Bankrutavo per metus

Automobiliai – neatsiejamas kiekvieno į pasaulį išleidžiamo filmo ar serialo elementas. Tačiau kartais, vietoe to, kad būtų tik nereikšminga siužeto detalė, jie tampa pagrindiniais herojais.

Per kino industrijos gyvavimo 100-metį ekranuose pasirodė milijonai transporto priemonių, bet tik vienetai jų į istoriją įsirašė taip ryškiai, kad net tapo tų filmų simboliais. Portalas autoplius.lt pabandė pasižvalgyti į šį margą ratuotų aktorių būrį.

Neįprastai į viršų atsidarančios durys ir kėbulas, pagamintas iš nerūdijančio plieno, – ko gero, nė vienas automobilis nesisieja su skraidymu ir kelionėmis laiku taip, kaip „DeLorean DMC-12“. Pastarasis buvo naudojamas kaip laiko mašina garsiojoje trilogijoje „Atgal į ateitį“. Dėl šio filmo jis tapo vienu geriausiai atpažįstamų modelių kino istorijoje.

Tiesa, realybėje modelis nebuvo toks sėkmingas. Johnas DeLoreanas, anksčiau dirbęs automobilių pramonės gigantui „General Motors“, dar 8-ajame dešimtmetyje paskelbė apie planus kurti naują, visiškai kitokį automobilį. Tačiau atrodo, kad naujasis kūrinys buvo pernelyg kitoks – brangus ir techniškai nepatikimas. Tai didžiąja dalimi ir lėmė šio gamintojo nesėkmę. Vos pradėjus automobilio gamybą 1981-aisiais, kompanija „DeLorean Motor Company“ vos po metų paskelbė bankrotą, o jos įkūrėjas J. DeLoreanas buvo suimtas už narkotikų gabenimą.

Inovacijos: 1982 m. gamybos „Pontiac Trans Am“ filme jau tais laikais turėjo dirbtinį intelektą ir kalbėjimosi su D. Hasselhoffu funkciją. „Scanpix“ nuotr.

Pardavė už milijoną

Jeigu reikėtų išsirinkti patį svarbiausią „Dingti per 60 sekundžių“ filmo elementą, beveik nėra abejonių, kad dauguma pasakytų, jog tai 1967 metų gamybos „Ford Mustang Shelby GT500“. Nuostabaus grožio elegantiškas plėšrūnas su 5,7 l darbinio tūrio benzinine V8 formos širdimi. Šis galiūnas padėjo sukurti vieną garsiausių pabėgimo nuo teisėsaugos scenų kino industrijos istorijoje.

Nuo to momento „Eleonora“ tapo daugybės vairavimo asų svajone. Originalus „Shelby GT500“, kuris ir pasirodė žymiajame filme, 2013 m. buvo parduotas už 1 mln. JAV dolerių.

Panaši šlovė laukė ir vieno šiuolaikiškiausių kino automobilių – „Chevrolet Camaro“. Jis pasirodė keliuose „Transformerių“ franšizės filmuose. Įvairiose dalyse šmėkščiojo 1977 m. pagamintas „Camaro“, 1967-ųjų gamybos „Camaro SS“. Tačiau 2018 m. išleistoje „Bumblebee“ dalyje matomas „Chevrolet Camaro“ yra santykinai naujas – 2016 m. gamybos. Nenuostabu, kad dažnas automobiliams neabejingas lietuvis, išgirdęs žodžius „Transformeriai“ ar „Bumblebee“, dažniausiai vis tiek pagalvoja apie geltoną „Camaro“ su juodomis juostomis per vidurį.

Nuostabaus grožio elegantiškas galiūnas padėjo sukurti vieną garsiausių pabėgimo nuo teisėsaugos scenų kino industrijos istorijoje.

 

Pergyveno aktorius

Iš vaikystės daugeliui turbūt prisimenamas kalbantis automobilis KITT, kurį lietuviškai tiesiog vadindavome „Kitas“. Tai modifikuotas 1982 m. gamybos „Pontiac Trans Am“.

