Įtvirtino universiteto vertybes

LSU universiteto rektorė Diana Rėklaitienė tvirtino, kad A. Sabonis ir V. Makūnas deda daug pastangų populiarindami sportą, sveiką gyvenseną ir ugdydami jaunimą. „Esate asmenybės, kurios mūsų universiteto vertybes įtvirtino savo ryškiais darbais, todėl mums šių apdovanojimų reikia labiau nei jums, ačiū, kad sutikote juos priimti“, – kreipėsi į naujuosius LSU garbės daktarus rektorė.

„Daug metų A. Sabonis glaudžiai bendradarbiauja su universiteto mokslininkais ir noriai dalijasi patirtimi. Tai labai svarbu rengiant būsimuosius krepšinio specialistus“, – pabrėžė LSU senato pirmininkas Vidas Bružas.

Ceremonijoje pokštavo

Iškilmingos ceremonijos metu A. Sabonis nedaugžodžiavo ir nestokojo jam būdingo humoro. Kol LSU studijų prorektorė Jūratė Požėrienė sagstė garbės mantiją, krepšininkas ją apkabino per liemenį ir ėmė šokti lėtą šokį. Toks poelgis sukėlė publikos ovacijas.

„Norėčiau visiems padėkoti, o universitetui linkiu tobulėti ir rengti specialistus, kurie garsins Lietuvos vardą pasaulyje. Visiems sėkmės, sveikatos ir kad nebūtų karo“, – kalbėjo krepšinio legenda.

A.Sabonis – vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų: 1982 m. pasaulio ir 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas, 1992 m. Atlantos ir 1996 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 2010 m. išrinktas į FIBA šlovės muziejų, o 2011 m. papildė NBA šlovės muziejaus žymiausių asmenybių gretas.

Įgyvendino daugybę projektų

LSU garbės daktaro vardas V. Makūnui suteiktas už švietimo inovacijas, sporto populiarinimą, sporto infrastruktūros kūrimą, LSU studentų rėmimą bei kartu su universitetu įgyvendintus projektus.

Vadovaujant merui, Kauno rajone pastatyta arba atnaujinta daugiau kaip 60 įvairių sporto objektų: sporto salių, stadionų, aikštynų, baigiamas modernizuoti Mastaičių baseinas.

Kauno rajone daug dėmesio skiriama visoms sporto šakoms, ypač rankiniui, futbolui. Kartu su Lietuvos krepšinio federacija kuriama Kauno rajono krepšinio akademija.

Viena naujausių mero iniciatyvų – sportinės klasės Garliavos Adomo Mitkaus mokykloje įkūrimas. „Universiteto mokslininkams – tai puiki galimybė atlikti tyrimus, konsultuoti mitybos, sporto psichologijos ir pedagogikos klausimais“, – pastebėjo V. Bružas.

„Universitetas man suteikė žinių, nes turėjau puikius mokytojus. Šios žinios man labai pravertė dirbant su Kauno rajono bendruomene, kuri yra jaunatviška, sportiška ir veržli. Švietimas, fizinis aktyvumas ir sportas neatsiejami vienas nuo kito, ypač kai kalbame apie gyvenimo kokybės dalykus, todėl, siekdami kurti fiziškai aktyvią, sveikesnę, darnesnę visuomenę, privalome veikti kartu -  valdžios institucijos, mokslo įstaigos, visuomenė“, – kalbėjo V. Makūnas.

Daug garsių alumnų

LSU garbės daktarų būryje – daug žinomų Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų, sportininkų ir visuomenės atstovų. Tarp jų – olimpinis čempionas, LSU alumnas Modestas Paulauskas, legendinis treneris, LSU alumnas Vladas Garastas, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje, LSU alumnas Aleksandras Kosauskas, Karolio (Švedija) universiteto mokslininkas Hakanas Westerbladas.

Pavasarį geriausiu visų laikų Lietuvos krepšininku tituluojamas aukštaūgis savo turėtas „Žalgirio“ akcijas pardavė dabartiniam „Žalgirio“ direktoriui Pauliui Motiejūnui, tačiau nuo klubo veiklos neatsitraukė.

