– Jūsų komitete pritarta idėjai, kad moksleiviai jau nuo 16 metų atsirastų šaukimo sąraše, nuo 17 metų tikrintųsi sveikatą ir dar neįstoję į aukštąją mokyklą laikytų ginklą rankoje.

– Iš tikrųjų šitos pataisos buvo siūlomos mokinių iniciatyva. Jie norėtų gauti daugiau informacijos ir žinoti apie savo būklę šaukimo į kariuomenę atžvilgiu. Ir mes siūlome, kad gaunant pasą atsirastų įskaita tam tikra, būtų elektroninė prieiga ir jaunuolis matytų savo būklę, kada jį kviečia sveikatos tikrintis, kada įtraukia į šauktinių sąrašus. Mokiniai mūsų prašė, kad būtų daugiau informacijos, nes visi sutinka, kad ginti tėvynę yra svarbu. Tačiau mums teigė, kad šiuo metu dažnas jaunuolis nesusigaudo, ko iš jo norima, kada jis gali būti pašauktas. Tai tokia įskaita galėtų pagelbėti.

– Krašto apsaugos ministerija, kaip suprantu, taip pat ploja rankomis, nes nebūtų galima išvengti šaukimo į kariuomenę. Nes jeigu esi pašauktas, tavęs tiesiog nepriims aukštoji mokykla, kol neatlikai privalomosios karinės tarnybos.

– Taip, mes siūlome, kad jau 18 metų jaunuoliai žinotų, jog jie yra šauktinių sąraše. Ir tuomet tiems, kurie įtraukti į šauktinių sąrašą, nebūtų taikoma išlyga dėl studijų. Tačiau pabaigę tarnybą, pagal naują mokslo ir studijų įstatymo redakciją, jie įgyja pranašumą ir įstoja per lengvatinę eilę į aukštąją mokyklą. Čia, manau, bus labai daug ir savanorių, kuriems šiandien sunkiau yra įstoti. Mes einam tuo keliu, kad nesuteikiam kažkokių papildomų balų, bet tiesiog 10 proc. vietų kiekvienoj studijų programoj bus skiriama tiems, kurie turi stažą. Ir ateity galbūt didinsim tą procentą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toliau LNK žurnalistas pokalbį tęsė su Moksleivių sąjungos prezidentu Jonu Trumpa.

– Nuo 16 metų Lietuvos piliečiai gauna pasą, o į kitą ranką valdžia siūlo ginklą. Ką renkasi moksleiviai?

Moksleiviai patys yra pagauti tokioje nepatogioje situacijoje.

– Moksleiviai patys yra pagauti tokioje nepatogioje situacijoje. Patys mokiniai apie karo tarnybą yra dar menkai informuoti ir jeigu paklaustume jų nuomonės, greičiausiai ji būtų labai neobjektyvi į vieną arba į kitą pusę. Tai tik dabar mes vykdome tyrimą, kol kas jį yra užpildęs nereprezentatyvus moksleivių skaičius, bet mes matome tam tikrus pastebėjimus iš to tyrimo. Pavyzdžiui, beveik pusė moksleivių neprieštarauja tam, kad būtų pašaukti 16 metų ir atliktų tarnybą po mokyklos arba po profesijos įgijimo. Ką mes akcentuojam, ir moksleiviai taip pat, kad neturi būti pertrauktas ugdymosi procesas pačioje mokykloje. Ir taip pat, kad turėtų plėstis alternatyvos būdai. Kad mes galėtume atlikti tarnybą nevyriausybinėj organizacijoj, tokioj kaip Šaulių sąjunga. Moksleiviai pastebi, kad tarnyba turi prasidėti rugsėjį po mokyklos baigimo, jog būtų galima ją atlikti devynis mėnesius ir toliau studijuoti.

– Moksleiviai nesibaimina, kad iki universiteto durų dar reikės šiek palaukti, nes aukštosios mokyklos durys bus jiems užvertos, kol jie atiduos tą devynių mėnesių duoklę valstybei?

– Pagrindinis principas čia yra loterija, kuris anksčiau būdavo ir dabar yra. Mūsų moksleiviai sako, kad jei dalis mūsų eis, o dalis neis, tai kaip ir nėra sąžininga. Ir moksleiviai pasisako dėl krašto apsaugos disciplinos įvedimo mokykloj, kad ji būtų plačiau plėtojama. Jie nėra labai kategoriškai nusiteikę prieš. Bet mes dar gryninsimės, ar gali mūsų pozicija šiek tiek vystytis, plėtotis.

„Švietimo susitarimas dėl mokytojų atlyginimų yra vykdomas. Aš dabar su streikuojančia profsąjunga turėjau pokalbių ir jiems įsipareigojau iki pat šaknų pratikrinti skaičiavimus. Ir aš tą atlikau, užkankinau Valstybės duomenų agentūrą“, – Eltai sakė A. Žukauskas.