Serialas „Knight Rider“, arba sutrumpintai KITT, JAV televizijos ekranuose pasirodė 1982 m. ir išgyveno keturis sezonus. Mūsų šalies ekranuose jis pasirodė tik apie 2000-uosius, tačiau nuo pat pradžių pritraukė žiūrovų minias.

Serialo populiarumą kėlė ir tuomet jau pasaulinio garso aktoriumi tapęs Davidas Hasselhoffas, kuris vaidino KITT vairuotoją. Automobilis po serialo pasirodymo 9-ajame dešimtmetyje JAV tapo tikra popkultūros ikona.

Kitas susižavėjimą užkariavęs ratuotas aktorius – „Betmobilis“. Bėgant metams „Betmeno“ filmuose keitėsi daug dalykų – pagrindiniai aktoriai, įvairios scenos ir siužeto linijos. Tačiau vienas dalykas nesikeitė niekada – pagrindinė herojaus keliavimo į naktinius iškvietimus transporto priemonė. Šio šedevro formos bėgant metams stipriai keitėsi, tad sunku pasakyti iš kokių automobilių sulipdytas „Betmobilis“ matomas paskutinėse dalyse.

Pirmasis, ikoniškasis, „Betmeno“ automobilis buvo 1955 m. pagamintas „Lincoln Futura“. Šis modelis, ko gero, mažai kam girdėtas. Mat tai koncepcinis modelis, kurio serijinei gamybai žalia šviesa taip ir neužsidegė.

Kaina: 1965-ųjų „Aston Martin DB5“, kuriuo važinėjo agentas 007, vertinamas daugiau kaip 6 mln. eurų. „Scanpix“ nuotr.

Kiek likę – nežinia

Elegantiškiausias pasaulio agentas Džeimsas Bondas per 25 išleistas filmų dalis vairavo daug įvairių automobilių. Dažniausiai – britiškąjį „Aston Martin“, o bene daugiausia kartų matytas šio gamintojo modelis – DB5. Būtent šio modelio vaizdinys asocijuojasi su Agentu 007.

Pirmą kartą DB5 buvo parodytas 1964 m. išleistoje dalyje, pavadintoje „Auksapirštis“. Bėgant metams DB5 pasirodė dar ne viename Džeimso Bondo filme, įskaitant paskutinį, – „Mirtis palauks“, išleistą 2021 m.

Jei matėte nors vieną „A komanda“ serialo seriją, o galbūt ir filmą, tikrai atsiminsite, kaip atrodo tų linksmų vyrukų furgonas, kurį vairuoja pikčiurna Mr.T. Tai 1983 m. pagamintas „GMC Vandura“. Sidabrinės ir juodos spalvų kėbulas, juodi ratai ir raudona juosta ant kėbulo byloja, kad teisingumo vykdyti atvažiuoja ne standartiniai teisėtvarkos sargai. „GMC Vandura“ buvo gaminamas nuo 1964 iki 1996 m. Jis buvo toks ikoniškas, kad modelis bėgant metams beveik nepasikeitė. Per 32 gamybos metus buvo atlikti vos keli pakeitimai tik tam, kad automobilis atitiktų kintančius saugumo standartus.

„Ecto-1“ dar kitaip vadinamas „Cadillac Miller Meteor“. Tai ypač retas „Cadillac“ modelis, kurį išgarsino populiarioji filmų franšizė „Ghostbusters“. 1959 m. šių „Cadillac“ modelių buvo pagaminta vos 25 vienetai. Tik du iš 25 buvo panaudoti filmams. Vienas – pirmai „Vaiduoklių medžiotojų“ daliai, antras – antrajai. Kiek šių modelių likę šiandien ir kokia būtų vieno jų kaina, sunku nuspėti. Tačiau vien šio modelio kopija 2021 m. Las Vegase buvo parduota daugiau kaip už 220 tūkst. JAV dolerių.

