Už tokias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 10 , o 19 susilaikė. 

Prieš balsavimą parlamentarai susiginčijo, kokią naudą duos ir kokia žala gresia priėmus tokias pataisas.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikino, kad leidimas palengvins „kiekvienam iš mūsų galimybę atsidaryti sąskaitą banke“.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas aiškino, kad pataisos atveria daugybę naujų galimybių Lietuvai tapti konkurencingesne, prisivilioti ir geriau veikti finansinių technologijų srityje.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas abejojo, ar pataisos paskatins investicijas, greičiau, pasak jo, tuo pasinaudos sukčiai.

„Jeigu vairuotojo pažymėjimas būtų investicijų pritraukimo šaltinis, tai jau piniguose maudytumėmės. Vairuotojo pažymėjimas nėra tas dokumentas, kuris atstoja pasą arba indentifikavimo kortelę“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, vairuotojo teisės reikalingos paimti greitiems kreditams ir visiems šiuolaikiniams internetiniams sukčiams.

„Nėra jokio ryšio su haiteku, čia tik yra vagims, kurie norės tuo pasinaudoti. Tokias teises labai lengva pagaminti, pradubliuoti, uždėti kitą vaizdą, ateiti, paimti trumpą kreditą arba pasiskolinti, arba kitą užstatyti, yra masė variantų, kaip galima apgauti žmones“, – aiškino jis.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad pataisos paskatins pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Jo teigimu, specialiosios tarnybos yra pripažinusios, kad negalės fiziškai užtikrinti tokio pinigų plovimo ar teroristų finansavimo srauto.

„Jeigu norime atverti tą Pandoros skrynią ir būti ta šalimi, kuri geriausiai plauna pinigus ir finansuoja teroristus –  puikus įstatymas. Tik tada turime atsiminti, kad už tai reikės prisiimti atsakomybę arba tarnyboms užtikrinti pajėgumus visa tai prižiūrėti“, – teigė V. Ąžuolas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas siūlė, kad 2021 metų biudžete būtų numatytas papildomas Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos finansavimas, kad šios institucijos nusisamdytų daugiau darbuotojų ir įsigytų įrangos pataisų įgyvendinimo priežiūrai.  

Trečiųjų šalies piliečio vairuotojo pažymėjimas turės atitikti 2006 metų gruodžio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.  

Jei vairuotojo pažymėjime nebus nurodyta žmogaus pilietybė, finansų įstaigos ir kitos įmonės privalės pareikalauti pilietybės įrodymo ne tik tada, kai ji bus nustatoma dalyvaujant fiziškai, bet ir nuotoliniu būdu. 

Pataisos Seime buvo svarstomos kelerius metus. Jos iš pradžių buvo siejamos su „Brexit'u“, o jį atidėjus, Seimas priimti pataisų nebeskubėjo. Jų iniciatoriai piktinosi, kad taip nesudaromos sąlygos Lietuvoje investuoti ir pradėti veiklą fintech įmonėms, kurios naujų dairosi buveinių ES dėl „Brexit'o“, o vėliau – dėl situacijos Baltarusijoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pataisų priėmimui pradžioje priešinosi, aiškindama, kad neturėtų nei specialistų, nei programinės įrangos situacijai stebėti ir analizuoti.

Vairuotojo pažymėjimas laikomas tinkamu asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Seimas ketvirtadienį nesutiko į darbotvarkę įtraukti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų – už balsavo 33 parlamentarai, prieš – 28, o susilaikė 17.

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė pasiūlė klausimą įtraukti į darbotvarkę kitą savaitę. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas taip pat sakė, kad kitą trečiadienį bus svarstymas dėl vairuotojo pažymėjimą pripažinimo tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti.

Iki šiol Seimas svarstyme buvo padaręs pertrauką, nes laukė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, kurią užsakė „valstiečiai“.  

STT įstatymo pataisose neįžvelgia korupcijos požymių, tačiau atkreipia dėmesį į  nuogąstavimus dėl galimų terorizmo finansavimo ir pinigų plovimo grėsmių.