A. Sabonis ir toliau aktyviai dalyvauja visoje organizacijos vadyboje, o dabar klubo reikalams skirs dar daugiau dėmesio.

Apie naujas savo pareigas ir kitus su „Žalgirio“ klubu susijusius reikalus 57-erių kaunietis kalbėjo „Žalgirio“ klubo tinklalaidėje „ŽalgirisOnAir“.

„Prie „Žalgirio“ organizacijos prisijungė nauji ir jauni žmonės, kurie turi jaustis tvirčiau. Visa tai buvo geras sprendimas, kuris ateityje sustiprins „Žalgirio“ komandą. O mano pareigos bus tokios, kaip ir visada – kažkur padėti, kažkur nuvažiuoti, kažkur atstovauti“, – pasakojo A. Sabonis.

Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas padės pirmuosius žingsnius sporto vadyboje žengti ir karjerą baigusiam bei „Žalgirio“ organizacijoje toliau likusiam Pauliui Jankūnui.

„Nesakyčiau, kad būsiu mentoriumi, bet jeigu jis norės, su juo kalbėsime ir jeigu jis matys, kad kažkas yra vertingo, jis tai pasiims. Kiekvienas turi savo. Kartu jaunimą pažiūrėsime, kitus darbus – nieko naujo“, – pasakojo Lietuvos krepšinio legenda.

A. Sabonis taip pat įvertino Lietuvos krepšinio rinktinės galimybes Europos krepšinio čempionate bei apžvelgė Tautvydo ir Domanto Sabonių karjeras.

„Žalgirio“ organizacijoje jau daugybę metų dirba ir A. Sabonio sūnus – Tautvydas Sabonis. Individualiu darbu su žaidėjais garsėjantis treneris yra labai gerai vertinamas ir gerbiamas tarp krepšininkų. O kaip jo darbą ir progresą mato tėtis?

„Geriau matyti tiems, kas su juo dirba. Aš žinau tik vieną – jis nebuvo sutvertas būti geru krepšininku, bet kaip treneris, manau, jis iššaus. Jau nuo mažens jis domėjosi vidiniu krepšinio pasauliu“, – apie Tutį pasakojo naujasis „Žalgirio“ garbės prezidentas.

A. Sabonis taip pat įvertino Lietuvos krepšinio rinktinės galimybes iškovoti medalius Europos krepšinio čempionate.

„Žinoma, kad gali. Bus matyti, kaip seksis, kadangi pirmos trejos rungtynės parodys. Svarbu, kad visi būtų sveiki ir, kad judėtų kamuolys. Jeigu nebus gimdymo, manau galima kabintis. Jeigu važiuoji su tikslu kažką pasiekti, koks skirtumas su kuo žaisti. Esmė, kad reikės žaisti su gerais, juolab, kad Europoje nebėra komandų, į kurias gali numoti ranka. Visus reikia gerbti ir visiems ruoštis 100 procentų“, – teigė ilgametis Lietuvos rinktinės lyderis. 

„Dešimtmetį būdamas LKF prezidentu ir iki šiol A. Sabonis glaudžiai bendradarbiauja su LSU dėstytojais ir mokslininkais – krepšinio specialistais, noriai dalijasi savo treniruočių ir varžybine patirtimi. Tai itin svarbu rengiant būsimuosius krepšinio specialistus“, – sakė LSU senato pirmininkas doc. dr. Vidas Bružas.

LSU garbės daktaras A. Sabonis – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, 1982 m. pasaulio čempionas, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas, 1992 m. Atlantos ir 1996 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1997 m. išrinktas geriausiu Europos krepšininku, 2003 m. su Kauno „Žalgirio“ komanda tapo Lietuvos čempionu ir naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju.

Už nuopelnus sportui ir šalies vardo garsinimą A. Saboniui 1995 m. įteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas, 1996 m. – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas, 1997 m. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.

Per įspūdingą sportinę karjerą Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Sabonis pelnė ir svarbių tarptautinių įvertinimų: 2001 m. jam buvo įteiktas aukščiausias Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) apdovanojimas – Olimpinis ordinas, 2010 m. išrinktas į FIBA šlovės muziejų, 2011 m. – į NBA šlovės muziejų.