Realybė: filme „Atgal į ateitį“ išgarsėjusio „DeLorean DMC-12“ automobilio masinė gamyba baigėsi bankrotu. „Scanpix“ nuotr.

Nuo Byno iki keistuolio

„Mini Cooper“ – Didžiosios Britanijos gamintojų klasika. „Mini“ taip ryškiai įsirašęs į automobilizmo istoriją, kad net amžiaus automobilio rinkimuose užėmė antrąją vietą po „Ford Model T“. Todėl nenuostabu, kad šis modelis pasirodydavo ir garsiuose filmuose – nuo Pono Byno kelionių ar keistuolio Ostino Powerso kovų su piktadariais iki įspūdingų pabėgimų nuo policijos. Vienas garsiausių tokių pabėgimų vyko su trijų skirtingų spalvų „Mini Cooper“ filme „Itališkas apiplėšimas“. „The Italian Job“ turi dvi versijas. Viena jų pasirodė 1969 m., kai pabėgimo scenoje dalyvavo senieji „Mini“. Antra versija išleista 2003 m., todėl šiame filme pagrindiniais herojais tapo po 2000 m. gaminti „Mini Cooper“ modeliai.

Tai ypač retas „Cadillac“ modelis, kurį išgarsino populiarioji filmų franšizė „Ghostbusters“.

 

1969-ųjų gamybos oranžinis „Dodge Charger“ su konfederatų vėliava ant stogo, dar žinomas, kaip „Generolas Ly“, yra vienas ikoniškiausių amerikietiškų raumenų stiliaus automobilių kino istorijoje. Šis ratuotis buvo vienas pagrindinių herojų 1979–1985 m. rodytame „The Dukes of Hazzard“ seriale ir tokiu pat pavadinimu 2005 m. išleistame filme. Ryškiaspalvis ir galingas automobilis puikiai tiko į porą maištaujančiam ir jaunam kunigaikščių palikuoniui.

Tokių į istoriją įsirašiusių automobilių yra ir dar daugiau. Tai transporto priemonės, kurios bėgant dešimtmečiams tapo kultūrų, filmų ir realių žmonių gyvenimo ikonomis. Jos įkvėpė ir ne vieną mūsų šalies automobilių entuziastą, kolekcininką ir kino mėgėją.

Klaipėda šiemet paskutinioji iš didžiųjų Lietuvos miestų įžiebė savo kalėdinę eglę.

Tikrumui ir paprastumui pirmenybę teikiantis uostamiestis tradiciškai savo kalėdiniu simboliu pasirinko iš Botanikos sodo atkeliavusią eglutę.

Žaliaskarė papuošta net 3 kilometrų ilgio girliandų karoliais.

„Labai tikiu, kad šį baltą vakarą, kai aplink vyks tikri stebuklai, kiekvienas iš mūsų prisipildysim gerų emocijų, tikro, nuoširdaus džiaugsmo, kilnesnių minčių. Lankykime Teatro aikštę, džiaukimės gausiais tarpušvenčio renginiais ir pakėlę akis į Klaipėdos 100-mečio dangų, nesustokime džiaugtis savo miestu“, – kalbėjo „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė.

Šeštadienio vakarą Teatro aikštėje, susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Muzikinius kūrinius dovanojo Kristina Jatautaitė, Evelina Šimelionė, Karolis Rupkus.

Vakarą vainikavo tikra eglių karaliene tapusi Klaipėdos eglutė, aplink kurią sudėliotos galingos šviesos ją trumpam pavertė didžiausia Lietuvoje – 100 metrų aukščio egle.

Magijos pilnoje kelionėje „Atgal į ateitį“ įžiebimo šventėje stebuklingai teleportavosi istorinės Klaipėdos asmenybės, viešėjo dabartinių dienų herojai ir trumpam į Klaipėdą užsukęs Kalėdų Senelis.