„Tas, kas yra pateikiama, tikrai yra teisingai – dabar turime 114 proc. ir skirtas papildomas biudžetinis finansavimas du kartus po 10 proc. didinti, jis atves 2024 metų pabaigoje į 130 proc. vidutinio mokytojo atlyginimo santykio su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu“, – patikino „laisvietis“, akcentuodamas, kad nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo yra vykdomas.

Visgi, A. Žukauskas pastebėjo trūkumų mokytojų vidutinio atlyginimo skaičiavimo metodikoje. Anot parlamentaro, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas įtraukiant įvairias papildomas lėšas, tokias kaip priedai už projektus.

„Problema yra tame, kad mes įsipareigojome dėl vidutinio mokytojo atlyginimo, o profsąjunga dabar pakėlė klausimą, kad aukščiausios kategorijos mokytojas negauna vidutinio atlyginimo. Tai taip iš tikro gali nutikti, todėl, kad į atlyginimus dar įpilami pinigai ne vien valstybės ir jie pasiskirsto nevienodai“, – problemą įvardino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.

„Pavyzdžiui, valstybės skiriami 3 proc. už naujų ugdymo programų diegimą, sutaupytos lėšos mokyklose, kurias išsimoka per visokias priemokas ir priedus. Tai ir savivaldybių papildomi pinigai, skiriami atlyginimais, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė pradedantiems pedagogams skiria po 300 eurų. Taip pat skiriama 60 mln. eurų mokytojams, kurie su ukrainiečiais dirba, kai kurios mokyklos sugeba projektinę veiklą organizuotis ir iš projektų prisiduria“, – A. Žukauskas vardino, iš kur gaunamos papildomos lėšos, iškreipiančios vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.

Todėl, pažymi A. Žukauskas, tie mokytojai, kurie apsiima daugiau veiklų ir gauna už jas papildomų lėšų, laikomi kaip dirbantys vienu etatu. Anot jo, parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo į tai nebuvo atkreiptas dėmesys, todėl nustatyta lyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, o ne didinti pareiginį atlyginimą.

Jei jie nenori taisyti savo klaidų, tegu netaiso – tarsimės su kita Vyriausybe, kad taisytų.

„Gaunasi tokia situacija, kad mokytojas, kaip asmuo, jeigu jis dirba vienu ir daugiau etato, jis iš tikro gauna daugiau nei vidutinį atlyginimą, o tie, kurie neturi jokių priemokų, normalu, kad jie gauna mažiau negu vidurinis atlyginimas, net ir turėdami aukščiausią pareiginį atlyginimą“, – aiškino politikas.

„Problema yra tame – mes, kai rengėme partijų sutarimą, šiek tiek šito nežiūrėjome ir tą rodiklį taip nustatėme. Iš tikro partijų sutarime nesutarta, kad pareiginis atlyginimas sieks 130 proc. procentų, buvo sutarta dėl visų pajamų“, – teigė A. Žukauskas.

Mokytojų lyderio tai neįtikina: balsuodami gali ištaisyti klaidas

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis A. Navickas pabrėžė, kad toks atlyginimų skaičiavimas yra neteisingas. Todėl nebūtų sąžininga sutikti su Vyriausybės siūlomu darbo užmokesčio didinimu, sako jis.

„Galime kiekvienas interpretuoti savaip, bet akivaizdu, kad skaičiuojama neteisingai. Kaip galima taip skaičiuoti – žmogus dirba už du, bet sakome, kad tai yra vienas žmogus. Nežinau, kažkaip logika nesusiveda“, – Eltai kritikavo vidutinio atlyginimo skaičiavimą A. Navickas.

„Absoliuti nesąmonė, jeigu mes sakytume, kad tai tinka ir taip susitarėme. Kam tada mes kalbame, kad ta profesija turi būti prestižinė, turi būti darbo užmokestis didesnis už vidutinį, jei bandome kažkaip pateisinti partijų susitarimą, kurios pačios iki galo nesuprato, kaip sutarė“, – kalbėjo streikuojančių mokytojų lyderis.

A. Navicko teigimu, Seimo nariai dar gali ištaisyti ydingą darbo užmokesčio skaičiavimą. Pasak profsąjungos pirmininko, tiek valdantieji, tiek opozicijoje dirbantys politikai turėtų pritarti mokytojų siūlymams didinti atlyginimus labiau nei numatė Vyriausybė.

„Dabar stebėsime – jie balsavimu tai gali ištaisyti. Akivaizdu, kad Seimas yra ta institucija, kuri gali priimti sprendimus, nepaisant to, ką partijos susitarė, tai nėra netgi teisės aktai, tai yra tiesiog galbūt kryptis kažkokia. Jei ta kryptis buvo neteisingai įsivaizduojama, jie gali savo balsavimu ištaisyti“, – sakė A. Navickas.