LSU garbės daktaro vardas V. Makūnui suteiktas už naujų švietimo idėjų propagavimą ir jgyvendinimą rajono mokymo ir ugdymo jstaigose, už nuolatinj Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą ir visokeriopą paramą LSU skleidžiant gerąją patirtj apie Universiteto veiklas, organizuojant studentų pedagogines praktikas, jdarbinant LSU absolventus ir teikiant jiems metodinę pagalbą.

„Lietuvos sporto universitetą ir Kauno rajono savivaldybę, kuriai sėkmingai vadovauja V. Makūnas, jau daugelį metų sieja tvirti bendradarbiavimo ryšiai. Gražiomis sporto tradicijomis garsėjančiame Kauno rajone gyvenantys LSU studentai kasmet sulaukia ir finansinės mero fondo paramos – vardinių stipendijų, – teigė LSU senato pirmininkas V. Bružas. – Pastaruoju metu Kauno rajono meras išreiškė norą dar labiau stiprinti bendradarbiavimą su Universitetu, kuriant sporto klasę Garliavos A. Mitkaus pagrindinėje mokykloje. Universiteto dėstytojams ir mokslininkams tai bus puiki galimybė tęsti mokinių stebėjimą ir atlikti mokslinius tyrimus, konsultuoti mitybos, sporto psichologijos ir pedagogikos klausimais, mokyklos vadovybei ir treneriams parengti mokinių atrankos į sporto klasę kriterijus.“

LSU garbės daktarų būryje – daug žinomų Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų, sportininkų ir visuomenės atstovų. Tarp jų – olimpinis čempionas, LSU alumnas Modestas Paulauskas, legendinis treneris, LSU alumnas Vladas Garastas, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje, LSU alumnas Aleksandras Kosauskas, Karolinska (Švedija) universiteto mokslininkas Hakan Westerblad ir kt.

Atidarė Legendų aikštę

Lietuvos krepšinio lopšys Kaunas sulaukė ne tik šalies, bet ir tarptautinių krepšinio organizacijų vadovų: dauguma svečių – buvę skirtingų kartų žaidėjai ir žaidėjos, treneriai, organizatoriai.

A.Sabonis šnekučiavosi su Modestu Paulausku, Vladas Garastas – su Jonu Kazlausku, Ramūnas Šiškauskas sveikinosi su Eurelijumi Žukausku, o Lina Dambrauskaitė – su seserimis dvynėmis Aneta ir Jurgita Kaušaitėmis.

„Žmonės lemia Lietuvos krepšinio veidą – nesvarbu, ar tai būtų žaidėjai, ar treneriai, ar masažuotojai, jų kasdieniniu darbu negalima nesižavėti. Norisi ištarti daug pavardžių“, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalia Krepšinio namų atidengta krepšinio tėvu laikomo Jameso Naismitho skulptūra ir atidaryta Legendų aikštė, kurioje įamžintos labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelnusių žmonių pavardės.

Dėl J.Naismitho skulptūros socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija: esą galbūt derėjo taip pagerbti Lietuvos krepšinio pradininkus – Eleną Kubiliūnaitę-Garbačiauskienę ir Steponą Darių.

Pirmoji Rytų Europoje

Prieš iškilmes Kaune – ypatingas renginys ir Vilniuje: atidaryta Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšinio mokykla, pirmoji tokia įstaiga Rytų Europoje.

Pradininkui: krepšinio tėvu vadinamo J.Naismitho skulptūros autorius – L.Šiupšinskas. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Tai – ypatingas momentas. Kelios mūsų mokyklos yra Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, bet niekada neturėjome mūsų mylimų Europos šalių regione“, – pareiškė organizacijos „NBA Europe“ viceprezidentas Jesusas Bueno Pascualis.

Lietuva – krepšinio šalis, jos balsas visada svarbus ir girdimas.

Jis pabrėžė, kad Vilniuje bus organizuojamos ne tik specialios krepšinio programos vaikams, bet ir vasaros stovyklos, ir kiti NBA renginiai.

