Kokios tos reakcijos ir ar jos neturi tikimybės virsti technologiniais incidentais pasakojo buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

– Negaliu tiksliai pakomentuoti, kiek rusai turi galimybių kištis į valdymo sistemą. Manau, kad yra tokių galimybių, bet taip pat galvoju, kad mūsų sistemų operatoriai tam ruošiasi jau daug metų ir yra susidėlioję tam tikrus saugiklius. Visada egzistuoja tokia galimybė, bet kadangi sistema yra sujungta, tai bet koks bandymas daryti kažką blogo mūsų regione gali turėti pasekmių ir visoje sistemoje. Manau, kad tai irgi argumentas.

– Mes jau esame darę bandymą. Dirbome izoliuotu režimu, kai buvome visiškai atsijungę nuo BRELL žiedo, tai gal jokio pavojaus Lietuvai ir nėra, bet kaip dėl latvių ir estų? Jie tarsi visada vėluodavo daryti tam tikrus darbus, jiems buvo prikišama, kad jūs dar nepadarėte to, nepadarėte ano, o sinchronizuotis su Vakarų Europa visi nori kuo greičiau. Kokį pavojų tai galėtų sukelti mūsų kaimynams?

– Visada vyko diskusija apie tai, kada šalys jau bus pasiruošusios atsijungti nuo BRELL bei sinchronizuotis su Vakarų puse. Tam buvo daroma daug studijų, analizių, namų darbų. Prisiminkime, kad latviai su estais nesutiko ankstinti termino, manau, visa tai rodo, kad jie yra pasirengę vertinti reikalo techninę pusę, pasiruošę ir tam salos veikimo scenarijui, ką Lietuva išbandė. Neabejoju, kad tiek latviai, tiek estai modeliavo scenarijus ir darė tokius mini bandymus. Tiesa, tas bendras bandymas vyks tik kitais metais, bet kadangi procesas taip ilgai vyko ir tam atsakingai buvo ruoštasi, manau, kad kažkokio labai neigiamo scenarijaus rizika – nedidelė. Aišku, pats pokytis didžiulis. Mes atsijungėme nuo vienos sistemos ir dar turime prisijungti į kitą. Daug atsakomybės, daug techninių dalykų, kuriuos reikia įsivertinti, kurie turi įvykti. Suprantu ir tam tikrą įtampą, ir tą rizikos vertinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip patys rusai pasirengę dėl Baltijos šalių atsijungimo? Kremlius dabar visą dėmesį yra nukreipęs į karą Ukrainoje ir mes matome, kad pradeda šlubuoti ne tik ekonomika, bet ir griūti inžinerija. O stabilumas elektros sistemoje tiesiog yra būtinas saugiam atominių elektrinių darbui, veikimui. Ar jums dėl to yra kažkiek neramu?

Neabejoju, kad tiek latviai, tiek estai modeliavo scenarijus ir darė tokius mini bandymus.

– Neypatingai. Atominės elektrinės turi savo saugumo sistemas, kurios, esant nenumatytai situacijai, tiesiog jas atjungs, sustabdys. Ta sistema – didelė. Ji tikrai turi resursus veikti ir atsijungus Baltijos šalims. Nuo to laiko, kai Baltijos šalys pradėjo ruoštis atsijungimui, rusai darė savo namų darbus ir vertino. Kalbu ne apie politinius dalykus, o labiau apie techninius. Dėl bendros jų būklės, taip, tikiu, kad ir energetikos sistema neblizga, ir turime įvairių problemų, bet pats atsijungimo faktas nėra kažkas netikėto ar labai naujo. Tam buvo ruoštasi ir, manau, kad jis turėtų įvykti pakankamai planuotai. 

– Turime ir Astravo atominę elektrinę, kuri Vilniui – didžiausias galvos skausmas. Jeigu rusai susitvarkys, kokia situacija Baltarusijoje? 

– Baltarusijos Astravo projektas nuo pradžių buvo prastas. Nebuvo skiriama pakankamai dėmesio nei jo skaidrumui, nei saugumui. Tai tam tikra juoda dėžė. Manau, kad Baltarusija ir toliau liks bendroje sistemoje su Rusija, kuri turi labai daug įvairių įrenginių, yra inžineriškai suplanuota ir turėtų tęsti savo veiklą. Astravo saugumas, kaip ir iki šiol, mums išlieka didžiulis nerimo ir rizikos dalykas.