Vis dėlto, jei Seimo nariai nepateisins streikuojančių mokytojų lūkesčių, A. Navickas nesiruošia toliau derėtis su šia Vyriausybe dėl didesnių atlygių.

„Jei jie nenori taisyti savo klaidų, tegu netaiso – tarsimės su kita Vyriausybe, kad taisytų. Bet tada tegu nebando teisintis ir bandyti aiškinti, kad jie čia kažką spręs. Jų sprendimas yra likęs vienas dėl šito biudžeto. Su šita Vyriausybe toliau nebus prasmės derėtis, jeigu jie nepriims to sprendimo, kurio tikisi iš jų visuomenė“, – akcentavo LŠDPS lyderis.

ELTA primena, kad švietimo darbuotojų profsąjunga, organizavusi mokytojų streiką spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje, prie aktyvių veiksmų žada grįžti gruodžio 5 dieną. Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

Profesinė sąjunga taip pat yra pareiškusi nepasitikėjimą Vyriausybės atliktais vidutinio mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimais.

Etikos ir procedūrų komisija vertino A. Žukausko Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu pateiktą atsakymą į kolegės Astos Kubilienės klausimą, kodėl į komiteto posėdį bus kviečiamos ne visos suinteresuotos organizacijos.

„Aš nežadu kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos, kuriems nepatinka, kad ten kažkurioj vietoj pasakyta apie socialinę lytį. Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats kaip su plokščios žemės šalininkais“, – tuomet komiteto posėdyje teigė Laisvės frakcijos narys.

Visgi pats komiteto pirmininkas, jo pasisakymus vertinant Etikos ir procedūrų komisijai, teigė, kad šie jo pasisakymai nebuvo nukreipti į konkrečias organizacijas ar asmenis. A. Žukauskas akcentavo, kad mokslo tiesas neigiančius asmenis jis atsisakė kviesti savo paties iniciatyva, kaip komiteto pirmininkas, tačiau jis neva niekam nedraudė dalyvauti ir kalbėti komitete.

Vaizdinga kalba yra priskiriama lyderystės išraiškai, tai tikras lyderis šneka vaizdinga kalba, o jeigu lyderių nereikia Seime, tai aš galiu šnekėt sausa kalba, jeigu taip mane įpareigosit.

„Šita nuomonė nebuvo išsakyta konkrečių piliečių ar organizacijų atžvilgiu (...), tiesiog buvo pasakyta, kad, be kita ko, (dar kartą kartoju – dalyvauti posėdžiuose gali bet kas) klausimų svarstymui svarbius ir reikalingus asmenis pagal Statutą būtent pirmininkas dar ir papildomai pakviečia. Tai aš paminėjau tuos asmenis, kurie neigia mokslo tiesas, teigia, kad žemė yra plokščia, tai aš nežadu kaip pirmininkas jų atskirai kviesti“, – Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje kalbėjo A. Žukauskas.

Komiteto pirmininkas taip pat atmetė kaltinimus, kad jis, sakydamas, jog Stambulo konvencijos kritikai „žviegia“, norėjo juos palyginti su kiaulėmis. A. Žukauskas, remdamasis rašytojo Petro Cvirkos citatomis, tvirtino, kad žviegimas šiame pasisakyme reiškė skundimąsi ir nepasitenkinimą, o kiaulės, pasak Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, be reikalo nežviegia, todėl jų lyginti su Stambulo konvencijos kritikais negalima.

„Cvirkos romane yra aiškiai atribota, kad kiaulė be reikalo nežviegia, o tie, kas be reikalo burba, skundžiasi, reiškia nepasitenkinimą, tai jie ne kiauliškai elgiasi, o žmogiškai, anot šito klasiko“, – etikos sargams aiškinosi A. Žukauskas, pridurdamas, kad vaizdinga kalba yra lyderystės bruožas, būtinas komiteto pirmininkui.

„Vaizdinga kalba yra priskiriama lyderystės išraiškai, tai tikras lyderis šneka vaizdinga kalba, o jeigu lyderių nereikia Seime, tai aš galiu šnekėt sausa kalba, jeigu taip mane įpareigosit“, – tvirtino Laisvės frakcijos narys.

Toks siūlymas pateiktas opozicinių Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos frakcijų atstovų įregistruotame rezoliucijos projekte „Dėl demokratijos ir žodžio laisvės Seime“.

„Daugiau kaip 300 tūkst. asmenų bei pavienės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimą bei atskiras jo frakcijas atkreipdami dėmesį į darbo organizavimo problemas Seimo Žmogaus teisių komitete, dėl ko šie asmenys bei organizacijos nesijaučia išklausyti bei atstovaujami, taip pat įžvelgia diskriminacijos dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų grėsmę“, – sakoma  rezoliucijos projekte.

Jame pažymima ir tai, kad Seime pasitaiko atvejų, kaip, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo komitete, kai komiteto pirmininkas A. Žukauskas kategoriškai atsisako į komiteto posėdžius kviesti asmenis, kurie turi kitokius nei jo įsitikinimus, ir „taip varžo šių asmenų teisę išreikšti savo nuomonę Tautos atstovybėje – Seime, kas prieštarauja pačiai demokratijos ir parlamentarizmo esmei“.

