„Salvamento Maritimo“ gelbėtojai iš pradžių apskaičiavo, kad laive galėjo būti apie 200 žmonių, tačiau vėliau nurodė, kad lėktuvo įgulos atliktas apskaičiavimas buvo neteisingas, ir naujienų agentūrai AFP teigė, kad iš oro sunku nustatyti žmonių skaičių.

„Valios jėga ir ryžtas nugali net vandenynus. Po 90 metų „Lituanica“ vėl drąsiai įveikė Atlantą.

Aurimas Valujavičius įrodė, kad rimtai pasiryžus viskas yra įmanoma! Jis tapo trečiuoju žmogumi pasaulyje ir pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi.

Sveikiname ir didžiuojamės, Aurimai!“, – parašė G.Nausėda.

8 tūkst. kilometrų kelionę 28-erių kaunietis A. Valujavičius skyrė paminėti 90-osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinėms, taip norėdamas užfiksuoti Lietuvos rekordą.

Keliautoją pakrantėje pasitiko apie šimtas žmonių su Lietuvos vėliavomis ir atributika.

A. Valujavičiaus interneto svetainėje skelbiama, kad perplaukęs vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies jis taps pirmuoju tai padariusiu lietuviu.

Į atvirą vandenyną A. Valujavičius išplaukė po ilgiau nei dvejus metus trukusio pasiruošimo rekordinei kelionei. Kelionė prasidėjo gruodžio 26 dieną nuo Europos krantų ir baigėsi Šiaurės Amerikos žemyne, užtrukusi 121 dieną.

Antradienio pavakarę keliautojas savo instagramo paskyroje parašė: „Majamis jau ne už jūrų marių, o visai čia pat!“.

Majamyje Aurimą pasitiko didelis būrys gerbėjų, taip pat ir jo šeimos nariai: tėtis, brolis.senelis.

Artėdamas prie kranto A. Valujavičius portalui delfi.lt pasakojo, ką darys pasiekęs Majamį, kada žada grįžti į Lietuvą. „Reikės susitvarkyti valtį, nes ji bus pakrauta į konteinerį, kad po truputį keliautų į Klaipėdą. Laukia kelios lietuvių bendruomenės, truputį Majamyje pailsėsiu. Užsuksiu į Čikagą ir tada į Lietuvą. Planuoju grįžti gegužės 7 d., bet dar nenusprendžiau – į Vilnių ar į Kauną“, – sakė A.Valujavičius.

Tuoj po keliautojo finišo savo feisbuko paskyroje jį pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Valios jėga ir ryžtas nugali net vandenynus. Po 90 metų „Lituanica“ vėl drąsiai įveikė Atlantą.

Aurimas Valujavičius įrodė, kad rimtai pasiryžus viskas yra įmanoma! Jis tapo trečiuoju žmogumi pasaulyje ir pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi.

Sveikiname ir didžiuojamės, Aurimai!“, – parašė G.Nausėda.

„Aurimas Valujavičius keliautojas“ „Facebook“ nuotr. 

A. Valujavičius vakar dieną tikėjosi, kad Majamį pasieks naktį iš pirmadienio į antradienį – tarp vidurnakčio ir 2 val. Vis dėlto taip neįvyko dėl techninių nesklandumų.

„Nelaukite, bičiuliai. Techniniai nesklandumai su uostais ir lietuvių bendruomenėmis. Todėl dabar sėdžiu ant inkaro ir laukiu patikslinto laiko ir uosto, kur atplaukti. Šiandien naktis užsiinkaravus. Nieko gero“, – socialiniame tinkle „Instagram“ vakar vakare parašė A.Valujavičius.

A. Valujavičius šia kelione bandė pagerinti ir pasaulio rekordą, tikėdamasis Šiaurės Amerikos žemyną pasiekti per 110 dienų. Vis dėlto tai padaryti nepavyko,  nes sutrukdė vėjas.  Kelionė užtruko ilgiau.

Vaikinas teigė, kad liko apie 320 jūrmylių iki kol bus pasiekta sausuma – Majamis.

„Dar liko apie 320 jūrmylių, prasidės kirtimas per salas. Kelios dienos per jas, iš viso liko grubiai apie vienuolika dienų iki Majamio, kada galvą išsiplausiu“, – juokavo lietaus merkiamas Aurimas Valujavičius.

