęs žurnalistu, buvo priverstas pasikeisti savo elektroninį paštą.

Ilgą laiką norintieji jam parašyti paieškos laukelyje turėdavo surinkti "anarchizmas".

"Po mokyklos baigimo buvau susidomėjęs šia politine filosofija ir anarchistų tekstais. Pamenu, Vilniuje buvo toks intelektualas Jerzy Orda (liet. Jurgis Orda), kuris vieno tardymo metu pasakė, kad jo politinės pažiūros yra anarchistinės pagal šv. Augustiną. Man tai labai patiko, kadangi Augustinas sakė: "Mylėk ir daryk, ką nori." Tai čia toks pamatinis dalykas, kuriuo, jei seki, tai nieko kito ir nebereikia. Tiesiog ieškojau savo kelio, bandžiau suprasti, kas tai yra laisvė", – atskleidė D.Puslys.

Esą šis pašto adresas jam tapo savęs ieškojimų simboliu.

Tačiau vėliau jį teko pakeisti, nes, kaip pats pusiau juokais pripažino, reikėjo surimtėti: "Negalėjau dalykinių reikalų spręsti taip pasivadinęs."

Stebina ne tik žurnalistų, bet ir atstovų spaudai, jūrininkų, sportininkų, advokatų šifruotės.

Šiuo metu vienoje logistikos įmonėje dirbantis Anatolijus prisiminė buvęs išjuoktas, kai universitete garsiai pasakė savo elektroninio pašto adresą.

"Antras kursas, aš – kuratorius, turiu "ant savo galvos" 30 pirmakursių, kuriuos reikia prižiūrėti, supažindinti su fakultetu. Ateinu rugsėjo 1-ąją į auditoriją, visi jie sėdi, įdėmiai klauso. Pateikiu jiems pradinę informaciją ir sakau: "Jei ką, visada galite kreiptis." Ir ant lentos užrašau savo elektroninio pašto adresą su žodžiu "kleckas". Visi taip kvatojosi, kad vėliau likusius metus į mane kreipėsi ne vardu, o vadino Klecku", – pasakojo vyras.

Originalumu pasižymi ir politikai. Politologo, diplomatinio etiketo specialisto Armino Lydekos asmeninio elektroninio pašto adresą daugeliui tikrąja to žodžio prasme tenka šifruoti.

"V3jas" – taip pasivadinęs parlamentaras tai laiko kūrybiškumu ir į tokius dalykus sakė žiūrintis tolerantiškai.

"Manau, kad žmonės, ypač privatūs asmenys, turi teisę tiek išvaizdą, tiek ir savo elektroninio pašto adresą formuoti tokį, kokius jie nori. Tik ar patys supranta to reikšmę, čia jau kitas klausimas", – svarstė etiketo žinovas.

A.Lydeka neabejojo, kad elektroninio pašto adresas gali nemažai pasakyti apie jo naudotoją.

"Ir mano paties labai neįprastas, bet gražus. Pasivadinau "vėju", tik vietoje "ė" – trejetas. Tai "hakerių" pamėgtas žargonas. Paprasčiausiai man labai patinka šis gamtos reiškinys, kaip nepastovi ir gaivališka jėga. O visa kita tiesiog parodo kūrybišką ir žmogaus požiūrį į supantį pasaulį. Pats save laikau gana kūrybišku", – paaiškino parlamentaras.

Tiesa, jis pripažino, kad prireikus kitiems savo adresą padiktuoti telefonu, tai sukelia šiokių tokių nepatogumų.

Ar seksas, ar velnias?

Vienos uostamiestyje veikiančios įmonės vadovas buvo šokiruotas, kai į sekretorės poziciją pretendavusi moteris atsiuntė savo gyvenimo aprašymą pasivadinusi "sexiuke666".

"Įdomiausia, kad pats aprašymas buvo tinkamas ir netgi patrauklus. Jei ne tas vulgarus paštas, būčiau ją pakvietęs į darbo pokalbį", – tvirtino vyras.

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas, Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška atkreipė dėmesį, jog elektroninio pašto adresas – itin svarbus aspektas ieškantiems darbo.

Pašnekovo manymu, pretenduojant į tam tikrą poziciją netinkamas savęs pristatymas turės neigiamų pasekmių.