Rezoliucijos projekto autoriai atkreipia  dėmesį, kad su jam patikėta tarpininkavimo misija Sakartvele, aukščiausių valstybės politikų vertinimu, nesusitvarkė ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, be kita ko „kolegialiai nederinęs savo viešai reiškiamos pozicijos bei pareiškimų su Užsienio reikalų komitetu, nors jis, kaip pirmininkas, atstovauja ne vienasmeniam, o būtent kolegialiam Seimo padaliniui“.

Rezoliucijos iniciatoriai mato  tendenciją, kad „Seime įsivyrauja nuostata kurti darbo grupes įstatymams parengti, į kurias nėra kviečiami opozicijos atstovai“.

Todėl rezoliucijos autoriai  ragina „Seimo vadovybę užtikrinti, kad Tautos atstovybėje būtų išklausoma ir atstovaujama visiems Lietuvos žmonėms, nebūtų varžoma skirtingus įsitikinimus turinčių žmonių teisė dalyvauti atviruose Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose, pasisakyti ir reikšti nuomonę Seimo komitetuose ar komisijose“.

Seimo vadovybė taip pat raginama  formuoti darbo grupes, remiantis proporciniu visų Seimo frakcijų atstovavimo principu.

Rezoliucijos projektą teikia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys parlamentarai  Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Valius Ąžuolas, Aurelijus Veryga, Eugenijus Jovaiša, Guoda Burokienė, Kęstutis Mažeika, Deividas Labanavičius, Aušrinė Norkienė, Ligita Girskienė, Zenonas Streikus, Dainius Kepenis, Gintautas Kindurys, Asta Kubilienė, Giedrius Surplys, Robertas Šarknickas, Laima Nagienė.

Tarp projekto teikėjų yra ir Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas.

Keis įstatymus

Niekas nedrįstų ginčytis, kad kuo daugiau Lietuvoje bus gerų mokyklų, tuo geriau. Tačiau neatrodo gražiai, kai naujoms mokykloms lėšų randama valstybės piniginėje, kitas paliekant našlaičio vietoje.

Dėl ambicingos Lietuvos karo akademijos vizijos sukurti veiksmingą bendradarbiavimo su socialiniais ir akademiniais partneriais tinklą, teks keisti Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymus.

Švietimo įstatymo 15 straipsnyje kalbama apie formalųjį švietimą papildantį ugdymą ir kas jį gali vykdyti. Iki šiol ten buvo išvardytos muzikos, meno ir sporto mokyklos. Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas paaiškino, kad, priėmus įstatymo pataisą, būtų kalbama apie tai, kad teisė vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą būtų suteikta tokiems subjektams kaip Karo akademija.

"Prie galutinės išvados nepriėjome, nes įrašyti vien Karo akademiją būtų keistoka, todėl brandiname pasiūlymą, kad įstatymo pakeitime atsirastų galimybė tai daryti ir kitoms aukštosioms mokykloms, kolegijoms", – aiškino A.Žukauskas.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas neslėpė, kad žinia apie Karo akademijos užmojį vykdyti formalųjį švietimą išgąsdino tokią veiklą vykdančias muzikos, meno ir sporto mokyklas dėl finansavimo, esą ta pačia valstybės pinigine teks dalytis su dar vienu tiekėju.

"Tai šiuo atveju bendrasis ugdymas būtų finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos, o papildantis ugdymas – Karo akademijos arba bet kurios kitos aukštosios mokyklos. Pagal įstatymą aukštosios mokyklos iš valstybės negauna finansavimo, o gauna iš valstybės asignavimų pagal tam tikrus rodiklius", – tęsė A.Žukauskas.

Ignoruoja Kauno kadetus?

Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pasisakęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikslino, kad Karo akademijos licėjaus startas numatytas 2022–2023 mokslo metais. Kalbama apie 24 moksleivių klasę Vilniaus licėjuje.

Tačiau naujos karinę pakraipą turinčios mokyklos kūrimas Lietuvoje, esant jau dviem veikiančioms, užkliuvo kai kuriems posėdyje dalyvavusiems Seimo nariams.

"Kodėl, turėdami jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune, visiškai ją ignoruojame, o kuriame naują licėjų Vilniuje. Paprastai dėl vienos mokyklos nedarome išlygų įstatymuose. Jeigu bus neaiškumų, prašysiu antikorupcinio šio teisės akto vertinimo", – pastebėjimais dalijosi Seimo narė Asta Kubilienė.

