Todėl jis džiaugiasi, kad dabar, į KAM vadovo postą atėjus Laurynui Kasčiūnui, sistema galės atsikvėpti.

„Iki mano atsistatydinimo krašto apsaugos sistema (...) buvo perkrauta atsakymų ruošimu, kad, vis dėlto, krašto apsaugos sistema dirba, kad vykdome užsakymus, kad vykdome savo pareigas, kad dirbame, dirbame, dirbame... Ir žmonės jau skundėsi – žinote, tiek viešų laiškų, tiek masės įvairių užklausimų jie nebuvo matę. Atrodė, kad kiekvieną savaitę reikia parengti bent po kelias didžiules pažymas, siekiant paneigti kartais melagingus, kartais iš nežinojimo pasakytus teiginius, kurie cirkuliuodavo viešojoje erdvėje“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė A. Anušauskas.

„Aš sakyčiau, kad tai buvo susiję tik su mano asmeniu“, – aiškino parlamentaras.

Jis nedetalizavo, kas konkrečiai KAM darė minėtą spaudimą – Vyriausybės vadovybė ar dažnai su A. Anušausku konfliktavusi Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Nesiaiškinsiu, kas, iš kur buvo, kokios psichologinės operacijos buvo taikomos“, – nurodė buvęs ministras.

„Aš šioje situacijoje įžvelgiu tokį pozityvą – dabar naujas ministras turi tam tikrą savo matymą. Gal per trumpą laiką didelių darbų nepavyks padaryti, bet tai leis krašto apsaugos sistemai atsikvėpti nuo to, sakyčiau, kartais nepagrįsto spaudimo apie tariamai nepadarytus darbus“, – teigė jis.

Užsimena apie negatyvią atmosferą Seimo komitete, tačiau buvusiam pirmininkui linki sėkmės

Ir nors viliasi, jog pokyčiai KAM vadovybėje visai sistemai bus tik į naudą, A. Anušauskas nepaneigia, jog jo ir dabartinio ministro L. Kasčiūno santykiai yra įtempti. Klausiamas apie vis į viešąją erdvę iškylančius ginčus, parlamentaras sako, jog politikų bendravimas turi būti darbinis. Toks esą yra ir jo bei buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko santykis.

„Aš noriu, kad dabartiniam ministrui pasisektų geriau, nei man sekėsi per šiuos 40 mėnesių“, – tvirtino A. Anušauskas.

Tačiau politikas leidžia suprasti, kad tam tikrų nuoskaudų dėl L. Kasčiūno elgesio esama. A. Anušauskas priminė bendravimą su NSGK, kai šiam vadovavo dabartinis ministras. Tuo metu KAM vadovas dažnai sulaukdavo kritikos dėl to, jog yra retas svečias komiteto posėdžiuose. Vienas dažniausiai tai prikaišiojusių politikų – „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykio.

„Iš tikrųjų, manau komitete buvo sukurta tokia labai negatyvi atmosfera ta prasme, kad aš negalėjau išvykti į jokią komandiruotę“, – aiškino jis.

„Ir vis tiek buvo traktuojama, kad aš, vykdamas į komandiruotes, nesilankau komiteto posėdžiuose. Turiu pasakyti, iš savo kolegų, komiteto narių, vis dėlto, nesulaukiau tos reakcijos, kad jie pataisytų opozicijos narį, patikslintų. Šiuo atveju niekas manęs ten negynė. Gal naivu to tikėtis, bet, vis dėlto, mes kolegos. Turime žiūrėti į faktus objektyviai“, – apgailestavo A. Anušauskas.

Nepaisant užuominų apie tam tikrą nusivylimą kolegų konservatorių ir paties L. Kasčiūno elgesiu, A. Anušauskas kartoja esantis „suinteresuotas krašto apsaugos sistemos sėkme – kad ir kas jai bevadovautų“.