"Suprantu, kad tai yra tam tikra saviraiška. Tačiau darbdavys pageidauja, kad jo būsimas darbuotojas suvoktų verslo etiką, ypač jeigu jis pretenduoja į poziciją, susijusią su klientų aptarnavimu ir pardavimais, kai teks daug bendrauti su aplinkiniais", – komentavo A.Mileška.

Siekiant išsiaiškinti, kaip patys darbdaviai reaguoja į kandidatų elektroninio pašto adreso įvairias raiškas, buvo atliktas tyrimas.

"Mums buvo įdomu išsiaiškinti darbdavių reakciją. Pasirodo, jeigu absurdišką adresą darbdavys pastebi dar prieš skaitydamas gyvenimo aprašą, tai jis veikiausiai nė nesivargins tai daryti ir nesvarstys apie tolesnę to žmogaus kandidatūrą. Nes tai demonstruoja nebrandumą ir tam tikrą aplinkos nesupratimą. Tokio požiūrio laikosi įmonių ir įstaigų vadovai", – teigė pašnekovas.

Populiariausi – gyvūnai

Jei savo gyvenimo aprašymą galima pagražinti, tai adreso sumeluoti nepavyks.

"Todėl vesdamas karjeros seminarus jaunuoliams liepiu iškart grįžus namo pašto adresą pasikeisti. Šiuo metu jau galima naudoti du paštus ir senąjį nukreipti į naują", – aiškino Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas.

Jis patarė, kaip reikėtų teisingai tai daryti.

"Darbdaviams patraukliausias klasikinis variantas – vardas, taškas, pavardė. Be jokių trumpinimų, skaičių ir panašiai. Turime didelę duomenų bazę, kurią peržvelgus matyti, jog dažniausiai elektroninio pašto adresui naudojami įvairių gyvūnų pavadinimai, kone populiariausi – briedžiai, taip pat gimimo datos, mažybiniai žodeliai", – šypsojosi A.Mileška.

Jam pritarė ir psichologas T.Lagūnavičius. Norint sudaryti rimto žmogaus įspūdį, nederėtų naudoti skaičių. Verčiau ieškoti vardo ir pavardės trumpinių arba šalia vardo įrašyti profesiją.

"Taip bus solidžiau ir geriausiai atspindės socialinį statusą. Prarasti savo įvaizdį galima labai greitai, kur kas sunkiau jį atkurti", – tvirtino psichologas.

Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka apdovanotas Ispanijos valstybiniu ordinu „Orden del Merito Civil“.

Ordinas A.Lydekai skirtas už veiklą žmogaus teisių srityje, europinių vertybių puoselėjimą bei Ispanijos ir Lietuvos santykių gerinimą, pranešė Liberalų sąjūdžio frakcija.

Apdovanojimą parlamentarui antradienį įteikė Ispanijos Karalystės ambasadorius Emilio Fernandez-Castano (Emilijus Fernandesas-Kastanjas).

„Gauti šį apdovanojimą man – didžiulė garbė, o kartu ir įkvėpimas tęsti pradėtus darbus“, – apie apdovanojimą sako Seimo narys A.Lydeka.

Stebėti Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos politikos ekspertai vadina „spektakliu“, Lietuva siųs keliolika stebėtojų.

Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę. Su šia misija norėta siųsti ir liberalą Arminą Lydeką, bet jis vykti atsisakė.

„Manau, kad didelės prasmės stebėti tuos rinkimus nėra, nes iki rinkimų ta sistema, tas lyderis, tas režimas sudėliojo, suskaičiavo, sustruktūravo, ir patys rinkimai, avansu drįsčiau teigti, praeis sklandžiai, taikiai, ramiai. Eis žmonės, balsuos, nes nebus kitų galimybių, kito pasirinkimo“, - savo atsisakymą vykti į Baltarusiją BNS paaiškino A.Lydeka.

Anot jo, „nėra prasmės gaišti laiko“, nes rinkimų rezultatai jau aiškūs.

„Rezultatas jau aiškus, ir numatyta, kiek bus dalyvavusiųjų rinkimuose ir kiek balsavusiųjų“, - teigė jis.

E.Zingeris ir B.Vėsaitė į Baltarusiją turėtų važiuoti kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos nariai.

E.Zingeris ir B.Vėsaitė BNS tvirtino nežiną, ar pavyks atlikti Europos Tarybos ir Seimo valdybos pavedimą, mat jie nėra tikri, kad kaimyninė šalis išduos vizą. Anksčiau oficialusis Minskas yra atsisakęs įsileisti Lietuvos parlamentarus, tuomet jie taip pat turėjo stebėti rinkimus.