Buvusi Seimo narė kaunietė Aušra Papirtienė kiek skaudžiau įkando krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. "Kodėl gerbiamam mano apygardos Seimo nariui nerūpi Kadetų licėjus, kuris yra ne tik Kaune, bet ir jo vienmandatėje apygardoje, kur jis yra išrinktas? Jis net neranda laiko pasidomėti, kaip tam Kadetų licėjui sekasi", – savo feisbuko paskyroje pasisakė A.Papirtienė.

A.Papirtienę stebina, kad dar pernai Krašto apsaugos ministerija nepanoro būti Kauno kadetų licėjaus dalininku, o dabar staiga užsimojo kurti naują darinį Vilniuje. (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Iš tiesų būtent Kalniečių vienmandatėje apygardoje rinkėjai savo balsus atidavė už A.Anušauską. Kalniečiuose, Žeimenos gatvėje, veikia ir Kadetų licėjus. Tačiau, net atmetus politinį atspalvį, buvusi Seimo narė priminė dar viena ne mažiau iškalbingą detalę.

Kaune į Seimą išrinktas ministras A.Anušauskas nepanoro kalbėtis, kodėl ignoruojamas jo apygardoje veikiantis kadetų licėjus. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Pasak A.Papirtienės, praeitos kadencijos pabaigoje buvo sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas Vyriausybėje, tuomečio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kauno savivaldybės atstovai.

"Tada Krašto apsaugos ministerija nepanoro būti Kauno kadetų licėjaus dalininku ar vykdyti kažkokias veiklas, kaip dabar nori daryti su Vilniaus licėjumi. Kodėl, kai buvo svarstomos Kauno kadetų licėjaus perspektyvos, Krašto apsaugos ministerija suabejojo, ar jie bus pajėgūs, o štai su Vilniaus licėjumi jau bus viskas gerai?" – retoriškai klausė A.Papirtienė.

Iškalbinga detalė, kad į krašto apsaugos ministrui pateiktus klausimus atsakinėjęs Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius apsiribojo paaiškinimu, kad Krašto apsaugos ministerija pagal galimybes taip pat remia ir skatina įvairias veiklas, orientuotas į pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą.

Iškalbingi skaičiai

Iškalbingesni už žodžius kartais būna skaičiai. Kauno kadetų licėjuje mokosi 323 moksleiviai. Jų metinis biudžetas 2021 m. nesiekė 1,3 mln. eurų. Būsimame Karo akademijos licėjuje pirmaisiais metais mokytųsi 24 mokiniai. Planuojama, kad jiems reikėtų 494 tūkst. eurų. Tai beveik pusė Kauno kadetų licėjaus biudžeto, skirto 323 mokiniams.

Kaune veikiantis kadetų licėjus kasmet netenka vienos klasės dėl to, kad neturi kur apgyvendinti vaikų. (Artūro Morozovo nuotr.)

Aiškinamajame rašte Seimui išsamiau pateikiamos būsimo Karo akademijos licėjaus išlaidos. Planuojama, kad vieno mokinio aprangai ir ekipuotei prireiks 4 850 eurų. Maitinimas kainuotų iki 8 eurų per parą – tokio dydžio maistpinigius gauna kariūnai, kai jie neaprūpinami maistu. Vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, planšetiniam kompiuteriui reikėtų 600 eurų mokiniui. Personalo darbo užmokestis per metus – 290 tūkst. eurų vienuolikai etatų. Mokiniai būtų apgyvendinami Karo akademijoje.

Planuojama, kad antraisiais mokslo metais jau reikėtų 564 tūkst., trečiaisiais – 668 tūkst., o ketvirtaisiais ir paskesniais metais – 740 tūkst. eurų papildomų valstybės asignavimų. Taip pat reikės papildomų lėšų mokiniams apgyvendinti.

Jau minėtame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nuskambėjo ir patikinimas, kad "sprendimas bus ir jis bus palankus", sudarantis galimybę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su mokyklomis, vykdančiomis bendrojo ugdymo programas, vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas.

Neskuba komentuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo išsamesnio komentaro apie naujai steigiamą Karo akademijos licėjų susilaikė, esą ką tik prasidėjo diskusijos ir sunku plačiau komentuoti. "Ministerijos principinė nuostata – kiekviena mokiniui palanki švietimo iniciatyva yra sveikintina, jei užtikrinamos saugios sąlygos ir ugdymo kokybė", – pareiškė ministrė.

Ministrė taip pat priminė, kad kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, turi teisę steigti švietimo įstaigas ir naujas klases jose, taip pat ir specializuotas: savivaldybės ir yra absoliučios daugumos mokyklų steigėjos. Krašto apsaugos ministerija taip pat gali būti švietimo įstaigos dalininke ir padėti rengiant būsimus kariūnus, šaulius.

"Minimos mokyklos – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – irgi atsirado savivaldybių, ne centrinės valdžios, iniciatyva. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų liepą iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Kauno kadetų licėjaus dalininko funkcijas, kitas dalininkas – miesto savivaldybė", – tęsė ministrė J.Šiugždinienė.

