Politiko nuomone, skandalai įvairiose partijose padidins nepartinių kandidatų Seimo rinkimuose skaičių ir galimybes. Jau metus nesantis jokioje partijoje eksministras yra ilgametis Naujininkų bendruomenės vadovas. Sėkmės jis tikisi būtent todėl, kad bendruomenei, anot jo, pavyko nemažai pasiekti organizuojant žmones bendrai veiklai.

„Suprantu, kad partijos būtinos demokratiniam procesui, tačiau šiuo metu partijų vadovams reikia padaryti rimtas išvadas, kaip išguiti partijose esančias blogybes. Manau, būtų gera pamoka partijoms, jei žmonės bent vienmandatėse apygardose balsuotų už nepartinius kandidatus. Per savo buvimo politikoje laiką į jokius skandalus įsipainiojęs nesu ir tikrai manau, kad šioje srityje galima dirbti be purvinų pinigų bei technologijų. Darbas bendruomenėje mane įtikino, kad be partinio bilieto kartais galima pasiekti daugiau. O „klijuotis“ prie kurios nors partijos kaip legionieriui, nestojant į organizaciją, kaip dabar madinga, – nesolidu. Populistu būti nenoriu“, – teigia buvęs ministras.

A. Melianas buvo išrinktas su Liberalų ir centro sąjunga Seimo nariu 2000 ir 2008 metais, o 2012 m. buvo paskirtas Vidaus reikalų ministru.

Šeštadienį vyksta jungtinis Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir politinės partijos „Sąjunga Taip“, kuriai vadovauja Vilniaus meras Artūras Zuokas, suvažiavimas. Jame turėtų būti pritarta partijų jungimuisi bei nuspręsta, kas vadovaus bendrai partijai.

LiCS taryba jungimuisi pritarė birželio 7-ąją. Jos pirmininkas Artūras Melianas BNS tuomet sakė, kad jungimuisi u „Sąjunga Taip“ pritarta beveik vienbalsiai. Po to susijungimo detales derino darbo grupė.

A.Zuokas iš LiCS pasitraukė 2010 metais ir tais pačiais metais įsteigė „Sąjungą Taip“.

Kelios dešimtys Plungės liberalcentristų perėjo į Liberalų sąjūdį, tarp jų - ir visi šeši į Plungės savivaldybės tarybą išrinkti Liberalų ir centros sąjungos (LiCS) nariai.

Penktadienio vakarą Liberalų sąjūdžio nariais nariais apie 40 LiCS Plungės skyriaus narių. Į kitą partiją perėjo ir šio skyriaus pirmininkas, buvęs sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis.

Tokiu būdu Liberalų sąjūdis Plungėje beveik padvigubėjo. Iki tol šiame skyriuje, anot jo pirmininko Audriaus Misiūno, buvo apie pusšimtis narių.

Be to, Liberalų sąjūdis taps ir didžiausia frakcija Plungės rajono savivaldybės taryboje. Joje bus devyni nariai. Liberalų sąjūdis iki šiol ten turėjo tris atstovus.

"Plungė - mažas miestelis. Liberalios jėgos anksčiau ar vėliau turėjo susivienyti, nematome prasmės konkuruoti, ir bendruomenei bus geriau, jei būsime vieningi", - BNS sakė A.Misiūnas.

A.Klišonis kol kas kalbėti apie perėjimą į Liberalų sąjūdį atsisakė.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Melianas BNS šeštadienį atsisakė komentuoti situaciją, sakydamas, kad dar neturi visos informacijos.

Liberalų sąjūdis turi 10 atstovų Seime, liberalcentristai - nė vieno.

Neparlamentinės Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) taryba šeštadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą.

Partija pranešė, jog į EP ves jos pirmininkas, buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. Toliau sąraše - kitas buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, buvęs Seimo Pirmininko pavaduotojas, sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, buvęs Baltijos asamblėjos pirmininkas ir Sveikatos apsaugos ministras Audrius Klišonis ir kiti.

Praėjusios kadencijos Seime LiCS priklausė valdančiajai Permainų koalicijai, per Seimo rinkimus 2012 metais partija nelaimėjo nė vietos vietos.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 25 dieną.

"Tu melagis!" – tokia leksika santykius ėmė aiškintis liberalų partijų lyderiai Artūras Melianas ir Eligijus Masiulis. Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei Liberalų sąjūdis (LS) įsivėlė į tikrą žodžių mūšį.

Išvadino trigubu melagiu

Dalis LiCS narių panoro prisijungti prie E.Masiulio vadovaujamo LS. Bent taip ne per seniausiai gyrėsi pats LS lyderis. Tačiau LiCS vakar ūmai puolė tai neigti. "Apsimelavo", – taip be užuolankų pranešime spaudai kirto byrančios partijos propagandistai.

"Tenka apgailestauti, kad parlamentinės partijos pirmininkas E.Masiulis viešai apsimelavo, pareikšdamas, kad į LS įsiliejo apie 700 buvusių LiCS narių. Masiulis tiksliai žino, kad tai netiesa. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad LS nariai pereina į LiCS gretas", – rašoma pranešime.

