„Laipsniškai galėtume pereiti prie tokio modelio, kad baigę mokyklas jaunuoliai iš karto eitų tarnauti, – Eltai teigė A. Pocius.

Tačiau, anot jo, aukštosiose mokyklose besimokantys studentai taip pat turėtų rinktis alternatyvius karo prievolės būdus.

„Studentams, kurie šiuo metu studijuoja, neturėtų būti kažkokios privilegijos, kad jie neturėtų tos prievolės. Jiems reikėtų pasiūlyti kitą karinių įgūdžių įgijimo būdą“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Nemanau, kad studentus reikėtų palikti ramybėje, nes Konstitucija aiškiai sako, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra ginti mūsų valstybę. Kodėl mes dabar kelioms dešimtims tūkstančių studentų duodame išimtį ir jie atleidžiami nuo tarnybos. Taip neturėtų būti“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, dar praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Nemanau, kad studentus reikėtų palikti ramybėje, nes Konstitucija aiškiai sako, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra ginti mūsų valstybę.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir stojantieji į aukštąsias mokyklas ar kolegijas. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

TačSeimo ŠMK siūlo nesikišti į jau vykstantį studijų procesą, o jaunuolius po mokyklos šaukti tik su keliomis išimtimis: atidedant tarnybą ypač gabiems moksleiviams, sportininkams ir menininkams.

Savo ruožtu A. Pocius nepritaria ir siūlomoms išimtims. Pasak jo, piliečių lygybė numatyta Konstitucijoje, tad ir itin gabūs moksleiviai neturėtų būti išskiriami.

„Norėsiu diskusijos šiuo klausimu. Vis dėlto Konstitucija sako, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs ir dabar atsiranda kažkokia moksliukų kasta, kurie bus atleidžiami nuo karo tarnybos. Jeigu jau jiems kažkokia privilegija daroma, tai jie galėtų eiti į JKVM – būtų protingi atsargos karininkai ir tuo pat metu studijuotų“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Kai kurie turi iškreiptą vaizdą, kad kariuomenė yra tik lakstymas su automatu po laukus, apkasai ir viskas. Tai yra galbūt tik dešimtadalis tarnybos. Reikia keisti požiūrį ir parodyti, kokia iš tikrųjų yra ta tarnyba“, – pridūrė jis.

Su NSGK pirmininko nuomone dėl galimų išimčių sutinka ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Išimtis sukelia tam tikrą niuansą, kuris yra sudėtingas. Atsiranda neteisingumo atvejų, kitų jaunuolių atžvilgiu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, nors idėja iš karto po mokyklos atlikti karo prievolę – labai gera, visgi šis siūlymas dar reikalauja diskusijų.

„Girdime kryptį, kurią siūlo Švietimo komitetas, tačiau klausimas yra, ar ta kryptis yra pakankama imtimi. Pati idėja šaukti po mokyklos yra labai gera, tačiau tai turi atitikti ribinius skaičius“, – kalbėjo ministras.

ELTA primena, kad vienas esminių šaukimo reformoje numatomų pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

 „Vyko nematoma kova, kurios viešoje erdvėje galbūt ir nesimatė, bet vis dėlto tam tikri darbiniai santykiai buvo, kur buvo kažkokie nesutarimai ir tiesiog buvo pasiūlyta buvusiam ministrui pasitraukti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė A. Pocius.

Politikas taip pat paaiškino, kodėl, jo nuomone, išsiskyrė A. Anušausko ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio grėsmių vertinimai.

„Užsienio reikalų ministro vertinimai yra vienokie, nes jo atsakomybės ribos yra vienokios, daugiau politinės, diplomatinės ir formatai yra kiti negu krašto apsaugos ministrų, kurie vis dėlto klauso karinio patarimo“, – svarstė A. Pocius.

„Bet aš nemanau, kad tai pakenkė mūsų valstybės imidžui – tikrai to nėra. Tiesiog tai yra normali vidinė, politinė veikla, kuri kartais nesusiderina ir politikoje tai yra normalu“, – pridūrė jis, svarstydamas, kad skirtingą grėsmių vertinimą galėjo nulemti ir asmeninės A. Anušausko ir G. Landsbergio savybės.