STT nurodė, kad informacija apie pilietybę yra pagrindinis šaltinis renkant asmens identifikavimo duomenis, tuo metu vairuotojo pažymėjime pilietybė nenurodoma.

Nerimstant diskusijoms dėl Didžiosios Britanijos finansų startuolio „Revolut“ ir bankų pinigų plovimo skandalų, vairuotojo pažymėjimo naudojimui tapatybei nustatyti vis labiau priešinasi dalis Seimo narių. Šalininkai gi sako, kad tai paskatins investicijas į Lietuvą.

Vairuotojo pažymėjimas laikimas tinkamu asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus įtraukti į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę reikalauja 47 Seimo nariai.

Tokį prašymą savo parašais parėmė parlamentarai, priklausantys opozicinėms konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijoms, o taip pat po kelis „tvarkiečius“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus. „Valstiečių“ ir socialdarbiečių tarp pasirašiusiųjų nėra.

Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Mykolas Majauskas sako, kad vairuotojo pažymėjimo prilyginimas dokumentui, kuris leistų nustatyti tapatybę, paskatins investicijas į Lietuvą. 

„Šis balsavimas parodys, ar mus tenkina bankų koncentracija ir norime toliau likti kelių skandinaviškų bankų įkaitais. Ar vis tik norime naujų investicijų ir konkurencijos bankiniame sektoriuje“, – BNS teigė M. Majauskas.

Seimas po svarstymo pataisoms yra pritaręs, joms priimti arba atmesti liko vienas balsavimas.

Vairuotojo pažymėjimų naudojimui šiam tikslui priešinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tuo metu Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos bankas tokiam siūlymui pritaria.

Vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Vairuotojo pažymėjimų naudojimui šiam tikslui aktyviai priešinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tuo metu Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos bankas tokiam siūlymui pritaria.

„Nesumažina nė kiek saugumo. Dabartiniai vairuotojo pažymėjimai ir ID kortelės panašaus lygio dokumentai“, – BNS aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus teikia valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių frakcijos seniūnas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Andrius Palionis. Seimas po svarstymo pataisoms yra pritaręs, joms priimti arba atmesti liko vienas balsavimas.

M. Katinas: pataisos atsirado dėl „ Brexit'o“

Investicijų agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino teigimu, leisti su vairuotojo pažymėjimu nustatyti tapatybę būtina, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dėl „Brexit'o“ iš Didžiosios Britanijos pasitraukiančioms įmonėms kraustytis į Lietuvą.  

„Labai svarbu suprasti, kad esame „Brexit'o“ kontekste – tai yra dvigubas spaudimas ir dvigubas šansas. Jeigu pavėluosime ir priimsime (pataisas – BNS) metais vėliau, pralošime 80 proc. vertės, kurią dabar turime“, – šią savaitę konservatorių frakcijoje sakė M. Katinas.

„Kai konkurencingumas išnyksta, jį atgaminti nėra lengva. Gali būti, kad vėlesniame etape Lietuva bus nepakankamai konkurencinga“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kartino, leidimo naudoti vairuotojo pažymėjimą laukia daug įmonių, jau veikiančių Lietuvoje arba norinčių čia įsikurti. Anot jo, tai leistų atnaujinti diskusijas ir su Lietuvoje elektroninių pinigų licenciją turinčios JAV interneto milžine „Google“, kuri šią savaitę pranešė pasirinkusi Airiją, o ne Lietuvą.

„Jei pavyktų priimti įstatymą, leidžiantį progresyviai identifikuoti klientus, tas pats „Google“ klausimas vėl atgyja į naują teritoriją. (...) „Google“ dar turi Lietuvoje licenciją, ji yra galiojanti. Gali būti, kad modernesnis klientų identifikavimas paskatintų įmonę iš tos licencijos pradėti auginti verslą“, – aiškino M. Katinas.

„Didelė rizika yra, kad kitaip ta licencija tiesiog nebūtų aktyvuota ir nustotų galioti, nes įmonei būtų sudėtinga veikti taip reguliuojamojo mūsų rinkoje“, – pridūrė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

BFK vadovas: pataisas stabdysiu

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas svarstant Biudžeto ir finansų komitete, susilaikė tik jo pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Jis ir toliau tvirtina stabdysiantis pataisų priėmimą Seime, nes teisėsauga esą nesugebės užtikrinti tinkamos pinigų plovimo prevencijos. 