I. Šimonytės kvietimo susitikti sulaukė iš anksto: nenujautė, jog pokalbis bus apie atsistatydinimą

Jau mėnesį KAM vadovo postą apleidęs politikas interviu metu įvertino ir savo pozicijas bei pasisakymus po lemtingojo penktadienio – kai premjerė Ingrida Šimonytė paprašė jo atsistatydinti iš ministro pareigų. A. Anušauskas akcentavo – kvietimą susitikti su ministre pirmininke jis gavo keletą dienų anksčiau. Tačiau to, kokia linkme penktadienio popietę vykęs pokalbis pasisuks, jis nurodo nenujautęs.

„Aš buvau pasiėmęs popierius ir dokumentus apie finansavimą, apie dronus, apie pokyčius. Na, džiazavome, nes nežinojome turinio, apie ką norima kalbėti. Buvau pasiruošęs visai kitiems dalykams, negu buvo“, – dėstė A. Anušauskas, neslėpdamas, jog premjerės prašymas pasitraukti iš pareigų jį šokiravo.

Apskritai, tęsė konservatorius, situacija būtų klosčiusis visiškai priešingai, jeigu Vyriausybės vadovė būtų aiškiau komunikavusi ir paaiškinusi tuomečiam ministrui, kas jo darbe netenkina ir kur reikėtų pasitempti.

„Buvau pakviestas kelios dienos prieš tai, vadinasi žinotas turinys, bet man nepasakyta. Galėjom komunikuoti. Aš gi ne koks priešas. Jeigu sutariame, kad premjerės netenkina kažkoks darbas, darbų tempas ir kad tenkintų kitas žmogus – aš tikrai be jokių problemų tiesiog pasitraukčiau ir tiek. Tiesiog reikia apie tai kalbėtis. Šiuo atveju nėra kalbėjimas ar nekalbėjimas tik mano vieno problema. Tai yra visų tam lauke dalyvaujančių politikų reikalas“, – vertino Seimo narys.

Tuo metu apie santykius su partijos vadovu, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu A. Anušauskas atsiliepia glaustai – nors iš buvusio kolegos Ministrų kabinete sulaukė itin griežtos kritikos dėl pasisakymų apie skaidrumą krašto apsaugos sistemoje. Kaip ir su premjere, taip ir su G. Landsbergiu, A. Anušausko manymu, reikėjo geresnio dialogo.

„Aš manau, kad ir partijos pirmininkas galėjo kalbėtis anksčiau – ne tik po dviejų savaičių po įvykių“, – į aštrią partijos pirmininko repliką atsakė buvęs KAM vadovas.

„Tarpusavio komunikavimas nebuvo toks, koks galėtų būti. Sutinku. Jis palaipsniui keitėsi, keitėsi, keitėsi, keitėsi...“ – tęsė jis, taip ir neatskleisdamas, ar šiuo metu su G. Landsbergiu sutaria.

„Aš esu frakcijoje“, – tepasakė A. Anušauskas.

Mano, kad jo pareiškimais apie galimą korupciją pasinaudojo ir prezidentas, ir Seimo nariai

Palikdamas pareigas KAM vadovybėje A. Anušauskas įžiebė diskusijas dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Jis teigė susidūręs su kompanijomis, mėginusiomis papirkti KAM darbuotojus. Ir nors tam ministerijoje buvo užkirstas kelias, A. Anušauskas informavo, jog minėti verslai „rado atviras duris pas kitus politikus“.

Visgi, vėliau STT, įvertinusi situaciją, nematė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų gynybos srityje.

Klausiamas, ar nesigaili pasisakymų, sukėlusių tiek abejonių antikorupcine politika KAM, A. Anušauskas pripažįsta, jog galėjo pasisakyti kitaip.

„Žinutė, kurią aš norėjau perduoti – kad krašto apsaugos sistema yra atspari ir antikorupcinė sistema veikia. Bet, žinote, aš neįvertinau mūsų politinio lauko veikimo principų – ypatingai rinkiminiame laikotarpiu. Galiu tą drąsiai pasakyti, nes tuo iškart visi pasinaudojo – nuo prezidento, neslėpkime, jis irgi rinkimuose dalyvauja, iki Seimo politikų. Ir visi sako – tai jis kalba apie korupciją krašto apsaugos sistemoje“, – savo matymą aiškino A. Anušauskas.