„Arvydas Anušauskas išlaikytas, ramus, lėtas žmogus. Tai jo vertinimai, galbūt, yra susiję su jo asmeniniu charakteriu ir jo temperamentu. Gabrielius yra kitokio temperamento žmogus – greitesnis, aktyvesnis, galbūt į kai kuriuos dalykus žiūri šiek tiek kitaip“, – sakė politikas.

Visgi NSGK pirmininkas mano, kad traukdamasis iš ministro pareigų A. Anušauskas tiesiog praleido progą patylėti.

Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas.

„Galbūt tiesiog praleido progą patylėti. Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas. Todėl yra gerai neskubėti su kažkokiu atsakymu, pasakymu, galbūt geriau nutylėti ir viskas tada būna gerai“, – sakė A. Pocius, turėdamas omenyje buvusio ministro pasisakymus apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

„Supraskime žmogaus psichologinę būseną, kai tavęs paprašo pasitraukti iš pareigų, tai žmogus tuo metu turbūt jaučiasi tikrai nelabai gerai. Ir tokioje situacijoje turbūt suveikė emocijos ir noras kažkaip save galbūt pateisinti, apginti ir tokia reakcija, galbūt, ir įvyko“, – svarstė NSGK pirmininkas.

Atmeta scenarijų, kad Lietuvai gali tekti kurį laiką gintis vienai

NSGK pirmininkas taip pat nesutinka su įspėjimais, kad Lietuvai blogiausiu scenarijumi gali tekti gintis vienai. A. Pocius akcentuoja, kad jau dabar Lietuvoje yra dislokuotas Jungtinių Amerikos Valstijų šarvuotasis batalionas, NATO priešakinių pajėgų vienetas ir kiti sąjungininkų kariai, kurie padėtų gintis nuo agresoriaus.

„Tai aš tikrai atmetu tą variantą, kad Lietuva viena. Ne viena. Mes šiuo metu turime tūkstančius jau šalia arba mūsų teritorijoje esančių NATO sąjungininkų karių su karine technika, su amunicija ir t.t.“, – sakė A. Pocius.

„Reikalui esant, kai tik indikatoriai parodytų, kad kažkokios karinės pajėgos yra telkiamos prie Lietuvos sienos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ar prie Latvijos sienos – be abejo, būtų reakcija. Ir, aš manau, kad įvyktų greitas tam tikrų NATO vienetų permetimas tiek į Lietuvą, tiek ir į mūsų Rytinio NATO flango regioną“, – teigė NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Visgi, tuometinis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokius įspėjimus pavadino „laužtais iš piršto“.

Tačiau sulaukęs dalies politikų kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.

„Aš sveikinu kiekvieną iniciatyvą, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba. Džiugu, kad žmonės supranta, jog valstybės gynimas nėra tik kariuomenės reikalas, bet ir visos visuomenės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Pocius.

NSGK pirmininkas akcentavo, kad karo atveju į šalies gynybą tiesioginiu ar netiesioginiu būdu turės įsitraukti visa visuomenė. Dėl to, jo teigimu, inicijuojama komendantūrų sistema.

„Su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu inicijuojame, kad kiekviename rajone ir mieste būtų aktyvuotos karo komendantūros, kurios tampriai bendradarbiautų su savivaldybėmis ir jų administracija“, – komentavo NSGK pirmininkas.

„Žiūrėkite į tą pačią Ukrainą, į karą yra įsitraukusi visa visuomenė, bent jau didžioji jos dalis. Ir kiekvienas supranta, kad nuo jo priklauso tam tikri dalykai. Karys negali būti alkanas, kažkas turi išauginti ir paruošti maistą. Tam kad karinė technika važiuotų, ji turi būti suremontuota, iš kažkur turi būti gaunami degalai“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos kovo pabaigoje susijungė į iniciatyvą „4 procentai“. Ją inicijuoja asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

Už balsavo 106 Seimo nariai: tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos. Prieštaraujančių nebuvo, o vienas parlamentaras – socialdemokratas Tomas Bičiūnas – susilaikė.

Pirmadienį A. Pociaus kandidatūrai pritarė ir pats NSGK. Jį į šias pareigas delegavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

A. Pocius Seime dirba pirmą kadenciją. 2009–2014 metais jis buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

Po šio sprendimo opozicijos atstovai atnaujino savo darbą NSGK.