Anot J.B.Pascualio, šios iniciatyvos tikslas  – ne rengti NBA žaidėjus, bet tobulinti jaunus sportininkus, kurie žaistų krepšinį.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pridūrė, kad tai – ne laikinas projektas, o nuolatinė programa. Jau šiemet vasarą krepšinio stovykloje Vilniuje turėtų apsilankyti ir buvę žinomi NBA žaidėjai, tikimasi pritraukti komandų ir vaikų iš užsienio.

Žada sprendimų

„Lietuvos krepšinio jubiliejus – svarbus įvykis viso pasaulio krepšiniui. Lietuva – šalis, žinanti, kaip ugdyti žaidėjus, laimėti ir organizuoti puikius renginius. Lietuvos krepšinio balsas visada svarbus ir girdimas“, – teigė FIBA generalinis sekretorius Andreasas Zagklis.

Jam teko komentuoti ir nūdienos krepšinio aktualijas, pirmiausia – susijusias su Rusijos karine agresija Ukrainoje.

Tik kovo 1-ąją FIBA sustabdė Rusijos komandų dalyvavimą savo organizuojamose varžybose, tačiau sankcijos turėtų galioti iki gegužės vidurio.

Daugiau informacijos – LNK reportaže:

„Nauji sprendimai – artimiausiomis savaitėmis. Jie aprėps ne tik Europos vyrų krepšinio čempionatą, bet ir kitus renginius. Be to, dar didesnis mūsų rūpestis – kaip padėti Ukrainos krepšinio federacijai“, – kalbėjo A.Zagklis.

Paklaustas apie galimą Rusijos krepšinio federacijos suspendavimą ar pašalinimą iš FIBA, jis atsakė, kad tokio klausimo artimiausioje darbotvarkėje nėra.

„Elgiamės taip, kaip rekomendavo Tarptautinis olimpinis komitetas. Tačiau peržiūrėsime visas tinkamas priemones“, – reziumavo FIBA generalinis sekretorius.

Legendinis sporto klubas ir „Tesonet“ šiemet taip pat kartu įsteigė sporto technologijų startuolį „Žalgiris Ventures“ bei toliau bendroje veikloje koncentruosis į sporto klubo komercinės veiklos plėtrą, verslo auginimą bei inovacijų kūrimą.

„Žalgirio“ organizacija per paskutinius kelerius metus įrodė, kad gali pasiekti gerų rezultatų sporto versle ir su stipria vadybos komanda plėsti komercinius projektus. Dabar prisijungus strategiškai stipriam partneriui su vertinga tarptautine patirtimi, įgyvendinsime dar didesnius planus. „Tesonet“ investuos į mūsų verslo modelį ir suteiks galimybes augti ir užsidirbti daugiau pinigų patiems, juos reinvestuojant į stipresnę komandą“, – apie sandorio esmę kalbėjo Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

„Dabartinė „Žalgirio“ vadybos komanda – teisingo požiūrio partneriai, kurie kelia sau aukščiausius tikslus ir demonstruoja puikius verslo rezultatus. Suvienijus šį sporto verslo „know-how“ (liet. žinoti kaip) ir „Tesonet“ atsineštas IT žinias bei tarptautinių prekės ženklų kūrimo patirtį, kartu įgyvendinsime ambicingus planus. Ateiname inovuoti bei kurti skaitmeninę transformaciją. Naudodami moderniausias technologijas suteiksime sirgaliams unikalią patirtį ir galimybę pasijusti komandos dalimi.

Taip pat padėsime „Žalgiriui“ generuoti papildomus pajamų srautus, kurių neribos arenų vietų skaičius ar valstybių sienos, o gautos lėšos vėliau bus naudojamos komandos formavimui bei infrastruktūros tobulinimui“, – teigė vienas iš „Tesonet“ įkūrėjų Tomas Okmanas.

Naujos technologijų galimybės

Vienas pirmųjų žingsnių, padarytų dar prieš mėnesį, kartu su „Tesonet“ įkurtas sporto ir technologijų startuolis „Žalgiris Ventures“.