„Aš kalbėjau apie atsparumą korupcijai, bet visi (mano žodžius – ELTA) pervertė ir dabar lapas teiginys apie korupciją krašto apsaugos sistemoje sėkmingai tyvuliuoja kaip ant ežero kažkoks nukritęs, nenuskandinamas lapas“, – stebėjosi jis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje premjerė I. Šimonytė paprašė A. Anušauską palikti pareigas KAM vadovybėje. Vyriausybės vadovė teigė, jog atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

A. Anušauską ministro poste pakeitė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas.

Visgi su komisijos daugumos nuomone nebuvo linkęs sutikti liberalas Andrius Bagdonas. Anot parlamentaro, atlikus tyrimą, visuomenei būtų atsakyti visi klausimai dėl A. Anušausko paviešintos informacijos tikrumo ir pagrįstumo.

„Dauguma mano, kad tyrimo pradėti nereikėtų, visgi aš manau, kad tyrimą reikėtų pradėti. Pirma, krašto apsaugos ministras metė šešėlį ne tik ant viešuosius pirkimus vykdančių institucijų, bet ir ant premjerės, kuri pasakė, kad viską žinojo, kad konkursai vyksta neskaidrūs. Tai, man atrodo, yra svarbus argumentas“, – komisijos posėdyje pabrėžė A. Bagdonas.

„Ir jeigu teisėsauga nenustatė jokių motyvų, kad tai yra tiesa, ir nepradėjo jokio tyrimo, tai čia ir yra klausimas A. Anušauskui, ar ta informacija, kurią jis paskleidė, yra teisinga ar neteisinga“, – pridūrė jis.

Tačiau parlamentaro argumentai neįtikino komisijos ir pradėti tyrimą buvo atsisakyta.

„Aš matau, kad dabar jau viskas išsiaiškinta ir STT atsakė, kad jokios (korupcijos – ELTA) nebuvo. Visi procesai jau vyksta – ir visi komiteto pirmininką išsirinko, ir jau visi susirinko pas premjerę dėl finansavimo“, – teigė konservatorius Kazys Starkevičius.

Praėjusią savaitę grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją dėl A. Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją.

Kaip prieš savaitę paskelbė portalas delfi.lt, į Seimo etikos sargus dėl kreipėsi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Agnė Širinskienė, „valstietės“ Ligita Girskienė ir Asta Kubilienė, socialdemokratas Julius Sabatauskas bei demokratas „Vardan Lietuvos“ Algirdas Stončaitis.

Pasak jų, buvusio ministro A. Anušausko teiginiai, kuriuos tarnybos paneigė, klaidina visuomenę, kuria nepasitikėjimą Seimo nariais, menkina Seimo kaip institucijos prestižą bei kelia nepasitikėjimą visu parlamentu.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Savo ruožtu trečiadienį Generalinė prokuratūra patvirtino šį STT sprendimą.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai pareigas paliekantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Savo ruožtu STT pranešė iki šiol nepradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM. Visgi, tarnyba nurodė iš KAM gavusi informacijos apie parlamentarą, liberalų atstovą Raimundą Lopatą.

A. Anušauskas teigė ir toliau manąs, kad komendantūros turėtų būti aktyvuojamos karo padėties metu.

„Komendantūros karo metu kuriamos ir todėl, kad pagrindiniai resursai taikos metu būtų skiriami kariuomenei ginkluoti, aprūpinti, mokyti. Net šauktiniams, kurių skaičių norime didinti, reikalingi papildomi ir nemaži resursai. Ir komendantūros aktyvuojamos karinės padėties metu. Tai vis dėlto resursų klausimas atviras, nes pagal įstatymo keitimą matau, kad tai pareikalaus papildomų resursų, todėl būtų gerai žinoti, kiek“, – NSGK posėdžio metu sakė A. Anušauskas.

Taip pat politikas teiravosi, kiek L. Kasčiūno iniciatyva užkraus papildomo darbo karo komplektavimo centrams.