„Atidavėme pasus, laukiame atsakymų“, - sakė E.Zingeris.

Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM, bet ir kitų institucijų darbuotojai.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks spalio 11 dieną. Kandidatais užregistruoti dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, šalį valdantis nuo 1994 metų, Liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ aktyvistė Tatjana Korotkevič.

Po 2010 metų rinkimų buvo įkalinti tuometiniai A.Lukašenkos oponentai ir Europos Sąjunga (ES) dar sugriežtinto sankcijas režimui.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis būsimus rinkimus Baltarusijoje pavadino „spektakliu“.

„Viskas ten žinoma iš anksto“ , - BNS teigė ekspertas.

Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia galimos režimo provokacijos rinkimų dieną.

„Pagal viską, kaip elgiasi A.Lukašenka ir režimas, panašu, kad linkstama prie to, jog viskas praeitų be didesnių masinių neramumų, provokacijų, bet, vis dėlto, atmesti galimybės, kad bus bandoma situaciją paaštrinti, negalima“, - tvirtino politologas.

Tai gali būti daroma siekiant sukelti demonstracijas, protestus ir po to juos numalšinti „parodant, kas šios valstybės šeimininkas“, sakė V.Jurkonis.

„Tai būtų signalas tiek vidaus auditorijai, tiek šeimininkams Kremliuje, kad Baltarusijoje nebus jokio Ukrainos scenarijaus“, - teigė jis.

Paklaustas, kokią reikšmę Baltarusijos politikoje turėjo rugpjūtį šešiems politiniams kaliniams suteikta malonė, V.Jurkonis nurodė, jog šis veiksmas buvo skirtas užsienio auditorijai: „A.Lukašenka (šią savaitę) buvo Niujorke, kalbėjo su Baracku Obama, buvo didelis parodomasis šou, rodantis, kad Europa ir Vakarai neva susiprato ir neva priima A.Lukašenką kaip tarptautinės bendruomenės narį“.

„Tie politiniai kaliniai iš principo buvo tam tikra valiuta ir tai parodo visos situacijos ir režimo ciniškumą. Iš principo žmones, kurie ima ir parduoda įkaitus, vadiname teroristais. Palieku atvirą klausimą, kaip reikėtų vertinti tokius režimo veiksmus“, - sakė politologas.

Jo teigimu, Baltarusijos opozicijai nepavyko įgyvendinti užduočių prieš rinkimus - ji vis dar veikia sudėtingomis sąlygomis, išlieka fragmentuota ir susiskaldžiusi.

A.Lukašenkai rugpjūtį paleidus šešis kalintus opozicijos lyderius, Lietuvos užsienio reikalų ministras  Linas Linkevičius paragino Europos Sąjungą koreguoti savo politiką Minsko atžvilgiu ir peržiūrėti taikomas sankcijas.

Turtingiausiais parlamentarais išlieka socialdemokratas Bronius Bradauskas ir „tvarkietis“ Stasys Brundza, mažiausiai turto sukaupė „Drąsos kelio“ atstovas Jonas Varkala, socialdemokratė Orinta Leiputė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį pateikti duomenys rodo, kad B.Bradauskas su sutuoktine sukaupė per 8,17 mln. eurų įvairaus turto ir santaupų.

Turtingiausio parlamentaro turtas per metus sumažėjo beveik puse milijono eurų (anksčiau buvo 8,63 mln. eurų). Daugiausia įvertintos parlamentaro šeimos turimų įmonių akcijos (beveik 3,41 mln. eurų), nekilnojamasis turtas (per 3,04 mln. eurų), piniginės santaupos (1,28 mln. eurų), žemės sklypai (0,4 mln. eurų).

Lygiai prieš metus parlamentaru tapęs S.Brundza su šeima deklaraciją pateikė pirmąkart ir nurodė iš viso turintis 4,78 mln. eurų turto. 2,75 mln. įvertintas nekilnojamasis turtas, 0,55 mln. eurų - žemės sklypai, dar 0,47 mln. eurų verta buvusio lenktynininko automobilių kolekcija, nurodo VMI. Taip pat šeima nurodo turinti apie 0,83 mln. piniginių santaupų.