Tačiau, regis, yra priešingai – juk prieš kurį laiką iš LiCS gretų išėjo vienas ryškiausių partijos veidų Raimondas Šukys, o ne per seniausiai apie pasitraukimą pareiškė ir nuo pat partijos pradžios joje buvęs disidentas Vytautas Bogušis.

LiCS nariai, be kita ko, aiškina, kad E.Masiulis melavo ir daugiau. Esą A.Melianas, dabartinis LiCS pirmininkas, rinkimų štabui nevadovavo.

"E.Masiulis dirbo kartu Vyriausybėje ir tiksliai žinojo, kad, likus iki rinkimų daugiau nei pusmečiui, A.Melianas atsistatydino iš rinkimų štabo vadovo pareigų", – aiškinama E.Masiuliui.

"Vieną kartą galima suklysti, bet viename pokalbyje tris kartus pameluoti – jau sistema", – baigia LiCS atstovai.

Savo žodžių neišsižada

"Tenka apgailestauti dėl savo kolegų, kad tokiais pigiais triukais stengiamasi atkreipti žiniasklaidos dėmesį, – taip į LiCS pranešimą sureagavo E.Masiulis. – Aš tikrai pasakiau tai, ką pasakiau, ir dar kartą galiu patvirtinti, kad mano minėti skaičiai, faktai yra tikri. O tai, kad dabar bandoma vaidinti, jog laivas neskęsta, tai jų pačių problema."

"Juokinga", – apie faktą, kad LS nariai traukia pas LiCS pasakė E.Masiulis. Žinoma, kreiptis į teismą dėl šmeižto ar imtis kitokių priemonių dėl LiCS pareiškimo jis nesirengia.

"Tokius pareiškimus karščiausią vasaros dieną daryti neatsakinga", – šmaikštavo liberalas.

Paprasčiausias "pilkis"

LiCS buvo įkurta 2003-iaisiais, susijungus Liberalų sąjungai, Centro sąjungai ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai. Jos vadovu tuomet tapo Artūras Zuokas.

Jo vadovavimu nepatenkinta narių dalis atskilo ir įkūrė LS. Vėliau iš sąjungos pasitraukė ir pats A. Zuokas, jis įkūrė visuomeninį judėjimą, o paskui ir partiją "Taip".

LiCS pastarieji rinkimai į Seimą buvo nesėkmingi. Dėl to iš partijos pirmininko posto pasitraukė Algis Čaplikas, o vietoj jo išrinktas A.Melianas.

"Žmogus, kuris vadovavo rinkimų štabui, kuris surietė partiją į ožio ragą, tampa partijos pirmininku, žmogus, kuris sužlugdė partiją", – taip apie dabartinį partijos pirmininką A.Melianą ne per seniausiai atsiliepė V.Bogušis ir pridūrė, kad dabartinis partijos vadovas nėra nei generolas, nei pilkasis kardinolas, o paprasčiausias "pilkis", t. y. pilkas, neišraiškingas, nuobodus politikas.

Byranti Liberalų ir centro sąjunga tikina, kad jos laidoti nereikia ir kad ji turi galimybių gerai pasirodyti 2015 m. savivaldos rinkimuose, tačiau politikos ekspertai šios partijos perspektyvų nebemato.  

Kai per praėjusius Seimo rinkimus Liberalų ir centro sąjunga nepateko į Seimą, vis pasigirsdavo kalbų apie mažėjančias jos gretas. Prieš kurį laiką iš jos išėjo vienas ryškiausių partijos veidų Raimondas Šukys, o šią savaitę apie pasitraukimą pareiškė ir nuo pat partijos egzistavimo pradžios joje buvęs Vytautas Bogušis.

Dabartiniai Liberalų ir centro sąjungos lyderiai sako, kad tai natūralus nubyrėjimas, kuris esą neturėsiąs įtakos dalyvauti savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose. Netgi Prezidento rinkimuose jie žada kelti savo kandidatą.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderis sako skaičiuojąs šimtus liberalcentristų perbėgėlių, kurie prašosi priimami į Liberalų sąjūdį. Kas laukia Liberalų ir centro sąjungos, aiškinasi LRT televizijos laida „Savaitė“.   

Liberalų ir centro sąjunga buvo įkurta 2003-aisiais, susijungus Liberalų sąjungai, Centro sąjungai ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai. Jos vadovu tuomet tapo Artūras Zuokas. Jo vadovavimu nepatenkinta dalis narių atskilo ir įkūrė Liberalų sąjūdį. O vėliau iš sąjungos pasitraukė ir pats A. Zuokas, įkūręs visuomeninį judėjimą, o paskui ir partiją „Taip“. Liberalcentristams paskutinieji rinkimai į Seimą buvo nesėkmingi. Dėl to iš partijos pirmininko posto pasitraukė Algis Čaplikas, o vietoj jo išrinktas Artūras Melianas. Tačiau, panašu, tai situacijos negelbsti. Vienas iš Liberalų ir centro sąjungos  steigėjų, buvęs parlamentaras Vytautas  Bogušis parašė pareiškimą išstoti iš partijos. Jis sako, kad sąjungos narius yra apėmusios tylaus pasitraukimo nuotaikos.