„Vien dėl to tas įstatymas kol kas tikrai neturėtų būti priiminėjamas. Kol vairuotojo pažymėjimo standartai, apsaugos ir informacijos reikalavimai, netgi dokumento formatas nebus standartizuoti visoje Europos Sąjungoje“, – BNS tvirtino S. Jakeliūnas.  

BFK dirbantis konservatorius Mykolas Majauskas žada tartis su Seimo frakcijomis ir ieškoti pusšimčio parlamentarų paramos, kad pataisos būtų įtrauktos į plenarinių posėdžių darbotvarkę.

„Reikia realiai įsivertinti ir galimybes tokį įstatymą priimti“, – BNS aiškino M. Majauskas.

Tuo metu S. Jakeliūnas teigia, kad jei pataisų priėmimas bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę, jis siūlys šį klausimą išbraukti.

R. Karbauskis: pataisos gali būti atmestos

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada pataisas aptarti kitą savaitę „valstiečių“ frakcijoje. Jis neatmeta galimybės, kad dėl įžvelgiamų nemažų rizikų jos gali būti atmestos.

Mes einame į super liberalų variantą, nematydami, kas vyksta aplinkui, kad šalys griežtina tuos klausimus.

„Šnekėsimės frakcijoje, tarsimės, ką daryti. Jeigu aiškiai matysime, kad reikia tos temos nebetęsti ir ją uždaryti, galbūt reikia eiti į balsavimą ir pabaigti“, – BNS sakė jis.

Jis neslėpė, kad siūlymą vairuotojo pažymėjimo naudojimą vertina skeptiškai, nes aplinkinėse valstybėse su finansų paslaugomis susiję reikalavimai yra griežtinami.

„Jei liberalizuosime sąskaitų atidarymą Lietuvoje, iki ko galime nueiti. Aplinkinės valstybės imasi griežtinimo priemonių, o mes elgiamės atvirkščiai. Traukiam visų dėmesį, kurie suinteresuoti. Kokia problema, norint atsidaryti sąskaitą, atsinešti tinkamą asmens dokumentą?“ – svarstė R. Karbauskis.

„Mes einame į super liberalų variantą, nematydami, kas vyksta aplinkui, kad šalys griežtina tuos klausimus“, – aiškino jis.

R. Karbauskis taip pat sakė abejojantis finansų įmonių, raginančių leisti vairuotojo pažymėjimą leisti naudoti tapatybei nustatyti, patikimumu. Jis pabrėžė, kad pataisas „stumia ir lobuoja“  konservatorius Andrius Kubilius, kurio sūnus dirba „Google“. 

BFK nariai: rizikų yra, potenciali nauda didesnė

M. Majauskas pripažįsta, kad su vairuotojo pažymėjimo naudojimu rizikų kyla, tačiau jos yra nesudėtingai suvaldomos ir nereikalauja didelių resursų.

„Nuo apgavystės 100 proc. neapsisaugosi, bet reikia saugotis ir nuo didelių palūkanų, turime padaryti kažką, kad Lietuvos gyventojai nebebūtų skandinaviškų bankų įkaitais. (...) Dabar turime dideles palūkanas, didelius sąskaitų aptarnavimo, pinigų išsiėmimo ir pervedimo kaštus. Vienintelis būdas tai sumažinti yra  pritraukiant naujas bendroves, didinant konkurenciją“, – BNS sakė M. Majauskas.

Galimų rizikų neneigė ir BFK narė, opozicijai priklausanti socialdemokratė Rasa Budbergytė, tačiau, anot jos, jų suvaldymu turi rūpintis atitinkamos institucijos.

„Pas mus neateis didžiosios informacinių technologijų bendrovės, kurios yra ateitis, jeigu mes neprisiimsime kažkokios rizikos. (...) Ar jas mes suvaldysime, politikus turi patikinti tarnybos. FNTT neturi pakankamai specialistų, jie ne kartą tą sakė. Kad reikia mažiausiai penkių analitikų“, – BNS teigė R. Budbergytė.