Taip sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių pirmadienį išrinktas pirmininkas Arvydas Pocius.

„Greičiausiai tai yra priešrinkiminis triukas, norima sukelti tam tikrą ažiotažą ir galbūt bandoma išprovokuoti kažkokią aštresnę diskusiją“, – LRT televizijai pirmadienį teigė A. Pocius, paklaustas, ar D. Trumpo „taikos planas“ Ukrainai yra reali galimybė.

Pasak parlamentaro, ar Ukraina nori derėtis, turėtų nuspręsti pati.

„Palikime šitą klausimą vis dėlto nuspręsti pačiai Ukrainai. Kol kas aš tikrai nelabai įsivaizduoju, kad būtų galima Ukrainą spausti sutikti su tokiu derybų variantu“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad buvęs D. Trumpo patarėjas Sebastianas Gorka laidoje „ELTA zoomas“ pareiškė, jog „taikos planas“ Ukrainai yra pirmiausia tiesiog sustabdyti karą, o toliau tai derybų su neaiškia pabaiga ir turiniu reikalas.

Visgi, kaip sakė jis, Ukraina greičiausiai turės atiduoti Rusijai Krymą ir Donbasą.

S. Gorka tikino, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas besąlygiškai vykdys buvusio JAV lyderio nurodymą tuojau pat nutraukti ugnį, jei D. Trumpas 2024 metais vėl bus išrinktas JAV prezidentu.

Už jo kandidatūrą balsavo devyni komiteto nariai, vienas susilaikė.

Šiai kandidatūrai dar turės pritarti visas Seimas.

A. Pocių į NSGK pirmininkus delegavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas prašė nepamiršti opozicijos balso svarstant komitete klausimus ir priimant sprendimus.

Atsakydamas į komiteto narių klausimus A. Pocius, be kita ko, tvirtino nepritarsiantis Viešojo saugumo tarnybos prijungimui prie policijos. Tokį projektą Seimui yra pateikusi Vyriausybė.

A. Pocius Seime dirba pirmą kadenciją. 2009–2014 metais jis buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

Po šio sprendimo opozicijos atstovai atnaujino savo darbą NSGK.

Kaip BNS informavo šiuo metu laikinai komitetui vadovaujantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, planuojama balsuoti dėl valdančiųjų konservatorių teikiamo buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus kandidatūros.

„Tik Arvydą Pocių turime šiam momentui“, – sakė D. Gaižauskas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija buvo išsakiusi norą vadovauti NSGK. Į šį komitetą ji nutarė deleguoti Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą.

Tačiau V. Mitalas BNS teigė palaikysiantis A. Pociaus kandidatūrą.

Paklaustas, kodėl Laisvės frakcija atsitraukia nuo savo pageidavimo, politikas tvirtino, jog to klausti reikėtų ne jo.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Pasak D. Gaižausko, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai konstatavus, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo dėl bandymo daryti poveikį krašto apsaugos pirkimams, opozicija nutarė atnaujinti darbą komitete.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą L. Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į šias pareigas siūlo buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Opozicija nedalyvavo išvis tame posėdyje, nes laukia Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų (dėl krašto apsaugos viešųjų pirkimų skaidrumo – BNS), o valdantieji dalyvavo nauja sudėtimi, bet, kaip suprantu, naujas narys V. Mitalas nesudalyvavo balsavime ir balsų pritrūko“, – BNS sakė NSGK narys „darbietis“ Andrius Mazuronis.

NSGK yra 11 narių, penki iš jų – opozicijos atstovai.

„Pritrūko vieno nario, lauksime dabar STT išvadų ir vėl rinksimės jau kartu su opozicija ir spręsime šį klausimą“, – BNS sakė konservatorius A. Pocius.

Anot jo, nėra didelio skirtumo, kada naujas pirmininkas bus patvirtintas – ar prieš Velykas, ar po jų.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK, tačiau koalicijos partneriai šio pageidavimo nesvarstė. Į šį komitetą „laisviečiai“ yra delegavę Seimo vicepirmininką V. Mitalą.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

A. Pocius 2009–2014 metais buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK. Į šį komitetą ji nutarė deleguoti Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą, tačiau kol kas šis pageidavimas nesvarstytas.