Vaizdo įraše vyras rodė aplink esantį vandenyną ir besitelkiančius debesis.

„Gaivus orelis. Šiandien visą dieną debesuota, tai galima truputį atsigaivinti. Nes šiaip esu visas įdegęs, oda nudegus, bet nieko“, – pasakojo keliautojas.

Likus paskutinėms kelionės dienoms, pasidalyta ir tolimesniais planais.

„Iš tiesų gaila, faina kelionė, bet yra planų Lietuvoje nemažai. Smagu bus grįžti atgal. Liko paskutiniai kapojimai, pro salas reikės labai atidžiai ir tiksliai irkluoti, bus reikalų. Aptartos visos strategijos, du uostai bus žemiau ir piečiau Majamio, kiti du šiauriau. Kai liks trys, keturios dienos iki finišo, nuspręsim, ar man reikės plaukti piečiau Majamio ar šiauriau. Viskas priklausys nuo vėjo“, – aiškino A. Valujavičius.

Kai paskaitau komentarus, labai daug užuojautos žinučių, lyg mane laidotų žmonės.

Tačiau ne visi uostai yra nusiteikę draugiškai.

„Turim nusimatę kelis uostus, kur galėsim finišuoti. Chebrytė Majamyje lėks apsiklausinėti, pašnekėti su uostais, nes yra privačių uostų, kurie neįsileidžia. Tokius dalykus reikia išsiaiškinti“, – tikino keliautojas.

A. Valujavičius išreiškė dėkingumą už tautiečių palaikymą.

„Ačiū labai jums už šiltas žinutes, tikrai smagu gauti. Reikės Majamyje truputį daugiau prisėst prie žinučių. Nuotaikos geros, viskas gerai, sveikata gerai, psichologiškai labai gerai. Kai paskaitau komentarus, labai daug užuojautos žinučių, lyg mane laidotų žmonės. Kažkaip keista, nes aš čia gerai jaučiuosi, man čia nėra katorga. Katorga buvo Indonezijoje minti, o čia – kaifas“, – teigė vyras.

Primename, kad A. Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą.

Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

Link išsvajoto tikslo

Tarp sėkmingai įveikusių Atlanto vandenyną galima laikyti ir Lietuvos keliautoją Aurimą Valujavičių. Balandžio pradžioje jis buvo priešais Dominiką, o tiksliau ties Kokburno, taip pat Turkso ir Caikoso salomis.

Laikydamasis kurso plaukti pagal Antilų salyną ir Bahamus, A. Valujavičius tikisi pasiekti JAV Majamio pakrantę.

Balandžio pradžioje A. Valujavičius savo tinklalapyje dalijosi žiniomis, kad irkluoja per Bermudų trikampį, kuriame mistiškai dingo šimtai laivų ir lėktuvų. Iki šiol iškelta daugybė dingimo versijų, tačiau Bermudų trikampio paslaptis taip ir neatskleista.

Plaukimą per Atlantą A. Valujavičius pradėjo 2022 m. gruodžio 26 d. 5 val. ryto iš Ispanijos Ayamonte uosto. Jis siekia tapti pirmuoju lietuviu, valtimi įveikusiu Atlanto vandenyną. A. Valujavičius gali tapti vienu iš trijų žmonių, kuris valtimi per Atlantą nuo Ispanijos nuplauktų iki JAV.

Atlantą įveikusi norvegė

Žmonių, kurie valtimi plaukia per Atlanto vandenyną, yra daug. Šiomis dienomis apie valtimi įveiktą Atlanto vandenyną pranešė 35 metų norvegė keliautoja Linda Evenstad Emilsen.

Ji Atlanto vandenyną valtimi įveikė per 113 dienų. Jos 4 700 km maršrutas vedė nuo Ispanijos Tenerifės salos La Gomeros uosto iki Antigvos salos Karibų jūroje. Tai yra vienas trumpiausių plaukimo per Atlantą maršrutų.

Mano kojos buvo labai sunkios, atrodė, kad ant jų turėjau užsidėjusi gelžbetoninius blokus.