Tuo metu BFK dirbantis liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad finansinių technologijų (fintech) plėtrą skatinančios valstybės institucijos neįvertino visų rizikų.

„Daugiau ir su tokiu entuziazmu žiūrėta į technologinę pusę , o ne rizikas – padirbinėjimus, piktnaudžiavimus. Ministerijos nelabai įvertino galimus pavojus. (...) Jos gerai daro, kad atveria šliuzus naujovėms, bet jas vistiek reikia kontroliuoti, nes paskui galima likti prie suskilusios geldos“, – BNS aiškino K. Glaveckas.

Jis taip pat abejojo, kad Seimui nusprendus nepripažinti vairuotojo pažymėjimo tinkamu tapatybei nustatyti dokumentu, būtų sutrikdyta fintech plėtra Lietuvoje.

Valstybės institucijų pozicijos

Per kelis pataisų svarstymus BFK savo pozicijas išsakė daugelis suinteresuotų valstybės institucijų.  

Seimo Teisės departamentas taip pat sako, kad vairuotojo pažymėjimas nėra skirtas patvirtinti asmens tapatybę, nes jis tik suteikia leidimą vairuoti transporto priemonę.

FNTT kartoja, kad be pilietybės duomenų asmens dokumente neįmanoma efektyviai valdyti rizikų finansų sistemoje. Vėliau, uždaruose posėdžiuose, parlamentarų teigimu, FNTT pripažino, kad grėsmes suvaldytų, jeigu jai būtų skirtas didesnis finansavimas nusisamdyti kelis specialistus.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai tikina, kad teigiamas sprendimas valstybei pridėtų konkurencingumo pritraukiant investicijas ir verslus.

Vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Atidėti balsavimą paprašė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Pasak jo, pataisos yra susijusios su Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ atėjimu į Lietuvą.

Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų priėmimo atidėjimą balsavo 68 Seimo nariai, 29 – prieš, o susilaikė 15 parlamentarų.

Lietuvos bankas per pataisų svarstymą Biudžeto ir finansų komitete pripažino, kad leidus pagal vairuotojo pažymėjimą  nustatyti asmens tapatybę, Lietuva palengvintų „Revolut“ atėjimą.   

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ne kartą įspėjo apie tokių pataisų, pagal kurias finansų įstaigos kliento tapatybei nustatyti galėtų naudoti dokumentus, kuriuose nėra nurodoma pilietybė, galimas grėsmes.

Biudžeto ir finansų komitete anksčiau buvo siūloma skubinti pataisų priėmimą, kad jos įsigaliotų nuo šių metų kovo, nes pakeitimai susiję su Jungtinės Karalystės (JK) įmonių apsisprendimu dėl tolesnės jų veiklos po „Brexit“. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė įmonėms pagal JK teisės aktus identifikuotus klientus (naudojant JK pripažintą asmens tapatybės dokumentą – vairuotojo pažymėjimą,) perkelti į Lietuvoje įsteigtas finansų įstaigas sklandžiai ir be trukdžių.

Finansų ministerijos atstovai įsitikinę, kad vairuotojo pažymėjimas asmens tapatybei nustatyti valstybei pridėtų konkurencingumo, tuo metu FNTT sako, kad be pilietybės duomenų asmens dokumente neįmanoma efektyviai valdyti rizikų finansų sistemoje.

FNTT teigimu, kadangi kaip asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas vairuotojo pažymėjimas pripažįstamas ne visose ES valstybėse, Lietuvoje leidus jį naudoti tokiam tikslui, gali būti, kad Lietuvoje asmens tapatybę nustatančiu dokumentu bus pripažintas toks, kuris tokiu nepripažįstamas jį išdavusioje valstybėje.

FNTT nuomone, nerezidentų patekimas į Lietuvos finansų sistemą, juolab nuotoliniu būdu, ir toliau privalo būti griežtai kontroliuojamas, siekiant išvengti panašių pinigų plovimo situacijų, kaip Latvijoje ar Estijoje. 

