Tik apsiginti pastarosiomis savaitėmis „Žalgiriui“ nėra paprasta ir tai, kas nutiko po kelių akimirkų, geriausiai šį faktą atspindi.
Edgaras Ulanovas ir Jockas Landale’as gražiai uždarė Deshauną Thomasą į dėžutę palei galinę liniją, bet iš priešingos aikštės pusės link krepšio įkirto Ioannis Papapetrou. D. Thomasas nusimetė kamuolį, Artūras Milaknis suvėlavo vos akimirką, prasižengti nespėjo, ir I. Papapetrou įkrovė iš viršaus.
Ataka truko vos 4 sekundes, „Panathinaikos“ pelnė lengviausius krepšinyje įmanomus taškus ir nutolo per saugų atstumą – 84:79.
Stebuklingas A. Milaknio tritaškis su pražanga paskui dar buvo trumpam grąžinęs menką viltį, tačiau šiam pataikius baudą, kurią norėjo pramesti, tos viltys užgeso. Ironiška, kad „Žalgiriui“ metimas įkrito tada, kai to nenorėjo, ir nekrito visas rungtynes, kai to norėjo.
Ir visgi daugiau problemų nei tie netaiklūs metimai buvo savoje aikštės pusėje.
Paskutinėmis sekundėmis jo dėl penkių pražangų aikštėje jau nebebuvo, bet iki tol „Žalgirio“ gynyba labiausiai buvo taršoma Nicko Calatheso rankomis.
Pirmiausia kauniečiai degė dėl sprendimo atiduoti N. Calathesui tritaškius. Tai ne kartą buvo pasiteisinę ankstesnėse tarpusavio rungtynėse, tačiau šįkart apsisuko bumerangu ir smogė atgal.
Po užtvarų likdami apačioje ir palikdami N. Calathesą laisvą ties tritaškio linija, kauniečiai dar pirmoje mačo dalyje stebėjo, kaip jis įskraidina tris tritaškius iš penkių. Tai buvo pamatuota rizika – N. Calathes prieš tai penkerias rungtynes buvo pataikęs tik vieną tolimą metimą iš septynių, – tačiau šį vakarą ji neveikė.
„Tikėjomės, kad jis nepataikys, tačiau jis įmetė tritaškius ir, be abejo, tai mums kenkė, – po dvikovos kalbėjo Jockas Landale’as. – Manau, jog po antrojo ar trečiojo tritaškio turėjome prisitaikyti, bet vis leidome jam mesti.“
„Žalgiris“ nekeitė gynybos prieš N. Calathesą taktikos tol, kol šis įmetė dar du tolimus metimus. Trečiojo kėlinio pirmoje pusėje graikas įskraidino du tritaškius ir padidino „Panathinaikos“ persvarą iki rekordinės – 51:35.
Tik tada, kai N. Calathesas sumušė savo Eurolygoje pagerintų tritaškių rekordą, kauniečiai gynyboje prieš jį ėmė žaisti kitaip ir kauniečių aukštaūgis po užtvarų žengdavo žingsnį link gynėjo, taip nesuteikdamas jam laisvės arba dvigubindavo gynybą jam esant su kamuoliu.
Bėda ta, kad N. Calathesas baudė ir už tai.
Kai Luko Lekavičiaus tritaškis ketvirtajame kėlinyje sumažino deficitą iki 65:71, kitoje atakoje Nigelas Hayesas atėjo į pagalbą prieš N. Calathesą ir šis rado laisvą ties tritaškiu likusį Deshauną Thomasą. Bam, trys taškai.
Dar po kelių akimirkų Jocko Landale’o tritaškis vėl nukirpo deficitą iki penkių taškų, tačiau tada tas pats Landale’as per ilgai liko prie N. Calatheso ir šis numetė kamuolį link krepšio kertančiam Georgios Papagianniui – dėjimas su A. Milaknio pražanga.
Tai buvo 11-asis ir 12-asis N. Calatheso perdavimai, vainikavę jo įspūdingą pasirodymą „Žalgirio“ arenoje.