Per 4,05 mln. eurų deklaravo ir liberalas Kęstutis Glaveckas su žmona, buvusia parlamentare Rūta Rutkelyte - didžiausią dalį sudaro sutuoktinių nekilnojamasis turtas (2,94 mln. eurų) ir santaupos (0,67 mln. eurų), dar 0,26 mln. eurų įvertinti jiems priklausantys žemės sklypai.

2,58 mln. eurų turto ir santaupų deklaravusi „darbietė“ Vilija Filipovičienė nurodė su sutuoktiniu turinti 1,6 mln. eurų vertės žemės sklypų, nekilnojamojo turto už 0,65 mln. eurų, dar 0,25 mln. eurų įvertintos parlamentarės turimos įmonių akcijos

Per 1,43 mln. eurų deklaravo ir liberalas Arminas Lydeka su sutuoktine, didžiąją jų turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas.

Mažiausiai turto iš parlamentarų nurodęs J.Varkala, VMI duomenimis, turi per 10 tūkst. eurų turto - po pusę sumos sudaro parlamentaro nekilnojamasis turtas ir santaupos.

O.Leiputė deklaravo turinti apie 15,5 tūkst. eurų turto - beveik 9 tūkst. eurų santaupų ir per 6 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto.

Prie mažiausiai turto deklaravusių parlamentarų - ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovė Ona Valiukevičiūtė, turinti per 19 tūkst. eurų turto, iš jų - 18 tūkst. eurų santaupų. „Darbietis“ V.Skarbalius VMI nurodė su sutuoktine turintis apie 24 tūkst. eurų turto, iš jų - 15 tūkst. eurų santaupų.

Nors Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys su žmona deklaravo per 102 tūkst. eurų turto (daugiausia - 87 tūkst. eurų vertas sutuoktinių nekilnojamasis turtas), jiedu taip pat nurodė negrąžinę beveik 119 tūkst. eurų dydžio paskolos.

Nors teisės aktai nenurodo, kad lauko kavinėse klientui turi būti atnešamas uždengtas patiekalas, maistas turi išvengti bet kokios taršos, pažymi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas Algimantas Lipnickas. Etiketo žinovas Arminas Lydeka teigia, kad nė vienam klientui nėra malonu, kai jo mišrainė plevėsuoja lėkštėje, kaupdama gatvės dulkes ar lietų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį VMVT dėl viešojo maitinimo įstaigų darbo sulaukė 154 skundų, iš kurių pasitvirtino 31. Tuo metu 2014-aisiais buvo gauti 827 skundai (pagrįsti – 246), 2013-aisiais – 756 skundai, iš kurių 271 buvo pagrįsti.

Kaip naujienų portalui LRT.lt kalbėjo VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius A. Lipnickas,  dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl patiekalų kokybės ir bendrų higienos pažeidimų – darbuotojų aprangos, nešvarių indų ar netvarkos kavinėse.

„Būna, kad netinka skonio savybės arba patiekalas būna atšalęs, nepatinka serviravimas. Mes visuomet rekomenduojame išspręsti klausimą vietoje, nes patikrinimas gali būti atliktas greičiausiai kitą dieną. Tuomet mums jau būna sunku rasti tą patiekalą, todėl stebime, kokia yra bendra būklė, kokie patiekalai buvo gaminami, iš kokių žaliavų“, – aiškina specialistas.

Bene daugiausiai pažeidimų, anot VMVT atstovų, užfiksuojama smulkiajame versle – mažose kebabinėse, taip pat kinų patiekalus gaminančiose viešojo maitinimo įstaigose.

Ar saugus lauke patiekiamas maistas?

Kaip LRT.lt sakė A. Lipnickas, pagrindinis reikalavimas lauko kavinėms yra užtikrinti tinkamą higienos būklę, kad būtų galima išvengti bet kokio maisto ir teritorijos užteršimo, apsaugoti nuo vabzdžių ir graužikų. Lauko kavinės, kurios yra gatvės teritorijoje, turi gauti savivaldybės leidimą.

„Vilniuje, Vokiečių gatvėje, kur kavinės išdėstytos abejose gatvės pusėse, o per vidurį yra joms priklausančios lauko kavinės, patiekalai, gėrimai yra atnešami per lauką. Dėl to patiekalų pateikimas turi būti toks, kad išvengtų bet kokios taršos. Teisės akto, kuris nurodytų, jog patiekalas turi būti atnešamas uždengtas, nėra, bet vis tiek turi būti vadovaujamasi bendrais higienos principais“, – tvirtino VMVT specialistas.