Anot FNTT, analizuojant užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose, pinigines operacijas, nustatyta, kad 2017 metais didžiausias tokių įmonių, turinčių sąskaitas Lietuvos bankuose, buvo tik 1010. Bendras nerezidentų depozitų skaičius Lietuvoje sudaro 3 proc., Latvijoje – apie 45 proc., Estijoje – apie 17 proc.

Vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir atsidaryti sąskaitą banke Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.

Posėdyje nutarta, kad atsakingos institucijos iki pataisų svarstymo Seime pasikonsultuos ir išgrynins savo pozicijas, kokios yra šio pasiūlymo rizikos ir galimybės. Institucijų išvados turėtų būti pristatytos Seimo nariams. Įstatymo pakeitimo projektui Seime yra pritarta po pateikimo, svarstymas plenariniame Seimo posėdyje numatytas gruodžio 4 dieną.

Posėdyje Finansų ministerijos atstovas išsakė poziciją, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, bet šalies konkurencingumas taip pat yra svarbus, dėl to ministerija palaiko siūlymą. Komiteto narys Andrius Kubilius sakė, kad pataisoms reikėtų pritarti, o praėjus metams po naujos tvarkos įsigaliojimo įvertinti, kokių naujų grėsmių dėl to aptikta. Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pabrėžė, kad be pilietybės nurodymo asmens dokumente saugumo užtikrinti negalima.

„FNTT yra griežtai prieš tokį siūlymą. Visų pirma dėlto, kad vairuotojų pažymėjimų saugumo lygiai visoje ES yra skirtingi. Vienokie yra Bulgarijoje, kitokie - Jungtinėje Karalystėje. Saugumo analizė neatlikta. Nerezidentai ir taip, kaip rodo Latvijos, Estijos pavyzdžiai, kelia didesnę riziką, jų patekimas į Lietuvos finansų sistemą turi būti griežtai kontroliuojamas. Mes tikrai nenorime, kad į ją įeitų asmenys, naudodami vairuotojo pažymėjimą, kuris iš esmės patvirtina teisę vairuoti transporto priemonę“, - posėdyje sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Vilius Pečkaitis.

Kaip ELTA rašė, A. Palionis siūlo nustatyti, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat įstatyme siūloma įtvirtinti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.

Pasak A. Palionio, Europoje yra plačiai paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).

Pataisų rengėjas teigia, kad Lietuvai šis sprendimas svarbus konkuravimui. Anot jo, Lietuvos jurisdikcijos konkurencinis trūkumas sustiprėja „Brexito“ kontekste, nes dauguma Didžiosios Britanijos licencijuotų finansų įstaigų ieško galimybių persikelti į Europos Sąjungos šalis. Jos tikisi, kad šiose šalyse klientų tapatybės nustatymo reikalavimai būtų lygiaverčiai ir sudarytų galimybę teikti finansines paslaugas klientams, kurie buvo identifikuoti pagal Didžiosios Britanijos reikalavimus, t. y. naudojant Didžiojoje Britanijoje pripažintą asmens tapatybės dokumentą - vairuotojo pažymėjimą.

Šiuo metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento - fizinio asmens tapatybę, turi vadovautis Lietuvos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumentu arba leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame, be kita ko, yra nurodyta kliento pilietybė. Kartu įstatymas nenumato galimybės kliento tapatybei nustatyti naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Už naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą balsavo 54 Seimo nariai, prieš - du, o susilaikė 38 parlamentarai.

Vien prisijungimo per banko sistemą nuo šiol neužteks tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroniniu parašu, negali užfiksuoti tapatybę patvirtinančio dokumento ar veido atvaizdo tiesioginio vaizdo perdavimo metu arba nesinaudos Europos Sąjungoje išduotomis specialiomis elektroninės atpažinties priemonėmis arba jeigu kredito įstaigai nebus galimybės pasinaudoti trečiųjų šalių informacija apie klientą.

Jiems teks pateikti popierinę asmens tapatybės dokumento kopiją.