Kaip teigiama ministerijos išplatintame pranešime, Minskas, vykdydamas nesaugų branduolinės energetikos projektą, toliau ignoruoja tarptautinės bendruomenės prašymus pirmiausiai išspręsti visas saugos problemas, susijusias su Astravo AE.

„Nesaugi atominė elektrinė Astrave kelia didelę grėsmę visai Europai, todėl Lietuva primygtinai reikalauja stabdyti Baltarusijos AE pirmojo ir antrojo energijos blokų eksploatavimą iki tol, kol nebus išspręstos visos saugos problemos“, – nurodo URM.

ELTA primena, kad Baltarusijoje 2 400 MW galios atominė elektrinė stovi netoli Astravo miesto, esančio vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva šią elektrinę laiko nesaugia.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) laikosi nuomonės, kad Baltarusijos AE 1-ojo ir 2-ojo energijos blokų eksploatavimas turi būti sustabdyti kol nebus išspręsti visi branduolinės saugos klausimai.

Kaip spalio pabaigoje pranešė inspekcija, nuo pat Astravo AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija Lietuvos institucijoms nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino kaimyninės valstybės Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje teritorijoje.

VATESI teigimu, iki šiol Baltarusijos AE nėra įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, įskaitant ir papildomas rekomendacijas dėl avarijų valdymo stiprinimo, reaktoriaus apsauginio gaubto vėdinimo sistemos tobulinimo bei pastatų ir įrangos papildomos apsaugos nuo vandens patekimo.

Baltarusijos žiniasklaida antradienį pranešė, jog šalies institucijos leido pradėti antrojo jėgainės reaktoriaus pramoninį (komercinį) naudojimą.

„Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija Lietuvos institucijoms nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino kaimyninės valstybės Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje teritorijoje – tai esminis Lietuvos keliamas branduolinės saugos klausimas“, – pranešė VATESI.

Institucija kartoja, kad toks Lietuvos gyventojų pasiskirstymo ir tankumo vertinimas turėjo būti atliktas pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos standartus ir yra labai svarbus Lietuvos avariniam pasirengimui.

VATESI teigimu, įvykus avarijai radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų, taip pat primenama, kad Astravo AE iki šiol nėra įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, taip pat neišspręsti saugos klausimai, susiję su įrangos atsparumu seisminiams įvykiams bei galimo didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiu.

Institucija kartoja, jog neišsprendus visų branduolinės saugos klausimų turi būti sustabdytas abiejų jėgainės reaktorių naudojimas.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

„Branduolinės jėgainės pirmojo energijos bloko planinis profilaktinis remontas numatytas ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Bus perkrauta dalis branduolinio kuro. Jis jau pristatytas į elektrinės teritoriją ir patikrintas“, – energetikos ministrą Viktorą Karankevičių cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Pasak ministro, taip pat bus atliekama technologinių sistemų diagnostika bei reaktoriaus ir turbinų salės įrangos metalo patikra.

Astravo AE pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, į šalies energetikos sistemą įjungtas po trijų mėnesių, o jo pramoninis naudojimas pradėtas užpernai birželį. Pernai balandį jis buvo atjungtas nuo energetikos sistemos, kaip tuomet skelbta, planiniam remontui, kurį tikėtasi atlikti per maždaug 80 dienų. Tačiau „planiniai darbai“ užtruko gerokai ilgiau – iki lapkričio mėnesio.

Antrojo reaktoriaus įjungimo procesas pradėtas praėjusių metų pabaigoje, praėjusį mėnesį jo galia buvo padidinta nuo mažiausios kontroliuojamos (1 proc.) iki 40 proc. nominaliosios. Penktadienį oficialiai paskelbta, kad galia didinama iki 50 procentų. Energijos bloko pramoninį (komercinį) naudojimą Minskas planuota pradėti šių metų spalį.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Baltarusijos energetikos ministerija praėjusį šeštadienį skelbė, jog „artimiausiu metu“ bus pasiekta visa Astravo AE antrojo reaktoriaus galia, prieš tai įvykdžius bandomojo pramoninio naudojimo etapą, kurio metu bus išbandytos technologinės sistemos ir įranga įvairiais darbo režimais, įskaitant atjungimo nuo energetikos tinklo.