Šalia eglutės nušvito ir Klaipėdos krašto 100-mečio žvaigždyną interpretuojanti instaliacija – „Žvaigždės virš jūros“.

Instaliacija su eglute, Teatro aikštėje svečius stebins visą šventinį gruodį.

Negalintieji atvykti į Teatro aikštę, Kalėdų eglutės įžiebimą galėjo stebėti tiesiogiai internetu.

Šeštadienio eglutės įžiebimo renginys – preliudija į stebuklingą Kalėdų laukimo laiką.

Sužibus eglutei ir 100-tui šviesos instaliacijos veidrodinių kamuolių, vakaro svečiai pakviesti į diskoteką kartu su DJ Vladu – „Kalėdų belaukiant“.

Šventinį vakarą renginiai vyko ne tik Teatro aikštėje – šalia buvusios šv. Jono bažnyčios erdvės prasidėjo šventinis Liepojos simfoninio orkestro pučiamųjų grupės koncertas.

Gražiausias kalėdines melodijas ir tikrą švenčių nuojautą miesto bendruomenei dovanojo Algirdas Aušra.

Su jo autoriais bus deramasi dėl projekto idėjos įgyvendinimo, pranešė Kultūros ministerija.

Pirmą vietą konkurse užėmusį projektą pateikė architektūros studijos „Altitudės“ ir „Urbanistinė architektūra“.

„Projektas „Atgal į ateitį“ vertinimo komisijos įvertintas 88,8 balo ir stipriai atsiplėšė nuo antros ir trečios vietos laimėtojų“, – teigiama Architektų sąjungos pranešime.

Anot jo, komisija šį darbą įvertino kaip originalų, pasiūliusį vientisą architektūrinę idėją, su logiškai pagrįstais ir išdėstytais funkciniais ryšiais.

Pagyrimų sulaukė detaliai apgalvotas salių išdėstymas, renginių ir kavinės erdvės atgręžimas į upę, sukurtas aukštos estetinės kokybės priestato tūris, leidžiantis formuoti gana uždarą, jaukią lauko kino teatro ir terasos erdvę, taip pat siekis išsaugoti kino teatro pastato autentiškumą.

Remiantis ikonografine medžiaga turėtų būti restauruojami fasadai, išlikti pirminis langų skaidymas, centrinis įėjimas su natūralaus medžio durimis, stendai su afišomis, vertingi interjero elementai, Jono Jukonio sgrafito technika atliktas pano.

Konkurse iš viso dalyvavo septyni darbai, trys iš jų diskvalifikuoti, kaip neatitikę architektūrinio konkurso reikalavimų.

Antrą vietą užėmė projektas „Naglis 2.0“, trečią – projektas „Jūros ekranai“.

Prieš daugiau nei 60 metų statytą ir iki šiol be kapitalinio remonto funkcionavusį Palangos kino teatrą „Naglis“ norima paversti regionine filmoteka.

„Lietuvos kino“ projektų vadovė Giedrė Simanauskaitė BNS anksčiau teigė, kad čia taip pat ir toliau bus rodomas kinas.

2015 metų spalio 21-oji buvo kaip tik ta data, į kurią filmo „Atgal į ateitį“ (Back to the Future) personažai – profesorius Dokas Braunas ir Martis Makflajus – antrojoje šios daugelio pamėgtos kino trilogijos dalyje persikėlė automobiliu „DeLorean“, pertvarkytu į laiko mašiną.

Režisieriaus Roberto Zemeckis (Roberto Zemekio) pavaizduotas pasaulis, kuriame naudojamos skraidančios riedlentės, savaime užsivarstantys sportiniai bateliai ir skraidantys automobiliai atrodė drąsi išmonė, kai „Atgal į ateitį 2“ (Back to the Future Part II) buvo išleistas 1989 metų gruodį.

Šios trilogijos gerbėjai trečiadienį sukakusią įsimintiną datą mini skaičiuodami, kurios tos futuristinės sagos prognozės išsipildė, o kurios ne.