„Karo komplektavimo centrus pavadinti komendantūromis tikrai vienos dienos klausimas, tačiau vis tiek niekas nepanaikina karo komplektavimo centrų funkcijos atrinkti žmones į profesinę karo tarnybą. Ir šiuo atveju skiriant papildomus darbus – kiek tai pareikalaus papildomų pastangų, žmonių resursų. Gal vis dėlto yra kažkokie paskaičiavimai“, – ministro teiravosi A. Anušauskas.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas A. Anušauskui atšovė, kad į šiuos klausimus galėjo būti atsakyta jau prieš kelis metus, jei buvęs ministras būtų palaikęs šią iniciatyvą.

„Gerbiamas Arvydai, viskas būtų daug paprasčiau, jeigu būtume įgyvendinę šį sprendimą bent prieš du metus, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tai siūlė. Dabar tie klausimai būtų atsakyti ir būtų struktūros persitvarkiusios“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tai nesišpaguokite, nes posėdis yra viešas.

Visgi A. Anušausko paragintas atsakyti į klausimą, ministras tikino, kad taikos metu nėra siūloma aktyvuoti karo komendantūras. Anot jo, iniciatyva siekiama didesnio pasirengimo galimai grėsmei.

„Didžiausia klaida galvoti, kad karo padėties metu ši struktūra galės veikti taip kaip ji turėtų veikti. Ukrainiečiai aiškiai sako – trijų mėnesių prireikė tam, kad susiformuotų civilinė karinė administracija karo padėties metu. Čia buvo didžiausias iššūkis ir didžiausia problema“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Mes nesiūlome aktyvuoti komendantūrų taikos metu. Mes siūlome struktūriškai pasiruošti jų veikimui. Ir tai yra visuotinės gynybos principas ir jo įgyvendinimas. Labai gaila, kad tik dabar verčiame šitą puslapį, nors galėjome tai padaryti daug anksčiau“, – pabrėžė ministras.

L. Kasčiūnas taip pat patikino, kad komendantūros praktiškai neturėtų pareikalauti papildomų finansinių resursų.

„Kaštai yra tokie, kad nereikės peržiūrėti jokio kito biudžeto, jokio kito pirkinio, visa tai yra sistemos rėmuose. Kol kas aš skaičių negaliu pasakyti, bet skaičiai yra visiškai minimalistiniai“, – sakė jis.

Visgi ministro pateikti paaiškinimai A. Anušausko neįtikino.

„Vis dėlto aš norėčiau gauti atsakymą į klausimą dėl komplektavimo centrų funkcijų? Kaip jos bus vykdomos toliau, ar jos išvis bus vykdomos, ar jau savieigai paliksime profesionalų verbavimą, kvietimą į kariuomenę“, – sakė A. Anušauskas.

„Gal kariuomenė galėtų atsakyti į klausimą, nes aš taip ir neišgirdau atsakymo“, – pridūrė jis.

Įsiplieskusią diskusiją ėmėsi raminti NSGK pirmininkas A. Pocius. Jis paragino politikus nesutarimus išsiaiškinti asmeniškai, o ne NSGK posėdyje.

„Gerbiami Arvydai Anušauskai ir Laurynai Kasčiūnai, ministre ir buvęs ministre. Aš noriu paprašyti, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje jūs savo asmeninių santykių mums tikrai nedemonstruokite, galite dviese kažkur susėsti ir išsiaiškinti. Tai nesišpaguokite, nes posėdis yra viešas“, – tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno kilusią diskusiją nutraukė NSGK pirmininkas.

Ministerijos teigimu, nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu.

Komendantūrų štabai ir komendantiniai vienetai šiuo metu yra užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais. Planuojama, kad jie taip pat pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Ministerijos teigimu, taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

KAM informuoja, kad piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo šių metų gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

ELTA primena, kad naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.

Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

„Yra M 5.11 kodas. Tą sužinojau tik prieš porą dienų, tai paprašiau, kad nupirktų patarėja. Ir išrinko tokias spalvas, aišku, kaip Ukrainos vadovų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas sako, tokį aprangos kodą jam rekomendavo, pats tam laiko neturi.

V. Zelenskio apranga su idėja – neša svarbią žinią. Ukrainos vadovas kostiumą vėl užsivilks, kai jo šalyje baigsis karas.

„Taigi neatvažiavau su karine uniforma. Čia M 5.11. Aš jums atsiųsiu nuorodą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pas Ukrainos prezidentą irgi važiavo apsirengęs panašiai kaip V. Zelenskis, bet be specialaus kodo.