Naujausia Karo akademijos bendradarbiavimo iniciatyva-projektas – tai neformalusis vaikų švietimas, sukuriant ir vykdant formalųjį švietimą papildančią programą.

"Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vykdant šį bendradarbiavimo projektą, nauja mokykla steigiama nebus – šią programą vykdys pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atrinkta bendrojo ugdymo mokykla, kuri bus atsakinga už formalųjį švietimą, ir Karo akademija, kuri bus atsakinga už neformalųjį švietimą", – informaciją "Kauno dienai" pateikė Krašto apsaugos ministerija.

Kodėl, turėdami jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune, visiškai ją ignoruojame, o kuriame naują licėjų Vilniuje.

Ambicingas projektas

Dalyvavimu Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje nustebinęs Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis patikslino būsimos mokyklos gaires.

"Vilniaus licėjus komplektuotų naują klasę ir tos klasės vaikai, mokydamiesi Vilniaus licėjuje ir gyvendami Lietuvos karo akademijoje, gautų ne tik geriausią įmanomą bendrąjį išsilavinimą, bet ir pilietinį patriotinį ugdymą, fizinį parengimą", – visuomeninės iniciatyvinės grupės nariu prisistatė E.Jakilaitis.

Į 24-ias Karo akademijos licėjaus vienos klasės vietas galėtų pretenduoti berniukai ir mergaitės iš visos Lietuvos. Atrankos kriterijus – aukšti akademiniai rezultatai ir fizinis pasirengimas. Jie gyvens Karo akademijoje, į pamokas eis Vilniaus licėjuje ir Karo akademijoje. Pastaroji taps jų namais nuo pirmadienio iki penktadienio.

"Šį projektą realizuoja Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus savivaldybė, kariuomenė ir Vilniaus licėjus. Finansavimas: viena dalis per mokinio krepšelį, o kita – per Krašto apsaugos ministeriją", – E.Jakilaitis paaiškino, kad ir pats visuomeniniais pagrindais prisidedantis prie sėkmingo naujo projekto starto.

Taip pat patikino, kad niekas nevers vaikų vėliau rinktis studijų Karo akademijoje. Net jei vaikai nepasirinks studijų Karo akademijoje, kad ir kas jie būtų užaugę – medikai, verslininkai, menininkai, politikai – turės aiškų santykį su gynyba, kariuomene, šalies saugumo tematika. "Todėl svarbu ateityje sėkmingai dirbsiančius žmones susieti su karybos temomis", – pabrėžė E.Jakilaitis.

Netenka klasės

Grįžkime į Kauną. Krašto apsaugos ministerija patikino vertinanti Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjaus veiklą, grindžiamą Sausumos kadetų ugdymo samprata.

Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjus veikia nuo 2012-ųjų, o jo veiklą palankiai vertino bei dažnai į jaunųjų kadetų priesaikas atvykdavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Karo akademija bendradarbiavimą su Generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjumi vertina kaip svarbią partnerystę, todėl organizuojami bendri renginiai. Taip pat stojant į Karo akademija pridedama 0,5 balo.

Tačiau Kauno kadetų licėjus kasmet netenka vienos klasės mokinių vien dėl to, kad neturi kur jų apgyvendinti. Žinoma, Krašto apsaugos ministerija ir Karo akademija gali besti į kadetų licėjaus steigėjus – savivaldybę ir Švietimo ministeriją, ir jie bus teisūs. Kiek sunkiau užsimiršti, kad dar pernai Krašto apsaugos ministerijai per didelė našta buvo prisiimti kokius nors įsipareigojimus Kauno kadetų licėjui.

"Pas mus mokosi vaikai iš visų Lietuvos miestų, kurie nori išmokti tapti gerais ir stipriais kariais, karininkais ir pareigūnais. Baigę kadetų licėjų, mūsų auklėtiniai tampa aktyviausiais Lietuvos karo akademijos kariūnais. Baigę akademiją ir pasirinkę karininko kelią yra lyderiai ir pavyzdys savo vadovaujamiems kariams", – apie absolventus kalbėjo kadetų licėjaus direktoriaus pareigas laikinai einanti Ingrida Levickienė ir pavaduotojas Ričardas Žilaitis.

Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokyklos šaknys siekia dar 1995 m., kai visuomeniniais pagrindais ėmė veikti Jaunojo kario mokykla. 2005 m. ji tapo neformaliojo ugdymo įstaiga "Lūšiukai", o nuo 2012 m. yra bendrojo ugdymo mokykla, kuri ugdymą grindžia sausumos kadetų samprata.

Kadetų licėjus turi sukūręs karybos užsiėmimams skirtas edukacines erdves: alpinizmo salę, lazerinę šaudyklą, treniruoklių ir Tailando bokso sales, įrengtas naujas stadionas su kliūčių ruožu. Šalia esančiame Kleboniškio miške vyksta praktiniai taktikos užsiėmimai. Karyba integruojama į kiekvieną ugdomąjį dalyką.