Astravo AE antrojo reaktoriaus įjungimo procesas buvo pradėtas praėjusių metų pabaigoje, o praėjusį mėnesį jo galia buvo padidinta nuo mažiausios kontroliuojamos (1 proc.) iki 40 proc. nominaliosios. Energijos bloko pramoninį (komercinį) naudojimą Minskas planuota pradėti šių metų spalį.

Astravo AE pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninis naudojimas pradėtas užpernai birželį.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Vis dėlto, pasak ministro, neaišku, kaip Baltarusijos energetikos sistema galėtų veikti ateityje, jei reaktorius sustotų – tam Baltarusija esą neturi pakankamai rezervų. Tačiau, jo teigimu, tai poveikio Lietuvai taip pat neturėtų.

„Jokio (poveikio – BNS) neturi, nes srautas per Lietuvą yra visiškai nedidelis – apie 200 megavatų. Baltarusija, kad galėtų paleisti šią elektrinę, paprasčiausiai atjungė savo dujinius pajėgimus“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė D. Kreivys.

„Turbūt didžiausia rizika atsiranda dėl to, kaip jie planuoja eksploatuoti tą bloką. Kaip žinia, eksploatavimui reikalingi rezervai. Jeigu blokas sustos, kažkas turi jį kompensuoti, ir jie tų rezervų neturi. Blokas yra paleistas, bet kaip jis galės funkcionuoti toliau, mes nematome“, – pridūrė ministras.

Turbūt didžiausia rizika atsiranda dėl to, kaip jie planuoja eksploatuoti tą bloką.

Pasak D. Kreivio, baltarusiai nesilaiko tarptautinių standartų, todėl tai, kad Minskas neinformavo Lietuvos apie reaktoriaus įjungimą, nėra netikėta.

„Nėra ko ir tikėtis iš tokios valstybės, kuri savo teritoriją yra pilnai užleidusi Rusijai, atakuoja teritorijas Ukrainoje, vykdo agresiją (...) Jie niekada nesielgia pagal tarptautinius standartus, kas susiję su Astravo elektrine – nei ją statydami, nei projektuodami, nei paleisdami“, – teigė D. Kreivys.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį BNS taip pat teigė, kad į tinklą įjungtas Astravo AE) antrasis reaktorius neturi įtakos Lietuvos sistemai, be to, jokio poveikio nebūtų net ir jėgainę staigiai atjungus nuo tinklo. 

Anot Minsko, antrojo reaktoriaus pramoninį (komercinį) naudojimą planuojama pradėti šių metų spalį.

Viena didžiausių Astravo AE kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad jos statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus. Vilnius ne kartą reikalavo stabdyti jėgainę, kol nebus išspręstos visos saugos problemos.

Baltijos šalys ir Lenkija neperka Astravo AE elektros, tačiau Baltijos šalims vis dar esant bendroje su Rusija ir Baltarusija IPS/UPS sistemoje fiziniai elektros srautai juda tarp šalių.

„Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino kaimyninės valstybės Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje teritorijoje – tai esminis Lietuvos keliamas branduolinės saugos klausimas“, – teigiama VATESI pranešime.

Pasak institucijos, toks Lietuvos gyventojų pasiskirstymo ir tankumo šalia elektrinės esančioje teritorijoje vertinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos standartais ir yra labai svarbus Lietuvos avariniam pasirengimui.

VATESI teigimu, įvykus avarijai 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje elektrinėje, radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų.

Pranešama, kad Astravo AE iki šiol nėra įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, taip pat neišspręsti su įrangos atsparumu seisminiams įvykiams bei galimo didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiu susiję saugos klausimai.

Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos.

Balandžio pradžioje „Rosatom“ pranešė gavęs Baltarusijos „Gosatomnadzor“ leidimą pradėti Astravo AE antrojo reaktoriaus laipsnišką galios didinimą iki 40 proc. projektinės.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka prieš mėnesį nurodė, kad Astravo AE antrasis energijos blokas į šalies energetikos tinklą turi būti įjungtas balandį, o jo pramoninis naudojimas pradėtas spalio mėnesį.

Pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninis naudojimas pradėtas 2021 metų birželį.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių  kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Kovo pabaigoje Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) perdavė Minskui protesto notą, reikalaudama nedelsiant stabdyti Baltarusijoje statomą Astravo AE, kol nebus išspręstos visos tarptautinių misijų nustatytos branduolinės saugos problemos.