Nacionalinio ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tikino, kad Seimas, priėmęs šias pataisas netrukdys informacinių technologijų pažangai.

Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė kritikavo pataisas į Seimą atnešusią Vyriausybę dėl vertimo klaidų.

Finansų įstaigos arba pardavėjai klientų tapatybės nustatymo procedūrų privalėtų imtis, kai sandoris viršija 15 tūkst. eurų, perkant arba parduodant 3 tūkst. eurų vertės valiutą grynaisiais pinigais arba vykdydami pinigų perlaidų grynaisiais pinigais paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų pinigų suma viršija 600 eurų ir kai kuriais kitais atvejais.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kaupti duomenis apie asmenis, įsigijusius išankstinio apmokėjimo SIM korteles.

Užkirs kelią nusikaltimams

„Čia yra susiję su kortelėmis, kurias galima šiandien įsigyti neidentifikuojant savęs, pavyzdžiui, spaudos kioskuose, parduotuvėse ir panašiai“, - BNS ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Jo teigimu, įsigaliojus siūlomoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, įsigyjant tokio tipo korteles reikėtų registruotis išankstinio apmokėjimo kortelių pardavimo vietoje, pateikus asmens dokumentą.

Pataisos pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei iki balandžio 15 dienos. Ar teikti šias pataisas Seimui, vėliau spręs Vyriausybė.

S.Skvernelis sako, kad priimtos pataisos taps gera prevencija nusikalstamoms veikoms, kurioms daryti reikia mobiliojo telefono.

„Asmuo, kuris nusiperka tokią kortelę, daro nusikalstamas veikas, žinodamas, kad jis išliks neišaiškintas, kadangi jo duomenys niekur nėra fiksuoti“, - teigė ministras.

Pasak jo, pataisos teigiamai atsilieps telefoninio sukčiavimo, melagingų pranešimų ir su terorizmu susijusių nusikaltimų prevencijai.

Taip pat VRM siūlo apibrėžti blokuotinų arba ribotinų veiksmų sąrašą, kuriuo vadovaujantis suteikiama teisė nurodyti ryšių paslaugų teikėjams nutraukti elektroninio ryšio paslaugų teikimą ir (arba) blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius.

Be to, siūloma teismams nustatyti teisę nurodyti paslaugų teikėjams nutraukti jų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, kai nustatoma, kad ryšio priemonė buvo panaudota ne tik sukčiauti, bet visoms nusikalstamoms veikoms daryti.

VRM siekia nustatyti galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms iš ryšio paslaugų teikėjo realiu laiku be abonento ir (arba) faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo neatlygintinai gauti vietos nustatymo duomenis, kai tai susiję su dingusių be žinios asmenų buvimo vietos nustatymu.

Kaip teigia ministerija, privalomas išankstinio mokėjimo korteles įsigijusių asmenų duomenų kaupimas privalomas Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Norvegijoje.

Vertina nevienareikšmiškai

Didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai nevienareikšmiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymą kaupti duomenis apie asmenis, įsigijusius išankstinio apmokėjimo SIM korteles.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius BNS teigė, kad kortelių registravimas galėtų pasitarnauti, sumažinant jų naudojimą blogiems tikslams. Vis dėlto, anot jo, bendrovė nemano, jog šis žingsnis visiškai išspręs problemą. 

„Tokie teisės aktai galioja tik nedaugelyje pasaulio valstybių. Tai reiškia, jog bet kuris tokiems tikslams išankstinio mokėjimo kortelę panaudoti ketinantis asmuo ją lengvai įsigis kaimyninėje ar kitoje šalyje. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog tokios kortelės Lietuvoje naudojamos itin plačiai, jų skaičius didelis – apie 1,8 mln., todėl privalomas kortelių registravimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas“, - BNS teigė M.Snicorius.

Anot jo, jei po svarstymų būtų nuspręsta registruoti SIM kortelių turėtojų duomenis, įmonė gerbs ir vykdys reikalavimus.

Tuo metu mobiliojo ryšio operatorės „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė BNS teigė, jog įmonė pritaria VRM siūlymui.