„Esame parengę savo ilgalaikę inovacijų strategiją, kurios vizija yra Kauno „Žalgiriui“ tapti tarptautiniu mastu pripažintu prekės ženklu sporto inovacijų srityje. Tai taptų proveržiu mūsų veikloje, pasitelkiant inovacijas bei modernias technologijas. „Žalgiris Ventures“ įkūrimas ir partnerystė su „Tesonet“ taps stipria šios strategijos varomąja jėga“, – teigė P. Motiejūnas.

Turima penkerių metų strategija apibrėžia organizacijos judėjimo kryptis sporto vadybos, klientų patirties bei įsitraukimo ir verslo partnerysčių srityse.

Sporto vadybos srityje bendradarbiaujant su inovacijų kūrėjais ir naudojant naujas technologijas bus didinamas darbo našumas, vykdomas geresnis duomenų surinkimas bei analizė. Tai leis priimti protingesnius, greitesnius ir efektyvesnius sprendimus treniruojant komandą. Naujas technologijas numatoma pasitelkti ir sportininkų sveikatai prižiūrėti.

Dar viena vystymo kryptis – aistruolių patirties gerinimas, naudojant modernius sprendimus ir technologijas, įskaitant ir turinio platformos „Žalgiris Insider“ plėtojimą.

Struktūros pakeitimai

Dar iki sandorio užbaigimo įsteigta ir nauja visas grupės įmones sujungianti UAB „Žalgiris group“, po kuria veiks visos kitos organizacijos įmonės, – tokios kaip „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas, atributikos platintojų UAB „Delegatai“ (Žalgirisshop.lt), Kauno „Žalgirio“ Garbės Klubas ir kt. Visų įmonių sujungimas po bendra grupės vėliava efektyvins projektų ir žmogiškųjų resursų valdymą bei įves aiškumo ir išorinėje komunikacijoje.

Įvairiuose objektų operavimo konkursuose ir toliau dalyvaus „Žalgirio“ areną valdanti UAB „Kauno arena“, kurios patyrimas ir žinios leistų prisidėti prie dar daugiau infrastruktūros projektų vystymo Lietuvoje.

„Tesonet“ įsigijus 25 proc. holdinginės kompanijos „Žalgiris Group“ akcijų, prie valdybos prisijungia ir vienas iš akceleratoriaus valdybos narių Jonas Karklys. Likusi akcijų dalis – 75 proc. – lieka P. Motiejūno rankose, kuriam akcijas pardavė ir neatsiejama „Žalgirio“ dalis – Arvydas Sabonis, liekantis aktyviai dalyvauti organizacijos vadyboje. Jis yra pakviestas tapti Kauno „Žalgirio“ organizacijos garbės prezidentu.

Pranas Lubinas gimė 1910 m. sausio 7 d. Los Andžele, mirė 1999 m. liepos 8 d. Riversaide.

Olimpinis čempionas (1936, su JAV rinktine), Europos čempionas (1939, su Lietuvos rinktine).

Arvydas Romas Sabonis gimė 1964 m. gruodžio 19 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992, 1996), pasaulio čempionas (1982) ir vicečempionas (1986), Europos čempionas (1985), vicečempionas (1995) ir bronzos medalininkas (1983, 1989). Tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), Eurolygos čempionas (1995), SSRS čempionas (1985-1987), Ispanijos čempionas (1993-1994), LKL čempionas (2004).

Išrinktas į geriausių NBA naujokų rinktinę (1996), FIBA šlovės muziejaus (2010) ir NBA šlovės muziejaus (2011) narys.

Jonas Valančiūnas gimė 1992 m. gegužės 6 d. Utenoje.

Europos vicečempionas (2013, 2015), LKL čempionas (2010).

Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionas (2008), Europos jaunių (iki 18 metų) čempionas (2010), Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionas (2011).

Linas Kleiza gimė 1985 m. sausio 3 d. Kaune.

Pasaulio čempionato bronzos medalininkas (2010), Europos vicečempionas (2013) ir bronzos medalininkas (2007), Eurolygos vicečempionas (2010).