„Tikslaus skaičiaus aš neturiu, nes jo niekas nepateikia. Tas skaičius yra slepiamas. [Paskutinei] rinkimų kampanijai vadovavo dabartinis partijos pirmininkas Artūras Melianas –jis tikrai ją surietė į ožio ragą. Bet jam buvo nė motais. Tas visiškai jam nerūpi, svarbiausia yra pirmininkauti partijai“, – tvirtina V. Bogušis.

Iš partijos išstojo ir buvęs sveikatos reikalų ministras Raimondas Šukys. Jis sako tai padaręs, kai įsidarbino Seimo kontrolieriaus tarnyboje, – esą kad nekeltų jokių abejonių dėl galimo interesų konflikto priimant sprendimus dabartinėje darbovietėje.

Iš Liberalų ir centro sąjungos pasitraukė ir buvęs parlamentaras Jonas Liesys. Jis sako, kad apsisprendė ne vienas – dauguma Trakų skyriaus liberalcentristų įstojo į Liberalų sąjūdį.

„Tai buvo sprendimas skyriaus žmonių, kurie ateitį sieja su, manome, stipresne politine jėga. Aš dabar esu sąraše į Europos Parlamentą, berods, 15-tu numeriu. Numerio nesureikšminu, bet sąrašą gerbiu. Man garbė yra būti sąraše, o esmė yra ta, kad vietos savivaldoje tikrai dalyvausim“, – teigia J. Liesys.

Buvęs liberalcentristų lyderis tikina nesistebįs bendrapartiečių sprendimu trauktis iš sąjungos.

„Negyvenam mes geriausių laikų, nėra ko apsimetinėti. Kai buvome valdžioje, buvom patrauklūs, ir kai kuriems partijos nariams atrodėme labai faini ir simpatiški, nes smagu visą laiką būti su tais, kurie yra valdžioje, nes tai duoda, ne paslaptis, tam tikros naudos. Ir sudėtinga būti, kai pralaimi rinkimus ir nesi valdžioje“, – sako Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.

Liberalcentristų pirmininkas A. Melianas tikina, kad kovą partijoje buvo 4 tūkst. narių. O masinio bėgimo iš sąjungos esą nėra.

„Nuolat mus skandina, nuolat mus nori numarinti ir t.t. Bet, taip sakant, šunys loja, o Liberalų ir centro sąjunga eina pirmyn. Esam tikrai labai stipri savivaldybininkų partija ir pirmiausiai matom savo pakankamai ryškų ir didelį atstovavimą savivaldoj. 2015 metų rinkimuose mes tikimės surinkti daugiau kaip 7 procentus balsų visoje Lietuvoje ir atstovauti 25 savivaldybėse: turėt savo merus, vicemerus“, – teigia A. Melianas.

Seniai kalbama, kad liberalų įtaka Lietuvos politikoje sustiprėtų, jei, užuot skaidęsi, susijungtų į vieną partiją. Tačiau Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad per pusmetį esą į jų partiją įstojo iki 700 liberalcentristų, todėl jungtis su šia politine jėga nematąs reikalo. Taip pat neplanuoja to daryti ir su A. Zuoko „Taip“.

„Mes nematome kažkokios politinės aritmetikos ir nebūtinai tas susijungimas gali būti naudingas. Tas masiškumas ne visada yra lemiantis faktorius“, – mano E. Masiulis.

Politologai  sako, kad Liberalų ir centro sąjungos ateities scenarijus gali būti ne vienas. Ši politinė jėga gali išnykti išsivaikščiojus partijos nariams. Dalis partijos gali suartėti su kitomis liberaliomis partijomis. Tikėtinas ir naujos partijos kūrimas. Tačiau politologai įspėja, kad už naujus politinius darinius balsuoja vis mažiau žmonių.

„Manau, kad iš tikrųjų perspektyvos jiems atsikelti nėra – net vietos rinkimuose. Jie tiek nusilpo, kad žmonės, strategiškai balsuodami, nebalsuos už Liberalų ir centro sąjungą. Jeigu bus liberalių pažiūrų, tai rinksis Liberalų sąjūdį ar kažkokią galimą dešinę alternatyvą, netgi konservatorius. Manau, jie, kaip partija, perspektyvų nebeturi“, – teigia politologė Jūratė Novagrockienė.

Tiek Liberalų ir centro sąjungos, tiek Liberalų sąjūdžio lyderiai tikina, kad ir rinkėjams, ir patiems politikams geriau būtų viena liberali politinė jėga, tačiau nesutaria, kurios partijos pagrindu ji turėtų būti sukurta. Kol kažkada kartu dirbę liberalių partijų vadovai arogantiškai demonstruoja politinius raumenis, eiliniai partijų nariai blaškosi vis dar tarp trijų liberalių partijų.