LR Seimo Darbo partijos frakcija jau kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl nederamos šio Seimo nario retorikos. Priminsiu frazę, kuri buvo šio parlamentaro ištarta šių metų vasario 17 dieną vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ir tapo paskutiniu lašu stebint tai, kaip sau leidžia elgtis Seimo narys: „Kviesime ne visus. Aš nežadu kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos, kuriems nepatinka, kad ten kažkurioj vietoj pasakyta apie socialinę lytį. Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats kaip su plokščios žemės šalininkais.“

A.Žukauskas tokiu savo pasirinktu būdu „paaiškino“, kodėl į planuojamą vasario 24 dienos komiteto posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas dėl Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos, kviečiami ne visų visuomeninių organizacijų atstovai.

Šiuo pareiškimu Seimo narys diskredituoja savo, kaip Seimo nario, Valstybės piliečių rinkto asmens vardą ir statusą, ir tokiu būdu nusipelno ne tik svarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje, bet ir apkaltos, nes šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be to, jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atrinkdamas organizacijas, kurios gali dalyvauti posėdyje, remiantis jų nuomone dėl nagrinėjamų klausimų.

Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats kaip su plokščios žemės šalininkais.

Pritariu ir „Lietuvos Tėvų forumo“ išsakytai pozicijai: „Toks LR Seimo nario elgesys nėra etiškas ir nėra suderinamas su LR Seimo nario, o juo labiau su Seimo komiteto pirmininko statusu. Tokiais savo veiksmais jis žemina Seimo nario vardą ir diskredituoja LR Seimo reputaciją visuomenės akyse.“

Beje, šis išsišokimas nėra vienkartinis reiškinys. Kaip sakė Švietimo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė: „Tai yra nuolatinis A. Žukausko elgesys, pasikartojantis jau ne pirmą kartą. Komiteto pirmininkas yra tik susitikimus moderuojantis asmuo ir negali atsiliepti apie kitaip manančius asmenis ir reikšti savo asmeninės nuomonės apie jų pasisakymus. Kadangi komiteto pirmininkas neatsižvelgė į komiteto narių pastabas ir toks elgesys ir toliau kartojasi, nusprendėme kreiptis į Etikos komisiją“.

Seimo narys sau leido diskriminuoti žmones, kurie neatitinka jo asmeninių įsitikinimų ir pozicijos planuotais svarstyti klausimais. Gyvename demokratijos principais veikiančioje šalyje, kur pagrindinis įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Primenu tai, ką Seimo narys A.Žukauskas jei ir žinojo, akivaizdu, spėjo pamiršti:

Konstitucijos 25 straipsnyje rašoma: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“

Konstitucijos 26 straipsnis teigia: „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“

Konstitucijos 29 straipsnis primena: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

Akivaizdu, kad turime situaciją, kai šie trys LR Konstitucijos straipsniai buvo grubiai pažeisti ir tas sukuria pavojingą precedentą, kai mūsų valstybėje siekiama užkirsti kelią laisvai žmonių nuomonės raiškai ir įvairovei. Tas primena sovietinį totalitarinį, o ne demokratinį elgesį bei skatina patyčių kultūrą, kurią demonstruoja aukštas pareigas užimantis Seimo narys. Mano nuomone, tokie A. Žukausko veiksmai prieštarauja pagrindiniam mūsų šalies įstatymui, todėl privalo būti stabdomi ir atitinkamai įvertinti.

Patyčių kultūros klestėjimo negalime toleruoti niekur: nei šeimose, nei mokyklose, nei privačiose ar valstybinėse įstaigose, nei, tuo labiau (!) Lietuvos Respublikos Seime!

Pasak „darbiečių“, Lietuvos tėvus ir šeimas atstovaujančias organizacijas papiktino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko elgesys ir jo komentarai apie Lietuvos tėvus ir šeimas atstovaujančias organizacijas, kurie buvo pasakyti šių metų vasario 17 d. nuotolinio Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu svarstant kitos savaitės posėdžio darbotvarkę.

Posėdžio metu komiteto narė  Asta Kubilienė paprašė, kad į vasario 24 d. Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kai bus nagrinėjamas klausimas dėl Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos, būtų pakviestos organizacijos, kurios dėl to komitetui rašė raštus, tam kad „būtų vertybinė diskusija, kad šis klausimas būtų tikrai išnagrinėtas ir kad būtų kuo daugiau nuomonių“.

Anot „darbiečių“, komiteto pirmininkas atsakė, kad kvies ne visas suinteresuotas organizacijas, bet tik kai kurias. Į Seimo narės A. Kubilienės klausimą, kodėl bus kviečiamos ne visos suinteresuotos organizacijos, komiteto pirmininkas, kaip cituoja Darbo partijos frakcijos atstovai, atsakė taip: „Aš nežadu kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos, kuriems nepatinka, kad ten kažkurioj vietoj pasakyta apie socialinę lytį. Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats kaip su plokščios žemės šalininkais.“

Aš nežadu kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos, kuriems nepatinka, kad ten kažkurioj vietoj pasakyta apie socialinę lytį. Su tokiais žmonėmis šnekėti tas pats kaip su plokščios žemės šalininkais.