„Jie ne kariniai, žvejų ar medžiotojų. Tai civiliams skirti rūbai lauko sąlygomis“, – teigė A. Anušauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors Ukrainos prezidentūra itin ištaiginga, tviskanti auksu, įšokti į ką nors patogesnio čia nori ne vienas.

Pavyzdžiui, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pasirinko džemperį su neįprastu rankovių ilgiu.

Į Ukrainą važiuoja ir Seimo narių delegacijos. Dėl saugumo jų darbotvarkėse tai neskelbiama.

„Dažniausiai tie Seimo vyrai, kurie važiuoja į Ukrainą, ateina į Seimo posėdžių salę apsirengę kamufliažu. Tai labai aiškiai žinai, kas vakare po posėdžio važiuos į Ukrainą“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė matoma su Ukrainos tautiniu drabužiu – vyšyvanka.

„Net jų atvykę politikai nesirengia tautiniais rūbais, išlaiko tam tikrą protokolą, o mūsų politikai rengiasi jų tautiniais rūbais“, –  aiškino Seimo narys Aurelijus Veryga.

Premjerė turi ne vieną vyšyvanką, su ja ateina ir į Seimą.

Kiekvienas mūsų politikas slapta svajoja būti toks kaip V. Zelenskis.

„Mes turim savo tautinį rūbą, savo tautinį kostiumą. Tik spėju, kad mūsų premjerė jo neturi“, – sakė A. Veryga.

Persirengti ukrainiečiais tikriausiai tapo madinga. Leidinys „Politico“ buvo gavęs Europos Sąjungos (ES) planuotojų raštą, kuriame europiečiams buvo priminta: jūsų aprangos kodas – kostiumas, o ne V. Zelenskio – žalia. Karinė apranga turi būti rezervuota ukrainiečiams. Tai buvo išsiuntinėta ES pareigūnams prieš važiuojant į Kyjivą.

„Kiekvienas mūsų politikas slapta svajoja būti toks kaip V. Zelenskis“, – teigė T. V. Raskevičius.

„Žiūrėkit, kai A. Anušauskas buvo ministru, tai net ir Seime V. Zelenskiu persirengęs vaikščiodavo“, – priminė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Ministras L. Kasčiūnas sako, kad ir kitą kartą į Ukrainą važiuos apsirengęs taip pat.

Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa rodo – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kovą V. Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę remti 17,4 proc. respondentų. Panaši socialdemokratų simpatikų dalis buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – vasarį paramą LSDP deklaravo 17,8 proc. gyventojų.

Per paskutinį mėnesį beveik trimis procentiniais punktais išaugo ketinančiųjų balsuoti už Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) skaičius: vasarį parama „valstiečiams“ siekė 8,7 proc., o kovą juos palaikyti motyvavosi 11,6 proc. apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi į trečią reitingų lentelės poziciją nukritusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovą savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 9,1 proc., vasarį – 11,8 proc. respondentų.

Iš esmės neatsilikdami nuo paskutinių dviejų politinių jėgų, ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje – Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Įtakingiausią dabartinės valdančiosios daugumos partiją kovo mėnesį rėmė 8,9 proc. respondentų, vasarį parama konservatoriams siekė 9,8 procento.

Palankiausiai vertinamų jėgų penketuke ir Andriaus Mazuronio vedami „darbiečiai“. Pastaruosius vasarį rėmė 4,5 proc., o kovo mėnesį savo balsą už šią politinę jėgą teigė ketinantys atiduoti 5,6 proc. apklausos dalyvių.

Toliau kovo mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (kovo mėn. 4,9 proc., o vasarį 3,7 proc.), Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“ (kovo mėn. 4,4 proc., o vasarį 3,5 proc.) ir Jono Pinskaus pirmininkaujama Lietuvos regionų partija (kovo mėn. 3,9 proc., o vasarį 3,6 proc.).

Tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos.

Į kovo mėnesio reitingų lentelę pakliuvo ir identišką palaikymą (kovo mėn. 2,1 proc., o vasarį 2,5 proc.) turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Artūro Zuoko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“.