„Suprantame, dėl kokių priežasčių kilo tokia idėja ir esame pasirengę ją įgyvendinti. Didesnių kliūčių nematome“, - BNS sakė Ž.Jakevičienė.

Pasak jos, reikėtų aiškiau apibrėžti pataisų įgyvendinimą ir tai, kokių sąnaudų tai pareikalaus. Operatoriai iki balandžio 15 dienos gali pateikti savo pastabas įstatymo pataisoms.

Bendrovės „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas BNS teigė, kad VRM siūlymas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių.

„Be abejo, pliusas yra tai, kad kalbama apie bendrą saugumą. Vis dėlto, tarp neigiamų aspektų galima paminėti tai, kad tai sumažins vartotojų laisvę, nes sumažės galimybės įsigyti mobiliojo ryšio korteles, pavyzdžiui spaudos kioskuose. Be to, kortelių savininkų duomenų registravimas pareikalaus papildomų sąnaudų, o jas pavedus mokėti tik operatoriams kentės vartotojai“, - BNS sakė A.Baranauskas.

Lietuvos piliečiams įprastą asmens kodą pakeistų skaičių darinys, nesusietas su gimimo data, vieta, lytimi ir amžiumi. Siūlymą atitinkamai pakeisti Gyventojų registro įstatymą Seimui pateikė Teisingumo ministerija.

Gyventojų registro įstatymo pataisose siūloma, kad asmens kodą sudarytų vienuolika atsitiktinai parinktų skaitmenų. Kaip teigia ministerijos atstovai, pokyčiais siekiama užtikrinti žmonių teisę į privatumą.

Šiuo metu generuojamas asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą, pagal kurią lengva nustatyti asmens amžių, lytį ar net gimimo vietą (užsieniečių atveju), todėl esą iš esmės tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Yra labai ribojamas tokio asmens kodo naudojimas, ministerijos teigimu, nepagrįstai sunkinama juridinių asmenų veikla: nes be asmens kodo neįmanoma tiksliai identifikuoti juridinio asmens vadovo, todėl žmonėms kyla ypač daug problemų teisminių ginčų dėl juridinių asmenų veiklos atvejais. Pakeitus reikšminį asmens kodą į nereikšminį, esą nebekiltų grėsmių asmens duomenų saugumui, naudojant asmens kodą elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, registrų sąveikos atveju, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Ar naujoji asmens kodų sistema duos naudos kiekvienam gyventojui – apie tai specialistų nuomonė.

Remigijus Šimašius

Seimo narys, buvęs teisingumo ministras

Nors teoriškai ir egzistuoja reikalavimas, kad iš asmens kodo nebūtų galima nustatyti asmens duomenų, bet  praktiškai sistema turi būti tiesiog saugi ir funkcionali. Šiandien daugelis žmonių įpratę prie dabartinio kodo, susieto su lytimi ir gimimo data, taip lengviau savo asmens kodą įsimena. Manau, kad būtų nelogiška visiems privaloma tvarka keisti asmens kodus. Jei yra žmonių, kuriems dabartinė tvarka sukelia problemų, jie galėtų pasinaudoti siūloma tvarka ir pasikeisti kodus pačių prašymu. Vis dėlto ir tuomet svarbu būtų užtikrinti sklandų perėjimą.

Karolis Liutkevičius

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas

Atsisakius dabartinės reikšminės asmens kodo struktūros, jis galės atlikti savo funkciją – identifikuoti konkretų individą, neatskleisdamas papildomos informacijos, užtikrindamas geresnę asmens teisės į privatumą ir jo duomenų apsaugą. Tai visų pirma svarbu didelių duomenų rinkiniams, teminėms duomenų bazėms, kuriose individų sąrašus bus galima pateikti neatskleidžiant apie kodų savininkus papildomos informacijos svetimiems asmenims. Taip pat nauja struktūra turėtų pasunkinti tapatybės vagystę – šiuo metu, žinant asmens lytį ir gimimo datą, lieka tik trys nežinomi skaičiai, nes paskutinysis yra generuojamas pagal specialų algoritmą. Taigi įmanoma atkurti ir visą asmens kodą. Pagaliau asmens kodo struktūros pakeitimas panaikins ir problemas, kurios kildavo žmonėms keičiant lytį. Šiandien tokiais atvejais sunku išvengti teismo įsikišimo. Įtvirtinus siūlomą asmens kodo struktūrą šios problemos paprasčiausiai nekils. Vienintelis numatomas naujo kodo minusas – skaitinis sudėtingumas.