Tačiau, anot A. Lipnicko, aukštesnės klasės restoranai patiekalus vartotojui patiekia uždengtus. „Yra visokių aptarnavimo formų, bet jokio užkrato į maistą pakliūti negali. Be to, patiekalas turi būti patiekiamas ir atitinkamos temperatūros – ne mažiau 68 laipsnių“, – aiškino A. Lipnickas.

Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius tikino, jog žmonės taip pat neturėtų baimintis pakelės kavinių: esą nesvarbu – lauko kavinė ar pakelės užeiga – jos turi užtikrinti maisto saugą ir kokybę. „Žinoma, pasitaiko ir aplaidumo atvejų. Būna, kad nepagalvoja, nenusiplovę rankų padavėjai puola klientui paduoti maisto“, – priduria A. Lipnickas.

Nuo 2013-ųjų viešojo maitinimo įstaigos yra vertinamos balais. Taip siekiama padėti vartotojams lengviau apsispręsti, į kurią kavinę, restoraną ar barą užsukti – kuo aukštesnis įvertinimas, tuo ten saugesnė aplinka bei kokybiškesnis maistas. Kaip informavo A. Lipnickas, 4 ir 5 balus turi 65 proc. viešojo maitinimo įstaigų. „Tai – nemažas rodiklis. Verslininkai suinteresuoti turėti 5 balus, o ne 2 ar 3“, – LRT.lt teigė specialistas.

A. Lydeka: ne visur skiriamas tinkamas dėmesys klientui

Etiketo žinovo A. Lydekos teigimu, save gerbianti kavinė, restoranas ar užkandinė maistą į lauką iš virtuvės turėtų atnešti uždengtą. „Nė vienam klientui nėra malonu matyti, kaip padavėjas kerta dulkėtą gatvę, o jo mišrainė plevėsuoja lėkštėje, kaupdama tos gatvės dulkes ar lietų. Asmeniškai aš, pamatęs, kad mano patiekalą neša atvirą, tikrai daugiau į tokią lauko kavinę neateičiau“, – LRT.lt komentavo A. Lydeka.

Etiketo žinovas teigia, kad pakankamai daug kavinių maistą patiekia tinkamai, tačiau esą pasitaiko ir tokių, kurios pamiršta etiketo žinias. „Pats mačiau, kaip lėkštėje buvo nešami stori šiuolaikiniai sumuštinai įstrižai per Vokiečių gatvę prie staliuko sėdintiems klientams. Man po tokio vaizdo toje kavinėje prisėsti jau nebesinori“, – teigė A. Lydeka.

Pasak jo, dažnai kavinių, užkandinių ar restoranų savininkams atrodo, kad atnešti patiekalus ar suskaičiuoti pinigus didelio mokslo nereikia – esą kiekvienas gali dirbti tokį darbą.

„Priklausomai nuo sezono, pasamdo jaunų, gražių merginų ir vaikinų, kad atneštų patiekalus ir suskaičiuotų pinigus, be abejo, už tai siūlydami labai nedidelį užmokestį, nors padavėjo darbas yra pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daug žinių: komunikabilumo, kalbų mokėjimo, etiketo taisyklių išmanymo, žinių, kaip reikia serviruoti stalą.

Vienas ar kitas asmuo gali nekreipti į tai dėmesio ir jam užteks suvalgyti savo šnicelį, bet šiandien – XXI a., kai rinkoje yra didžiulė konkurencija ir visuomenė yra pakankamai išlepinta gero aptarnavimo, dėmesio klientams. Nebe sovietinio „ubagizmo“ laikai, kai džiaugeisi tiesiog gavęs vietą restorane. Dauguma klientų šiandien jau atkreipia dėmesį į aptarnavimą“, – LRT.lt komentavo A. Lydeka.

Anot etiketo žinovo, gera virtuvė ir patiekalų paruošimas yra vienas svarbiausių dalykų, tačiau esą ne mažiau svarbus ir geras aptarnavimas. „Aš pats, daug mano draugų ir pažįstamų einame ir grįžtame į tas kavines, kur maloniai ir gerai aptarnauja“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis apgailestauja, kad Lietuvoje aptarnavimo kultūra nėra labai aukšta, ypač vasaros sezonu pajūryje, kur esą kavinėms trūksta pagrindinių etiketo žinių išmanymo.