Pasaulio jaunių vicečempionas (2003), Europos jaunimo bronzos medalio laimėtojas (2005).

Saulius Štombergas gimė 1973 m. gruodžio 14 d. Klaipėdoje.

Europos čempionas (2003) ir vicečempionas (1995), Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1996, 2000), Eurolygos čempionas (1999) ir vicečempionas (2001), LKL čempionas (1993, 1998, 1999, 2003), FIBA Europos Lygos čempionas (2004), Rusijos vicečempionas (2004, 2007).

Modestas Paulauskas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kretingoje.

Olimpinių žaidynių čempionas (1972) ir bronzos medalio laimėtojas (1968), pasaulio čempionas (1967, 1974) ir bronzos medalininkas (1970), Europos čempionas (1965, 1967, 1969, 1971), Europos Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1973).

Artūras Karnišovas gimė1971 m. balandžio 27 d. Klaipėdoje.

Olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1995), Ispanijos čempionas (1996, 1997, 2001), Italijos čempionas (2000), visų laikų rezultatyviausias Lietuvos rinktinės krepšininkas.

Stanislovas Stonkus gimė 1931 m. gruodžio 29 d.Telšiuose, mirė 2012 m. vasario 19 d. Kaune.

Olimpinių žaidynių vicečempionas (1952, 1956), Europos čempionas (1957) ir bronzos medalio laimėtojas (1955).

Šarūnas Marčiūlionis gimė 1964 m. birželio 13 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1987, 1995) ir bronzos medalininkas (1989), NBA „Žvaigždžių savaitgalio“ 3×3 turnyro nugalėtojas (2002).

FIBA šlovės muziejaus (2015) ir NBA šlovės muziejaus (2014) narys.

Valdemaras Chomičius gimė 1959 m. gegužės 4 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992), pasaulio čempionas (1982) ir vicečempionas (1986), Europos čempionas (1979, 1985), vicečempionas (1987, 1995) ir bronzos medalininkas (1989). Tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), SSRS čempionas (1985-1987), Rusijos (2001) ir Ukrainos čempionas (2015).

Šarūnas Jasikevičius gimė 1976 m. kovo 5 d. Kaune.

Olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (2000), Europos čempionas (2003) ir bronzos medalininkas (2007). Eurolygos laimėtojas (2003-2005, 2009), Ispanijos čempionas (2001, 2003), Izraelio čempionas (2004-2005), Graikijos čempionas (2008-2010), LKL čempionas (2014).

Rimas Kurtinaitis gimė 1960 m. gegužės 15 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992, 1996), pasaulio vicečempionas (1986), Europos čempionas (1985), vicečempionas (1995) ir bronzos medalininkas (1989). Tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), SSRS čempionas (1985-1987), Eurolygos čempionas (1995), Ispanijos čempionas (1994-1995), LKL čempionas (1996).

Treneris Vladas Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Joniškėlyje.

SSRS čempionato auksom edalio laimėtojas (1984, 1985, 1986) ir sidabro medalininkas (1980, 1983), tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1995).

Treneris Jonas Kazlauskas gimė 1954 m. lapkričio 21 d. Panevėžyje.

Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (2000), Europos vicečempionas (2013, 2015).

Europos jaunimo čempionas (1994), LKL čempionas (1995–1999, 2002), Europos Taurės laimėtojas (1998), Eurolygos čempionas (1999) ir vicečempionas (2012), Azijos čempionas (2005), Azijos žaidynių nugalėtojas (2006), Rusijos čempionas (2011–2012), Kinijos lygos čempionas (2013).

Treneris Antanas Sireika gimė 1956 m. gegužės 11 d. Bazilionyse.

Europos čempionas (2003), Olimpinių žaidynių ketvirtos vietos laimėtojas (2004).

LKL čempionas (2003-2005) ir bronzos medalininkas (2000-2001), BBL čempionas (2005).

„Gal šaškių federacijoje, – paklaustas ar dar save mato krepšinyje, juokaudamas atsakė A. Sabonis. –  Jei atvirai, visą gyvenimą praktiškai žaidžiau krepšinį, dabar atidaviau laiko ir būdamas federacijos prezidentu. Kaip sakė Jonas Kazlauskas, viskam ateina laikas. Reikia pagyventi ir sau.“

Paklaustas apie LKF prezidento rinkimų rezultatus, A. Sabonis teigė, kad juos pasitiko neturėdamas jokių lūkesčių.