„Mes manome, kad toks Seimo nario elgesys nėra etiškas ir nėra suderinamas su Seimo nario, o juo labiau su Seimo komiteto pirmininko, statusu. Tokiais savo veiksmais jis žemina Seimo nario vardą ir diskredituoja Seimo reputaciją visuomenės akyse“, – pastebi Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

„Tai yra nuolatinis A. Žukausko elgesys, pasikartojantis jau ne pirmą kartą. Komiteto pirmininkas yra tik susitikimus moderuojantis asmuo ir negali atsiliepti apie kitaip manančius asmenis ir reikšti savo asmeninės nuomonės apie jų pasisakymus. Kadangi komiteto pirmininkas neatsižvelgė į komiteto narių pastabas ir toks elgesys ir toliau kartojasi, nusprendėme kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją“, – sakė komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai pastebi, kad duodamas Seimo nario priesaiką, A. Žukauskas prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, o taip pat tarnauti demokratijai. „Su Lietuvos Konstitucijos gerbimu ir tarnavimu demokratijai nėra suderinamas toks Seimo nario elgesys, kai jis, remdamasis išankstinėmis nuostatomis, subjektyviai ir selektyviai sprendžia, kas iš suinteresuotų asmenų gali ir kas negali dalyvauti nagrinėjant klausimą komitete, taip pat juos viešai įžeidinėja dėl jų turimų įsitikinimų“, – sako Seimo „darbiečiai“.

„Daug mūsų aukštojo mokslo ir apskritai švietimo problemų slypi mūsų politinėse nuostatose ir reikia jas keisti. Manau, kad galėčiau pasitarnauti švietimo ir mokslo pažangai Lietuvai“, – BNS sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose komentavo rektorius.

A. Žukauskas teigė pasirinkęs Laisvės partiją, nes ši atitinka jo politines pažiūras, akcentuodama „individą – atsakingą, išsilavinusį, kuris gali kurti aukštą vertę Lietuvai“.

„Matau partijoje pakankamai daug ambicijos, jaunų jėgų, kurios nori į politiką pažvelgti kitaip nei tos vadinamos tradicinės partijos. Matau, kad lyderystė suprantama kaip siekis atverti naujas galimybes, partijoje yra daug profesionalių politikų, kurie išsilavinimą yra gavę Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute“, – teigė A. Žukauskas.

A. Žukauskas Vilniaus universitetui vadovavo nuo 2015 metų iki šių metų balandžio, kuomet baigėsi jo kadencija.

Kaip BNS patvirtino Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, A. Žukausko kandidatūra bus keliama sostinės Fabijoniškių apygardoje.

„Džiaugiamės, kad į mūsų gretas jungiasi profesorius A. Žukauskas, kuris dar būdamas VU rektoriumi kovojo dėl didesnių atlyginimų mokytojams ir dėstytojams. Jis sustiprins ne tik mūsų švietimo idėjas, bet ir Laisvės partijos pasiūlymus atsinaujinančios energetikos, inovacijų ir kitose srityse“, – BNS sakė A. Armonaitė.

Dalį Laisvės partijos kandidatų Vilniuje pirmadienį planuoja patvirtinti partijos Vilniaus skyrius.

Planuojama, kad Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas kandidatuos Pašilaičių apygardoje, Vilniaus miesto tarybos narės: Monika Ošmianskienė – Žirmūnų apygardoje, Donalda Meiželytė – Lazdynų apygardoje, Evelina Dobrovolska – Naujosios Vilnios apygardoje.

Laisvės partijos Vilniaus skyriaus vadovas, sostinės tarybos narys Kasparas Adomaitis kandidatuos Antakalnio apygardoje, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė – Panerių apygardoje.

1831 metais po sukilimo universitetą uždarė caras Nikolajus I, 1943 metais – okupacinė nacių valdžia. Šįkart akademikai patys nusprendė dvejoms dienoms sustabdyti darbą, nes Vyriausybė neištęsėjo pažadų padidinti atlyginimus.

Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, investicijų į mokslą grąža yra labai didelė. „Suomijoje paskaičiuota, kad 1 euras, įdėtas į mokslą ir studijas, duoda 8 eurus ekonominės grąžos. „Infobalt“ duomenimis, vienas informacinių technologijų specialistas per pirmuosius metus po universiteto baigimo sugeneruoja maždaug 100 tūkst. bendrojo vidaus produkto. Visa mūsų valstybės pažanga gali remtis tik proto ir žinojimo kūrimu. Nėra kitų išteklių, neturime dujų, naftos ar anglies“, – sako A. Žukauskas.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 12.30 val. per LRT Plius.