Panašius rodiklius demonstruoja ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija. Šią politinę jėgą, kaip rodo paskutinė apklausa, yra linkę palaikyti 2 proc. respondentų.

Iki 2 proc. gyventojų paramos kovo mėnesį surinko Lietuvos žaliųjų partiją, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). 

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, ketvirtadalis (25,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.

A. Anušausko istorija konservatorių partijai reitingo nesugadino: klausimas, kokią įtaką turės G. Jakšto atsistatydinimas

Komentuodama paskutinių apklausų duomenis, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė taip pat akcentuoja, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbusio ir ministro portfelį anksčiau laiko grąžinusio A. Anušausko istorija didelės įtakos konservatorių vertinimui neturėjo. Pasak jos, šis įvykis ryškesnės dinamikos įnešė nebent vertinant atskirus dešiniųjų politikus. Pavyzdžiui, pažymi R. Ališauskienė, žvelgiant į paskutines apklausas, galima konstatuoti rekordiškai žemą premjerės Ingridos Šimonytės ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vertinimą.

Sumaišties į politinę erdvę įnešusi ministrų rotacija įtakos turėjo ir naujajam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui Laurynui Kasčiūnui. Per mėnesį jo palankus vertinimas sumažėjo 6 procentiniais punktais.

„Baltijos tyrimų“ direktorės manymu, tai veikiausiai susiję su visuomenei dar kartą priminta spalvinga L. Kasčiūno praeitimi. Politinę karjerą dabartinis ministras pradėjo susidėjęs su nacionalistais radikalais.

„Taigi, nors visa A. Anušausko istorija reitingo nepajudino, tačiau tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, neatmesdama, kad ryškesnių pokyčių reitingų lentelėje gali įnešti pastarąją savaitę kilusi krizė švietimo sistemoje.

„Portfelį padėjo ministras Gintautas Jakštas. Tad dar pamatysime, kokią įtaką tai turės būsimiems reitingams“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

 „Vyko nematoma kova, kurios viešoje erdvėje galbūt ir nesimatė, bet vis dėlto tam tikri darbiniai santykiai buvo, kur buvo kažkokie nesutarimai ir tiesiog buvo pasiūlyta buvusiam ministrui pasitraukti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė A. Pocius.

Politikas taip pat paaiškino, kodėl, jo nuomone, išsiskyrė A. Anušausko ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio grėsmių vertinimai.

„Užsienio reikalų ministro vertinimai yra vienokie, nes jo atsakomybės ribos yra vienokios, daugiau politinės, diplomatinės ir formatai yra kiti negu krašto apsaugos ministrų, kurie vis dėlto klauso karinio patarimo“, – svarstė A. Pocius.

„Bet aš nemanau, kad tai pakenkė mūsų valstybės imidžui – tikrai to nėra. Tiesiog tai yra normali vidinė, politinė veikla, kuri kartais nesusiderina ir politikoje tai yra normalu“, – pridūrė jis, svarstydamas, kad skirtingą grėsmių vertinimą galėjo nulemti ir asmeninės A. Anušausko ir G. Landsbergio savybės.

„Arvydas Anušauskas išlaikytas, ramus, lėtas žmogus. Tai jo vertinimai, galbūt, yra susiję su jo asmeniniu charakteriu ir jo temperamentu. Gabrielius yra kitokio temperamento žmogus – greitesnis, aktyvesnis, galbūt į kai kuriuos dalykus žiūri šiek tiek kitaip“, – sakė politikas.

Visgi NSGK pirmininkas mano, kad traukdamasis iš ministro pareigų A. Anušauskas tiesiog praleido progą patylėti.

Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas.

„Galbūt tiesiog praleido progą patylėti. Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas. Todėl yra gerai neskubėti su kažkokiu atsakymu, pasakymu, galbūt geriau nutylėti ir viskas tada būna gerai“, – sakė A. Pocius, turėdamas omenyje buvusio ministro pasisakymus apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

„Supraskime žmogaus psichologinę būseną, kai tavęs paprašo pasitraukti iš pareigų, tai žmogus tuo metu turbūt jaučiasi tikrai nelabai gerai. Ir tokioje situacijoje turbūt suveikė emocijos ir noras kažkaip save galbūt pateisinti, apginti ir tokia reakcija, galbūt, ir įvyko“, – svarstė NSGK pirmininkas.