Lietuvio A. Valujavičiaus maršrutas, įveikus jį nuo Ispanijos iki JAV Majamio, siektų apie 8 tūkst. kilometrų.

„Mano kojos buvo labai sunkios, atrodė, kad ant jų turėjau užsidėjusi gelžbetoninius blokus“, – išlipusi, o tiksliau iškelta iš 8 m valties Antigvoje sakė norvegė.

Ji tapo pirmąja norvege, kuri valtimi perplaukė Atlanto vandenyną. Norvegijoje gyvena ir Atlanto vandenyną 2000 m. įveikusi škotė Diana Hoff. Nors ji ir turi dvigubą Didžiosios Britanijos ir Norvegijos pilietybę, bet kai plaukė per Atlantą, dar neturėjo Norvegijos pilietybės. Todėl ir nelaikoma, kad būtų pirmąja norvege, įveikusia Atlantą.

Pasiekimas: Linda Evenstad Emilsen tapo pirmąja norvege, irkline valtimi įveikusia Atlanto vandenyną. „Nrk.no“ nuotr.

Greičio ir išmonės rekordai

Vieno asmens plaukimas jachta per Atlantą yra įprastas ir gana dažnas atvejis. Didesnis iššūkis yra vieno žmogaus plaukimas jachta aplink pasaulį. Tarp tų, kurie po vieną apiplaukė jachta aplink pasaulį, yra ir moterų.

Pirmuoju valtimi kirtusiu Atlantą laikomas britas Džonas Fairfaksas. Jis 1969 m. liepos 19 d. išlipo į JAV Floridos pakrantę, per 180 dienų atplaukęs iš Ispanijos Kanarų salos. Tuo pat metu šiaurine Atlanto dalimi valtimi plaukė britas Tomas MacCleanas. Jis iš Kanadai priklausančios Niufaudlando salos 1969 m. liepos 27 d. atplaukė į Airiją.

Prieš tai Atlanto vandenyną valtimi buvo perplaukę tik dviviečiai ekipažai. Pirmieji tai 1896 m. atliko norvegų kilmės amerikiečiai Frankas Samuelsenas ir Georgas Harbo. Po jų net 70 metų niekas nebandė grumtis su Atlanto vandenynu, iki 1966 m., kai tam pasiryžo britai Džonas Ridvėjus ir Čajus Blytas.

Kai 1969 m. du britų vienutininkai valtimis įveikė Atlanto vandenyną, tai tarsi paleido džiną iš butelio. Vėliau vos ne kiekvienais metais kas nors ryždavosi tai vienu, tai kitu maršrutu valtimi plaukti per Atlantą. Plaukimas per Atlantą skirstomas į du etapus. Pirmasis apima laikotarpį iki 1981 m., kai nebuvo šiuolaikinių technologijų, įskaitant ryšio ir orientavimosi vandenyne priemones. Ir irklinės valtys buvo gerokai primityvesnės.

Po 1981 m. irklavimas Atlante tapo tarsi iššūkiu, kai pradėta siekti irkluojant per Atlantą įsirašyti į Gineso rekordų knygą. Nuolat buvo gerinami patys įvairiausi irklavimo per Atlantą rekordai, ne tik greičio, bet ir išmonės. Nuo 1997 m. netgi pradėtos rengti dviviečių ekipažų irklavimo per Atlantą lenktynės.

2018 m. amerikietis Briusas Carlsonas 4 263 km ilgio maršrutą nuo Niufaudlando iki Scilio salos Anglijoje įveikė per 38 dienas. Tai yra vienutininko irkluotojo rekordas per Atlantą.

2020 m. fiksuotas savotiškas rekordas, kai Atlantą įveikė brolis ir sesuo Anna ir Cameronas Macleanai.

2021 m. per Atlantą yrėsi ir gana greitai (per 70 parų) jauniausia kada nors tokiam žygiui pasiryžusi 21 metų keliautoja britė Jasmine Harrison. Iš vyrų jauniausias buvo amerikietis 19-metis Oliveris Cranesas, Atlantą su valtimi įveikęs 2018 m.

Atlantą 2015 m. įveikė vyriausias, beveik 67 m. irkluotojas prancūzas Gerardas Marie. Vyriausia irkluotoja – 55 metų britė Diana Hoff tą padarė 2000 m.