„Nieko nemaniau, viskas yra bendruomenės balso teisei. Sveikiname Vydą ir linkime jam visko, ko geriausio bei skaidrumo. Norėčiau jūsų (žurnalistai) paprašyti, kad tą skaidrumą palaikytumėte,“ – teigė A. Sabonis.

Jau buvęs LKF prezidentas taip atskleidė, kad artimiausiu jo planai – tiesiog gerai praleisti laiką.

„Mano planai? Baliukas, nes 10 metų nemažas laiko tarpas, tai mes pašvęsim ir prisiminsim, kas buvo. Ačiū savo komandai ir linkiu jiems sėkmės, kad jie su savo entuziazmu ir meile krepšiniui toliau padėtų jam gyvuoti“, – sakė A. Sabonis.

Paklaustas, ko gailisi, A. Sabonis atsakė, kad Lietuvos krepšinyje pasigenda vienybės.

„Daug kas nepavyko. Kaip sakoma, kas dirba, tas daro ir klaidas. Vienu džiaugiuosi, kad buvo atkurta LSU krepšinio katedra, manau, tai ateityje duos vaisių. Tas yra svarbu. Galbūt valstybinis finansavimas krepšinio rinktinių nebuvo sustyguotas, bet kalbos vyksta. Tikiuosi, kad ateityje bus sutvarkyta.

Gaila, kad nėra vienybės. Esu matęs, kai bendruomenės žmonės džiaugiasi, kad pralaimime ir liūdi, kai laimime. Nekalbu vien apie nacionalinę vyrų rinktinę. Čia jau jūsų (žurnalistai) klausimas, jums patinka, kai pralaimi, tada yra, ką rašyti.

Visi esame vienoje krepšinio laivelyje. Turėtume būti vieningesni. Visi mus ir taip drožia, kitos sporto šakos, kad krepšininkai suvalgo visus krepšininkus ir taip toliau“, – užbaigė Lietuvos krepšinio legenda.

Jis pakeis dvi kadencijas LKF vadovavusį Arvydą Sabonį.

V. Gedvilas nuo 2004 metų tris kadencijas buvo Seimo narys, trumpai ėjo parlamento pirmininko pareigas. Iki 2018 metų jis priklausė Darbo partijai.

Prieš tai 62-ejų buvęs politikas treniravo Lietuvos moterų krepšinio rinktinę.

LKF prezidento rinkimuose V. Gedvilas įveikė kitus du pretendentus dėl posto: Robertą Javtoką ir Ramūną Butautą.

Per slaptą balsavimą V. Gedvilas surinko 77 balsus iš 136. R. Butautas gavo 31, R. Javtokas – 28 balsus.

Lietuvos krepšiniui A. Sabonis vadovavo nuo 2011 metų spalio pabaigos, poste jis pakeitė ilgametį federacijos vadovą Vladą Garastą.

Lietuvos krepšinio šimtmečiui pažymėti, nutarta specialiu logotipu įamžinti šią sukaktį. Naujasis simbolis 2021–2022 metų krepšinio sezone bus naudojamas ant visų Lietuvos krepšinio lygų komandų aprangų.

„Galime didžiuotis, jog mūsų šalies vizitine kortele tapęs krepšinis, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Būtent didžiausių čempionatų, svarbiausių mačų metu tampame kaip niekad vieningi, vildamiesi pergalių. Šimtmečio sukaktis krepšinio sirgaliams primins, jog šis sportas Lietuvoje kupinas turtingos istorijos,“ – teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis.

Aukso spalvomis išryškintame logotipe pavaizduotas svarbiausias šio sporto simbolis – krepšinio kamuolys, kurį laiko skaičius 100, įamžinantis sukaktį.

2022 metų Lietuvos krepšinio šimtmečiui pažymėti planuojamus renginius paskelbsime netolimoje ateityje.