Aurelija Grikinaitė

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji informacijos specialistė

Reikšminį asmens kodą pačiam piliečiui įsiminti yra lengviau, todėl jį pakeitus vienuolikos atsitiktinių skaičių deriniu, susidarys šiek tiek nepatogumų. Vis dėlto valstybei pakeitus kodus naudos bus. Nereikšminio asmens kodo naudojimas kels mažiau grėsmių asmens duomenų saugumui naudojant jį registrų sąveikose, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas ir bus užtikrintas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimus atitinkantis asmens kodo naudojimas. Reikia pastebėti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, reikšminio asmens kodo pakeitimas atsitiktinių skaičių deriniu nepakeičia nuostato, jog asmens kodas negali būti skelbiamas viešai.

Įkandin Vakarų valstybių

Pakeitimus siūlanti Teisingumo ministerija nurodo, kad atsitiktinių skaitmenų asmens kodas naudojamas ne vienoje Vakarų šalyje: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje.

Įstatymo pataisos projekte teigiama, kad asmens kodų pakeitimas būtų vykdomas palaipsniui. Naujai įsigaliosiantys nuostatai bus taikomi tik tiems gyventojams, kurie keis dokumentus priėmus įstatymą. Taip asmenims keičiant savo asmens dokumentus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vidutiniškai per dešimt metų kartu būtų pakeisti ir jų asmens kodai nepatiriant jokių papildomų išlaidų.

Lietuvos įstatymai nenustato jokių reikalavimų asmens parašui, tačiau rekomenduojama, kad būtų išskaitomas vardas ir pavardė, tai yra, būtų raidinių simbolių rinkinys.

Portalo LRT.lt skaitytojas Saulius teiraujasi, ar yra keliami kokie nors reikalavimai asmens parašui. „Ar asmens dokumente galima pasirašyti bet kaip? Girdėjau, kad kitų parašai būna tiesiog pliusiukai ar varnelės. Koks turi būti asmens parašas?“ – klausia LRT.lt skaitytojas.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Migracijos poskyrio viršininkė Daiva Vežikauskienė sako, kad šiuo klausimu yra tik rekomendacijų, bet ne įpareigojančių teisės aktų.

„Kažkada esame ieškoję apibrėžimo, kas tai galėtų būti. Yra įvairių institucijų pamąstymų, rekomendacijų, radome apibrėžimų, bet jie nėra įtvirtinti teisės aktuose, tad teisių ir pareigų nesukuria.

Tose rekomendacijose siūloma, kad galėtų būti išskaitomas vardas ir pavardė, kad tai turėtų būti raidinių simbolių rinkinys, bet tai nėra teisės aktas, kuriuo galėtume kaip teisės norma imperatyviai vadovautis“, – aiškina D. Vežikauskienė.

Migracijos poskyrio viršininkė prisimena atvejį, kai vienas pilietis vietoj parašo norėjo pasirašyti trimis šešetais. „Todėl ir domėjomės, ieškojome apibrėžimų, rekomendacijų. Mes, žinoma, atsižvelgėme ir į tai, ką galvoja kiti apie tą parašą, tačiau nepamenu, kuo baigėsi ši istorija, nes tas skundas tuomet buvo skirtas Vidaus reikalų ministerijai“, – tęsia D. Vežikauskienė.

Portalui LRT.lt pasiteiravus, ar gali tas pats asmuo pasirašinėti skirtingai, D. Vežikauskienė įspėjo, kad vėliau toks žmogus gali susidurti su tam tikromis problemomis.

„Jei jo asmens dokumente bus vienoks parašas, o sutartiniuose dokumentuose pasirašinės kitu parašu, jam gali kilti problemų“, – tvirtina Migracijos poskyrio viršininkė.