Atmeta scenarijų, kad Lietuvai gali tekti kurį laiką gintis vienai

NSGK pirmininkas taip pat nesutinka su įspėjimais, kad Lietuvai blogiausiu scenarijumi gali tekti gintis vienai. A. Pocius akcentuoja, kad jau dabar Lietuvoje yra dislokuotas Jungtinių Amerikos Valstijų šarvuotasis batalionas, NATO priešakinių pajėgų vienetas ir kiti sąjungininkų kariai, kurie padėtų gintis nuo agresoriaus.

„Tai aš tikrai atmetu tą variantą, kad Lietuva viena. Ne viena. Mes šiuo metu turime tūkstančius jau šalia arba mūsų teritorijoje esančių NATO sąjungininkų karių su karine technika, su amunicija ir t.t.“, – sakė A. Pocius.

„Reikalui esant, kai tik indikatoriai parodytų, kad kažkokios karinės pajėgos yra telkiamos prie Lietuvos sienos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ar prie Latvijos sienos – be abejo, būtų reakcija. Ir, aš manau, kad įvyktų greitas tam tikrų NATO vienetų permetimas tiek į Lietuvą, tiek ir į mūsų Rytinio NATO flango regioną“, – teigė NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Visgi, tuometinis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokius įspėjimus pavadino „laužtais iš piršto“.

Tačiau sulaukęs dalies politikų kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu.

„Komisija pripažino, kad nepažeistas Valstybės politiko elgesio kodeksas. Išvadų rengėjai pažeidimų nerado ir komisija patvirtino tas išvadas bendru sutarimu“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

ELTA primena, kad tyrimą dėl buvusio ministro elgesio parlamento etikos sargai pradėjo dar vasario mėnesį, gavus Generalinės prokuratūros kreipimąsi. Teisėsaugai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl A. Anušausko galimai paviešintos įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą, komisijos paprašyta įvertinti, ar nepaisydamas VGT narių susitarimo buvęs ministras nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų.

Komisija pripažino, kad nepažeistas Valstybės politiko elgesio kodeksas.

Sausį panašų sprendimą priėmė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (PAKK), nusprendusi, jog A. Anušauskas, publikuodamas socialiniame tinkle medžiagą apie tankų įsigijimus, nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos. Visgi, toks sprendimas priimtas nevieningai – Prezidentūros deleguoti komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą patikino – VGT svarstyta informacija buvo slapta ir sutarta ja nesidalinti. Vėliau pranešta, kad teisiškai šį aspektą turėtų įvertinti KAM.

Ir nors ministerija patikino, kad A. Anušausko paskelbta informacija apie tankų pirkimą neturi įslaptintos informacijos požymių, šalies vadovas nuo savo pozicijos neatsitraukė.

„Apmaudi situacija, kad per beveik keturis metus mes esame ne vieną sykį pastebėję, kad liežuvis nebuvo didžiausias pono Anušausko draugas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

A. Anušauskas į tokius ministro žodžius sureagavo feisbuke: „Kai liežuvis tampa didžiausiu draugu, pasistenkite, kad tai nebūtų vienintelis jūsų tikras draugas.“

Klausiamas, ar partija turėtų kaip nors reaguoti į A. Anušausko pareiškimus, G. Landsbergis paragino orientuotis į naujojo ministro Lauryno Kasčiūno darbus.

„Nemanau, kad reikia (reaguoti – ELTA). Manau, kad klausimas yra išspręstas, dirba naujas ministras, jis turi tiek premjerės, tiek partijos pasitikėjimą. Manau, dabar svarbiausia orientuotis į tai, ką jis dabar gali padaryti“, – į platesnius A. Anušausko pasisakymų vertinimus nesileido užsienio reikalų ministras.

„Ar partijoje yra žmonių, kurie gali autonomiškai kažkokiu būdu tą (klausimą – ELTA) kelti... Nežinau, nesu apie tai supažindintas“, – pridūrė jis.