Tame filme aktorius Michaelas J. Foxas (Maiklas Dž.Foksas) vaidina paauglį Martį, gyvenantį 9-ame dešimtmetyje viename Amerikos miestelyje ir persikeliantis į ateitį automobiliu „DeLorean“, kurį specialiai pritaikė kelionėms erdvėlaikiu jo draugas – ekscentriškas išradėjas Dokas Braunas.

„Buvau paauglys, kai buvo išleistas tas filmas. Prisimenu, kaip galvojau, kad būtų smagu pasižiūrėti jį vėliau, kai turėsiu šeimą“, – sakė Vakarų Vašingtono kino festivalio įkūrėjas ir prezidentas Bradas Russellas (Bredas Raselas), kurio organizacija surengė „Atgal į ateitį“ filmų retrospektyvą JAV sostinės priemiesčiuose.

Sveiki atvykę į Hil Vali

B.Russellas organizuoja visų trijų filmų, išleistų 1985, 1989 ir 1990 metais, peržiūrų maratoną. Panašias retrospektyvas surengė daugelis kitų kino teatrų.

B.Russelas netgi įtikino Virdžinijos valstijos miestelį Restoną, esantį netoli Vašingtono, laikinai pakeisti savo pavadinimą, kol vyks šis festivalis.

Ženklas su užrašu „Sveiki atvykę į Hil Valį“ – išgalvotą miestelį, kuriame vystosi „Atgal į ateitį“ siužetas – pasitiks automobilių „DeLorean“ kolekcininkus, kurie, kaip planuojama, atvyks į sekmadienį organizuojamą paradą.

Trečiadienį Jungtinėse Valstijose taip pat įvyko režisieriaus Jasono Arono (Džeisono Arono) dokumentinio filmo „Atgal laiku“ (Back in Time) premjera. Toje juostoje „Atgal į ateitį“ filmų žvaigždės diskutuoja apie šios trilogijos poveikį populiariajai kultūrai.

Kalifornijoje, kur buvo sukurti visi trys filmai, apie 200 gerbėjų, persirengusių Marčiu arba Doku Braunu, susirinko prie greitojo maisto restorano „Burger King“, kur jaunasis herojus įsikibo į pikapą, kad greičiau nulėktų į mokyklą savo riedlente.

„Vaikystės daug kartų žiūrėdamas šį filmą niekada nesusimąstydavau apie šią dieną ateityje“, – sakė 38 metų Toby Fulpas (Tobis Falpas), persirengęs Doku.

Šeštadienį „Atgal į ateitį“ gerbėjai galės linksmintis pirmojoje trilogijos dalyje pavaizduotoje vidurinės mokyklos diskotekoje „Jūros gelmių burtai“ (Enchantment Under the Sea), kurioje Marčio tėvai įsimyli vienas kitą 1955 metais.

Susižavėję gerbėjai Čilės sostinėje Santjage stebėjo, kaip vienas iš „DeLorean“, panaudotų kuriant tuos filmus, buvo užvestas ir išskleidė sparnus Mados muziejuje, kur taip pat eksponuojamas odinis švarkas ir balti sportbačiai, kuriuos M.J.Foxas dėvėjo vaidindamas tame filme.

Kanadoje vyriausybė taip pat nepraleido progos pašmaikštauti, paskelbusi, kad atšaukiami automobiliai „DMC-12 DeLorean“, nes esą aptiktas gedimas jų „srauto kondensatoriuose“, galintis sukelti nepageidaujamų trikdžių keliaujant laiku.

Netgi Baltieji rūmai prisidėjo prie šios bangos, organizavę internetinius debatus su specialistais, kurių tema – „Kaip atrodys 2045-ieji?“

Auksas reklamos kūrėjams

„Prognozės mums yra smagus pokalbis“, – sakė B.Russellas.

