Kaip praneša UNIAN, už tai balsavo 234 Ukrainos liaudies deputatai.

Pirmadienį L. Denisova pareiškė, kad „Ukrainos prezidento biuro įpareigojimu pradėti rinkti parašai už jos atleidimą iš pareigų gegužės 31 d.“. Įgaliotinė teigė, kad jai atleisti bus naudojamas mechanizmas, prieštaraujantis Ukrainos konstitucijai.

UNIAN primena, kad L. Denisova ėjo šias pareigas nuo 2018 metų kovo 15 d. Anksčiau ji buvo socialinės politikos ministrė Julijos Tymošenko (2007–2010 m. m.) ir Arsenijaus Jaceniuko (2014 m.) vyriausybėse.

Šių metų balandžio 27 d. buvęs Ukrainos vaikų teisių įgaliotinis Mykola Kuleba apkaltino L. Denisovą pranešus okupantams, kur Chersone slepiasi 58 vaikai, kurie esą paskui buvo išvežti į Krymą.

Apie tokią sudarytą taikos sutartį pranešė Marijampolės apylinkės teismas.

Birželio 5 dieną Marijampolės meras Povilas Isoda A. Kuodienę iš ligoninės vadovės pareigų atleido dėl nesuvaldyto COVID-19 infekcijos protrūkio.

Tuomet savivaldybė pranešė, kad darbas ligoninėje organizuotas netinkamai, nesilaikyta sveikatos apsaugos ministro rekomendacijų, kurios buvo reikalingos norint kontroliuoti infekcijos plitimą, padaryta klaidų valdant žmogiškuosius išteklius ir pan.

Mero potvarkyje tuomet nurodyta, kad ligoninės vadovė atleidžiama kaip praradusi pasitikėjimą.

Su tuo nesutikdama A. Kuodienė kreipėsi į teismą. Ji prašė panaikinti mero potvarkį ir grąžinti ją į buvusias pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginti neturtinę žalą.

Paskyrus bylą į teismo posėdį, šalys sudarė taikos sutartį. Jos sutarė pakeisti Marijampolės ligoninės direktorės atleidimo pagrindą į atleidimą šalių susitarimu ir išmokėti išeitinę kompensaciją, atlyginti patirtą žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Marijampolės apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, civilinė byla nutraukta.

Susisiekti su Marijampolės meru P. Isoda penktadienį BNS nepavyko.

Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo Marijampolės ligoninėje. Joje koronavirusu užsikrėtė per dvidešimt darbuotojų.

Teisėjų tarybos narė, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė BNS trečiadienį patvirtino, kad toks įvykis teisme buvo ir darbuotoja iš pareigų atleista už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Ji darbo metu buvo neblaivi ir tokiais veiksmais diskreditavo teismą, kaip valstybės instituciją, kuri vykdo teisingumą.

Sekretorė dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime. Jo metu kaltinamoji įtarė, kad sekretorė neblaivi ir pranešė teismo vadovybei.

Teismo pirmininkė L. Braždienė tuo metu nagrinėjo civilines bylas, o po bylų nagrinėjimo iš teismo kanclerės sužinojo apie įvykį.

„Po teismo posėdžio byloje dalyvaujantis asmuo pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, sudaryta komisija, sekretorė išsiųsta neblaivumui nustatyti. Gavus išvadą iš neblaivumo nustatymo įstaigos, priimtas sprendimas ją atleisti iš darbo“, – BNS sakė L. Braždienė.

Pasak L. Braždienės, Vilniaus priklausomybės ligų centro medikai pateikė išvadą, kad moteris koncentruoja dėmesį, jos kalba aiški ir rišli, tačiau girtumas nustatytas.  

Abejonių dėl sekretorės blaivumo buvo kilę ir anksčiau, tačiau tąkart, maždaug prieš metus, ji pristatė pažymą, kad yra visiškai blaivi. Šįkart teismo darbuotoja buvo vežama tikrintis blaivumo teismo transportu ir lydima teismo personalo.

Sekretore Vilniaus miesto apylinkės teisme ji dirbo apie 20 metų. Moteris anksčiau buvo teisiama su seserimi teisininke byloje dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tačiau, pasak L. Braždienės, nušalinti jos nuo darbo tuo metu nebuvo pagrindo, bet situacija buvo svarstyta.

„Aukšti reikalavimai, mažas užmokestis“

Kaip skelbė BNS, Vilniaus apylinkės teismui nuolat trūksta darbuotojų. Šiuo metu teisme trūksta 12 teisėjų.

Taip pat trūksta 20-ties posėdžių sekretorių. Kai kurie iš teisėjų neturi nuolatinių teismo posėdžių sekretorių – kasdien jie turi vis kitą pavaduojantį darbuotoją.

Trečiadienį vyko konkursas sekretorių pakaitines darbo vietas užimti, tačiau į jį neatvyko nė vienas asmuo.

„Aukšti reikalavimai, bet mažas darbo užmokestis“, – teigė teismo vadovė. Teismo sekretorė turi turėti aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą, turi išspręsti bendrų gebėjimų testą.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme dirba 59 civilines bylas nagrinėjantys teisėjai, 27 – baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas ir devyni ikiteisminio tyrimo teisėjai.

2016 metais gauta 65 tūkst. 111 bylų: administracinių teisės pažeidimų – 16 tūkst. 234, baudžiamųjų – 3 tūkst. 967, civilinių – 44 tūkst. 910.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Jame dirba apie keturi šimtai darbuotojų.

Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.