Apmaudi situacija, kad per beveik keturis metus mes esame ne vieną sykį pastebėję, kad liežuvis nebuvo didžiausias pono Anušausko draugas.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Savo ruožtu Generalinė prokuratūra patvirtino šį STT sprendimą.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, palikdamas pareigas, pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Po rezonansą sukėlusių pareiškimų STT dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje apklausė patį A. Anušauską, buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką ir dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, Seimo narį R. Lopatą ir buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę.

Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį. Taip pat nutarta nesikreipti į Etikos ir procedūrų komisiją.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Agnė Širinskienė pareiškė, kad etikos sargams įvertinti A. Anušausko elgesį greičiausiai siūlys opozicija.

„Tirti Antikorupcijos komisijoje nėra rimto pagrindo (...). Emocijos. Kažkokie pasisakymai šiek tiek sutirštinti. (...) Kažką mūsų komisijoje dar šiuo klausimu nuveikti nematau, kad būtų galimybių. Kas nori politiškai įvertinti Anušausko pasisakymą nesiūlyčiau tai daryti per mūsų komisiją. Gali frakcijos kritiškai įvertinti, jeigu nori“, – teigė konservatorius Jurgis Razma.

A. Širinskienė teigė A. Anušausko pasisakymuose matanti etikos pažeidimo požymių.

„Matant tuos požymius, būtų prasminga Etikos komisijai pavertinti. Kaip pavadinti ministro elgesį, kai jis... suprantu, galbūt emocijos, bet kitą dieną jis galėjo paneigti ir išsklaidyti visas abejones. Pasakyti, kad pasikarščiavau, bet jis pusantros savaitės bandė visaip save pateisinti“, – sakė parlamentarė.

Jeigu to mes nepadarysime dabar, tai padarys opozicijos nariai.

„Jeigu to mes nepadarysime dabar, tai padarys opozicijos nariai“,  – pridūrė ji, kalbėdama apie kreipimąsi į Etikos komisiją.

Pasak A. Širinskienės, A. Anušausko elgesys lėmė, kad viena partija net buvo paskelbusi, jog traukiasi iš susitarimo dėl gynybos finansavimo.

„Tos pasekmės politinei sistemai tikrai buvo ir didžiulės“, – teigė politikė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kovo pabaigoje pranešė atsisakanti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, o Generalinė prokuratūra po kelių dienų pranešė palikusi galioti STT priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Anot portalo, A. Anušauskas teisėsaugai nurodė, kad karinė žvalgyba jam pateikė informaciją apie vienos įmonės bandymą paslaugų pavidalu siūlyti atlygį vienam krašto apsaugos sistemos darbuotojui, dėl to bendradarbiavimas su šia įmone buvo nutrauktas.

„15min“ teigimu, ši įmonė yra Izraelio gamintoja „Elbit Systems“, kuri kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, bendrovės atstovai susitiko su tuomečiu NSGK pirmininku Laurynu Kasčiūnu ir ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.

Pasak portalo, politikai teisėsaugai teigė, kad „Elbit Systems“ juos informavo apie norą investuoti Lietuvoje ir gaminti amuniciją, domėjosi Giraitės ginklų gamykla, kalbėjo apie komunikacijos stoką iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM).

Dabar krašto apsaugos ministro pareigas einantis L. Kasčiūnas „15min“ teigė, kad Izraelio įmonės atstovai būtų išklausyti, jei jie parodytų norą investuoti Lietuvoje.

Prieš 15 metų Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) iš „Elbit Systems“ įsigijo stebėjimo sistemą, kuri buvo įrengta pajūryje, tačiau sistemos programinė įranga neveikė, bendrovė delsė taisyti gedimus, dėl to ginčas nukeliavo į teismą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pradėjusi aplinkybių tikslinimą po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas vėliau bandė švelninti toną ir patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Tarnyba apklausė patį A. Anušauską, L. Kasčiūną, buvusį viceministrą Vilių Semešką, A. Armonaitę, Seimo narį Raimundą Lopatą ir Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę.

Vis dėlto STT, o vėliau – ir prokuratūra atsisakė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusios nusikalstamų veiksmų.