Kai kurie filme pavaizduoti išradimai tebėra kuriami – pavyzdžiui, vis įmantresni skraidančių riedlenčių prototipai ar šunis vežiojantys robotai.

Vienas pokštas, kuris ilgai liko nepastebėtas niekur kitur, išskyrus Jungtines Valstijas, dabar labai jaudina amerikiečius: Čikagos beisbolo klubo „Cubs“ sėkmė.

Antrajame trilogijos filme vaizduojama, jog ši komanda, su pašaipa vadinama „žavieji nevykėliai“, laimi 2015 metų Pasaulio serijos turnyrą.

Dabar, daugelio nuostabai, Čikagos komanda įveikė atkrintamųjų rungtynių etapą ir atsidūrė už vieno žingsnio nuo patekimo į Pasaulio seriją, kurią ji paskutinį kartą laimėjo 1908 metais.

Kelios bendrovės taip pat nusprendė pasipelnyti iš „Atgal į ateitį“ sukakties.

Sportinės įrangos milžinė „Nike“ išleis savaime užsivarstančius sportbačius „Nike Mag“, kuriuos filme avėjo Martis, o „Pepsi“ išplatins ribotą partiją gėrimo „Pepsi Perfect“, kurį, kaip vaizduojama tuose filmuose, buvo pamėgęs Martis.

Garsus prekinis ženklas „Nike“ šiais metais planuoja į rinką išleisti nepaprastus batus. Tai –„Marty McFly“ šviečiantys ir automatinius raštelius turintys sportiniai bateliai, iš filmo „Atgal į ateitį 2“, rašo žurnalas „TIME“.

1989-iais metais pasirodęs fantastinis filmas "Atgal į ateitį 2" vaizdavo kelionę laiku į 2015-uosius, kur veikėjai dėvėjo būtent tokius išmaniuosius batus.

Tačiau dabar fantastika tampa realybe. Naujoji avalynė turės galimybę nustatyti dėvinčio asmens svorį ir pagal tai automatiškai užrišti-suveržti batelių raištelius. Batai ima veikti tuomet, kai juos kas nors užsideda.

„Nike“ dizaineris Tinkeris Hatfieldas, fantastiniam filmui sukūręs „McFly“  batelius, vykusioje konferencijoje tvirtino, kad automatinius batus planuojama į rinką paleisti jau šiais metais, tačiau tiksli data dar nenumatyta.

Pirmoji panašių batelių versija „Nike MAG“ buvo pasirodžiusi dar 2011 metais. Tuomet į prekybą buvo paleistas ribotas šių fantastinių batų kiekis.

Egzistuoja daugybė technologijų, kurias mes matėme apie ateitį pasakojančiuose fantastiniuose filmuose ir kurių mes vis dar nesugebėjome sukurti šių dienų pasaulyje. Viena iš jų – skraidanti riedlentė iš kino filmo „Atgal į ateitį 2“. Tačiau dabar galų gale vienam entuziastui pavyko padaryti tokią skraidančią lentą.

Riedlentės prototipas, tiesa, yra dvigubai mažesnis, nei matytas filme. Ją sukūrė žmogus, Youtube pasivadinęs slapyvardžiu crealev. Aišku, kaip jau galėjome suprasti, įrenginys turi savo trūkumų: riedlentė kol kas negali veikti virš asfalto.

Norint, kad įrenginio prototipas normaliai funkcionuotų, tam reikalingi specialūs „levitaciniai bėgiai“ – paviršius, virš kurio skraidanti lenta pakibtų ore. Riedlentę reikia atsargiai patalpinti virš šio paviršiaus ir ji gana stabiliai virš jo laikysis ore.

Vargu, ar artimiausioje ateityje toks sprendimas pasirodys miestų gatvėse, tačiau jau dabar galima įsivaizduoti dideles sales, pritaikytas taip, kad jose būtų galima skraidyti, stovint ant tokių riedlenčių. Antra vertus, reikės dar gerokai padirbėti, kad riedlentė išlaikytų žmogaus svorį.