Po įžaidėjo perdavimų buvo sugeneruoti 29 taškai – pataikyti 7 dvitaškiai ir 5 tritaškiai. Pridėkime 19 paties N. Calatheso taškų ir gauname 48 taškus – tai yra 56 proc. visų „Panathinaikos“ taškų.
„N. Calatheso pasirodymas yra įspūdingas, – po dvikovos sakė Šarūnas Jasikevičius. – Jis pataikė labai daug sunkių tritaškių. Trečiajame kėlinyje atrodė, kad pradėjome geriau gintis, bet vis tiek sumetė labai daug sunkių metimų. Reiškia, kad kažkur nesuveikė taktika.“
Tai buvo jau trečios iš eilės rungtynės, kuriose „Žalgiris“ praleido bent 80 taškų. Per pirmus šešis mačus tokių dvikovų buvo vos viena (turint omenyje, kad dvikovoje su „Zenit“ be pratęsimo buvo praleisti 62 taškai).
„Mums svarbiausia ne puolimas, niekada taip nebuvo. Visada svarbiausia yra gynyba, – sakė Thomasas Walkupas. – Prieš tokias komandas turime gintis užtikrintai, o gynyba pas mus tai ateina, tai išeina.“
Pirmoje mačo su „Panathinaikos“ dalyje „Žalgirio“ puolimas taip pat buvo tai ateinantis, tai išeinantis.
Kauniečiai iki ilgosios pertraukos suklydo 10 kartų, o bent pusė tų klaidų buvo itin primityvios perduodant kamuolį tiesiai varžovams į rankas arba elementariai užminant ant šoninės linijos bandant perduoti kamuolį iš rankų į rankas.
Atakuojant „Žalgirio“ žaidėjai dvejojo, dažnai pasirinkdami ne mesti iš toli, o veržtis link krepšio, kur situacijos nebuvo tokios palankios.
Taip kauniečiai iki ilgosios pertraukos išmetė vos 5 tolimus metimus, kai antroje dvikovos dalyje tokių metimų buvo 22.
„Aš nesuprantu – per treniruotes ištisai darome tą patį pratimą, vadinamą „Drive and kick“ („įsiveržk ir atmesk“), – pasakojo M. Grigonis. – Šiandien buvo taip, kad vienas įsiveržia, kitam numeta, galvoja sekundę, laisvi nemeta. Blogai, nėra tokio laisvumo – pergalvojame, o kai reikia galvoti, negalvojame. Jei mes norime laimėti, reikia kažką keisti. Dabar gavosi duobė.“
„Žalgirio“ stagnacija puolime gali būti susijusi ir su tuo, kad M. Grigonis, bene kūrybingiausias dabartinės komandos žaidėjas, nėra savas.
Dėl kojos mažojo piršto sąnario uždegimo jis pastarąsias dvi savaites nesitreniruoja ir nežaidžia LKL rungtynių, o ant Eurolygos parketo žengia tik į koją suleidus dozę nuskausminamųjų.
Tai – tipinis M. Grigonis, pirmiausia galvojantis apie komandą, o tik po to – apie save. Tereikia prisiminti, kad 2016 metų Rio olimpinėse žaidynėse jis rungtyniavo su po lūžio iki galo dar nesugijusiu rankos pirštu.
Visgi jei jo situacija negerės, „Žalgiriui“ naujo gynėjo reikės kaip oro.
Rezultatas 3-6 nėra įkvepiantis, tačiau sezono dar – daugiau nei du trečdaliai ir „Žalgiris“ praeity yra išlipęs ne iš tokių duobių.
Svarbiausia, sako T. Walkupas, išlikti kartu.
„Čia pasitikėjimas vienas kitu niekada nesvyruoja, – apsižvalgęs po „Žalgirio“ rūbinę, sakė amerikietis. – Mes pasitikime vienas kitu, pasitikime treneriais ir dabar mums reikia dar labiau susitelkti.
Niekas neatsiskiria sau, per mano laiką čia nėra to buvę. Netgi pernai per sudėtingas atkarpas mes vis labiau suartėjome. Tą turime daryti ir dabar.“