„Reaktoriaus galiai pasiekus 40 proc. nominaliosios, bus pradėtas bandomasis turbinos bloko paleidimas, bus atlikti jo darbo tuščiąja eiga bandymai, po kurių jis bus įjungtas į šalies energetikos tinklą, pradėtas elektros tiekimas“, – pranešime paaiškino „Rosatom“ antrinės įmonės „Atomstrojeksport“ viceprezidentas Vitalijus Polianinas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka prieš mėnesį nurodė, kad Astravo AE antrasis energijos blokas į šalies energetikos tinklą turi būti įjungtas balandį, o jo pramoninis naudojimas pradėtas spalio mėnesį.

Pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninių bandymų etapas pradėtas tų pačių metų gruodį ir truko beveik pusmetį, o pramoninis naudojimas pradėtas užpernai birželį.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių  kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Lietuva tokių žingsnių ėmėsi reaguodama į informaciją, kad Baltarusija ruošiasi į tinklą įjungti antrąjį AE bloką, penktadienį pranešė URM.

„Baltarusijai ruošiantis paleisti jau antrąjį defektų turintį branduolinės jėgainės bloką, slepiant incidentus ir defektus nuo visuomenės, bei Rusijos prezidento grasinimai dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje rodo diktatoriškų režimų neatsakingą elgesį su branduoline energetika ir kelia branduolinę grėsmę visam regionui“, – panešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Astravo AE projekte iki šiol yra daug neišspręstų saugos klausimų, pavyzdžiui, poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams, saugos kultūros, tarptautinių rekomendacijų įgyvendinimo, nurodo URM.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė pirmame ir antrame AE blokuose pernai įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. Pernai balandį AE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui, tačiau apie jo metu nustatytus defektus nepranešta.

Ministerija įžvelgia rizikų, kad techninių defektų jėgainėje bus ir pradėjus naudoti antrąjį bloką. Taip pat pabrėžiama, jog kaimyninėms šalims informacija apie tikrąją AE būklę nėra teikiama, kas pagrįstai stiprina institucijų susirūpinimą ir didina visuomenės baimes.

„Baltarusijos AE yra Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom“ projektas, kurį lydi pasikartojantys incidentai, neįprasti įvykiai, sustabdymai, įrangos gedimai ir neskaidrumo atmosfera. Todėl Lietuva ir toliau kels klausimą dėl sankcijų taikymo Rusijos branduolinės energetikos sektoriui bei valstybinei monopolijai „Rosatom“, – teigė G. Landsbergis.

Astravo AE pirmasis reaktorius pastatytas 2020 metais. Viena didžiausių jėgainės kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Premjerą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

„Įgyvendinamos visos pasiruošimo fiziniam įjungimui etapo priemonės. Tikimės, kad pirmasis antrojo energijos bloko įjungimas į šalies energetikos sistemą, tai yra jo energetinis paleisimas įvyks kovo mėnesį, – pirmadienį Minske per susitikimą su Rusijos „Rosatom“ generaliniu direktoriumi Aleksejumi Lichačiovu kalbėjo R. Haloučanka.

Šio susitikimo vaizdo įrašą išplatino vyriausybės vadovo spaudos tarnyba.

Pernai gruodį energetikos ministras Viktoras Karankevičius pareiškė, kad Astravo AE antrojo bloko įjungimas atidėtas iki 2023-ųjų pirmojo ketvirčio. Anksčiau Minskas skelbė, jog branduolinės jėgainės antrojo reaktoriaus pramoninis naudojimas bus pradėtas 2022 metų pabaigoje.

Pirmasis energijos blokas po daugiau kaip šešis mėnesius trukusio „planinio remonto“ į šalies energetikos sistemą pramoninei elektros gamybai vėl buvo įjungtas praėjusių metų lapkričio 9-ąją.

Rusijos valstybinės energetikos korporacijos „Rosatom“ statomos Astravo AE pirmasis reaktorius buvo fiziškai įjungtas 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninių bandymų etapas pradėtas tų pačių metų gruodį ir truko beveik pusmetį, o pramoninis (komercinis) naudojimas pradėtas užpernai birželį.

Netoli Lietuvos valstybinės statoma pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė turės du vienodos galios rusiško VVER projekto reaktorius – po beveik 1,2 gigavato. AE statyba finansuojama Rusijos valstybine 10 mlrd. JAV dolerių dydžio paskola.